Civilinė byla Nr. e3K-3-59-684/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08402-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, remiantis priežasties teorija, kai ieškovas atsisako nuo ieškinio, o teismas tokį pareiškimą tenkina ir bylą nutraukia, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė pripažinti, kad toliau nurodomi atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ reikalavimai jai, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, yra nepagrįsti ir neteisėti: 1) 2024 m. liepos 31 d. sąskaitoje, serija MBBG20820271, nurodytas reikalavimas sumokėti už 2024 m. liepos mėn. suteiktas paslaugas 193,81 Eur; 2) reikalavimas sumokėti 0,98 Eur ir PVM (iš viso 1,19 Eur) už bendro naudojimo elektrą, nurodytas 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20832889, sumokėti 0,91 Eur ir PVM (iš viso 1,10 Eur) už bendro naudojimo elektrą, nurodytas 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. MBBG20843604; sumokėti 1,71 Eur ir PVM (iš viso 2,07 Eur) už bendro naudojimo elektrą, nurodytas 2024 m. spalio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20867071; 3) sumokėti 0,68 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą, nurodytas 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20832889, sumokėti 0,70 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą, nurodytas 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. MBBG20843604; sumokėti 0,33 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą, nurodytas 2024 m. spalio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20867071.
3. 2025 m. balandžio 24 d. ieškovė pareiškė atsisakymą nuo ieškinio, prašė bylą nutraukti, išspręsti dalies sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, taip pat priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovė, būdama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, ieškovei nuolat teikė apmokėti sąskaitas, kuriose neteisingai ir nepagrįstai nurodytos mokėtinos sumos, o į jos prašymus suteikti informaciją apie konkrečių mokėtinų sumų apskaičiavimus neatsakydavo ir nepaaiškindavo, kodėl ieškovė privalo mokėti tai, ką sąskaitose nurodo administratorė (atsakovė). Kaip 2025 m. balandžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė atsakovė, po to, kai buvo kredituotos sąskaitos, skolos nebeliko (ji buvo anuliuota), todėl toliau nagrinėti ginčą pagal pateiktą ieškinį tapo neprasminga.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 455,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei iš ieškovės 1848 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, grąžino ieškovei 16,50 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad, įvertinus abiejų šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, negalima konstatuoti, kad abi šalys elgėsi netinkamai. Ieškovė kreipėsi į teismą iš esmės dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir informacijos neteikimo dėl susidariusio įsiskolinimo. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi tarp šalių ir anksčiau yra kilę teisminių ginčų dėl netiksliai apskaičiuotų sąskaitų (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDcyMy0xMDI1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4723-1025/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4723-1025/2023">e2-4723-1025/2023</a>, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM1NS0xMDkyLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-355-1092/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-355-1092/2024">e2A-355-1092/2024</a>, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-24168-1210/2024). Sąskaitos būdavo netikslios, perskaičiuojamos, todėl ieškovė turėjo pagrįstą abejonę ir dėl šių ginčo sąskaitų pagrįstumo.
6. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė ieškovei faktiškai tik nagrinėjant šią bylą tiek raštu, tiek žodžiu pateikė jos reikalautus paaiškinimus dėl skolos ir palūkanų skaičiavimo. Taip pat atsakovė tik atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo aiškiai nurodė, ką reiškia kredituotos (anuliuotos) sumos, ko ieškovė ilgą laiką nesuprato ir prašė atsakovės paaiškinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino. Atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų sumą, bylos stadiją (nebuvo prieita prie šalių paaiškinimų), taip pat tai, kad byloje vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės atidėtas siekiant ginčą spręsti taikiai, vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas tenkino iš dalies – prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino pusiau (3696,66 Eur / 2).
7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus, 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, dėl kurios iš šalių kaltės susidarė bylinėjimosi išlaidos, reikšminga įvertinti duomenų apie šalių procesinį elgesį ir elgesį sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka visumą. Viena vertus, iš byloje pateiktų atsakovės ieškovei išrašytų 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 31 d. sąskaitų matyti, kad į jas buvo įtraukta skola, nurodytu laikotarpiu jos dydis keitėsi, tam tikros sumos buvo atimamos, o 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje įsiskolinimas nebenurodytas. Kita vertus, atsakovė nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėn. sąskaita buvo išrašyta 2024 m. lapkričio 30 d. ir įprastai sąskaitos gyventojams yra įteikiamos per kelias kalendorines dienas, tačiau konkrečių duomenų apie sąskaitos įteikimą ieškovei nepateikė. Ieškovė, teigdama, kad rengiant ieškinį teismui 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos dar nebuvo gavusi, taip pat nenurodė duomenų apie minėtos sąskaitos gavimo laiką.
