Civilinė byla Nr. e2YT-5082-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01552-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.6.19.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. birželio 5 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, J. S., A. S. ir L. K. dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėja R. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po B. S. mirties (duomenys neskelbtini), pagal testamentą pareiškėjos vardu.
Pareiškėja nurodo, jog jos senelė B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties B. S. su sūnumi A. S. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po B. S. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, gyvenamasis namas ir trys ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėja nurodo sužinojusi, jog (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono 2-ajame notarų biure B. S. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą jai priklausiusį turtą paliko pareiškėjai. Pareiškime nurodoma, jog per įstatymo nustatytą terminą nei vienas iš pirmos eilės įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo. B. S. susilaukė trijų vaikų: L. K., J. S. ir A. S., kurių nei vienas dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Pareiškėja nurodo, jog sužinojusi apie testamentą nedelsdama 2025 m. pradžioje kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, tačiau sužinojo, jog yra praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Per įstatymo nustatytą terminą ji palikimo nepriėmė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių: iki (duomenys neskelbtini) pareiškėja nežinojo apie sudarytą testamentą, pareiškėjos tėvas V. K. mirė dar (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motinai (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo apribota tėvų valdžia, todėl pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa jos dėdės J. S. šeimoje. Pareiškėja nurodo, jog pagrįstai tikėjosi, kad senelės B. S. vaikai priėmė jos palikimą pagal įstatymą.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos R. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Taip pat nurodo, jog neprieštaraus termino palikimui priimti atnaujinimui.
Suinteresuoti asmenys J. S., A. S. bei L. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė palikėja B. S. Po palikėjos mirties liko jai asmenine nuosavybės teise priklausęs turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Testamentų registre nėra registruota palikėjos B. S. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo, palikimo vietos atsiradimo taip pat ir ne palikimo vietos atsiradimo notarui, faktų.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) palikėja B. S. Alytaus rajono 2-ajame notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos testamento kopijos matyti, jog palikėja išreiškė valią palikti visą turimą ir būsimą turtą vaikaitei R. K. – pareiškėjai. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2009">3K-3-553/2009</a>). Ši aplinkybė vertinama ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje, pavyzdžiui Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neatnaujinti termino palikimui pagal testamentą priimti pagrįstumo bei teisėtumo, pabrėžė, jog aplinkybės dėl testamente išreikštos testatoriaus valios taip vertintinos sprendžiant dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY1Mi01NTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-652-555/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-652-555/2024">e2A-652-555/2024</a>).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-246/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-246/2011">3K-3-246/2011</a>). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-319-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-319-695/2015">3K-3-319-695/2015</a>).
Iš byloje esančių duomenų, pareiškime išdėstytų aplinkybių, matyti, jog pareiškėja apie (duomenys neskelbtini) palikėjos B. S. sudarytą testamentą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), reikalinga atkreipti dėmesį, jog pareiškėja elgėsi atsakingai bei apdairiai ir nedelsdama kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą, nes turėjo pagrįstą manymą, jog dėl palikėjos B. S. palikimo jau yra kreipęsi jos pirmos eilės įpėdiniai, o apie sudarytą testamentą ji nežinojusi.
Nagrinėtinu atveju, palikėja B. S. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė termino priimti palikimą diena buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apie (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai pastarąjį rado su palikėja gyvenusio dėdės namuose tarp senų palikėjos nuotraukų. Nagrinėjamu konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad pareiškėjos motinai nuo (duomenys neskelbtini) buvo apribota tėvų valdžia, pareiškėja, kol buvo nepilnametė, augo dėdės J. S. šeimoje, o palikėja iki mirties gyveno su sūnumi A. S. (su kitu pareiškėjos dėde), pareiškėja palikėjos namuose, tikėtina, po palikėjos mirties nesilankė dėl to, kad ten buvo suinteresuoto asmens A. S. gyvenamoji vieta, o apie palikėjos sudarytą testamentą pareiškėja sužinojo atsitiktinai jį radusi tarp senų palikėjos nuotraukų tik 2024 m. pabaigoje, praėjus metams po palikėjos mirties, laikytina, jog pareiškėja termino priimti palikimą pagal testamentą nėra praleidusi pernelyg ilgai.
Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Priešingai, sužinojusi apie sudarytą testamentą pareiškėja nedelsdama kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, o sužinojusi, jog yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji įstatymo nustatytu terminu negalėjo priimti palikimo, taip pat laikytinomis objektyviomis bei pagrįstomis – pareiškėja, nežinodama apie (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, negalėjo įstatymo nustatytu terminu imtis veiksmų priimti palikimo pagal testamentą, o pareiškėjos nurodytos šeimos santykių aplinkybės galėjo sąlygoti pareiškėjos pagrįstą manymą, jog palikėjos B. S. pirmos eilės įpėdiniai kreipėsi dėl palikimo priėmimo iš karto po jos mirties.
Taip pat reikalinga įvertinti, ar atnaujinus praleistą terminą nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Atkreiptinas dėmesys, jog iš teismui pateikto išrašo iš Testamentų registro nustatyta, jog dėl palikėjos B. S. palikimo priėmimo kiti galimi įpėdiniai nėra kreipęsi. Paminėtina ir tai, jog teismo nustatytu terminu suinteresuoti asmenys L. K., A. S. bei J. S., kurie yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai, nepateikė atsiliepimų į pareiškimą bei neišreiškė prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog neprieštarautų termino atnaujinimui. Įvertinus išdėstytą konstatuotina, jog termino atnaujinimas nesąlygotų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms ir byloje nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos B. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl 47,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal testamentą priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
