Dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių

Civilinė byla Nr. e2-6455-887/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02139-2025-3

procesinio dokumento kategorijos:

2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 29 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant ieškovės P. G. atstovei advokatei A. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. G. ieškinį atsakovui T. G., tretiesiems asmenims UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Legal Balance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė P. G. ieškiniu prašo (2025-05-29 CBP-2818): 1. Nutraukti P. G. ir T. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo ieškovei P. G. palikti santuokinę pavardę – G.; 3. Priteisti T. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4. Kreditorinius įsipareigojimus UAB „Julianus inkaso“ ir UAB „Legal balance“ palikti solidariomis prievolėmis; 5. Kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palikti asmeninėmis T. G. prievolėmis; 6. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2025-09-09 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimą ir paprašė po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę G.

Ieškovė P. G. ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp jos ir atsakovo buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš pradžių santykiai buvo geri, abu sutarė, turėjo planų ateičiai, kūrė bendrą gerbūvį, tačiau laikui bėgant jų tarpusavio santykiai atšalo, prasidėjo ginčai dėl bendro gyvenimo kūrimo, atsakovas pradėjo vartoti alkoholį ir prasidėjo problemos šeimoje. Atsakovas nors ir turėjo darbą, bet nesaikingai vartodamas alkoholį, dažnai turėjo problemų su policija, būdavo agresyvus, pradėjo prieš ją naudoti fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovo elgesys buvo neadekvatus ir pavojingas, išgėręs sėsdavo už vairo, yra sudaužęs ne vieną jos automobilį, tapo neatsakingas, priklausomas nuo alkoholio ir nuolat grasindavo. Jie abu išvyko gyventi į Vokietiją, tačiau atsakovas ir ten elgėsi neatsakingai, agresyviai ir nenuspėjamai, dėl ko 2024 m. birželio mėnesį buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą Vokietijoje. Šiuo metu atsakovas perkeltas į Lietuvą, bausmę atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Po patirto smurto šeimoje ji bijojo atsakovo ir nesiryžo nutraukti santuoką anksčiau, tačiau kuomet atsakovas atsidūrė kalėjime, ji nusprendė nutraukti santuoką, nes matė, kad su tokiu žmogumi nepavyks sukurti gražių santykių ir šeimos. Nors šeima iširo dėl atsakovo žiauraus elgesio, smurto, tačiau ji niekuomet nesikreipė į policiją ir tokie agresijos protrūkiai bei pasekmės nėra užfiksuotos, todėl rašytinių įrodymų ji neturi. Ji nenori įrodinėti vien tik atsakovo kaltės, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra jų abiejų pareiga. Šeimos santykiai grindžiami pasitikėjimu, pagarba, rūpinimusi vienas kitu, tačiau šiuo atveju tai nebuvo ir nėra daroma. Faktiškai santuoka ir šeima yra iširusi, jos išsaugoti nebeįmanoma, ji nemato jokių galimybių susitaikyti ir išsaugoti santuoką. Jie jauni, darbingi žmonės, pajėgūs patys save išlaikyti, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti vienas kitam išlaikymą. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, akcijų, vertybinių popierių, turtinių teisių, kurias po santuokos nutraukimo reikėtų dalinti, neturi. Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo tik automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės, registruotą jos vardu. Šiuo automobiliu ji nesinaudoja, todėl prašo priteisti jį atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Jos žiniomis, kitokio turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neturi. Santuokos metu šeimos poreikiams patenkinti buvo sudarytos dvi paskolos sutartys su kreditoriais UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Legal balance“, todėl šiuos įsipareigojimus prašo palikti solidariomis abiejų šalių prievolėmis. Jos žiniomis, atsakovas turi įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMzItOTM5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-232-939/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-232-939/2023">1-232-939/2023</a>, susijusį su kriminaline bauda, todėl prašo palikti jį asmenine atsakovo prievole.