9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad reikšminga tai, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, ieškovei nesutinkant su atsakovės išrašytoje 2024 m. liepos 31 d. sąskaitoje nurodytomis sumomis, tarp šalių vyko tęstinis susirašinėjimas raštu. Ieškovė prašė atsakovės pateikti informaciją apie tai, kaip apskaičiuotos sąskaitose nurodytos sumos. Atsakovė teigia, kad teikė atsakymus į ieškovės pateiktas užklausas, o visos aplinkybės dėl kredituotų sumų ieškovei turėjo būti aiškios dar tada, kai ieškovei buvo pateiktos sąskaitos. Tačiau reikšminga įvertinti ir tai, kad ieškovė 2024 m. spalio 24 d. su pareiškimu kreipėsi į atsakovę, be kita ko, keldama klausimus dėl 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitose nurodytų skolos sumų, taip pat prašydama pateikti konkretų į sąskaitas įtrauktų palūkanų apskaičiavimą. Atsakovė, 2024 m. lapkričio 13 d. raštu atsakydama į ieškovės 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą, nurodė, kad galutiniai priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai bus matomi po 2024 m. lapkričio 25 d., todėl atsakymą į gautą raštą pateiks po nurodytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 16 d. Tačiau iki šios datos atsakovė atsakymo nepateikė.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į duomenis apie tai, kad atsakovė (administratorė) ieškovei raštu teikiamuose atsakymuose nurodydavo perskaičiavusi mokesčius, taip pat į tarp šalių vykusio susirašinėjimo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškovė turėjo pakankamą pagrindą abejoti ginčo sąskaitose nurodytų sumų tikslumu ir pagrįstumu. Viena vertus, 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje įsiskolinimas nebebuvo nurodytas. Kita vertus, nors atsakovė ir pažymi tai, kad informacijos pateikimas nebuvo ieškinio dalykas, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė ir nepakankamas atsakovės bendradarbiavimas bei ilgą laiką trukęs detalios informacijos dėl susidariusio įsiskolinimo, apskaičiuojamų palūkanų nepateikimas. Ištyrus byloje esančio šalių susirašinėjimo turinį ir atsakovės bylai pirmosios instancijos teisme pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šalių skundžiamą nutarties dalį, iš esmės teisingai nustatė, jog faktiškai tik civilinę bylą nagrinėjant teisme atsakovė ieškovei pateikė ieškovės reikalautus konkrečius ir detalius paaiškinimus dėl skolos ir palūkanų apskaičiavimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nutarė grąžinti dalį žyminio mokesčio, todėl iš esmės nusprendė, kad kalta ir atsakinga dėl proceso yra atsakovė. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje, kai byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taip pat nutarė priteisti atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, nors jį ir sumažino per pusę. Be to, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad dalis žyminio mokesčio ieškovei buvo grąžinta remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne ieškovės nurodomu CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai nenustatė, kad kaltė (atsakomybė) dėl proceso yra išimtinai tik atsakovės.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė iš esmės akcentuoja atsakovės elgesį, sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka, ir tai, kad iki savo pačios 2024 m. lapkričio 13 d. rašte nurodytos datos (t. y. 2024 m. gruodžio 16 d.) atsakovė nepateikė ieškovei atsakymo į ieškovės 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą ir ieškovės būtent tokiu konkrečiu būdu neinformavo apie tai, jog ieškovei nebėra keliamas reikalavimas dėl skolos. Šiuo aspektu svarbu tai, kad atsakovės 2024 m. lapkričio 13 d. rašte, be kita ko, ieškovei buvo nurodyta, jog galutiniai priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai bus matomi po 2024 m. lapkričio 25 d. Taigi, ieškovei taip pat iš esmės buvo žinoma tai, jog priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai turėtų būti atnaujinti po nurodytos datos. Ieškovė, teigdama, jog parengiant ieškinį teismui 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos (kurioje nurodyta, jog jos skola lygi nuliui) dar nebuvo gavusi, nenurodė konkrečių duomenų apie šios sąskaitos gavimo laiką.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje patirtų išlaidų susidarymui įtakos turėjo abiejų šalių elgesys. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, duomenis apie šalių bendravimą (susirašinėjimą) ginčo laikotarpiu iki ieškovės kreipimosi į teismą ir abiejų šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad abi šalys elgėsi iš esmės netinkamai ar procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai. Tačiau šiuo atveju esamomis aplinkybėmis tiek ieškovė, tiek ir atsakovė turėjo žinoti ir suprasti riziką, kad, ginčą nagrinėjant teisme, jos abi gali patirti bylinėjimosi išlaidų, ir šią riziką prisiėmė.