Administracinės bylos Nr. ATP-341-417/ 2011
Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00384-2011
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo J. M. pagal ATPK 127 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus,
n u s t a t ė:
J. M. administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d. paskirta už tai, kad jis 2011 m. liepos 27 d. 16.20 val. kelio, duomenys neskelbtini, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai, sužalotos keleivės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-10-07 nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Pripažįsta, kad 2011 m. liepos 27 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, ir mano, jog galima teigti, kad yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes L. S. ir G. S. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir tai nesudarė BK 281 str. 2 d. nusikaltimo sudėties. Ši baudžiamoji byla buvo prijungta prie administracinės bylos, tačiau, anot J. M., baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai dėl eismo įvykio, be paties pasiaiškinimo, nebuvo įvertinti. Pažymi, kad šioje administracinėje byloje iškilo ginčas, ar eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje, dėl ko V. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 159 punkto reikalavimus, nedavė kelio iš dešinės artėjančiai jo (apelianto) vairuojamai transporto priemonei, ar jis važiavo šalutiniu keliu (nuovaža) ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, kurį vairavo V. S., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus.
Apeliantas pažymi, kad institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas A. S. nurodė, kad kelias duomenys neskelbtini yra valstybinės reikšmės, priskiriamas rajoniniams keliams, o kelias, kuriuo jis važiavo, – rajoninės reikšmės ir priskiriamas savivaldybei. J. M. pažymi, jog tiek A. S., tiek liudytojas M. V. patvirtino, kad įsukant į kelią duomenys neskelbtini nebuvo pažymėtų ženklų „Pagrindinis kelias“, „Duoti kelią“ ir pan. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos seniūnas rašte, nurodydamas, kad duomenys neskelbtini sankryžoje su keliu duomenys neskelbtini yra buvęs pastatytas kelio ženklas, Kelių eismo taisyklių 1 priede pažymėtas Nr. 203, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jis dingo, nežinoma. Todėl, anot pažeidėjo, nesant kelio ženklų, buvo įsitikinęs, kad jam važiuojant lygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančiai transporto priemonei. Paaiškinimą baudžiamojoje byloje, kad važiavo šalutiniu keliu ir įvažiavo į pagrindinį kelią, rašė po eismo įvykio, buvo labai sukrėstas ir kaip rašyti patarė policijos pareigūnai, tam neprieštaravo, nes manė, kad tai bus lengvinanti aplinkybė. Abejoja, kodėl teismas atmetė jo paaiškinimą, jog važiavo lygiareikšmiu keliu, o vadovavosi prielaida, kad jis dažnai važinėja tuo keliu ir per šią sankryžą, todėl akivaizdžiai turėjo matyti, kad šių kelių dangų plotis skiriasi dvigubai ir šie keliai negali būti lygiareikšmiai, nors Tuopų gatvėje nebuvo kelio ženklo, Kelių eismo taisyklių 1 priede pažymėto Nr. 203, – „Duoti kelią“.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas šią administracinę bylą bei priimdamas nutarimą, rėmėsi eismo įvykio vietos schema, kurią sudarė pareigūnas M. B.. Įvertinant ją baudžiamojoje byloje, buvo sprendžiama, kad Kelių eismo taisykles pažeidė V. S., tuo tarpu remiantis ja administracinėje byloje, teismas manė, kad jo (apelianto) veiksmuose yra priežastinis ryšys su kilusio autoįvykio pasekmėmis. Todėl J. M. mano, kad teismas privalėjo skirti autotechninę ar dokumentinę ekspertizę, siekiant gauti specialių žinių, galinčių apibrėžti autoįvykio kilimo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp autoįvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių bei kitas svarbias autoįvykio aplinkybes.
Taip pat akcentuoja, kad ATPK 288 str. 1 d. nustato, jog nutarimas skelbiamas tuoj pat, baigus bylos nagrinėjimą. Administracinės bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2011 m. spalio 6 d., o sprendimas šioje byloje buvo skelbiamas 2011 m. spalio 7 d. 14.00 val., tai rodo, kad teismas šiurkščiai pažeidė ATPK nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-10-07 nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad J. M. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą ir šių išvadų pažeidėjo skundo argumentai nepaneigia.
Kaip nurodo ir pats J. M., šioje byloje iškilo ginčas, ar eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje, ar vis dėto vertintina, kad jis važiavo šalutiniu keliu ir nedavė kelio V. S. vairuojamam automobiliui, važiavusiam pagrindiniu keliu.