Ieškovės P. G. atstovė advokatė A. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys bandė taikytis, tačiau nepavyko, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį. Ieškovė atsakovo kaltės neįrodinėja, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu nesugebėjo išsaugoti santuokos. Vaikų nesusilaukė, vienas kito išlaikymo neprašo. Tikslina ieškinio reikalavimą ir prašo palikti ieškovei santuokinę pavardę. Vienintelis turtas – transporto priemonė, kurią prašo priteisti atsakovui, nes ieškovė ja nesinaudoja, automobilis areštuotas dėl atsakovo skolų. Kompensacijos sau už automobilį ieškovė neprašo. Kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai yra atsakovo asmeniniai, nes kilę iš baudų.

Atsakovas T. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai (Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), jokių prašymų teismui nepateikė.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog santuoka tarp P. G. ir T. G. būtų nutraukta prašomomis sąlygomis. Taip pat nurodė, kad 2025-08-19 datai P. G. valstybės biudžetui neskolinga, T. G. skolingas 306,31 Eur (2025-06-09 DOK-23285, 2025-08-20 DOK-32683).

Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškinyje nurodyta santuokos nutraukimo pasekme, t. y. kad kreditoriniai įsipareigojimai jam pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-9334-1232/2024 (vykdomoji byla vykdoma antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje) - lieka solidaria P. G. ir T. G. prievole (2025-06-16 DOK-24115).

Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka.

k o n s t a t u o j a :

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, šalys nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys santuokos metu yra įgiję transporto priemonę Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės, registruotą ieškovės vardu. Šalys turi kreditorius: UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Legal Balance“, VMI prie FM.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio).

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje patikslinusi ieškinio reikalavimą prašė po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – G., atsakovas prieštaravimų nepateikė.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei P. G. paliktina jos santuokinė pavardė – G.. Atsakovui T. G. paliktina jo prigimtinė pavardė – G.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas kilnojamasis turtas - transporto priemonė Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės, registruota ieškovės vardu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo automobiliu nesinaudoja, prašo priteisti jį atsakovui, kompensacijos sau už automobilį neprašo, atsakovas prieštaravimų dėl to nepateikė, ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai ir nustatoma, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės, VĮ Regitra įregistruota P. G. vardu. Už atsakovui asmeninės nuosavybės teise tenkančią turto dalį kompensacija ieškovei nemokama.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti sudarė dvi paskolos sutartis su kreditoriais UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Legal Balance“, todėl šiuos įsipareigojimus prašė palikti solidariomis abiejų šalių prievolėmis. Bei ieškovės žiniomis, atsakovas turi įsiskolinimą VMI prie FM pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMzItOTM5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-232-939/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-232-939/2023">1-232-939/2023</a>, todėl prašė palikti jį asmenine atsakovo prievole.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-695/2020">e3K-3-47-695/2020</a>).

Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartys su kreditoriais UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Legal Balance“ buvo sudarytos santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti ir, kad ieškovės reikalavimui šiuos įsipareigojimus palikti solidariomis abiejų šalių prievolėmis neprieštaravo nei pats atsakovas, nei kreditoriai, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika šiuo klausimu, ieškinio reikalavimas skolas kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Legal Balance“ pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis tenkintinas.

Iš trečiojo asmens VMI prie FM į bylą pateikto atsiliepimo matyti, kad ieškovė valstybės biudžetui neskolinga, atsakovas skolingas 306,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimui šį įsipareigojimą pripažinti asmenine atsakovo prievole neprieštaravo nei pats atsakovas, nei kreditorius, ieškinio reikalavimas skolą VMI prie FM pripažinti asmenine atsakovo prievole tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 957,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (110,00 Eur žyminis mokestis, 847,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (2025-09-09 DOK-35341), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti ieškinį.

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei P. G. palikti santuokinę pavardę G., o atsakovui T. G. prigimtinę pavardę G.

3. Priteisti atsakovui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės, VĮ Regitra įregistruotą P. G. vardu.

4. Pripažinti skolą kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

5. Pripažinti skolas kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Legal Balance“ solidariomis P. G. ir T. G. prievolėmis.

6. Priteisti ieškovei P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 957,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė