Administracinė byla Nr. ATP-345-107/2011
Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00259-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija
45.4.3.; 45.4.2.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. gruodžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1200 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams, pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį paskirta 20 Lt dydžio bauda, o vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1200 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams,
n u s t a t ė :
2011-10-13 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu J. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 1241 str. 7 d. už tai, kad 2011-06-11, apie 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 p. punkto reikalavimus, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Apeliaciniame skunde J. M. pripažįsta, kad pagal ATPK 1241 str. yra nubaustas pagrįstai, pripažįsta faktą, kad 2011-06-11, apie 17 val., buvo išgėręs butelį 5 procentų stiprumo alaus, tačiau jautėsi blaivus. 17 val. 20 min. sustabdė Kelių policijos pareigūnai ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kadangi savo vairuotojo pažymėjimą buvo palikęs kitame automobilyje, paaiškino, kad jo neturi, tuomet pareigūnai pareikalavo papūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė 0,49 promiles alkoholio. Abejodamas alkotesterio rodmenimis, J. M. paprašė leisti papūsti į alkotesterį dar kartą. Kelių policijos darbuotojai pakartotinai papūsti į alkotesterį neleido, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, J. M. skubiai važiavo į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą, kur gydytoja atliko testą ir nustatė, kad jis yra visiškai blaivus.
2011-06-30 Kretingos rajono apylinkės teismas, gavęs medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, paskyrė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę girtumo ar blaivumo nustatymui. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrė akte nurodė, kad Palangos miesto gydytoja paviršutiniškai, t. y. nepakankamai, ištyrė judesių koordinaciją, nistagmas, mąstymą. Dėmesio koncentracija sulėtėjusi, gydytoja alkoholio kvapo neužuodžia, nors alkotesteris 18.06 val. rodo 0,24 promiles, o 18.26 val. – 0,19 promiles alkoholio. J. M. su šiais gydytojos argumentais nesutinka. Tvirtina, jog psichiatrė negalėjo žinoti, kad Palangos gydytoja ištyrė jo judesių koordinaciją, mąstymą nepakankamai, nes ji, duodama išvadą, rėmėsi tik tais duomenimis, kuriuos nurodė Palangos miesto gydytoja, o Palangos miesto gydytoja J. M. apžiūrėjo, su juo kalbėjosi, atliko testą, jis buvo apžiūrėtas visapusiškai, pagal visus medicininius reikalavimus, ir jokių abejonių, jog jis yra neblaivus, nebuvo. J. M. nurodo, kad psichiatrė R. S., duodama išvadą, jog jis vairavo automobilį neblaivus, neargumentavo, kokiais įrodymais ji tai pagrindžia. Psichiatrė akte nurodė, kad Palangos miesto gydytoja neužuodė alkoholio kvapo, nors alkotesteris 18.06 val. parodė 0,24 promiles. J. M. aiškinimu, kai 18 val. 05 min. jį tikrino gydytoja, jam iš burnos alkoholio kvapas nesklido, nes jis buvo blaivus, jokio alkoholio nevartojo, apie 17 val., buvo išgėręs tik nestipraus alaus butelį. Apelianto tvirtinimu, už tai, jog jam buvo nustatytas 0,24 promilės girtumas, jis nubaustas negali būti. Įrodymų, patvirtinančių, jog jis vairavo automobilį neblaivus, policijos pareigūnai nepateikė, psichiatrės išvada yra abejotina ir ja remtis negalima. J. M. prašo skundžiamą nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., panaikinti, ir šią bylos dalį nutraukti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. V. teigia, kad J. M. neblaivumo faktas yra įrodytas visiškai, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašo J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punkte nurodyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai: 69.1. yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyriausiasis patrulis A. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, sustabdžius automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. M., ir paprašius jo pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą paliko kitame automobilyje. Patikrinus J. M. blaivumą, buvo nustatytas 0,49 promilės girtumas. J. M. paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar. J. M. nuo automobilio vairavimo buvo nušalintas (b. l. 4, 6).
Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2011-06-11 17.27.54 val., patikrinus J. M. girtumą (neblaivumą) prietaisu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19180, matuoklis parodė 0,49 promiles (b. l. 8).
Tą pačią dieną J. M. nuvyko į VšĮ Klaipėdos ligoninės Palangos departamentą, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti bei surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 9 (b. l. 20). Iš šio akto matyti, kad 18.06 val., atlikus pirmąjį J. M. patikrinimą alkotesteriu „Alcotest 7410“, buvo nustatytos 0,24 promilės, 18.26 val., atlikus antrąjį patikrinimą alkotesteriu, nustatyta 0,19 promilių. J. M. patikrinimą atlikusi gydytoja G. V. uosle alkoholio kvapo nenustatė, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodė, kad J. M. yra blaivus (b. l. 20).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Iš alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19180, kuriuo policijos pareigūnas tikrino J. M. neblaivumą 2011-06-11, patikros sertifikato Nr. 0867651 matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2011-05-12, patikros sertifikatas galiojo iki 2011-11-11, jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,00 iki 4,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 5 procentai (b. l. 9). Nustatytą 0,49 promilės girtumą sumažinus tariama 5 procentų paklaida, J. M. girtumas patikrinimo metu 17.27.54 val. buvo ne mažiau kaip 0,4655 promilės ir leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį viršijo.
Siekdamas pašalinti prieštaravimus, apylinkės teismas 2011-06-30 nutartimi paskyrė ekspertizę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 80TPK–G–37 teismo priklausomybės ligų psichiatrė ekspertė R. S. padarė išvadą, jog J. M. 2011-06-11 17.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus – buvo lengvo girtumo būklės (b. l. 26–27). Ekspertė R. S. ekspertizės akte nurodė, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nepažymėta, kada J. M. sulaikė policija, kada testuotas ir koks rezultatas gautas. Gydytoja nenurodė, kaip J. M. eidamas dėsto kojas, sugeba paeiti pėda po pėdos, eidamas atlikti staigius posūkius, taip pat aiškiai neparašyta, ar užsimerkęs pirštu tiksliai pataiko į nosies galą ar su dismetrijos požymiais, nenurodyta, kaip reaguoja į šviesą, taip pat J. M. nebuvo išprovokuotas Tašeno mėginiu, po kurio normoje horizontalus nistagmas gali būti iki 8 sekundžių. Tikrinant dėmesį, Šultės testą atliko per 1 min. 25 sek. (norma yra 45–50 sek.). Taip pat nepažymėta, kokius ir kaip J. M. sugeba atlikti matematinius veiksmus, koks jo kalbos garsumas, tempas, artikuliacija. Ekspertė R. S. savo išvadoje konstatavo, jog J. M. apžiūra atlikta kiek paviršutiniškai, t. y. nepakankamai ištirta judesių koordinacija, nistagmas, mąstymas. Ekspertė nurodė, jog per 20 minučių alkoholio garų koncentracija sumažėja 0,05 proc. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą. Vaistų ar paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5–2 karto greičiau (2003 m. Psichiatrija, mokslinis redaktorius A. D., 460 psl.).
Iš aptartų duomenų matyti, kad J. M. apžiūra atlikta ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas paviršutiniškai. Gydytoja G. V. J. M. neblaivumą matavo alkotesteriu, kurio metrologinė patikra (patikros data – 2011-01-19) ėjo į pabaigą, nes „Alcotest 7410“ kalibravimas atliekamas kartą per pusę metų. Abejones dėl gydytojos G. V. išvados ekspertė R. S. išsamiai aptarė savo ekspertizės akte ir padarė motyvuotą išvadą, jog J. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio būklės.
Abejoti tuo, kad 2011-06-11 17.20 val. J. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nėra pagrindo. 2011-06-11 paaiškinime J. M. nurodė, kad alkoholį buvo vartojęs iš vakaro. Vakar dieną buvo išgėręs 2 butelius alaus, o vakare išgėrė apie 500 g šampano (b. l. 5), tačiau apeliaciniame skunde J. M. paaiškino, kad vieną butelį alaus buvo išgėręs 2011-06-11, apie 17 val., t. y. prieš pat sustabdant policijos pareigūnams. Apeliaciniame skunde J. M. rašo: „neginčiju to fakto, kad minėtą dieną, apie 17 val., buvo išgėręs 5 procentų stiprumo butelį alaus, jaučiausi blaivas. 17 val. 20 min. mane sustabdė kelių policijos pareigūnai ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą“.
Tokie J. M. paaiškinimai patvirtina, kad 2011-06-11, apie 17.20 val., jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, jo girtumas viršijo leistiną 0,4 promilės ribą, todėl skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jis pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Stasys Valužis