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės pagrįstai pripažino ir atsakovės teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą, jį priteisdamas iš ieškovės. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas sumažinti atsakovei atlygintinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ne vien rėmėsi tik faktine 2025 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio trukme, bet ir įvertino tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pateiktas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir kitas aplinkybes.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir ginčo priežastis, ginčo reikalavimų dydį, tai, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai, taip pat įvertinęs šalių procesinį elgesį ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir didėjimo priežastis, sutiko su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad atsakovės patirtų 3696,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš ieškovės nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, nustatytas iš ieškovės atsakovei priteistinas 1848 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra nustatytas pagrįstai bei teisingai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė, jog, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, teisingumo ir sąžiningumo principus byloje atitinka bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepaskirstymas tarp šalių (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalis, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 1848 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti ir atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, remdamasis CPK 94 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas nutarties 13 punkte pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes atsakovė tik pradėjus nagrinėti bylą teisme pateikė ieškovės anksčiau prašytus duomenis apie skolų skaičiavimą ir aiškiai nurodė apie ieškovės skolų anuliavimą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau toje pačioje nutartyje Klaipėdos apylinkės teismas, nenurodydamas motyvų, nepasisakydamas dėl ieškovės (ne)tinkamo procesinio elgesio, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų.
16.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, nepasisakė dėl ieškovės kaltės inicijavus procesą. Atskirąjį skundą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovė nuolat bendravo su atsakove, o pastaroji netgi buvo raštu pažadėjusi iki konkrečios datos – 2024 m. gruodžio 16 d. – pateikti ieškovei prašomą informaciją raštu, tačiau to nepadarė, dėl to ieškovė ir buvo priversta kreiptis į teismą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas.
16.3. Jei ieškovė ir būtų pripažinta kalta dėl inicijuoto proceso, pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nebūtų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYwLTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-160-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-160-313/2017">e3K-3-160-313/2017</a>; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454-969/2017">3K-3-454-969/2017</a>).
16.4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei dalį advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimo, nesvarstė, ar šiuo atveju visos 3696,55 Eur už advokato teisinę pagalbą atsakovės patirtos išlaidos, vertinant pagal bylos, kurioje tebuvo siekiama nustatyti, ar atsakovės sąskaitose nurodyta ieškovės mokėtina apie 200 Eur skola yra pagrįsta, pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Tokios išlaidos, ieškovės vertinimu, negali būti pripažintos protingo dydžio, juo labiau kad galiausiai paaiškėjo, jog pati atsakovė ieškovės skolą anuliavo, taigi pripažino, kad maždaug pusantrų metų ieškovei teikiamose sąskaitose buvo reikalaujama mokėti nepagrįstai nurodomas sumas.
17. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu nėra atlikusi, nepagrįstų sumų ieškovei siųstose sąskaitose nėra. Taigi, neegzistavo atsakovės kaltė, kaip vienas iš kriterijų, kuris vertinamas skirstant bylinėjimosi išlaidas. Tokių aplinkybių nekonstatavo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.
17.2. Ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu buvo nulemtas išimtinai subjektyvaus jos vertinimo dėl sąskaitose pateiktų sumų ir priskaitymų neaiškumo jai, o ne dėl to, kad atsakovė, kaip administratorė, būtų padariusi klaidų. Visos aplinkybės apie skolos neegzistavimą ieškovei buvo žinomos ar turėjo būti žinomos dar iki ieškinio pareiškimo dienos. Visa ieškovės skola buvo kredituota (anuliuota) ir ši informacija objektyviai ieškovei buvo nurodyta 2024 m. spalio mėn. sąskaitoje, o galutinis patvirtinimas, jog ieškovės skola yra lygi 0,00 Eur, ieškovei buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 21 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo viso skolos likučio kreditavimo.
17.3. Aplinkybės, kurios tariamai paaiškėjo ieškovei susipažinus su atsakovės teiktu atsiliepimu į ieškinį ir 2025 m. balandžio 17 d. rašytiniais paaiškinimais, nėra ir nebuvo naujai nurodytos – jos buvo nurodytos visose ieškovei teiktose sąskaitose faktūrose, nurodant sumas su minuso ženklu, o tai gali reikšti tik šių sumų išskaičiavimą iš sąskaitų. Ieškovei kreipusis į teismą, klaidos nebuvo taisomos.
17.4. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė visuomet bendradarbiavo su ja, teikė nuolatinius atsakymus, tokie atsakovės veiksmai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, o išsamiai ir visapusiškai – ir apeliacinės instancijos teismo. Vien formalus vieno atsakymo nepateikimas nereiškia, kad atsakovė nebendradarbiavo ir tai nulėmė poreikį kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidų. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, apeliacinės instancijos teismas, motyvuose tikslindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, aiškiai nurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių laiko, kad ir ieškovė yra kalta dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
18. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą).
19. Kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl 1848 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisto iš ieškovės atsakovės naudai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisakys tik dėl šios nutarties dalies (ne)pagrįstumo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, remiantis priežasties teorija, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius nuo ieškinio
20. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir dėl to teismui bylą nutraukus, bet nenustačius, jog ieškovė pažeidė proceso teisės normas, tokį ieškinį reikšdama, o vėliau nuo jo atsisakydama, iš jos gali būti priteisiamas kitos šalies (atsakovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
21. Tuo atveju, kai byla yra užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismo proceso metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi sprendžiant ieškovės ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos.
22. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, taikant CPK 94 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui šiuo atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNi0zMTMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-36-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-36-313/2018">3K-3-36-313/2018</a>, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU1LTc4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-155-781/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-155-781/2024">e3K-3-155-781/2024</a>, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, todėl yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-943/2022">e3K-3-191-943/2022</a>, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518-248/2018">3K-3-518-248/2018</a>, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą byloje, užbaigtoje neišnagrinėjus ginčo iš esmės, yra svarbios tiek aplinkybės, atspindinčios šalių elgesį inicijuojant bylą teisme ir ją nagrinėjant, tiek ir priežastys, nulėmusios poreikį ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTEyNDkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-1249/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-1249/2025">e3K-3-138-1249/2025</a>, 18 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė tokias esmines faktines aplinkybes: 1) ieškovei nesutinkant su atsakovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis dėl susidariusios skolos, tarp šalių vyko tęstinis susirašinėjimas; atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. MBL-RS-24-6970, atsakydama į ieškovės pareiškimą, nurodė, jog galutiniai priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai bus matomi po 2024 m. lapkričio 25 d., todėl atsakymą į gautą raštą pateiks po nurodytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 16 d.; 2) atsakovė iki 2024 m. gruodžio 16 d. ieškovei atsakymo nepateikė; 3) nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė duomenų, kada (ar) ieškovė gavo atsakovės 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą, kurioje įsiskolinimas ieškovės atžvilgiu nebenurodytas; 4) tik nagrinėjant civilinę bylą atsakovė ieškovei pateikė šios reikalautus konkrečius ir detalius paaiškinimus dėl skolos ir palūkanų apskaičiavimo. Atsižvelgdami į tai, teismai nusprendė, kad civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų šalių elgesio, ir priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šalims vienai iš kitos (atsakovės prašomą jai priteisti išlaidų atlyginimą sumažino pusiau). Be to, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pabrėžė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo prisiimti riziką, kad, ginčą nagrinėjant teisme, jos gali patirti bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismų atliktu nustatytų aplinkybių vertinimu, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl toliau nurodomų priežasčių.
25. Pirma, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų šalių elgesio, tačiau nepagrindė, koks konkretus ieškovės elgesys tai leidžia konstatuoti, išskyrus tai, jog ieškovė, teigdama, jog rengiant ieškinį teismui 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos, kurioje nurodyta, kad skola anuliuota, dar nebuvo gavusi, nenurodė konkrečių duomenų apie šios sąskaitos gavimo laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – šiuo atveju ieškovei teigiant, kad ji sąskaitos, iš kurios buvo galima spręsti apie skolos anuliavimą, ieškinio pareiškimo metu dar nebuvo gavusi, būtent atsakovė, siuntusi ir išrašiusi minėtą sąskaitą, turėjo pareigą pateikti duomenis apie jos išsiuntimą, tačiau ji tokios informacijos nepateikė. Kaip minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai nėra priimamas sprendimas dėl ginčo esmės, yra svarbios ir priežastys, dėl kurių byla buvo nutraukta. Teismams konstatavus, kad tik ginčui persikėlus į teismą atsakovė ieškovei pateikė detalius prašytus duomenis, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nepagrįstai (žinodama, kad skola anuliuota) kreipėsi į teismą. Ir priešingai – yra pagrindas konstatuoti, kad jei atsakovė būtų tinkamai bendravusi su ieškove ir teikusi visus reikiamus dokumentus pagal šalių sulygtus terminus, kreipimosi į teismą galėjo būti išvengta.
26. Antra, teismai, spręsdami dėl to, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas šalims vienai iš kitos, akcentavo, kad atsakovės elgesys (ieškovei ir anksčiau prašant išskaičiuoti tam tikras sumas, o atsakovei atlikus išskaičiavimus), susirašinėjant su ieškove, sukėlė pagrindą ieškovei abejoti sąskaitose nurodomų sumų pagrįstumu. Be to, ieškovė jau anksčiau yra laimėjusi kitus teisminius ginčus dėl klaidingai apskaičiuotų sąskaitų. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti ir su atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta aplinkybe, kad atsakovė nebuvo atlikusi klaidų ir teisminį ginčą nulėmė tik subjektyvus ieškovės jai pateiktų sąskaitų vertinimas, kadangi atsakovė paties fakto, jog iki 2024 m. lapkričio mėn. ieškovei siųstose sąskaitose sumos buvo nurodytos netiksliai ir vėliau anuliuotos, neginčijo.
27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, konstatuodami, jog šalys turi atlyginti viena kitos patirtas bylinėjimosi išlaidas, klaidingai taikė proceso teisės normas, o toks sprendimas faktiškai lėmė ieškovės pralaimėjimą materialinių padarinių aspektu, nors ir nesant jos kaltės (piktnaudžiavimo) dėl pradėto bylinėjimosi proceso. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismų atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka priežasties teorijos prasmės ir teisingumo principo. Ir nors sutiktina su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad šalys civiliniame procese veikia savo rizika ir gali numatyti, jog bylinėdamosi teisme jos patirs bylinėjimosi išlaidų, tačiau bylinėjimosi išlaidų institutas negali veikti kaip šalies nubaudimo ar atgrasymo kreiptis į teismą, siekiant ginti savo pažeistas teises, priemonė.
28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusias pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad tuo atveju, kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovė atsisako nuo ieškinio atsakovei tik teisme pateikus aiškius duomenis, patvirtinančius apie ginčo skolos anuliavimą, t. y. ieškovės prievolės apmokėti sąskaitą panaikinimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė yra atsakinga dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, ir dėl to iš jos priteisti susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė savo teises civilinio proceso tvarka buvo priversta ginti dėl atsakovės veiksmų (kaltės), yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalis, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 1848 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir grąžinta ieškovei 16,50 Eur žyminio mokesčio dalis, palikta nepakeista, panaikinti ir atsakovės prašymą priteisti iš ieškovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesti. Taip pat konstatavus, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovės kaltės, yra pagrindas grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacine tvarka
29. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą kasaciniame teisme (teikiant kasacinį skundą), o atsakovė pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės kasacinis skundas tenkintas, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo būtent ieškovė.
30. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalis, kuria iš ieškovės J. B. Ž. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Mano Būstas Baltija“ priteista 1848 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ieškovei grąžinta 16,50 Eur žyminio mokesčio dalis, palikta nepakeista, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Mano Būstas Baltija“ (j. a. k. 140514359) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti, grąžinti ieškovei J. B. Ž. (a. k. duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto per akcinę bendrovę,,Swedbank“ 2024 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 63 (mokėtojas R. B.).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
