Byla Nr. TS-11-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13095-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. atstovo advokato padėjėjo A. Z. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)), nuteistas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu 6 metams.
Nuteistojo E. N. bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komisija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo numatyti priemones, nukreiptas į nuteistojo dinaminių ir kriminogeninių veiksnių mažinimą; svarstyti, ar nuteistasis atitinka sąlygas būti perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą; pačiam nuteistajam rekomenduojant dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo tęsti darbinę veiklą, nedaryti teisės pažeidimų, dalyvauti resocializacijos priemonėse, nukreiptose į dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimą. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini). Komisija Nutarime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kada, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali būti jam taikomas lygtinis paleidimas. Komisija pažymėjo, kad, nors nuteistasis E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, dirba, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas bausmę atlikti (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajam suteiktas leidimas išvykti be palydos iš bausmės atlikimo vietos, tačiau, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją (daug kartų teistas už nusikaltimus siekiant finansinės naudos), galima teigti, kad asmeniui yra susiformavęs nusikalstamos karjeros modelis, todėl ypač svarbu, kaip nuteistasis sprendžia aktualias nusikalstamam elgesiui problemas, susijusias su kvalifikacija ir darbine veikla, bei mąstymo elgesio ir nuostatų problemas. Nuteistasis, vykdydamas bausmę, išsilavinimo ir darbinės veiklos problemas sprendė gana pasyviai – stebima ribota motyvacija darbinei veiklai (ne kartą atsisakė administracijos siūlomo darbo). Nuteistajam būdingas piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos minimalizavimas. Pagal rizikos vertinimo rezultatus vis dar aktualios mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemos (pvz. būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas). Manytina, kad siekiant, jog asmens pažanga būtų vertinama kaip akivaizdi, svarbu jog nuteistasis siektų toliau aktyviai spręsti minėtas problemas. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikosi nustatytos tvarkos, pažeidimų nedaro, tačiau asmuo nesimokė iš klaidų, išvadų dėl jam anksčiau skirtų bausmių ir administracinių nuobaudų nepadarė, pateisina savo elgesį. Laisvėje vengė dirbti, įkalinimo įstaigoje administracijos siūlomam darbui buvo išrankus. (duomenys neskelbtini) kartus baustas administracine tvarka. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimus padaro impulsyviai, tačiau nusikaltimų pobūdis rodo, kad tai ne impulsyvūs nusikaltimai, o padaryti suvokiant savo nusikalstamus veiksmus. Vagystės taip pat nėra savaime įvykstantis procesas ar reakcija į situaciją: nuteistasis sąmoningai priėmė sprendimus pasisavinti ne savo daiktus, turėdamas finansinius motyvus. Nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes. Atsižvelgiant į atliktų įvertinimų rezultatus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini), nors ir matomos pastangos koreguoti elgesį, tačiau tikslinga stebėti, ar elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai. Komisija konstatavo, jog E. N. neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų bei, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, mano, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo E. N. atstovas (duomenys neskelbtini) A. Z. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Skundas). Skunde nurodė, jog nuteistasis su Nutarimu nesutinka, kadangi Nutarimas neatitinka BVK 4, 82 ir 85 straipsniuose įtvirtintų principų, yra neproporcingas, nemotyvuotai ignoruoja pozityvius elgesio pokyčius ir faktinius resocializacijos rezultatus;
- Nutarimas akivaizdžiai prieštarauja (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada), ignoruoja Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus pozityvius faktus (neatsižvelgė, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturi drausminių pažeidimų, baigė keletą elgesio korekcijos programų, laisvėje turi gyvenamąją vietą ir garantuotą darbo vietą). Nutarime nuteistojo pažanga paneigta, t. y. Komisija nurodė, kad <...> pažanga neakivaizdi, nėra pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų <...>. Kokiais duomenimis remiantis Komisija padarė konkrečią išvadą nėra aišku, kadangi Komisija nepateikė jokio faktinio pagrindo, kodėl profesionalų (asmenų turinčių specialiųjų žinių) konstatuota pažanga laikytina „neakivaizdžia“; Komisija nepaneigė nė vienos iš Socialinio tyrimo išvadoje išvardintų teigiamų aplinkybių (jų tiesiog neanalizavo); nepagrindė skundžiamo Nutarimo jokiomis naujomis aplinkybėmis, kurios galėtų paneigti socialinio tyrimo duomenis, nepagristai nuvertino pozityvius resocializacijos veiksnius;
