Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 2YT-1777-810/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00111-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai A. Ž.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo –valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja A. Ž. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos įtėvis J. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos įtėvis J. J. J. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su J. J.. J. J. sutuoktinė J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu J. J. ir J. J. (duomenys neskelbtini) įgijo butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre registruotas J. J. vardu. Po sutuoktinės J. J. mirties J. J. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. J. J. toliau gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas (šildymą, elektrą, vandenį). Pareiškėja yra J. J. testamentinė įpėdinė, tačiau negali įgyvendinti nuosavybės teisių į butą, nes šis butas priklauso J. J. ir J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 1-3, 26).

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Ž. pareiškimą palaikė ir jame nurodytų aplinkybių prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos patėvis J. J. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jai paliko visą savo turtą. Po J. J. mirties paveldėjimui liko vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas yra registruotas J. J. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje su J. J.. J. J. (duomenys neskelbtini) mirė. J. J. po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad to daryti nereikia. Butas buvo vienintelė J. J. turima gyvenamoji patalpa. Po sutuoktinės mirties J. J. toliau liko gyventi šiame bute ir gyveno iki mirties. J. J. mokėjo už butą mokesčius jį tvarkė ir prižiūrėjo.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. J. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad J. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 57-58).

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja A. Ž., yra J. J. testamentinė įpėdinė (b. l. 22). J. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su J. J. (b. l. 46). Santuokos metu J. J. ir J. J. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra registruotas J. J. vardu (b. l. 76). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). J. J. ir J. J. vaikų neturėjo (b. l. 74). J. J. buvo palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turėjęs teisę paveldėti po sutuoktinės mirties likusį turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Po sutuoktinės J. J. mirties J. J. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta. J. J. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį turtą paliko pareiškėjai A. Ž. (b. l. 20). J. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 21). Po J. J. mirties testamentinė įpėdinė – pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėja negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis J. J. vardu registruoto turto – butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos A. Ž. paaiškinimai, patvirtina, kad J. J. po savo sutuoktinės J. J., mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinės J. J. mirties J. J. toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), čia buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, ji remontavo ir prižiūrėjo. Pareiškėjos teigimu J. J. rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu paveldimu turtu, o butas buvo jo turima vienintelė gyvenamoji patalpa, šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad J. J. po sutuoktinės J. J. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po J. J. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad J. J. po savo sutuoktinės J. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po J. J. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. J. po sutuoktinės J. J. mirties priėmė palikimą esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau toks pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką, teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512/2013">3K-3-512/2013</a>, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjEyMi03NzMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2122-773/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2122-773/2016">2A-2122-773/2016</a>).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos A. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė