Dėl daikto pripažinimo esmine dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, turto arešto akto, teisinės registracijos pripažinimo neteisėtais

Civilinė byla Nr. 3K-3-306/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10; 30.9.1; 114.8.2; 114.12; 129.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB,,Naigeda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir bendraieškių D. V., B. P., O. B., R. M., J. G. ieškinį atsakovams UAB „Naigeda“, 91-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai, AB „Lithun“, VĮ Registrų centrui, antstolei J. B., notarei J. D. dėl daikto pripažinimo esmine dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, turto arešto akto, teisinės registracijos pripažinimo neteisėtais; tretieji asmenys - AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Hansabankas“ (dabar – AB,,Swedbank“), L. G., N. B., M. Č., A. K., L. Č., P. R., L. K., D. B., R. B., V. S., Ž. S., V. K., N. S., A. G., I. B.-G., I. K., N. K., K. G., I. J., A. J. (A. J.), E. G., Z. G., A. Š., D. Š., V. G., A. D., D.D., G. J., J. B., V. M., A.U., B. P., B. G., V. M., A. M., A. M., Č. M., D. M., P. G., A. V., E. K., S. Ž., R. A., A. L., D. L., L.S., N.S., E.V., Z. V., A. Z., J. Z., R. J., Š. J., A. Š., E. L., V.T., I. G., R. V., R. T. V., UAB „Provestma“, UAB „Ogrinda“, 985-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, P. I., R. J., R. Š., V. Ž., V. V., D. V., R. Š., D. T., R. T., D. I., UAB „Statybų gausa“, A. A., T.B., V.P., G. P., D. P., B. S., V. A., M. B., V. K., M. G., S.G., I. P., D. B. personalinė įmonė, R. M., R. S., UAB „Asreta“, UAB „Suza“, AB DNB Nord bankas, UAB „Liunetė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pagrindinius ir antraeilius daiktus, bendrąją dalinę nuosavybę, gyvenamųjų namų statybos bendrijų statusą, proceso teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

1993 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1755V buvo įregistruoti 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – 91-oji GNSB) įstatai, kurių 1 punkte buvo nustatyta, kad GNSB yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius butais, 10 punkte – kad gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinės nuosavybė. 2002 m. sausio 31 d. VĮ Registrų centre 91-osios GNSB vardu buvo įregistruota elektros tinklų žemos įtampos požeminė elektros kabelio linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu: (duomenys neskelbtini). 2002 m. gegužės 16 d. turto arešto aktu areštuotas kaip skolininkui 91-ajai GNSB priklausantis turtas – pirmiau nurodytas žemos įtampos elektros kabelis ir neidentifikuotas nekilnojamasis turtas – vandentiekio tinklai ir šuliniai, pažymėti VI, kanalizacijos tinklai ir šuliniai, pažymėti K1 ir K2, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovo AB,,Lithun“ (kreditoriaus) reikalavimams užtikrinti. 2005 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu pirmiau nurodyti inžineriniai tinklai parduoti atsakovui UAB,,Naigeda“, kurie 2005 m. rugpjūčio 9 d. įregistruoti VĮ Registrų centre jo vardu. 2005 m. rugpjūčio 30 d. atsakovai UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“ sudarė susitarimą dėl ginčo inžinerinių tinklų atsakovui AB,,Lithun“ įkeitimo ir 2005 m. rugsėjo 1 d. įformino hipotekos lakštą Nr. 01/20/050017196.

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir bendraieškiai D. V., B. P., O. B., R. M., J. G. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminė elektros kabelių linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra esminės daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis gyvenamasis namas), dalys; 2) pripažinti, kad pirmiau nurodyti inžineriniai tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams; 3) panaikinti pirmiau nurodytų inžinerinių tinklų VĮ Registrų centro atliktą teisinę registraciją UAB „Naigeda“ vardu; 4) pripažinti neteisėta VĮ Registrų centro atliktą teisinę registraciją 91-osios GNSB vardu į žemės įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) išreikalauti inžinerinius tinklus iš svetimo neteisėto UAB „Naigeda“ valdymo; 6) pripažinti negaliojančiu 2002 m. gegužės 16 d. turto arešto aktą Nr. 1102000847; 7) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0018/02/01501 ir taikyti restituciją; 8) pripažinti negaliojančiais 2005 m. rugpjūčio 30 d. susitarimą, sudarytą UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“, bei 2005 m. rugsėjo 1 d. hipotekos lakštą Nr. 01/20/050017196.

Ieškovai nurodė, kad ginčo inžinerinių tinklų registracija 91-osios GNSB vardu, jų areštas, pardavimas iš varžytynių yra neteisėti, nes atlikti neteisingai nustačius pirmiau nurodyto turto savininką. GNSB negalėjo įgyti nuosavybės teisės į statomus butus ir kitas daugiabučio gyvenamojo namo patalpas; butų statyba buvo finansuojama narių lėšomis – pajais – ir iš banko gautais kreditais. Butų ir kitų patalpų savininkams iki turto pardavimo iš varžytynių atsiskaičius su 91-ąja GNSB, jie tapo inžinerinių tinklų bendraturčiais, todėl turtas negalėjo būti parduotas be jų žinios ir sutikimo. Inžineriniai tinklai laikytini esmine pastato dalimi (CK 4.15 straipsnis), kuri negalėjo būti formuojama kaip atskiras turtinis vienetas; jų tinkamas ir nepertraukiamas funkcionavimas būtinas name esančių butų ir kitų patalpų savininkų šeimų gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Ieškovai pažymėjo, kad gyvenamasis namas, neturintis atitinkamų inžinerinių tinklų, kurie užtikrina higienos reikalavimus, negali būti pripažintas tinkamu naudoti. Turto arešto akto surašymo dieną kitam aprašytam turtui (išskyrus elektros kabelio liniją) nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, nuosavybės teisė į juos nebuvo įregistruota. Antstolis, suorganizavęs tokio turto pardavimą, suformavo nekilnojamojo turto objektus, kaip turtinius vienetus, tačiau tokių veiksmų atlikimas nepriklauso jo kompetencijai, prieštarauja CK 4.12 straipsnyje įtvirtintoms imperatyviosioms teisės normoms ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Pirmosiose ir antrosiose varžytynėse dalyvavo su atsakovu AB „Lithun“ (kreditoriumi) susijusios įmonės, o tai suteikia pagrindą abejoti varžytynių dalyvių sąžiningumu. Atsakovas UAB „Naigeda“ privalėjo suprasti, kad ginčo inžinerinių tinklų įsigijimas vertintinas kaip savanoriškas verslo rizikos prisiėmimas ir nesąžiningas tikėjimasis pasipelnyti iš priklausomoje padėtyje esančių gyventojų. Atsakovas UAB „Naigeda“ po varžytynių pareikalavo iš patalpų savininkų mokėti už naudojimąsi ginčo tinklais, 2005 m. rugpjūčio 30 d. sudarė su atsakovu AB,,Lithun“ susitarimą „Dėl skolinio įsipareigojimo vykdymo užtikrinimo“ ir pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. hipotekos sutartį įkeitė ginčo turtą AB „Lithun“. Šis susitarimas ir hipotekos lakštas yra neteisėti. Pagal juos buvo įkeisti ne bendrijai, o namo butų ir kitų patalpų savininkams priklausantys inžineriniai tinklai, kurie yra esminės daugiabučio gyvenamojo namo dalys, kurios priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pažeista imperatyvioji CK 4.171 straipsnio 8 dalies norma. Ieškovų teigimu, išvardyti pažeidimai turi esminę reikšmę asmenų grupės teisėms bei teisėtiems interesams, t. y. viešajam interesui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas ir jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bei ir viešasis interesas. Ieškovų nuomone, būtina sukurti precedentą, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į esmines daugiabučių gyvenamųjų namų dalis (bendrojo naudojimo patalpas, inžinerinius tinklus), kurios įeina į pagrindinio daikto - daugiabučio gyvenamojo namo sudėtį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (sprendimų) nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinys netenkintas.

Teismas, siekdamas įvertinti ieškovų reikalavimų pagrįstumą, sprendė klausimą, ar ginčo inžineriniai tinklai laikytini pagrindiniais ar antraeiliais daiktais, t. y. esminėmis pagrindinio daikto (Daugiabučio gyvenamojo namo) dalimis. Teismas nustatė, kad ginčo inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti Daugiabučio gyvenamojo namo statybos projekte, nurodyti statybos leidime. Jais UAB,,Vilniaus vandenys“, AB,,Rytų skirstomieji tinklai“ tiekia geriamąjį vandenį, elektros energiją namo patalpoms, šalina nuotekas. Kartu teismas nustatė, kad ginčo inžineriniai tinklai fiziškai neišsidėstę namo bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, o yra išoriniai lauko inžineriniai tinklai, todėl laikė, kad jie nėra Daugiabučio gyvenamojo namo vidaus konstrukcijos ar inžinerinė įranga. Remdamasis CK 4.82 straipsnio 1, 2 dalių, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 19, 23, 26 dalių nuostatomis, teismas konstatavo kad ginčo inžineriniai tinklai nepriskirtini bendrojo naudojimo objektams, kurie laikytini bendrąja daline butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, kurios negalima atskirai perleisti kitiems asmenims, dėl to negali būti laikomi esmine pagrindinio daikto (Daugiabučio gyvenamojo namo) dalimi CK 4.15 straipsnio prasme. Šie tinklai neįeina į pagrindinio daikto (namo) sudėtį, fiziškai gali egzistuoti savarankiškai (nugriovus, rekonstravus namą ar pan., jie liktų nepakitę, galėtų būti naudojami kitiems statiniams eksploatuoti). Spręsdamas, ar ginčo inžinerinių tinklų arešto metu (2002 m. gegužės 16 d.) jie galėjo būti laikomi savarankiškais teisinių santykių objektais, teismas nustatė, kad tuo metu ginčo tinklai jau buvo sukurti (pastatyti), tuo tarpu gyvenamojo namo statyba nebuvo užbaigta, gyvenamasis namas ir jo patalpos kaip atskiri civilinių teisinių santykių objektai nebuvo suformuoti. Daugiabutis gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2003 m. lapkričio 5 d. Teismas rėmėsi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4944-33/2002 pagal skundą dėl 2002 m. gegužės 16 d. antstolio veiksmų areštuojant ginčo tinklus, kurioje prieita prie išvados, kad gyvenamasis namas nėra priimtas naudotis ir teisiškai neįregistruotas, todėl butų ir kitų patalpų savininkai neįgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus. Dėl to teismas sprendė, kad ginčo inžineriniai tinklai negali būti laikomi Daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniu ir jie galėjo būti areštuoti kaip atskiri daiktinės teisės objektai. Pagal civilinės bylos Nr. 2-2165-03/2003 duomenis teismas nustatė, kad atsakovė (statytojas) 91-oji GNSB areštuotus inžinerinius tinklus, dar nepridavusi naudoti namo, siekė perduoti tretiesiems asmenims (UAB,,Vilniaus vandenys“), jos sprendimu elektros kabelių linija buvo suformuota kaip atskiras objektas, o tokie veiksmai, teismo nuomone, įrodo, kad ginčo tinklai gali būti perduodami kaip savarankiški daiktai. Teismas pažymėjo, kad ginčo turtas – specifinės naudojimo paskirties, todėl asmuo (statytojas) gali jį suformuoti kaip atskirą turtinį vienetą, o vėliau nuspręsti perduoti nuosavybės teisę į jį asmeniui, galinčiam užtikrinti tinkamą jo eksploatavimą.

Pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, kad turto arešto ir varžytynių aktai neteisėti ir tuo aspektu, kad buvo areštuoti ir parduoti ne atsakovei 91-ajai GNSB nuosavybės teise priklausę inžineriniai tinklai, teismas nurodė, kad šio turto priklausomybės faktas bendrijai (skolininkei vykdymo procese) ne kartą buvo konstatuotas teismų procesiniais sprendimais (civilinės bylos Nr. 2-4944-33/2002, Nr. 2-2165-03/2003, Nr. 2-5239-22/2004). Teismas pažymėjo, kad į civilinės bylos Nr. 2-2165-03/2003 nagrinėjimą buvo įtraukti dalis dabartinių ieškovų ir trečiųjų asmenų. Civilinėje byloje Nr. 2-5239-22/2004 pareiškėjas buvo L. S. Šių asmenų atžvilgiu galioja teismų nustatyti prejudiciniai faktai. Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą šioje civilinėje byloje, įrodinėja aplinkybes, priešingas nustatytoms įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas nurodė, kad atsakovė 91-oji GNSB statybos procese veikė kaip statytojų visumos atstovė, šiam tikslui kaupė statytojų lėšas, sudarė statybos rangos, medžiagų įsigijimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Atsiskaityti su kreditoriais pareiga tenka bendrijai. Šiuo atveju priverstine tvarka buvo vykdomas išieškojimas iš bendrijos kaip skolininko. Ginčo inžinerinių tinklų arešto metu jie buvo iki galo suformuoti, buvo atskiri civilinių teisinių santykių objektai, neperduoti kitiems asmenims. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad kai kuriems statytojams buvo perduota nuosavybės teisė į nebaigtus statyti namo butus, nesudaro pagrindo išvadai, kad jiems buvo perduota nuosavybės teisė ir į inžinerinius tinklus. Šių tinklų nebuvo susitarta perduoti galutiniams statytojams. Realizavus šiuos objektus vykdymo procese, gautos lėšos buvo panaudotos atsakovės 91-osios GNSB (statytojų susivienijimo) skoliniams įsipareigojimams išieškotojams AB,,Lithun“, UAB „Liunetė“, R. T., D. B., R. B., valstybei, AB „Swedbank“ dengti. Remdamasis išvardytomis aplinkybėmis, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų.