- Komisijos Nutarimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais (Nutarime pateikiami subjektyvūs vertinimai „nesimoko iš klaidų“, „pateisina elgesį“, kurie nėra pagrįsti Socialinio tyrimo išvada). Socialinio tyrimo išvada – pagrindinis objektyvus dokumentas, kuriuo remiantis turi būti priimamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo. Socialinio tyrimo išvados turinio ignoravimas reiškia Komisijos Nutarimo nemotyvavimą, o tai pažeidžia nuteistojo teisę į pagrįstą ir skaidrų aktualaus sprendimo priėmimą; Komisija skundžiamame Nutarime nurodė tik subjektyvius teiginius ir padarė deklaratyvias išvadas. Nutarime, be faktinių duomenų analizės, Komisija pateikia tokius teiginius: „Nuteistasis nesimoko iš klaidų“,,,Pateisina savo elgesį“, „Veikia impulsyviai“. Akivaizdu, kad šie konkretūs vertinimai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, Komisija nesiremia nei Socialinio tyrimo išvada, nei psichologinių konsultacijų rezultatais, ir yra nepriimtini, sprendžiant dėl žmogaus laisvės ribojimo tęstinumo, Komisijos teiginiai prieštarauja Socialinio tyrimo išvados duomenims. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis baigė (duomenys neskelbtini), reflektavo savo elgesį, aiškiai pripažino padaryto nusikaltimo faktą, gailisi dėl pasekmių, išreiškė norą keistis, todėl Komisijos teiginys „nesimoko iš klaidų“ yra prieštaraujantis objektyviems duomenims. Be to, psichologinė elgesio analizė nėra Komisijos kompetencijoje. Teigti apie „impulsyvumą“ ar „elgesio pateisinimą“ be aiškių specialistų išvadų reiškia peržengti Komisijos kompetenciją. Komisija nepateikia nė vieno fakto, kodėl daroma išvada apie „impulsyvumą“ – nėra nurodyta, kada tai pasireiškė, kaip tai susiję su nuteistojo dabartiniu elgesiu ar kodėl tai kelia pavojų būnant laisvėje;
- Komisija Nutarime nepagrindė, kodėl programų baigimas, darbas, mokymasis ir socialinė aplinka nepakankami; neanalizavo, kaip šie konkretūs veiksniai mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pateikdama tik bendrą išvadą, kad „pažanga nėra akivaizdi“, neįvardydama, ko dar iš nuteistojo tikimasi;
- Komisija vietoje individualių nuteistajam E. N. būdingų veiksnių vertinimo (realaus pozityvaus elgesio pokyčių, socialiniai ryšių ir gyvenimo plano po paleidimo į laisvę turėjimo ir t. t.), priimant skundžiamą Nutarimą, vadovavosi tik apibendrintu teistumų kiekiu ir praeities faktais, neįsigilindama į konkrečią nuteistojo situaciją, todėl pažeidė bausmių vykdymo individualizavimo principą;
- Nutarimas priimtas, nesivadovaujant bausmių vykdymo principais, įtvirtintais BVK 4 straipsnyje (Komisija pažeidė bausmių vykdymo individualizavimo ir progresyvumo principus (BVK 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6 punktą) ignoruodama resocializacijos rezultatus);
- Komisija formaliai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį, esą tai, kad E. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, yra pakankama kliūtis taikyti jam lygtinį paleidimą, bei nepateikė duomenų, kokie konkrečiai rizikos šaltiniai neišnyko, nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog rizikos rodikliai mažėja nuo (duomenys neskelbtini), pažanga nustatyta visose pagrindinėse srityse: „Nuostatos“, „Mąstymas“, „Darbo motyvacija“, „Išsilavinimas“; nėra agresijos ar impulsyvumo apraiškų; nuteistasis turi darbo, mokymosi bei gyvenimo planą, kas rodo apsauginius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pasakyta, kad <...> „Nuteistasis šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką <...>. Visa tai rodo, kad ne tik nėra pagrindo manyti apie pavojų visuomenei, bet priešingai – egzistuoja pozityvi rizikos valdymo dinamika, kuri teisės požiūriu turi būti pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo galimybės;
- pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus (III skyrius), Komisijai svarstant dėl lygtinio paleidimo, būtina įvertinti Nuteistojo elgesį, resocializacijos plano įgyvendinimą ir jo pasirengimą grįžti į visuomenę ir priimti motyvuotą sprendimą. Komisija šių kriterijų tinkamai neišnagrinėjo ir priėmė nepagrįstą Nutarimą, ignoruodama reikšmingus nuteistojo elgesio pažangos įrodymus.
