Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-911-513/2011
Teisėja Regina Bertašienė (Proceso Nr. 2-06-3-06137-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3; 121.15; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Egidijui Langiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 13 209,69 Eur, t.y. 45 610,42 Lt, skolą ir 16 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo nepanaudoto ir negrąžinto kredito bei nuo nesumokėtų palūkanų sumos, t.y. nuo 11 276,68 Eur (38 936,12 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2008-04-25 ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VK 08/04/49L, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 11 585,00 Eur kreditą. Atsakovas, panaudojęs kreditą, laiku nemokėjo įmokų, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Paskutinis priminimas padengti skolas pagal vartojimo kredito sutartį išsiųstas 2009-04-02 registruotu paštu, tačiau į jį sureaguota nebuvo, todėl ieškovas 2009-04-21 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovo skola ieškovui sudaro 10 795,28 Eur (37273,94 Lt) panaudotas ir negrąžintas kreditas, 481,40 Eur (1662,18 Lt) nesumokėtos palūkanos, 1896,33 Eur (6547,66 Lt) – nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, 36,68 Eur (126,65 LT) – kiti mokesčiai (laiškų siuntimo). Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad skaičiuojamos 16 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nepanaudoto ir negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos, t.y. 11 276,68 Eur (38 936,12 Lt).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo veiksmus atsisakant atidėti paskolos grąžinimą neteisėtais, pažeidžiančiais atsakovo ir jo faktinės šeimos interesus, o taip pat kredito sutarties nuostatas dėl ieškovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, nesąžiningomis, todėl neprivalomomis atsakovui, įpareigoti tęsti ieškovą kredito sutarties vykdymą, t.y. šalis sugrąžinti į padėtį, kuri buvo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, atitinkamai pratęsiant kredito sutartį, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, susidūręs su finansinėmis problemomis, kreipėsi į ieškovą atidėti kredito grąžinimą, tačiau ieškovas atsisakė bendradarbiauti, piktnaudžiaudamas savo dominuojančia padėtimi. Pagal vartojimo sutarties 12 punktą, nė viena sutarties šalis neatsakys už dalinį ar pilną prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, jeigu tas nevykdymas bus pasekmė nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsakovas mano, kad ekonominė krizė priskirtina prie nenugalimos jėgos aplinkybių, kadangi atsakovas negalėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos – ekonominės krizės, sudarant kredito sutartį, jokių ekonominės krizės požymių nebuvo ir to nebuvo galima numatyti. Šiuo metu atsakovas gali tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir tai patvirtina pateikti duomenys apie gaunamas pajamas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-25 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo R. B. 13 209,69 Eur (45 610,42 Lt) skolą, 16 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 11 276,68 Eur (38 936,12 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-05-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5805,12 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių. Atsakovo R. B. priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad esant vartojimo kredito teisiniams santykiams kredito davėjui suteikta teisė inicijuoti sutarties nutraukimą bei ją nutraukti tik tada, kai įvyksta dvi privalomos sąlygos – 1) mokėjimas uždelstas daugiau nei vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos; 2) nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. 2010-04-02 pranešimo dieną uždelsto mokėjimo terminai buvo ilgesni (nuo 2008-10-28 iki 2009-03-28), o mokėtina suma didesnė nei 10 procentų bendros kredito sumos. Įvyko ir antroji įstatyme bei sutartyje numatyta sąlyga – įsiskolinimas neapmokėtas per atsakovui ieškovo nustatytą papildomą 14 dienų terminą. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, jog jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos, t.y. pasaulinės ekonominės krizės, sukėlusios nedarbo pasekmes. Nurodė, kad atsakovo nurodytoms aplinkybėms nėra būdingi nenugalimos jėgos požymiai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo veiksmai nutraukiant tarp šalių sudarytą sutartį buvo teisėti.
Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą atmetus prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimo įvykdymą išdėstyti 5 metams. Nurodo, kad ieškovas, vienašališkai nutraukdamas vartojimo kredito sutartį, pažeidė CK 6.38 str., 6.4 str., 6.58 str. 7 d., 6.158 str. Tarp šalių pasirašyta vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str., tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Atsakovas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl patirties ir specialių žinių stokos, sudarydamas sutartį turėjo ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Dėl šios priežasties ieškovas sutartimi įgijo nepateisinamą pranašumą prieš ieškovą. Bendroji nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos samprata suformuluota 1993-04-05 Nesąžiningų sąlygų direktyvos 3 str., kuriame nustatyta, jog sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Atsakovas pažymi, kad visos ieškovo pateiktos sutarties nuostatos, taip pat teisė nutraukti kredito sutartį, jam niekada nebuvo suteikta galimybė iki pasirašant sutartį su sutarties sąlygomis tinkamai susipažinti, ją individualiai su ieškovu aptarti bei daryti įtaką sutarties sąlygų pakeitimui, taip pat galimybės atidėti kredito grąžinimą iki 2 metų. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.185 str. 2 d., sutarties nuostatos dėl sutarties vienašališko nutraukimo atsakovo atžvilgiu nėra privalomos. Be to, vartojimo kredito sutarties 7 ir 17.1 punktuose yra nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti pakeistos raštišku šalių susitarimu. Atsakovas, susidūręs su finansinėmis problemomis, kreipėsi į ieškovą, tačiau pastarasis atsisakė bendradarbiauti, tuo piktnaudžiaudamas savo padėtimi. Pagal vartojimo kredito sutarties 12 punktą, nė viena šalis neatsakys už dalinį ar pilną prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, jei nevykdymas bus pasekmė nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsakovas teigia, kad pasaulinę ekonominę krizę galima prilyginti nenugalimos jėgos aplinkybei (CK 6.212 str.). Dėl šios priežasties, laikinas įmokų pagal kredito sutartį mokėjimo nutrūkimas buvo sąlygotas nenugalimos jėgos ir šiuo metu atsakovas gali tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime pripažinus vartojimo sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigojus ieškovą tęsti kredito sutarties vykdymą, tai yra, šalis grąžinus į padėtį, kurios buvo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, atitinkamai pratęsiant kredito sutartį, ieškovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, nes atsakovas grąžins skolą pagal grafiką.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vartojimo kredito sutarties 8.1 punkto sąlyga visiškai atitinka CK 6.889 str. sąlygas, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, jog CK 6.889 str. normos yra nesąžiningos. Vartojimo kredito sutarties sąlygos, nustatančios banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, atitinka sąžiningumo reikalavimus ir yra privalomos atsakovui (CK 6.188 str.). Atsakovas pripažįsta sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimą, kuris tęsiasi nuo 2008-10-28, tačiau remdamasis teoriniais pasvarstymais, nutylėdamas visas esmines aplinkybes dėl CK 6.188 str. aiškinimo, klaidina teismą ir siekia paneigti banko teisę nutraukti sutartį dėl atsakovo pažeidimų. Be to, atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis, c.b. Nr. 3K-1-1137/2002) visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla. Atsakovas, ginčydamas sutarties 8.1, 8.2 ir 8.3 punktų sąlygų sąžiningumą, neįrodo, kad jis negalėjo susipažinti su šiomis sąlygomis prieš sudarydamas sutartį ir nepateikia argumentų, kodėl šios vartojimo kredito sutarties sąlygos neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Atsakovas prieš vartojimo kredito sutarties pasirašymą buvo supažindintas su šios sutarties sąlygomis ir to nepaneigė. Ieškovas pažymi, kad atsakovas prašė pakeisti kredito grąžinimo terminą dėl savo paties padaryto sutarties pažeidimo, t.y. eilinių įmokų mokėjimo terminų pažeidimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra pajėgus pašalinti savo padarytus pažeidimus. Atsakovas, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nurodo, kad neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį, o tai tik patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Atsakovo prašymas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 5 metų terminui yra nepagrįstas. Atsakovas, iš esmės pažeidęs mokėjimo prievoles nuo 2008 m. spalio mėn. ir nesumokėjęs nei vienos įmokos, siekia atsidurti daug geresnėje padėtyje negu būtų tinkamai vykdęs sutartį, kadangi kreditus ir kitus mokėjimus jis turėtų grąžinti 2016 m. pabaigoje.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2008-04-25 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/04/49L, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 11 585,00 Eur kreditą būsto remontui iki 2013-04-28, mokant įmokas kiekvieno mėnesio 28 d. Vartojimo kredito sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjui nesumokėjus laiku bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip vieną mėnesį ir tokia suma yra ne mažesnė kaip 10 proc. bendros kredito sumos, bankas (ieškovas) turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. 2008-09-01, 2008-11-12, 2008-12-01, 2009-01-06, 2009-03-02 atsakovui siųsti priminimai apie susidariusią skolą. 2009-04-02 pranešimu atsakovas informuotas apie sutarties nutraukimą nuo 2009-04-21, skola ieškovui – 1461,87 Eur. 2009-04-02 pranešimas įteiktas atsakovo žmonai 2010-04-15 pasirašytinai. Iš 2010-04-29 pažymos matyti, kad atsakovo skola ieškovui 2010-04-29 yra – 13 209,69 Eur (45 610,42 Lt), kurią sudaro – 10 795,28 Eur (37 273,94 Lt) panaudotas ir negrąžintas vartojimo kreditas, nesumokėtos palūkanos – 481,40 Eur (1 662,18 Lt), nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos 1896,33 Eur (6 547,66 Lt), kiti mokesčiai – 36,68 Eur (126,65 Lt).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų, suteikia CK 6.889 str. ir tam, kad kredito davėjas galėtų nutraukti sutartį, turi egzistuoti dvi sąlygos, t.y. pirmoji sąlyga, kad mokėjimas uždelstas daugiau nei vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos; antroji sąlyga ta, kad nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pažeidė įmokos mokėjimo terminus, todėl vienašališkam sutarties nutraukimui buvo ir faktinis ir teisinis pagrindas. Iš bylos matyti, kad ieškovas 2008-04-25 vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/04/49L nutraukė vadovaudamasis šios sutarties 8.1. punktu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vartojimo kredito sutarties Nr. VK08/04/49L 8.1 punkto sąlyga visiškai atitinka CK 6.889 str. sąlygas, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas vienašališkai nutraukdamas vartojimo kredito sutartį pažeidė CK 6.889 str., nepagrįsti.
Apeliantas mano, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išspręsta neteisingai, kadangi netinkamai buvo įvertinti bylos įrodymai apie vartojimo kredito sutarties sąlygų nesąžiningumą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apelianto pozicija neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas ginčą turi būti nešališkas, todėl negali peržengti ieškinio ribų. Ieškinio pagrindo ir dalyko parinkimas yra ieškovo, o ne teismo prerogatyva. Kadangi pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo, ar priteisti daugiau nei jis reikalavo), nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra) (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ieškinį atsakovui dėl skolos pagal ginčo kredito sutartį priteisimo. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas neginčijo fakto, kad ginčo sutartis yra vartojimo, todėl nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl 2008-04-25 sutarties Nr. VK08/04/49L pripažinimo vartojimo sutartimi klausimas.
Vienas iš vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją (1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse preambulės 22 pastraipa; CK 6.163 straipsnio 4 dalis, 6.188 straipsnio 6 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fortūnos žiedas“ v. UADB „ERGO Lietuva“, byla Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Atsakovas, ginčydamas vartojimo kredito sutarties Nr. VK08/04/49L 8.1, 8.2 ir 8.3 punktų sąlygų sąžiningumą, nepateikia duomenų, kad jis negalėjo susipažinti su šiomis sąlygomis prieš sudarydamas sutartį, taip pat atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kodėl šios vartojimo kredito sutarties sąlygos neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovo sudarytos 2008-04-25 vartojimo kredito sutarties Nr. VK08/04/49L sąlygas, konstatuoja, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos atitinka sąžiningumo reikalavimus, jos yra privalomos atsakovui, o sutarties sąlygos nepatenka tarp CK 6.188 str. 2 d. numatytų nesąžiningų sutarties sąlygų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurias nurodo apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2003), kaip teisminiu precedentu, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, jog negalėjo laiku mokėti kredito dėl pasaulį krečiančios ekonominės krizės. Pirmosios instancijos teismo padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodytoms aplinkybėms nėra būdingi nenugalimos jėgos požymiai. Pažymėtina, kad net ir įprastomis sąlygomis (ne ekonominės krizės laikotarpiu) fizinis asmuo, sudarydamas kredito sutartį rizikuoja netekti darbo, susirgti ar apkritai netekti darbingumo ir tai visiškai gali nepriklausyti nuo pasaulio ekonominės situacijos. Prieš sudarydamas kredito sutartį, asmuo privalo įvertinti savo galimybes vykdyti sutartį ir numatyti sutarties vykdymu susijusią riziką.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti penkeriems metams motyvuodamas tuo, kad yra paėmęs kreditą šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovui tai nesukels neigiamų pasekmių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika, vertinant abiejų šalių turtinę padėtį, interesus, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti ieškovo teisėti interesai, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, gali būti vykdomas priverstinai. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą, turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis. Dėl to sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.
Apeliantas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo penkeriems metams grindė tuo, kad kreditą paėmė šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovui tai nesukeltų neigiamų pasekmių. Tačiau vien šios aplinkybė nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą, kadangi tokiu atveju, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas nesumokėjęs nei vienos įmokos nuo 2008 m. spalio mėn. pabaigos, atsidurtų daug geresnėje padėtyje negu būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į ieškovo teisėtus interesus daro išvadą, kad išdėsčius atsakovo skolą pagal atsakovo prašymą penkerių metų laikotarpiui, būtų neproporcingai pažeisti ieškovo teisėti interesai, nes nepagrįstai būtų pratęstas prievolės pagal sutartį įvykdymo terminas. Pažymėtina, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki šios nutarties priėmimo praėjo beveik vieneri metai. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/04/49L, todėl ieškovas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, palūkanas ir kt. anksčiau sutartyje nustatyto viso kredito grąžinimo termino. Teismui patenkinus atsakovo prašymą ir išdėsčius skolos atidavimą 60 mėnesių terminui, būtų nepagrįstai pažeisti ieškovo interesai ir neproporcingai šalių interesų pusiausvyrai pratęstas skolos grąžinimo terminas.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus atlyginamos kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo prašomos priteisti 4 915,63 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra neprotingai didelės, todėl bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mažintinos iki 2 400 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2 d., Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p., 8.11 p., 8.18 p.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo R. B. ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, priteisti 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj
Kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė
Audrius Saulėnas