Pasisakydamas dėl viešojo intereso buvimo nagrinėjamoje byloje, teismas nurodė, kad nebuvo nustatyta, kad gyvenamasis namas netinkamai eksploatuojamas, kad jam netiekiama elektra, šaltas vanduo, nešalinamos nuotekos. Tai, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neturi nuosavybės teisės į lauko inžinerinius tinklus, prie kurių prijungtas gyvenamasis namas, teismo vertinimu, neleidžia teigti, kad taip pažeidžiamas viešasis interesas. Atskirų namo patalpų savininkų nuosavybės teisės yra privatus interesas. Civilinių teisinių santykių stabilumas, šių teisinių santykių dalyvių teisių apibrėžtumas, teismo sprendimų privalomumas ir jų gerbimas taip pat yra viešieji interesai, kuriuos teisinėje valstybėje privalu ginti. Patenkinus ieškinio reikalavimus, kiltų pavojus pažeisti išvardytus viešuosius interesus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 11 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino; patenkinęs ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0018/02/01501, reikalavimą dėl restitucijos taikymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nuostatomis tokios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija nesutiko su teismo išvada, kad ginčo inžineriniai tinklai nelaikytini Daugiabučio gyvenamojo namo vidaus konstrukcijos ar inžinerinės įrangos dalimi, kartu ir bendrąja daline butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik daikto išdėstymo erdvėje ypatumai negali suponuoti daikto teisinio statuso. Varžytynėse parduotos požeminės komunikacijos yra vieninteliai inžineriniai tinklai, kuriais gyvenamajam daugiabučiui namui yra tiekiamas geriamas vanduo, elektra, šalinamos nuotekos, t. y. tarp namo ir ginčo inžinerinių tinklų yra glaudus funkcinis ryšys. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad teismas pagrįstai nustatė, kad lauko inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti namo statybos projekte, numatyti statybos leidime, tačiau nepagrįstai sprendė, kad lauko inžineriniai tinklai negali būti traktuojami kaip esminės pagrindinio daikto (daugiabučio gyvenamojo namo) dalys CK 4.15 straipsnio prasme tik todėl, kad yra už namo sienų, lauke, o teismo teiginys, kad šio daugiabučio namo inžineriniai tinklai gali egzistuoti savarankiškai, pavyzdžiui, namą nugriovus galėtų būti naudojami kitiems statiniams aptarnauti, nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktas, jog inžinerinių tinklų statyba buvo pabaigta pirmiau nei namas, kuriam aptarnauti jie skirti, nesukuria pagrindo laikyti ginčo inžinerinių tinklų savarankiškais teisinių santykių objektais. Tik tas statinys, kuris pastatytas turint tam leidimą ir tinkamai patvirtintą ir suderintą statinio projektą bei nepažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, vertintinas kaip sukurtas naujas daiktas CK 4.47 straipsnio 4 punkto prasme ir statytojas įgyja į jį nuosavybės teisę. Lauko inžineriniai tinklai nebuvo suprojektuoti kaip atskiras statinys, turintis savarankišką paskirtį, jų statybai nebuvo išduotas atskiras leidimas, nebuvo priimtas bendrijos narių sprendimas suskaidyti bendrijos statomą objektą – daugiabutį namą su inžineriniais tinklais į atskirus objektus. Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo inžineriniai tinklai vertintini kaip esminės pagrindinio daikto (daugiabučio namo) dalys, priklausančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.15 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus dėl turto arešto ir varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, ir tuo aspektu, kad ginčo tinklai priklauso atsakovei 91-ajai GNSB nuosavybės teise, nepasisakė dėl jos teisnumo ir veiksnumo, dėl galimybės registruoti bendrijos vardu pastatytus inžinerinius tinklus ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės 91-osios GNSB įstatuose nenustatyta galimybė bendrijai, kaip tokiai, įgyti nuosavybės teisę į statomo namo butus (kitas patalpas) ar inžinerinius tinklus. 2002 m. gegužės 16 d. turto arešto akto surašymo dieną 53 butai ir 24 kitos paskirties negyvenamosios patalpos daugiabučiame name priklausė 48 savininkams, kurie įgijo teisę į atitinkamą bendrojo naudojimo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos dalį remiantis bendrijos įstatų 10 punkto nuostatomis. Be to, areštuoti daugiabučio namo vandentieko ir kanalizacijos tinklai bei šuliniai jų arešto dieną nebuvo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad šie objektai buvo projektuoti ir statyti kaip neatskiriamos daugiabučio namo, kaip turtinio vieneto, dalys. Kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 91-oji GNSB negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo inžinerinius tinklus, tai sprendė, kad 2002 m. sausio 31 d. dalies inžinerinių tinklų – elektros tinklų VĮ Registrų centre registracija atsakovės 91-osios GNSB vardu, buvo neteisėta. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo sprendime nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose nustatytomis aplinkybėmis teismas rėmėsi spręsdamas bylą, neturi prejudicinės reikšmės. Tik kai kuriuose iš jų dalyvavo dalis šios bylos ieškovų, jose nebuvo sprendžiami ginčai dėl inžinerinių tinklų atsakovei 91-ajai GNSB priklausymo, UAB,,Naigeda“ nuosavybės teisės į ginčo tinklus.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo metu nėra apribojimų tiekti paslaugas namo gyventojams, tačiau gyvenamąjį namą administruojanti 985-oji DNSB kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Naigeda“, dabartiniam namo inžinerinių tinklų savininkui, dėl servituto tinklams nustatymo, o atsakovas pareiškė priešieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo (uždraudimo naudotis tinklais) ir negautų pajamų atlyginimo; ginčas dėl naudojimosi namo inžineriniais tinklais ir atlyginimo šiuo metu dar neišspręstas. Taigi yra realių prielaidų, kad Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai už elektrą, vandenį ir nuotekų šalinimą mokės mažiau palankiomis sąlygomis, nei kitų daugiabučių namų gyventojai – mokės ne tik paslaugų tiekėjams, bet ir papildomą mokestį tinklų savininkui arba tinklų savininkas uždraus jiems šiais naudotis. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas pagrįstai konstatavo, kad yra visos prielaidos ginti grupės asmenų – namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų, viešąjį interesą - daugiabučio gyvenamojo namo tinkamą eksploatavimą. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pripažinus, jog atsakovė 91-oji GNSB įregistravo nuosavybės teisę į daugiabučio namo inžinerinius tinklus neteisėtai, pažeidžiant savo įstatų nuostatas, laikytina, kad pažeistos ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į daugiabučio namo inžinerinius tinklus gynimas taip pat yra viešasis interesas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, kad 2005 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, nes iš varžytynių buvo parduotas ne skolininkui atsakovei 91-ajai GNSB priklausantis, o Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų, turtas; tokios aplinkybės atitinka CPK 602 straipsnio 1 punktą, kuris yra vienas pagrindų panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Teisėjų kolegija sutiko su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl turto įgijėjo (atsakovo UAB „Naigeda“) nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas yra įmonė, užsiimanti statybos darbais bei patalpų nuoma, ji, kaip verslo subjektas, turintis patirties statybų versle bei nekilnojamojo turto rinkoje, privalėjo suprasti parduodamo iš varžytynių objekto – daugiabučio namo inžinerinių tinklų, ypatumus; varžytynėse parduotos požeminės komunikacijos yra vieninteliai inžineriniai tinklai, skirti išimtinai konkretaus daugiabučio gyvenamojo namo aptarnavimui, t. y. jie nėra atskiras komercinės paskirties objektas. Apsisprendimas dalyvauti tokio objekto varžytynėse bei tolimesni atsakovo veiksmai – bandymas pasinaudoti savo išskirtine tinklų savininko padėtimi pasipelnymo tikslais rodo atsakovo nesąžiningumą. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis gali būti išspręstas restitucijos taikymo klausimas, naujų įrodymų dėl vieno iš pareikštų reikalavimų išreikalavimas nepateisinamai užvilkintų bylos išnagrinėjimą, dėl to reikalavimą dėl restitucijos taikymo perdavė svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi atsakovui UAB „Lithun“ buvo įkeistos esminės daugiabučio gyvenamojo namo dalys, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, tai teisėjų kolegija panaikino įkeitimo sandorį ir hipotekos lakštą kaip prieštaraujančius imperatyviajai CK 4.171 straipsnio 8 dalies normai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Naigeda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl CK 4.12-4.19 straipsnių, Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 19 punkto, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo inžineriniai tinklai laikytini Daugiabučio gyvenamojo namo esmine dalimi CK 4.15 straipsnio prasme. CK 4.12-4.19 straipsniai apibrėžia pagrindinio ir antraeilio daikto sąvokas. Pagal šias nuostatas ir suformuotą teismų praktiką antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai; vieni iš antraeilių daiktų – esminės pagrindinio daikto dalys, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir yra su juo taip neatskiriamai susijusios, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Varėnos pieninė“ v. V. G. gamybinė įmonė, bylos Nr. 3K-3-19/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-32/2007). Ginčo inžineriniai tinklai neįeina į pagrindinio daikto sudėtį ir gali egzistuoti savarankiškai, todėl negali būti laikomi esmine Daugiabučio gyvenamojo namo dalimi. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta, kad daugiabučio namo bendroji inžinerinė įranga turi būti įrengta daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Kasatoriaus nuomone, ginčo inžineriniai tinklai, kurie įrengti ne pastato viduje, o išorėje, nėra ir šiuo atveju negali būti laikomi bendrąja inžinerine daugiabučio namo įranga pirmiau nurodyto įstatymo prasme. Be to, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos įtvirtina galimybę tretiesiems asmenims įgyti nuosavybės teises į daugiabučio namo inžinerinius tinklus. Dėl to, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad net ir bendroji inžinerinė įranga, kuri yra pastato viduje, jo bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, gali nuosavybės teisėmis priklausyti tretiesiems asmenimis ir būti civilinių santykių objektas, t. y. pagrindinis daiktas. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis” ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007. Kasatoriaus teigimu, išvardytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo inžineriniai tinklai yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, t. y. pagrindinis daiktas CK 4.12 straipsnio prasme.

2. Dėl CK 4.49 straipsnio 4 dalies, 6.393 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad inžineriniai tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams ir kad atsakovė 91-oji GNSB negalėjo įgyti nuosavybės teisių į šiuos tinklus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo inžinerinių tinklų arešto ir pardavimo iš varžytynių metu Daugiabutis gyvenamasis namas nebuvo priimtas naudotis ir teisiškai neįregistruotas, todėl, kasatoriaus nuomone, visi bendrojo naudojimo objektai, tarp jų ir inžineriniai tinklai, nuosavybės teise priklausė atsakovei 91-ajai GNSB. Pastaroji Daugiabučio namo statybos procese veikė kaip statytojų daugeto atstovė, šiam tikslui kaupė statytojų lėšas, sudarė statybos rangos, medžiagų įsigijimo sutartis su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liunetė“ v. 91-oji GNSB ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. 91-oji GNSB ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2008), jai tenka pareiga atsiskaityti su kreditoriais. Bendrija buvo registruota kaip juridinis asmuo, turintis teisę sudaryti sandorius (Įstatų 7 punktas), registruoti turtą (Įstatų 8.2 punktas), atitinkamai atsakyti savo prievoles savo turtu (Įstatų 9 punktas). Bendrija finansavo butų statybą ne tik bendrijos narių lėšomis, bet ir bankų suteiktais kreditais; statė butus savo vardu, vėliau ketindama juos parduoti. Be to, kasatoriaus teigimu, remiantis CK 4.49 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė į būsimą, išskyrus registruotiną, daiktą gali būti sutartimi perleista iš anksto, taip pat ta aplinkybe, kad nekilnojamieji daiktai yra registruotini (CK 4.53 straipsnis, 6.393 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai ir butų bei kitų patalpų savininkai negalėjo įgyti ir faktiškai neįgijo nuosavybės teisių į butus, kitas patalpas ar bendrojo naudojimo objektus iki daugiabučio namo statybos pabaigos ir tinkamo teisinio įregistravimo viešame Nekilnojamojo turto registre. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, išmokėdami pajų, žinojo ar turėjo žinoti, kad atsakovės 91-osios GNSB teisės į inžinerinius tinklus yra suvaržytos ir bendrija negali į juos perleisti nuosavybės teisių. Dėl šios priežasties pabaigus statyti namą ir teisiškai jį įregistravus, butų ir kitų patalpų savininkai neįgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisių į ginčo inžinerinius tinklus.

3. Dėl CPK 179 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 2 punkto nuostatų pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinėse bylose Nr. 2-4944-33/2002, Nr. 2-2165-03/2003, Nr. 2-5239-22/2004 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Kasatoriaus nurodytose bylose dalyvavę asmenys iš esmės sutampa su šioje byloje dalyvaujančiais asmenimis, nurodyti teismų sprendimai sukėlė teisinių padarinių taip pat ir tiems Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, butų ar kitų patalpų savininkams, kurie tiesiogiai nurodytose civilinėse bylose nedalyvavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010). Kasatoriaus nuomone, įrodinėjimo dalykas nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje sutampa. Dėl išvardytų priežasčių pirmiau nurodyti teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir šiais sprendimais nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia. Be to, kasatoriaus nuomone, nurodyti teismų sprendimai turi prima facie įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010).

4. Dėl CPK 602 straipsnio pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Varžytynėse buvo parduodamas 2002 m. gegužės 16 d. turto arešto aktu suvaržytas turtas, kuris buvo areštuotas prieš baigiant statyti daugiabutį namą ir prieš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams įgyjant nuosavybės teises į butus ir bendrojo naudojimo objektus. Kadangi varžytynių metu turtas priklausė skolininkui-atsakovei 91-ajai GNSB, tai nėra CPK 602 straipsnio 1-6 punktuose nustatytų pagrindų varžytynių aktui panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. antstolis M. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-293/2008; kt.). Šalių ginčui išspręsti būtina nustatyti atlygintinį servitutą.

5. Dėl CPK 49, 176 straipsnių nuostatų pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatoriaus veiksmai vertintini kaip viešojo intereso pažeidimas. Šioje byloje prokuroras gina ne viešąjį, o privatų interesą. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindžia prielaidomis ir spėjimais dėl ateityje tarp kasatoriaus ir Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susiklostysiančių santykių, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2006, pateiktų išaiškinimų. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Daugiabučio namo gyventojų interesai nėra pažeidžiami, namas ir inžineriniai tinklai eksploatuojami tinkamai.

6. Dėl CK 4.171 straipsnio 8 dalies, CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti daugiabučio namo poreikiams tenkinti, pripažinti tinkamais naudoti kartu su daugiabučiu namu, 2003 m. lapkričio 5 d. akte įvardyti kaip namo priklausinys, yra nepagrįstos, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ginčo inžineriniai tinklai eksploatuojami tinkamai ir jais gyventojai gali naudotis. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai dėl kasatoriaus nesąžiningumo. Aplinkybė, kad, be kasatoriaus, varžytynėse dalyvavo ir UAB,,Betono statiniai“, neva susijusi su UAB,,Lithun“ kaip jos pagrindinė distributorė, neįrodo, kad kasatorius 2005 m. gegužės 24 d. vykusiose varžytynėse ginčo turtą įgijo nesąžiningai. Pagrindinis kriterijus, dalyvaujant turto varžytynėse, yra galimybė pasiūlyti didesnę kainą nei kiti varžytynėse dalyvaujantys asmenys, o ne tariamos vieno iš varžytynių dalyvių sąsajos su kitais varžytynių dalyviais. Kasatoriaus nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina 2005 m. rugpjūčio 30 d. UAB,,Lithun“ ir kasatoriaus susitarimo ir 2005 m. rugsėjo 1 d. hipotekos lakšto Nr. 01/20/050017196 niekinio pobūdžio, neįrodo, kad tokių susitarimų nebuvo galima sudaryti. Susitarimas sudarytas laisva šalių valia, siekiant sukurti susitarimu apibrėžtas civilines teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo jį ir jo pagrindu įregistruotam hipotekos lakštui panaikinti.