(duomenys neskelbtini) atsiliepimo į Skundą nepateikė.
Nuteistojo E. N. atstovo (duomenys neskelbtini) A. Z. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis E. N. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog, vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju E. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Tačiau, kaip ir Komisija, teismas tokios jo pažangos iš esmės neįžvelgia.
Sutiktina su Skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog E. N. aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, jo elgesys bei nuostatos keičiasi teigiama linkme, matoma tendencija, kad skaitiniai nusikalstamo elgesio rizikos rodikliai mažėja, nuteistasis (duomenys neskelbtini) ir ruošiasi dirbti laisvėje, (duomenys neskelbtini), neturi drausminių nuobaudų. Pažymėtina, jog, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, nuo (duomenys neskelbtini) jis perkeltas bausmę atlikti (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajam suteiktas leidimas išvykti be palydos iš bausmės atlikimo vietos. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.
Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, taip pat rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių, į kuriuos dėmesį atkreipė ir Komisija. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma Skunde, Komisijos Nutarime pateikti atsisakymo taikyti E. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.
Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, matyti, kad, nors paskutinio vertinimo, atlikto (duomenys neskelbtini), metu E. N. nusikalstamo elgesio rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos lygis nepakito – išliko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį, nors ir vertintinos mažėjimo linkme, tačiau visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos.
Vertinimo metu E. N. nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija negalima, tai yra, kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat nustatyta ir net 11 dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi darbinių įgūdžių, lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.
Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, tačiau tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme. Kaip matyti iš Komisijos Nutarimo, jis grindžiamas ne prielaidomis (kaip nurodoma Skunde), o vertinant nuteistajam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius dinaminius veiksnius, kurie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, ir tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti dėl jo galimo lygtinio paleidimo.
Kaip galima suprasti iš Skundo turinio, teigiama, jog Komisija, spręsdama E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nepagrįstai neįvertino, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturi drausminių pažeidimų, baigė keletą elgesio korekcijos programų, laisvėje turi gyvenamąją vietą ir garantuotą darbo vietą; be to, Komisija nepaneigė nė vienos iš Socialinio tyrimo išvadoje išvardintų teigiamų aplinkybių, nepagristai nuvertino pozityvius resocializacijos veiksnius. Atsakant į minėtus Skundo argumentus, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis (duomenys neskelbtini), vis dėl to, kaip jau paminėta, jo nestabili darbo patirtis bei menki darbiniai įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiu E. N. nustatomu kriminogeniniu veiksniu. Sutiktina su Skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, nusikalstamo elgesio rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi E. N. tiesiog elgiasi taip, kaip, kad privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis – nedaryti nusižengimų, stengtis mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, jog dėl tokio savo elgesio nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), be to, jam suteiktas leidimas išvykti be palydos iš bausmės atlikimo vietos. Tuo tarpu tuomet, jei nuteistojo elgesys būtų neigiamas, jis tokių privilegijų neturėtų. Taigi nuteistojo teigiamas elgesys atliekant bausmę nors ir vertintinas teigiamai ir į jį atsižvelgiama, jam skiriant privilegijas, tačiau vien tokio elgesio buvimas savaime negali būti priežastis taikyti jam lygtinį paleidimą, juolab, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog E. N. kaip vienu iš jam nustatytų dinaminių veiksnių vis dar išlieka tai, kad jis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų.
Skunde nurodoma, jog „teigti apie „impulsyvumą“ ar „elgesio pateisinimą“ be aiškių specialistų išvadų reiškia peržengti Komisijos kompetenciją“ ir, kad „Komisijos Nutarimas grindžiamas tik prielaidomis, o ne faktais <...>, kurie nėra pagrįsti Socialinio tyrimo išvada“. Tačiau, teismui susipažinus su Socialinio tyrimo išvada, matyti, jog būtent joje ir nurodyti analogiški nuteistajam nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai:,,linkęs gyventi šiandiena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas“, tai leidžia daryti išvadą, jog Komisijos Nutarimas yra paremtas specialistų išvadomis.
Analizuojant teistumus, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Ir nors Lietuvoje E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau užsienio valstybėse yra teistas 9 kartus. Šios aplinkybės rodo, kad jam paskirtos bausmės nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro rimtą pagrindą abejoti E. N. pasiruošimu tolesnei resocializacijai laisvėje, ypač atsižvelgus į tai, kad, kaip jau minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, išskiriamas itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Iš nuteistojo asmens bylos bei iš Skunde nurodytų argumentų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nei drausmine, nei administracine tvarka nebaustas, tačiau teismui jo elgesio vertini kaip nepriekaištingo nėra pagrindo. Tokia išvada darytina, susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančiais (duomenys neskelbtini) tarnybiniais pranešimais ((duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)) iš kurių matyti, jog šis nuteistasis pažeidė BVK bei Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau nuobaudos jam skirtos nebuvo. Teismo vertinimu, šie faktai neleidžia pritarti Skunde nurodytiems argumentams, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu, nukreiptu koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, pagrindo nėra. Tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms ir tai niekaip neeliminuoja fakto, jog nuteistajam nuosekliai pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nepavyksta. Šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo skatintas, tai rodo, kad jis stokoja savarankiškų iniciatyvų resocializacijos procese ir elgiasi tik taip, kaip ir turi elgtis kiekvienas nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje.
Pažymėtina ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo E. N. atsisakymo dalyvauti darbinėje veikloje matyti, jog šis nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atsisakė užsiimti darbinėmis veiklomis ir nors šiuo metu nuteistasis (duomenys neskelbtini) bei pateikė duomenis, kad taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis taip pat būtų įdarbintas, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į ankstesniąją nuteistojo darbo patirtį bei į minėtas jo nuostatas, galimybė jam išėjus į laisvę dirbti ir neužsiimti neteisėta veikla vertintina skeptiškai. Ypatingai šiuo atveju, kada iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis, gyvendamas (duomenys neskelbtini), nors ir (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek užsiėmė neteisėta veikla.
Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. N. yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli. Šiuo atveju pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistasis teistas ir ankščiau, į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo nesuvokimą dėl jo daromų nusikalstamų veikų pavojingumo. Pažymėtina, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam ji jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Ypatingai šiuo atveju, kada nuteistajam priimant teismo nuosprendį buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Taigi, nors E. N. bausmę stengiasi atlikti tinkamai, rodo tam tikras pastangas taisytis, tačiau pritartina Komisijos išvadai, kad jo padaryta pažanga, įvertinus aukščiau paminėtus aplinkybes, dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuojama, jog Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino tinkamai ir nešališkai, tai yra, įvertino BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, vadovavosi Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes, tai duoda pagrindo išvadai, jog Komisija nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamame Nutarime padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai vykdant Komisijos nurodytas rekomendacijas. Ypatingai šiuo atveju, kada iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad be statinių kriminogeninių veiksnių vis dar yra išlikusių daug dinaminių veiksnių.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. N. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo E. N. atstovo (duomenys neskelbtini) A. Z. skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo E. N. atstovo (duomenys neskelbtini) A. Z. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Inga Liubinienė