Kelių eismo taisyklės pagrindinį kelią įvardija kaip kelią, pažymėtą ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys) kelio be dangos atžvilgiu. Tuo tarpu, jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu, todėl nesant kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“, J. M., įvažiuodamas į kelią duomenys neskelbtini, turėjo vadovautis šia taisykle (KET 163 str.).
Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, o būtent iš liudytojo A. S. parodymų, nors kelio atkarpoje, kurioje susidūrė J. M. ir V. S. vairuojami automobiliai, V. S. važiuotame kelyje nebuvo ženklo, žyminčio, kad ši atkarpa laikytina pagrindiniu keliu J. M. važiuoto kelio atžvilgiu. Tačiau V. S. važiavo nuo Sedos, jam važiuojat yra ženklai, kurie rodo, kad jo kelias yra pagrindinis, nurodyti susidūrimai su šalutiniais keliais. Iš to darytina išvada, kad V. S. pagrįstai vertino, jog važiuoja pagrindiniu keliu. Tuo tarpu vertinant aplinkybę, kad J. M. važiuotu keliu ir nebuvo ženklo, žyminčio, kad šis kelias šalutinis V. S. važiuoto kelio atžvilgiu, tačiau taip pat nebuvo jokio ženklo, kuris leistų pagrįstai manyti, kad buvo važiuota pagrindiniu keliu V. S. važiuoto kelio atžvilgiu. Maža to, aplinkybė, kuri J. M. suteikė pagrindo abejoti, ar kelias, kuriuo jis važiavo įvykio dieną, yra pagrindinis, kelio, kuriuo važiavo V. S., atžvilgiu, ginčo kelių pločiai – automobilių kelias 2701 Seda–Pašilė–Ylakiai yra valstybinis rajoninės reikšmės kelias, kurio dangos plotis yra 7,0 m, sankasos plotis 9,0 m. Be to, šis kelias nužymėtas horizontaliu ženklinimu. Nuovaža 14,077 km į dešinę respublikinėje duomenų bazėje traktuojama kaip nuovada į gatvę. Nuovažos sankasos plotis 6,5 m, dangos plotis 3,5 m. Tad visi nustatyti faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai rodo, jog jei ne apelianto J. M. vidutinis girtumas, visos paminėtosios aplinkybės būtų buvusios tinkamai įvertintos, t. y. jis nebūtų išvažiavęs iš gatvės nuovažos į kelią duomenys neskelbtini ir taip nedavęs kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. S. vairuojamam automobiliui „Mitsubishi Galant“.
Apygardos teismas taip pat pažymi, kad prokuratūra, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, atsižvelgė tik į nukentėjusiųjų asmenų sužalojimo pobūdį – nesunkius sveikatos sutrikdymus. Ir šioje baudžiamojo proceso stadijoje iš esmės netyrė kitų reikšmingų aplinkybių, kaip kelių reikšmės vienas kito atžvilgiu, nors V. S. ir buvo pareiškęs prašymą skirti ekspertizę šiam klausimui išsiaiškinti. Tačiau, kaip minėta, nustačius, kad nėra objektyvaus požymio – atitinkamo sveikatos sutrikdymo, kuriam esant galima baudžiamoji atsakomybė, nutraukė ikiteisminį tyrimą. Taip pat nustatė, kad autoįvykio vairuotojų veiksmuose yra tam tikrų administracinių teisės pažeidimų požymių.
Apeliantas J. M. apeliaciniame skunde deklaratyviai pažymėjo, jog apylinkės teismas šiurkščiai pažeidė ATPK nuostatas, nes bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2011 m. spalio 6 d., o sprendimas šioje byloje buvo skelbiamas 2011 m. spalio 7 d. 14.00 val., tačiau su tokiu apelianto teiginiu apygardos teismas sutikti negali. Remiantis apelianto pozicija, būtų galima teigti, kad apylinkės teismas tarsi iš anksto turėtų būti pasiruošęs sprendimo variantą tam, kad tik baigęs įrodymų tyrimą, paskelbtų savo verdiktą. Tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas turi tam tikras stadijas. Ir 2011 m. spalio 6 d. teismas nebaigė nagrinėti bylos, o tik baigė įrodymų tyrimą, tuo tarpu 2011 m. spalio 7 d. paskelbęs priimtą procesinį sprendimą bylos nagrinėjimą baigė.
Todėl, esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti J. M. apeliacinį skundą.
Vadovaudamasis ATPK 30212str. 1 dalies 1 p, teismas
n u t a r i a:
J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Eduardas Maškevičius