Prisidėjimu prie kasacinio skundu atsakovas AB,,Lithun“ prašė kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Prisidėjimu prie kasacinio skundu atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas, bendraieškiai ir tretieji asmenys, atstovaujami advokato L. S., prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo inžinerinius tinklus vertindamas ne išimtinai pagal jų išsidėstymą erdvėje gyvenamojo namo atžvilgiu, bet ir pagal jų funkcinę paskirtį ir dėl to pripažinęs juos esminėmis gyvenamojo namo dalimis, teisingai aiškino CK 4.15 straipsnio nuostatas. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą prie bendrojo naudojimo objektų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo savininkams, yra priskiriama bendroji inžinerinė įranga, kurios viena iš sudėtinių dalių yra daugiabučio namo vandentiekio tinklai. Pastatų vidaus vandentiekis – vamzdynas ir kita geriamojo vandens vartotojų statiniuose esanti vandens ruošimo ir skirstomoji įranga, įvadu sujungta su vandentiekio skirstomuoju tinklu (Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Įvadas - pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį (Geriamojo vandens įstatymo 5 straipsnis). Dėl to, atsiliepimą pateikusių asmenų nuomone, nepaisant to, kad šalto vandens ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai ir jų įvadai fiziškai neišsidėstę pačiame name, jie laikytini vandens tiekimo įvadais ir nuotekų šalinimo išvadais, kurie priskirtini bendrajai inžinerinei įrangai ir yra bendrojo naudojimo objektai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo prasme. Lauko inžineriniai tinklai buvo kartu su pastatu numatyti namo statybos projekte, statybos leidime, pripažinti tinkamais naudoti kartu su daugiabučiu namu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. lapkričio 5 d. ir 2008 m. sausio 21 d. raštuose nurodyti kaip aptariamo namo priklausiniai, dėl to pagrįstai atmestas kasatoriaus teiginys, kad ginčo inžineriniai tinklai turėtų būti laikomi pagrindiniais daiktais. Be to, vandentiekio ir nuotekų tinklai bei šuliniai 2002 m. gegužės 21 d. arešto metu nebuvo suformuoti, identifikuotai kaip atskiri turtiniai vienetai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; ginčo žemos įtampos požeminės elektros kabelių linija apskritai negalėjo būti suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nes, vadovaujantis Energetikos įstatymu, tokio pobūdžio objektai yra laikomi kilnojamaisiais daiktais. Tinkamas ir nepertraukiamas vandens ir inžinerinių sistemų eksploatavimas yra viena iš esminių ir būtinų sąlygų, dėl kurių daugiabučiai gyvenamieji namai gali būti laikomi tinkamais naudoti (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), ją įgyvendinus gyvenamąjį namą galima naudoti pagal paskirtį, todėl laikytina, kad ši sąlyga atitinka CK 4.15 straipsnio sąlygą dėl esminių pagrindinio daikto dalių. Inžinerinius tinklus atskyrus, jie fiziškai egzistuotų, tačiau daugiabutis gyvenamasis namas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, nes neatitiktų esminių pastatui keliamų statinio reikalavimų.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės 91-osios GNSB statuso ir ginčo inžinerinių tinklų nuosavybės teisės, pagrįstai atsižvelgė į bendrijos kaip juridinio asmens teisės aktuose ir teismų praktikoje apibrėžtą teisinį statusą, jo nulemtus apribojimus, susijusius su turto disponavimu ir valdymu bei nuosavybės teisės įgijimu. Pagal įstatų 10 punktą atsakovė 91-oji GNSB negalėjo savo vardu įgyti nuosavybės teisės į gyvenamąsias ar kitas patalpas, taip pat į kitą turtą, nes jis buvo sukurtas bendrijos narių ir kitų asmenų, kurie sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje, lėšomis. Įstatų 9 punkte nustatyta, kad bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu, ji neatsako už savo narių prievoles, o pastarieji neatsako už bendrijos prievoles. Tokios išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 10 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Z.G. v. AB,,Lietuvos žemės ūkio bankas“, bylos Nr. 3K-3-439/2003; 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liunetė“ v. 91-oji GNSB ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. 91-oji GNSB ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2008). Nepriklausomai nuo to, kurią iš galimų nuosavybės formų (pagal tuometinę Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakciją ir patvirtintus Pavyzdinius nuostatus) bendrija būtų pasirinkusi, jos tikslas - aprūpinti savo narius gyvenamosiomis patalpomis, o ne siekti pelno. 2002 m. gegužės 16 d., areštuojant ginčo inžinerinius tinklus, 53 butai ir 24 kitos paskirties patalpos Daugiabučiame gyvenamajame name priklausė 48 savininkams, kurie, išmokėję pajų, pagal bendrijos Įstatų 10 punkto nustatytą tvarką buvo įgiję teisę į atitinkamą bendrojo naudojimo patalpų, namo konstrukcijų ir bendrosios inžinerinės įrangos dalį. Net ir tuo atveju, jei 91-oji GNSB būtų galėjusi savo vardu įgyti nuosavybės teisę į statomą turtą, turto pardavimo iš varžytynių metu ginčo inžineriniai tinklai buvo registruoti tik 91-osios GNSB vardu neteisėtai ir parduoti be bendraturčių sutikimo. Daugelis Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jau buvo visiškai atsiskaitę su bendrija, iš jos išstoję ir tapę savo butų savininkais ir viso bendro naudojimo turto bendraturčiais, savo teises įregistravę viešajame registre, todėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ginčo inžineriniai tinklai ar jų dalys. Jei 91-ojo DNSB galėjo būti pripažinta aptariamo turto bendraturte, tai, prieš parduodant ginčo turtą, turėjo būti nustatyta jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK 4.49 straipsnio 4 dalies norma, nes joje įtvirtintas draudimas būsimo daikto nuosavybės teises perleisti sandorių forma, t. y. sudaryti dėl jų pirkimo–pardavimo sutartis. Ši norma negali būti taikoma tuo atveju, kai nuosavybės teisės į registruotiną daiktą yra įgyjamos kitu pagrindu – daiktą sukuriant ir perduodant savininkui valdyti (CK 4.47 straipsnio 4 dalis), t. y. nagrinėjamu atveju. Aptariamu atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja visos preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos sumokėjimo. Nuosavybės teisės įgijimo momentas nesiejamas su statybos pabaiga, t. y. pastato pripažinimu tinkamu naudotis, su šiuo veiksmu yra siejamas pastato naudojimo pagal paskirtį galimybė (Statybos įstatymo 24 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybės, nustatytos ankstesniais Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais, negali būti laikomos prejudiciniais faktais, reikšmingais nagrinėjamai bylai. Skundžiamame teismo sprendime nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose civilinėse bylose buvo sprendžiami ginčo turto priklausomybės, turto arešto ir turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo klausimai, tačiau šiose bylose dalyvaujančiais asmenimis nebuvo įtraukti visi asmenys, kurių teisėtus interesus pažeidžia aptariami teismų sprendimai. Kasatorius, nurodydamas, kad,,iš esmės“ visi suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į pirmiau nurodytų bylų nagrinėjimą, pripažįsta aplinkybę, kad nurodytuose teismų sprendimuose nėra vienos iš būtinų prejudicialumo sąlygų (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimą į kasacinį skundą pateikę asmenys pabrėžė, kad nė vienoje iš nurodytų nutarčių teismas nepasisakė dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumos, išsamiai neištyrė visų aplinkybių dėl turto nuosavybės, inžinerinių tinklų funkcinio sąsajumo su Daugiabučiu gyvenamuoju namu ir jų teisinio nesavarankiškumo. Kadangi šie klausimai lemia ginčo esmę (turto areštas, pardavimas iš varžytynių, hipotekos teisėtumas yra išvestiniai ginčo klausimai) laikyti, kad atskirais ginčo epizodais konstatuoti bylos faktai yra prejudiciniai, nebūtų tikslu ir teisinga.

4. Kadangi buvo areštuotas ir realizuotas ne skolininkui – atsakovei 91-ajai GNSB priklausantis turtas, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl arešto, turto pardavimo iš varžytynių akto, turto teisinės registracijos kasatoriaus vardu, įkeitimo sandorio ir hiptekos lakšto panaikinimo.

5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos sąlygos prokurorui ginti grupės asmenų – namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų, viešąjį interesą - daugiabučio gyvenamojo namo tinkamą eksploatavimą. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl viešojo intereso buvimo grindžia prielaidomis ir spėjimais dėl ateityje tarp kasatoriaus ir Daugiabučio namo gyventojų susiklostysiančių santykių, yra paneigiami kasatoriaus veiksmais šioje byloje. Civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo gyvenamąją namą administruojančios 985-osios DNSB ieškinį atsakovui UAB,,Naigeda“ ir tretiesiems asmenims 91-ajai GNSB ir kitiems dėl servituto nustatymo, kasatorius yra pateikęs priešieškinį, kuriuo siekia uždrausti naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. ginčo inžineriniais tinklais. Kartu priešieškiniu yra reikalaujama priteisti iš kiekvieno savininko proporcingai turimam buto plotui 74 340 Lt kasatoriaus patirtų nuostolių atlyginimo. Atsiliepimą pateikusių asmenų nuomone, tokie priešieškinio reikalavimai patvirtina, kad, teismui patenkinus kasatoriaus reikalavimą, Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai galbūt netektų galimybės tinkamai naudotis jiems priklausančia nuosavybe ar tokia galimybė jiems būtų apribota arba mažiau palanki nei kitų daugiabučių namų gyventojams.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl gyvenamojo namo, kaip pagrindinio daikto, ir jo esminių dalių

Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rūšys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankišką paskirtį ir gali būti savarankiški teisinių santykių objektai (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai,,seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Antraeiliai daiktai savo ruožtu pagal ryšio su pagrindiniu daiktu pobūdį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).

Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kaip matyti iš įstatyminės apibrėžties, kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Daikto kvalifikavimas esmine pagrindinio daikto dalimi įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais, todėl ydingu laikytinas argumentas, kad pastato esminėmis dalimis gali būti tik tie daiktai, kurie yra jo viduje. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia, esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste. Šiuo aspektu nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali būti panaudotas atskirai jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį išardžius. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui.

Nagrinėjamoje byloje vertinimo objektas yra daugiabutis gyvenamasis namas ir lauko inžineriniai tinklai (įvadai), namo vidaus komunikacijas siejantys su tiekėjų skirstomaisiais tinklais. Sprendžiant dėl šių daiktų teisinio statuso, būtina įvertinti specifinę daugiabučio gyvenamojo namo paskirtį - tenkinti asmens būsto poreikius. Daugiabutis gyvenamasis namas kaip nuosavybės teisės objektas sukuriamas statybos būdu. Tam, kad įgytų teisinį statusą, jis turi būti pastatytas laikantis viešosios teisės reikalavimų, atitikti esminius statinio reikalavimus (Statybos įstatymo 4 straipsnis) ir kompetentingų valstybės institucijų pripažintas tinkamu naudoti. Kad gyvenamasis namas būtų pripažintas tinkamu, neužtenka pastatyti pastatą, jis gali būti naudojamas pagal paskirtį tik tuo atveju, kai gyventojai (negyvenamų patalpų naudotojai) turi galimybę naudotis būtinomis komunalinėmis paslaugomis ir energijos ištekliais. Be energijos, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir kt. inžinierinių tinklų pastatas netenkina gyventojų būsto poreikių. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo inžinierinė įranga yra suprojektuota, pastatyta ir naudojama vandens, elektros tiekimui daugiabučiam gyvenamajam namui ir nuotekų šalinimui iš jo užtikrinti; tai yra įvadai, jungiantys gyvenamojo namo vidaus tinklus su skirstomaisiais tinklais, neturintys kitos tikslinės paskirties.

Remdamasi visuma nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčo turtas atitinka esminių gyvenamojo namo dalių statusą yra pagrįsta.

Dėl nuosavybės teisės į GNSB statomą daugiabutį gyvenamąjį namą

Vienas esminių bylos klausimų – ar ginčo turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, buvo 91-osios GNSB nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant ginčus, susijusius su GNSB veikla, būtina vertinti šio juridinio asmens teisinio statuso specifiką. Bendrija yra juridinis asmuo, todėl ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Sudarant ir tvirtinant sandorius su GNSB, kompetentingos institucijos ir pareigūnai turi tikrinti šių juridinių asmenų teisnumą ir veiksnumą pagal jų steigimo dokumentus. Pagal nagrinėjamoje byloje taikytinų Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdinių įstatų (patvirtintų 1993 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280) 1 punktą gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – Bendrija) yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais. Pavyzdinių įstatų 11 punkte nurodyta, kad bendrijos lėšas sudaro stojamasis narių mokestis; bendrijos narių pajus; bendrijos gauti kreditai; kitos įplaukos. Savo įstatuose bendrija turi numatyti, kad gyvenamosios patalpos gali priklausyti bendrijos nariams viena iš trijų Pavyzdinių įstatų 10 punkte nurodytų formų: 1) nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butus, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė; 2) bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja teisę disponuoti jam skirtomis gyvenamosiomis patalpomis; 3) pajaus forma, kai bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į pajų, tačiau neįgyja nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas, kurios lieka bendrijos nuosavybe. Jeigu bendrijos įstatuose nenurodyta, kad bendrija taps statomų statinių savininke, jos vardu negali būti registruojamos teisės į statomus ar pastatytus pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. G. v. AB,,Lietuvos žemės ūkio bankas“, bylos Nr. 3K-3-439/2003).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 91-oji GNSB įsteigta 1993 m. rugsėjo 23 d., reorganizavus 211-ąjį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą. Pagal įstatus tai - fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius butais. Tarp Įstatų 7 punkte išvardytų bendrijos teisių teisės įgyti nuosavybėn pastatus nėra. Baigus gyvenamąjį namą turėjo būti steigiama gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija. Pagal Įstatų 10 punktą gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga yra bendroji dalinė nuosavybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 91-oji GNSB neįgijo nuosavybės teisės į statomą (pastatytą) pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, taip pat bendrija negalėjo įgyti teisės į statomo pastato, kaip pagrindinio daikto, esmines dalis – ginčo inžinerinius tinklus. GNSB veikla, kuria įgyjama nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, be kurių neįmanomas bendrijos nariams priklausančių butų eksploatavimas pagal paskirtį, vertintinas kaip prieštaraujantis bendrijos veiklos tikslui - aprūpinti jos narius butais.

Dėl teismo sprendimų įrodomosios reikšmės

Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

Šios įstatymo ir teismų praktikos nuostatos reiškia, kad asmens teises nustato toks ankstesnis teismo sprendimas (juo konstatuotas faktas), dėl kurio asmuo turėjo galimybę pasinaudoti teise į teisingą teismą - teismo proceso garantuojamomis teisių gynimo priemonėmis. Suinteresuotas asmuo turi būti įtrauktas į teismo procesą bei suvokti, kad nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas faktas jam turės teisinių padarinių, ir turėti galimybę atitinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis, įrodinėdamas sau palankias aplinkybes ar ginčydamas oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išlyga,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“, turi konkretų turinį ir negali būti aiškinama plečiamai. Ji aiškintina kitų civilinio proceso normų, reglamentuojančių teismo diskreciją priimti sprendimą ir teismo sprendimo teisinę galią, kontekste. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu neišnagrinėtas ir neišspręstas. Iš visumos nurodytų įstatymo nuostatų išplaukia išvada, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų. Kartu tai neužkerta kelio tiems asmenims, kurių subjektines teises tiesiogiai paliečia teismo sprendimas, kreiptis į teismą dėl teisių gynimo kitoje byloje ar naudotis proceso atnaujinimo institutu.

Iš to, kas pasakyta, išplaukia reikšminga nagrinėjamu atveju išvada: CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išlyga,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ netaikoma teismo sprendime konstatuotiems faktams dėl byloje nedalyvavusio asmens nuosavybės teisės.

Kasatorius nepagrįstai apeliuoja į ankstesnių teismo sprendimų, kaip oficialiųjų rašytinių įrodymų, reikšmę CPK 197 straipsnio 2 dalies aspektu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytinis įrodymas teismo gali būti pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik tokiomis sąlygomis: 1) dokumentas išduotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami tokį dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus; 4) dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad būtų nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-235/2006; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Reikalavimai teismo sprendimo priėmimui, jo turiniui, formai, sprendimo teisinė galia ir reikšmė kitoms byloms yra reglamentuota specialiųjų CPK normų; jeigu teismo sprendimas jų neatitinka, CPK 197 straipsnio 2 dalies norma, kaip bendroji, dėl teismo sprendimo netaikytina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ankstesni teismų sprendimai, į kuriuos apeliuoja kasatorius, neatitinka prejudicinės teismo sprendimo galios kriterijų viseto inter alia dėl to, kad juos priimant dalyvavo ne visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys, todėl neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje aktualiu ginčo inžinerinių įrenginių nuosavybės teisės klausimu.

Dėl ginčo turto išreikalavimo iš įgijėjo

Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad 91-oji GNSB nebuvo ginčo inžinerinių tinklų savininkė, išplaukia išvada, kad į šį turtą negalėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal 91-osios GNSB prievoles, nustatytas teismo sprendimu. Savininko teises saugantys ir ginantys įstatymai garantuoja, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnis). Kai vykdant priverstinį išieškojimą realizuojamas ne skolininkui priklausantis turtas, savininkas gali įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G.ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas negali gintis tuo, jog yra sąžiningas turto įgijėjas. Ginčo turtas, kaip esminės pagrindinio daikto dalys, nėra savarankiškas teisinių santykių objektas ir pagal įstatymą negalėjo būti parduotas atskirai nuo pagrindinio daikto (pastato ar nuosavybės teisės objektais esančių gyvenamųjų ar kitos paskirties patalpų). Įstatymo nežinojimas nepateisina neteisėtų veiksmų, todėl asmuo, įgijęs turtą, kurio įgyti neleidžia galiojantys įstatymai, negali būti laikomas sąžiningu turto įgijėju. Be to, byloje konstatuota, kad abejose ginčo turto varžytynėse dalyvavo su išieškotoju AB,,Lithun“ susiję ūkio subjektai, ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad varžytynių dalyviai turėjo žinoti, kad nuo turto arešto yra ginčijamas išieškojimo nukreipimo į jį teisėtumas remiantis tuo, kad areštuotas turtas priklauso ne 91-ajai GNSB, o daugiabučio namo gyventojams.

Dėl prokuroro ginamo viešojo intereso

Apibendrinus galima teigti, kad viešuoju interesu teismų praktikoje pripažįstamos vertybės, kurių gynimas svarbus visai visuomenei ar žymiai jos daliai.,,Viešasis interesas“ yra vertinamoji kategorija; dėl jo buvimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2009; kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime,,Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl tinkamam daugiabučio namo eksploatavimui būtinų inžinierinių tinklų atitinka viešojo intereso gynimo kriterijus. Bylos duomenys patvirtina egzistuojant pagrindą šį interesą ginti: tarp gyvenamojo namo savininkų ir kasatoriaus vyksta teisminis ginčas dėl gyventojų ir patalpų savininkų teisės naudotis ginčo inžinieriniais tinklais.

Kasatoriaus argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo prieštaravimo teismų praktikai teisėjų kolegija atmeta, nes kasaciniame skunde nurodytos nutartys skirtingos nuo šios bylos reikšminga teisine problematika ir faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl visumos aptartų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta skundžiamo teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 1123,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, netenkinus kasacinio skundo, priteistinos iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB,,Naigeda“ 1123,65 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris litus, 65 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi.

Siųsti nutarties nuorašą VĮ Registrų centrui ir Centrinei hipotekos įstaigai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė