Dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Baudžiamoji byla Nr. e1-606-939/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27973-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 23 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams 10 dienų, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, subendrinus bausmę su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus bausmę su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

6) Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu ir Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams;

7) Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 11 metų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), atliekantis arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, BK 66 straipsnį, areštu 19 parų, 2020 m. lapkričio 11 d. atlikęs bausmę;

2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir nubaustas areštu 79 paroms. 2022 m. balandžio 22 d. atlikęs bausmę;

3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

D. B. 2024 m. liepos 20 d. apie 23.00 val., veikdamas kartu su R. G., mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės teritorijoje mušdami M. B. ir M. V. sukėlė jiems fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent 2024 m. liepos 20 d. apie 23.00 val. D. B., išlipęs su R. G. iš atvykusio prie minėtos mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės automobilio, veikdamas kartu su R. G., atbėgo prie M. B. ir D. B., šaukdamas „užmušiu“, sudavė rankos kumščiu M. B. į veidą, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o R. G. rankose laikyta metaline lazda sudavė M. V. į veidą, tuo sukeldamas M. V. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – kraujosruvas veide, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam M. B. pasišalinus iš žaidimų aikštelės teritorijos, R. G. pasivijęs sudavė metaline lazda M. B. į kojas, dėl to M. B. nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimus kairėje kojoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. D. B., veikdamas kartu su R. G., dėl panaudoto smurto nukentėjusiesiems M. B. ir M. V. sukėlė fizinį skausmą bei M. B. padarė sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kairėje kojoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o M. V. padarė sužalojimus – kraujosruvas veide, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

R. G. kaltinamas tuo, jog 2024 m. liepos 20 d. apie 23.00 val., veikdamas kartu su D. B., mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės teritorijoje mušdami M. B. ir M. V. sukėlė jiems fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent 2024 m. liepos 20 d. apie 23 val. R. G., išlipęs su D. B. iš atvykusio prie minėtos mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės automobilio, veikdamas kartu su D. B., atbėgo prie M. B., t. y. D. B., šaukdamas „užmušiu“, sudavė rankos kumščiu M. B. į veidą, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o jis, t. y. R. G. rankose laikyta metaline lazda sudavė M. V. į veidą, tuo sukeldamas M. V. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – kraujosruvas veide, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam M. B. pasišalinus iš žaidimų aikštelės teritorijos, R. G. pasivijęs sudavė metaline lazda M. B. į kojas, dėl to M. B. nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimus kairėje kojoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. R. G., veikdamas kartu su D. B., dėl panaudoto smurto nukentėjusiesiems M. B. ir M. V. sukėlė fizinį skausmą bei M. B. padarė sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kairėje kojoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o M. V. padarė sužalojimus – kraujosruvas veide, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. B., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. vakare, važinėdami automobiliu kartu su R. G., (duomenys neskelbtini) kaime ieškojo neblaivios partnerės N. K.. Atvažiavę prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės pastebėjo partnerę N. K. ir būrį jaunuolių. R. G. sustabdžius automobilį, pradaręs langą pašaukė partnerę N. K., tačiau ji nereagavo. Tuomet jis išlipo iš automobilio ir greitu žingsniu nuėjo į žaidimų aikštelę parsivesti partnerę N. K., tačiau einant M. B. jam kažką pasakė, todėl konflikto metu sudavė rankos kumščiu M. B. į veidą. Tuomet M. B. išsitraukęs peilį pradėjo juo mojuoti. Jis pabandė peilį jam iš rankų išmušti, tačiau nepavyko, tuomet abu susigrūmė, nugriuvo ant aikštelėje buvusių kėdžių ir tuomet pajuto galimai peilio dūrį į kairį šoną. Nedelsdamas paprašė iškviesti greitosios medicininės pagalbos medikus. Pripažįsta, jog savo veiksmais M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gailisi, jog nusikalto. Ikiteisminio tyrimo metu su M. B. susitaikė.

Kaltinamasis R. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir davė iš esmės analogiškus, kaip įtariamasis D. B., parodymus. Parodė, jog N. K. yra jo sesuo bei D. B. partnerė. Patvirtino, jog 2024 m. liepos 20 d. vakare, važinėdami automobiliu kartu su D. B., (duomenys neskelbtini) kaime ieškojo neblaivios sesers N. K.. Atvažiavę prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės pastebėjo seserį N. K., M. B. ir kitus jaunuolius. Tuomet sustabdė vairuotą automobilį,,Volvo“ tam, kad su minėtais asmenimis pasikalbėti. Matė, jog D. B. susigrūmė su M. B.. Pripažįsta, kad jis pats pasiėmė iš automobilio,,Volvo“ metalinę lazdą ir ja sudavė M. V. į veidą, tuomet, M. B. pasišalinus iš žaidimų aikštelės teritorijos, pasivijęs sudavė metaline lazda M. B. į kojas, dėl to M. B. nugriuvo ant žemės. Kadangi D. B. šaukė, kad jį sužalojo peiliu, buvo iškviesti greitosios medicininės pagalbos medikai. Pripažįsta, kad minėtais savo veiksmais M. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – kraujosruvas veide, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – nubrozdinimus kairėje kojoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. liepos 20 d. apie 23.00 val. kartus su M. V., N. K. ir kitais asmenimis buvo mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės teritorijoje. Prie žaidimų aikštelės sustojo automobilis,,Volvo“, iš kurio išlipo vyriškiai, kurie pasileido link jų bėgti. Pamatė, kaip N. K. partneris D. B. pribėgo prie jo šaukdamas „užmušiu“ ir sudavė rankos kumščiu jam į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Norėdamas apsiginti išsitraukė sulankstomą peiliuką, gynėsi, tačiau tyčia nenorėjo nieko sužaloti. Netrukus pabėgo iš įvykio vietos, tačiau jį pasivijęs R. G. metaline lazda jam sudavė į kojas, dėl to jis nugriuvo ant žemės. R. G. dar bandė suduoti smūgį, tačiau nesėkmingai. Tuomet iš įvykio vietos pasišalino. Dėl R. G. suduoto metaline lazda smūgio pajuto fizinį skausmą bei buvo padaryti sužalojimai – nubrozdinimai kairėje kojoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2024 m. liepos 22 d. specialisto išvados Nr. G 323/2024 (09) matyti, jog M. B. konstatuota nubrozdinimai veide, kakle, kairėje kojoje buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku arba bukais daiktais, pjautinė žaizda kairėje kojoje – kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti šešiais poveikiais. Sužalojimai tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. M. B. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Nukentėjusysis M. B. 2025 m. balandžio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. atpažino D. B., kuris 2024 m. liepos 20 d. apie 23.00 val. prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelėje atbėgo šaukdamas „užmušiu“ ir sudavė rankos kumščiu jam (M. B.) į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus.

Nukentėjusysis M. B. 2025 m. balandžio 23 d. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Nukentėjusysis M. B. 2025 m. balandžio 15 d. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju R. G. metu.

Nukentėjusysis M. V. parodė, jog 2024 m. liepos 20 d. apie 23.00 val. kartu su M. B., N. K., E. Š., L. Ž., E. K. ir kitais asmenimis buvo mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės teritorijoje, žaidė tinklinį. Prie žaidimų aikštelės sustojo automobilis,,Volvo“, iš kurio išlipo vyriškiai. Pamatė, kaip vienas iš vyriškių (D. B.) nubėgo prie M. B.. Netrukus prie jo (M. V.) pribėgo kitas vyriškis – R. G., kuris, atsistojus nuo suoliuko, rankose laikyta metaline lazda sudavė smūgį jam į veidą. Pajuto stiprų fizinį skausmą nosyje ir kaktoje, iš nosies pradėjo stipriai kraujuoti. Nedelsdamas pasišalino iš įvykio vietos. Dėl patirtų sužalojimų Kauno klinikų priėmimo skyriuje jam buvo suteikta medicininė pagalba. Dėl R. G. smurtinio pobūdžio veiksmų jam buvo padaryti sužalojimai – kraujosruvos veide, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr. G 343/2024 (09) matyti, jog M. V. konstatuotas sužalojimas – kraujosruva veide, kuris galėjo būti padarytas 2024 m. liepos 20 d. kontaktuojant su kietu buku daiktu užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas padarytas vienu poveikiu, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. M. V. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Nukentėjusysis M. V. 2025 m. balandžio 15 d. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju R. G. metu.

Nukentėjusysis M. V. 2025 m. balandžio 23 d. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Liudytojai N. K., M. J., T. B., E. Š., L. Ž., O. A. ir E. K. apie įvykį parodė iš esmės analogiškai, kaip nukentėjusieji M. B. ir M. V..

Iš 2024 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelės teritorijoje (įvykio vietoje rasta pėdsakų, panašių į kraujo).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tiek kaltinamieji D. B. ir R. G., tiek ir nukentėjusieji M. B. ir M. V. patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis kaltinamieji, bendrais veiksmais mušdami nukentėjusiuosius, sukėlė jiems fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent D. B. sudavė rankos kumščiu M. B. į veidą, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o R. G. rankose laikyta metaline lazda sudavė M. V. į veidą, tuo sukeldamas M. V. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – kraujosruvas veide, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tęsdamas nusikalstamą veiką nukentėjusiajam M. B. pasišalinus iš žaidimų aikštelės teritorijos, R. G. pasivijęs sudavė metaline lazda M. B. į kojas, dėl to M. B. nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimus kairėje kojoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. D. B. ir R. G. dėl panaudoto smurto nukentėjusiesiems M. B. ir M. V. sukėlė fizinį skausmą bei M. B. padarė sužalojimus – nubrozdinimus veide, kakle, kairėje kojoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o M. V. padarė sužalojimus – kraujosruvas veide, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamųjų pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jų paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiųjų M. B. ir M. V. ir liudytojų N. K., M. J., T. B., E. Š., L. Ž., O. A. ir E. K. parodymai, tiek ir proceso veiksmų (akistatos, parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros) protokoluose fiksuoti duomenys, o sukeltas pasekmes nukentėjusiems ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados. Taigi tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiems M. B. ir Mantui sukelto fizinio skausmo ir nežymaus jų sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamieji D. B. ir R. G. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamieji įvykdė veikdami tiesiogine tyčia, kadangi jie suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis D. B. anksčiau yra šešis kartus nuteistas, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, penkerių metų bėgyje penkis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, dirbantis. VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas, nesigydė, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Prokuroras nurodė, kad sunkinančių kaltinamojo D. B. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas su tokia prokuroro nuomone nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad turinčiais teistumą laikomi: asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad turinčiais teistumą laikomi: <...>, asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: <...>; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; <...>. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte <...> nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 5 dalis). Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Šį nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarytą būnant pilnamečiu, už šį nusikaltimą kaltinamasis ne taip seniai atliko ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę. Tiek šis ankstesnis nusikaltimas, tiek ir nagrinėjamas nusikaltimas yra padaryti asmens sveikatai. Dar ankstesni nusikaltimai taip pat buvo tyčiniai, jų objektas – nuosavybė. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo D. B. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko su jam prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi, jos dydžiu ir įpareigojimais. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą po vieną atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybes, skirtina arešto bausmė, didesnė nei sankcijoje nustatytas šios bausmės dydžio vidurkis. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti jam pareigas – per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vertinant visas aukščiau aptartas kaltinamąjį D. B. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dirba, teismas sprendžia, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl kaltinamajam D. B. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam D. B. panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Kaltinamasis R. G. anksčiau yra tris kartus nuteistas, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų; nuo 2025 m. kovo 18 d. atlieka arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime. Dar vienas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Penkerių metų bėgyje kaltinamasis 24 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už šiurkščius administracinius nusižengimus, baudų nesumokėjęs, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą. VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas, nesigydė, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Prokuroras nurodė, kad sunkinančių kaltinamojo R. G. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas su tokia prokuroro nuomone nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

Šį nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu. Tiek du ankstesni nusikaltimai, tiek ir nagrinėjamas nusikaltimas yra padaryti asmens sveikatai. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo R. G. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko su jam prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi, jos dydžiu. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą po vieną atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybes, skirtina arešto bausmė, didesnė nei sankcijoje nustatytas šios bausmės dydžio vidurkis. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis du kartus buvo nuteistas arešto bausme ir ją realiai atliko ir kartą nuteistas laisvės apribojimu, kuris buvo pakeistas areštu, kurį jis dabar realiai atlieka, ir tai nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, be to neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, sprendžia, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas R. G. netaikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad naujai priimtu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu (kuris yra neįsiteisėjęs) R. G. skirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirta bausme, kuri Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pakeista į areštą 90 parų, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl bausmės nebendrinamos.

Kardomoji priemonė kaltinamajam R. G. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu 75 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. B. galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jį įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti D. B. recidyvistu.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu 75 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. B. galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti R. G. recidyvistu.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti R. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja L. L.