V. E. pagal BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-28-719/2026

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00001-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3;

1.1.4.4.5; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1;

1.2.19.4.2; 2.1.7.5; 2.4.2.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,

išteisintojo E. T. gynėjui advokatui Artūrui Panomariovui,

išteisintajam V. R. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Losiui,

išteisintojo V. E. gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui,

išteisintojo R. V. gynėjui advokatui Jovitui Elzbergui,

išteisintajam V. J. ir jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalies, kuria išteisinti V. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, V. J. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, R. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu:

E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 1, 4 dalimis, V. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimas penkerių metų laikotarpiui. V. E. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. J. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu atmetus Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą, nuteistojo V. E. gynėjo advokato Rolando Tilindžio bei nuteistųjų E. T. ir V. R. apeliacinius skundus tenkinus, panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria: E. T. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda; V. E. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimas penkerių metų laikotarpiui; V. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

E. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. E. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. E. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, V. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, E. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad V. E., būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi (nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. kovo 22 d.), veikdamas bendrai su E. T., konkursų į Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbti) seniūnijos seniūno pareigas ir į Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbti) seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigas pretendentu, ir V. R., V. R. organizuojant V. E. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o E. T. padedant V. E. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d. Biržuose ir Biržų rajone piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos E. T. ir V. E., būtent: E. T. pateikus prašymą dalyvauti šiame konkurse, V. R., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, kad E. T. neteisėtai laimėtų seniūno konkursą, susitarė supažindinti E. T. su V. E. ir paprašyti V. E., kad jis, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais, neteisėtai sudarytų išskirtines sąlygas E. T. laimėti seniūno konkursą.

V. R. nurodė V. E. seniūno konkurso metu proteguoti E. T. – V. E. sudaryti palankias sąlygas E. T. kaip lojaliam asmeniui dalyvauti ir laimėti seniūno konkursą. V. E. pažadėjo V. R. inicijuoti savo (V. E.) patekimą į seniūno pretendentų vertinimo komisiją, iki konkurso pradžios paruošti, E. T. perduoti V. E. užduodamą konkurso klausimą ir įvertinti E. T. aukščiausiu balu – 10.

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, V. E. nurodė pagrindinius klausimus ir atsakymus pretendentams, atskleidė pretendentų asmenybes seniūno konkurse, susitarė su E. T. ir V. R. dėl išskirtinių sąlygų E. T. sudarymo seniūno konkurso metu ir pažadėjo iš anksto E. T. pateikti užduodamą konkurso klausimą, E. T. įvertinti maksimaliu balų skaičiumi, turėdamas teisę pasirinkti iš dviejų kandidatų, pasirinkti E. T., o jeigu E. T. nepateks tarp dviejų kandidatų, V. E. pažadėjo E. T. ir V. R. rasti kitą darbą, sukurti etatą išskirtinai E. T.. Vėliau V. E. E. T. perdavė skaitmeninėje laikmenoje seniūno konkursui skirtą klausimą bei atsakymą.

Seniūno konkurso metu V. E. uždavė E. T. iš anksto perduotą klausimą ir įvertino E. T. aukščiausiu balu – 10, o kitus pretendentus tyčia įvertino žemesniais balais nei E. T.. E. T. atsakė į iš anksto V. E. perduotą klausimą, tačiau dėl nuo V. E. ir E. T. nepriklausančių aplinkybių kitų komisijos narių skirtų vertinimų persvara seniūno konkursą laimėjo pretendentė D. J., o E. T. tarp pretendentų užėmė trečią vietą.

V. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė V. E. paskambinti E. T. ir pasiūlyti E. T. Biržų rajono savivaldybės (duomenys neskelbti) seniūnijos seniūno pavaduotojo arba kitas pareigas. V. E., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, pažadėjo tai įvykdyti.

E. T. susitikimo su V. E. metu V. E. pasiūlė E. T. dalyvauti Valstybės tarnybos departamento paskelbtame konkurse į seniūno pavaduotojo pareigas, sudarant išskirtines sąlygas jį laimėti.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, V. E. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono trumposiomis SMS žinutėmis nusiuntė E. T. į mobiliojo ryšio telefoną klausimus, kuriuos V. E. užduos pretendentams atrankos metu seniūno pavaduotojo konkurse, ir atsakymus į juos.

Tęsiant nusikalstamą veiką, seniūno pavaduotojo konkurso metu V. E. uždavė E. T. iš anksto perduotus klausimus ir įvertino E. T. 9 balais, o kitus pretendentus tyčia įvertino žemesniais balais nei E. T.. E. T. atsakė į iš anksto V. E. perduotus klausimus, dėl to komisijos sprendimu E. T. buvo paskelbtas laimėtoju ir Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. E. įsakymu buvo priimtas į karjeros valstybės tarnautojo – Biržų rajono savivaldybės (duomenys neskelbti) seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigas.

Dėl tokių E. T., V. R. ir V. E. bendrų veiksmų, V. R. organizavus – inicijavus ir parengus nusikalstamą veiką – V. E. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o E. T. padėjus V. E. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, buvo įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, t. y. buvo sudarytos išskirtinės sąlygos E. T. dalyvauti (ir laimėti) seniūno ir seniūno pavaduotojo konkursuose, dėl to E. T. neteisėtai laimėjo seniūno pavaduotojo konkursą ir 2020 m. spalio 9 d. buvo priimtas į karjeros valstybės tarnautojo – Biržų rajono savivaldybės (duomenys neskelbti) seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigas.

Tokiais nurodytais bendrais veiksmais valstybės tarnautojas V. E. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus. Dėl nurodytų bendrų E. T., V. R. ir V. E. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Biržų rajono savivaldybės administracija, Valstybės tarnybos departamentas, pretendentai seniūno ir seniūno pavaduotojo konkursuose, nes tokiais tyčiniais, susijusiais su valstybės tarnautojo pareigų atlikimu, veiksmais, siekiant nusikalstamo sumanymo tikslų, buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas Biržų rajono savivaldybės administracijos prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nepotizmo sistema atrankoje į valstybės tarnybą. V. E., pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais kaip Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir konkursų komisijos narys, siekdamas konkretaus pretendento laimėjimo, pažeisdamas ir varžydamas kitų asmenų konstitucinę teisę, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, tyčia, būdamas iš anksto susitaręs su kitais asmenimis, darė tiesioginę įtaką Valstybės tarnybos departamento organizuojamų ir vykdomų konkursų rezultatams, vertinant pretendentus, ignoravo teisės aktų nustatytą tvarką, pažeidė ir suvaržė kitų pretendentų į valstybės tarnybą konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, taip pretendentams padarydamas didelę neturtinę žalą, suvaržydamas ir ignoruodamas jų konstitucines teises ir teisėtus lūkesčius (išsamesnis nusikalstamų veikų aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1 punkte).

2. V. E. ir V. J. buvo kaltinami pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl to, kad V. E., būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius, bei V. J., būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Biržų rajono savivaldybės meras, Biržų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narys ir pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, priklausančios Tarybos valdančiajai koalicijai (toliau – ir Koalicija), atstovas, veikdami bendrininkų grupe, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. vasario 26 d. tyčia Koalicijos naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė iš R. V. nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – R. V. bei T. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, palankų Koalicijai balsavimą Tarybos posėdžių metu ir iš anksto suderintą R. V. nedalyvavimą 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje, svarstant klausimus dėl mokyklų reorganizavimo, už V. E. ir V. J. neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus: t. y. E. Š. atleidimą iš VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro (toliau – ir Centras) direktoriaus pareigų ir R. K. paskyrimą į Centro direktoriaus pareigas, taip pažeidžiant teisės aktus.

V. E. susitarė su V. J. imtis bendrų veiksmų ir atleisti E. Š. iš Centro direktoriaus pareigų, siekiant R. V. palankaus Koalicijai balsavimo Taryboje, o V. J. susitarė su R. V., kad R. V. nedalyvaus 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje, bei pažadėjo R. V. tęsti veiksmus dėl E. Š. atleidimo iš Centro direktoriaus pareigų ir R. K. paskyrimo į Centro direktoriaus pareigas. R. V. įgyvendinant nusikalstamą sumanymą – 2020 m. balandžio 15 d. R. V. nedalyvavus Tarybos posėdyje, V. E. ir V. J. tokiais bendrais veiksmais pagal susitarimą priėmė iš R. V. nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – iš anksto suderintą R. V. nedalyvavimą Tarybos posėdyje.

Po to V. J. susitarė su R. V. ir jam pažadėjo vykdyti E. Š. atleidimo iš Centro direktoriaus pareigų veiksmus už palankų R. V. balsavimą Tarybos posėdžių metu, palaikant Koalicijos sprendimus, ir susitarė su R. V., kad R. V. 2020 m. gegužės 21 d. Tarybos posėdžio metu palaikys Koalicijos klausimus, susijusius su švietimu.

V. E., tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą R. K. įdarbinti į Centro direktoriaus pareigas, susitarė su V. J. imtis neteisėto veikimo dėl E. Š. atleidimo iš Centro direktoriaus pareigų, reikalaujant iš E. Š. elgtis pagal jų nurodymą, kad E. Š. parašytų prašymą atleisti iš pareigų savo noru, reorganizuoti Centrą ar inicijuoti nepasitikėjimą E. Š., siekiant R. V. palankaus balsavimo Taryboje.

Po to R. V. siekiant, kad V. J. ir V. E. imtųsi aktyvesnių neteisėto veikimo veiksmų vykdant įgaliojimus, t. y. atleisti E. Š. iš Centro direktoriaus pareigų ir įdarbinti į Centro direktoriaus pareigas R. K., R. V. priėmė sprendimą nebedirbti Tarybos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje ir 2020 m. gegužės 25 d. pareiškimu apie tai informavo Tarybą ir merą.

Vėliau V. E. pažadėjo R. V. neteisėtai veikti ir atleisti E. Š. iš Centro direktoriaus pareigų bei nurodė galimus E. Š. atleidimo būdus, t. y. inicijuoti Centro reorganizaciją, pakeičiant įstaigos statusą, arba pasinaudoti gautais skundais dėl Centro veiklos.

Po to V. J., viršydamas savo įgaliojimus, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo, kad E. Š. elgtųsi pagal jo nurodymą: savo noru atsisakytų Centro direktoriaus pareigų, nurodydamas, kad jei E. Š. neatsisakys savo noru pareigų, jam gali būti skirta nuobauda. Vėliau V. J. pakartotinai reikalavo, kad E. Š. nedelsdamas atsisakytų Centro direktoriaus pareigų savo noru, nes bus atliktas tyrimas dėl skundo, susijusio su Centro veikla.

Po to V. E. nurodė R. K. galimus Centro direktoriaus E. Š. atleidimo būdus ir pažadėjo jai sudaryti sąlygas pretenduoti į Centro direktoriaus pareigas, t. y. spręsti klausimą dėl jos trūkstamos reikalaujamos vadovaujamo darbo patirties Centro direktoriaus pareigybės reikalavimui.

E. Š. savanoriškai nepateikus prašymo atleisti iš einamų pareigų, V. J., vykdydamas mero įgaliojimus, priėmė potvarkį, kuriuo sudarė komisiją V. L. prašyme nurodytai informacijai dėl Centro darbuotojos veiklos (toliau – Komisija) išnagrinėti.

V. E. pažadėjo R. V. vykdyti Centro direktoriaus E. Š. atleidimo procedūras, pristatė jo atleidimo būdus ir susitarė su R. V., kad, jam pasitraukus iš Tarybos narių, R. V. toliau per būsimą Tarybos narę T. K. V. E. ir V. J. padės įgyvendinti Koalicijos tikslus, palankiai balsuojant Tarybos posėdžių metu, palaikys Koalicijos klausimus, t. y. nurodys T. K., kokius veiksmus ji turi atlikti, vykdydama Tarybos nario įgaliojimus.

R. V. nusprendus nutraukti Tarybos nario įgaliojimus, T. K. buvo išrinkta į Tarybos narius. V. J. pažadėjo R. V. tęsti nusikalstamą sumanymą ir susitarė su R. V., kad jis (R. V.), pasitraukęs iš Tarybos narių, toliau per T. K. V. J. ir V. E. padės įgyvendinti Koalicijos tikslus, palankiai balsuojant Tarybos posėdžių metu, palaikys Koalicijos klausimus, t. y. nurodys T. K. Tarybos posėdžių metu balsuoti dėl S. E. skyrimo į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

E. Š. ir V. J. žinant, kad pagal Komisijos išvadas ir siūlymus E. Š. nebus skirta drausminė nuobauda ir taikytas atleidimas iš Centro direktoriaus pareigų, E. Š. pokalbio su V. J. metu sutiko įvykdyti neteisėtą V. J. reikalavimą atsisakyti Centro direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną parašė prašymą atleisti iš pareigų.

Po to V. E. bei V. J. pažadėjo R. V. ir su juo susitarė, kad sudarys palankias sąlygas R. K. pretenduoti į Centro direktoriaus pareigas, t. y. spręs klausimą dėl trūkstamos reikalaujamo vadovaujamo darbo patirties R. K., ir susitarė su R. V. dėl palankaus T. K. balsavimo Tarybos posėdyje dėl S. E. skyrimo į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

V. E. pažadėjo R. V. kontroliuoti atrankos procesą į Centro direktoriaus pareigas ir parengti išskirtines sąlygas R. K. pretenduoti į Centro direktoriaus pareigas, t. y. numatyti kvalifikaciniuose reikalavimuose Centro direktoriaus pareigybei magistro išsilavinimą socialinių mokslų srityje, vadovaujamo darbo patirtį, nenurodant laikotarpio.

V. J. telefoninio pokalbio metu aptarė su R. K. būsimus Centro direktoriaus pareigybės aprašymo kvalifikacinius reikalavimus, patvirtino, kad pareigybės aprašymas ir konkurso sąlygos parengti taip, kad tiktų jai pretenduoti į Centro direktoriaus pareigas. Po to, įgyvendindamas savo ir V. E. pažadą R. V., priėmė potvarkį, kuriuo patvirtino šį pareigybės aprašymą, kuriame numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, palankūs R. K., t. y. turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį socialinių mokslų krypties arba medicinos ir sveikatos krypties išsilavinimą; turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį arba ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį teisės, psichologijos, viešojo administravimo, socialinio darbo arba medicinos ir sveikatos srityje.

R. V., įgyvendindamas pažadą V. E. ir V. J., nurodė T. K. Tarybos posėdyje balsuoti už S. E. kandidatūrą į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

Po to V. E. pažadėjo R. K. per nusikaltimo bendrininką V. J. sudaryti palankią R. K. atrankos komisiją į Centro direktoriaus pareigas ir duodamas metodinius patarimus, kaip tinkamai pasiruošti konkursui į Centro direktoriaus pareigas, sudarė išimtines sąlygas R. K. dalyvauti konkurse. V. E. pažadėjo R. K. paveikti atrankos komisijos pirmininkę I. K., kad pastaroji ją palankiai įvertintų konkurso į Centro direktoriaus pareigas metu.

Po to R. V. nurodė T. K. vyksiančiame Tarybos posėdyje palaikyti A. G. kandidatūrą į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas ir telefoninio pokalbio metu susitarė su V. J., kad T. K. palaikys A. G. kandidatūrą.

V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė Atrankos komisijos pirmininkei I. K. konkurso į Centro direktoriaus pareigas metu balsuoti už R. K..

V. J., V. E., R. V. nusikalstamo sumanymo įdarbinant R. K. į Centro direktoriaus pareigas baigti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes Centro direktoriaus pareigas laimėjo J. J., o R. K. pagal atrankos komisijos narių vertinimą užėmė antrą vietą (išsamesnis nusikalstamų veikų aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 2 punkte).

3. R. V. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2021 m. vasario 26 d., būdamas Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, tiesiogiai susitarė duoti ir davė V. J., valstybės tarnautojui (valstybės politikui), bei V. E., valstybės tarnautojui (valstybės politikui), nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – jo (R. V.) bei T. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, palankų Koalicijai balsavimą Tarybos posėdžių metu bei iš anksto suderintą jo (R. V.) nedalyvavimą 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje, svarstant klausimus dėl mokyklų reorganizavimo už pageidaujamą V. J. ir V. E. neteisėtą, pažeidžiant teisės aktus, kuriuose nustatyti objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. E. Š. atleidimą iš Centro direktoriaus pareigų ir R. K. paskyrimą į Centro direktoriaus pareigas.

R. V. susitarė su V. J. ir V. E. duoti jiems nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – jo (R. V.) palankų Koalicijai balsavimą Tarybos posėdžių metu už pageidaujamą neteisėtą V. J. ir V. E. veikimą – E. Š. atleidimą ir R. K. paskyrimą.

R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, susitarė su V. J., kad jis (R. V.) nedalyvaus 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje, tokiais veiksmais jis (R. V.) davė V. E. ir V. J. nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – jo (R. V.) iš anksto suderintą nedalyvavimą Tarybos posėdyje. Po to, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, R. V. susitarė su V. J., kad jis (R. V.) Tarybos posėdžių metu balsuos palankiai Koalicijai ir 2020 m. gegužės 21 d. Tarybos posėdžio metu balsuos palankiai Koalicijai už klausimus, susijusius su švietimu.

R. V., siekdamas, kad V. J. ir V. E. imtųsi aktyvesnio pageidaujamo neteisėto veikimo, atsistatydino iš Tarybos nario pareigų. Susitarė su V. E., kad jis (R. V.), pasitraukęs iš Tarybos narių, toliau per būsimą Tarybos narę T. K. padės V. E. ir V. J. įgyvendinti Koalicijos tikslus, palankiai balsuojant Tarybos posėdžių metu, nurodys T. K. veiksmus, kuriuos ji turi atlikti vykdydama Tarybos nario įgaliojimus, ir susitarė, kad T. K. palankiai balsuos būsimo Tarybos posėdžio metu dėl S. E. skyrimo į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

R. V. susitarė su V. E. ir V. J. dėl palankaus Tarybos narės T. K. balsavimo Tarybos posėdyje dėl S. E. skyrimo į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas už pageidaujamą neteisėtą V. J. ir V. E. veikimą: palankių sąlygų R. K. pretenduoti į Centro direktoriaus pareigas sudarymą, klausimo dėl trūkstamos reikalaujamo vadovaujamo darbo patirties R. K. sprendimą.

R. V. telefoninio pokalbio su V. E. metu susitarė, kad jis (V. E.) kontroliuos atrankos procesą į Centro direktoriaus pareigas ir parengs išskirtines sąlygas R. K. pretenduoti į Centro direktoriaus pareigas, t. y. numatys kvalifikaciniuose reikalavimuose Centro direktoriaus pareigybei magistro išsilavinimą socialinių mokslų srityje, vadovaujamo darbo patirtį, nenurodant laikotarpio.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė Tarybos narei T. K. 2021 m. sausio 28 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje balsuoti už S. E. kandidatūrą į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, o 2021 m. vasario 28 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje balsuoti už A. G. kandidatūrą į Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

V. J., V. E., R. V. nusikalstamo sumanymo įdarbinant R. K. į Centro direktoriaus pareigas baigti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes atranką į Centro direktoriaus pareigas laimėjo J. J. ir ji buvo paskirta Centro direktore, o R. K. užėmė antrą vietą (išsamesnis nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 3 punkte).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. E. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, E. T. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir V. R. kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, padarė neteisingas, byloje surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas.

3.1. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad? V. E. asmeninė nauda piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, kad jam būtų lengviau, paprasčiau dirbti su jam lojaliu žmogumi, yra deklaratyvaus pobūdžio, ja negali būti grindžiamas kvalifikuojančio sunkaus nusikaltimo sudėties požymio inkriminavimas. Net jei būtų nustatyta, kad E. T. yra lojalus V. E. asmuo, tokia aplinkybė, kvalifikuota kaip asmeninė nauda BK 228 straipsnio 2 dalies prasme, savaime nepagrindžia, kad piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgijęs aiškiai didesnį pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip kvalifikuotas piktnaudžiavimas, taip pat kaltinime V. E. nepagrįstai inkriminuotas asmeninės naudos siekimas E. T., kadangi pagal BK 228 straipsnio 2 dalį veiką kvalifikuojantis požymis pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus yra naudos siekimas pačiam piktnaudžiautojui ar jo artimiems asmenims, tačiau šios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

3.2. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padarinius (didelę žalą), nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuluotų taisyklių dėl didelės žalos, kaip piktnaudžiavimą kvalifikuojančio požymio, nustatymo ir neteisingai įvertino, kad dėl byloje nustatytos valstybės tarnautojo V. E. veikos buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala Biržų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės tarnybos departamentui ir konkursų pretendentams. Taip pat teismas, nustatydamas didelės žalos požymį, tinkamai neįvertino V. E. atliktų veiksmų masto, jų pavojingumo, tarnybos principų pažeidimo pavojingumo (šiurkštumo) lygio. Teismas nesvarstė, ar galima atkurti pažeistas teises ne baudžiamosios, o kitų rūšių atsakomybės, be kita ko, tarnybinės, priemonėmis, ar kaltininko veiksmais iš tikrųjų padaryti esmingai žalingi padariniai valstybei ir savivaldybės administracijai, fiziniams asmenims. Byloje nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog V. E. veiksmai atitinka piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, be to, neįrodytas būtinasis BK 228 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala, pagal kurią atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad V. E. veiksmai neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų. Nenustačius pagrindo perkvalifikuoti V. E. veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, V. E. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

3.3. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, V. E. veiksmuose nenustačius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių, darytina išvada, jog nėra ir bendro veikimo darant nusikalstamą veiką, todėl E. T. išteisintinas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, o V. R. išteisintinas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.4. Taip pat teismas akcentavo, kad E. T. buvo nepagrįstai inkriminuotas padėjėjo vaidmuo (BK 24 straipsnio 6 dalis), kadangi jam inkriminuoti veiksmai neatitinka įstatyme apibrėžtų padėjėjo bendrininko rūšies objektyviųjų požymių, apygardos teismas tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė E. T., kaip padėjėjo, vaidmens padarant nusikalstamą veiką. Be to, V. R. buvo nepagrįstai inkriminuota BK 24 straipsnio 4 dalis, kadangi jam inkriminuoti veiksmai neatitinka organizatoriaus bendrininkų rūšies įstatyme nurodytų objektyviųjų požymių.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Pačebutas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, be pakeitimų. Kitą bylos dalį prašo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad V. E., E. T. ir V. R. nepagrįstai yra pripažinti kaltais ir nuteisti pagal jiems inkriminuotus BK straipsnius, bei panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priimdamas dėl šios dalies naują išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes šios išvados nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių dėl V. E., E. T. ir V. R. veiksmų, taip pat motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, išnagrinėjimu, neatsakė arba ne iki galo atsakė į prokurorės apeliacinio skundo argumentus.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad V. E. veiksmuose, kuriais jis atskleidė E. T. klausimą, kurį jis užduos konkursų metu, taip kitų pretendentų atžvilgiu sudarant išskirtines sąlygas E. T. dalyvauti seniūno ir seniūno pavaduotojo konkursuose, yra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Tačiau teismas netinkamai vertino įrodymus ir konstatavo, kad tokie veiksmai nesukėlė padarinių – didelės neturtinės žalos.

4.3. Didelės žalos požymis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas ir išsamiai atskleistas, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-316/2013, 2K-100/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-689/2020">2K-127-689/2020</a>, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-697/2023">2K-200-697/2023</a>, 2K-7-1-788/2024, 2K-59-628/2025) ir sistemiškai vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl E. T., V. R. ir V. E. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Biržų rajono savivaldybės administracija, Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pretendentai seniūno ir seniūno pavaduotojo konkursuose, ir motyvavo didelės neturtinės žalos požymio buvimą.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. E. veiksmai nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir realios žalos institucijoms nesukėlė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. E. savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino Biržų rajono savivaldybės administracijos prestižą, pažeidė ir suvaržė kitų pretendentų į valstybės tarnybą konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą ir tokiais V. E. veiksmais buvo padaryta tam tikra neturtinė žala valstybei, tarnybai, konkursuose nelygiomis sąlygomis dalyvavusiems asmenims. Taigi teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, išsamiai neišnagrinėjo ir neišanalizavo liudytojų pretendentų į seniūno ir seniūno pavaduotojo pareigas parodymų, kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, kitų faktinių duomenų ir padarė neteisingą išvadą, kad didelė neturtinė žala nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas pagrindė ir motyvavo V. E., E. T. ir V. R. neteisėtais veiksmais padarytos didelės neturtinės žalos požymį – iš liudytojų E. P., L. V., A. N., T. J., S. K., E. U. parodymų matyti, kad jie dalyvavo konkursuose tikėdami, kad tai skaidri, teisėta procedūra, ir tikėjosi su savo žiniomis tuos konkursus laimėti. Liudytojai parodė, kad jei buvo tyčia pažeistos konkurso procedūros, jų teisės taip pat buvo pažeistos, jie prarado pasitikėjimą savivaldybe, komisija, Valstybės tarnybos departamentu.

4.6. V. E. veiksmais buvo pažeisti Konstitucijos 29 ir 33 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ir nukrypo nuo teismų praktikos, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-689/2020">2K-127-689/2020</a>, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023).

4.8. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamoji atsakomybė šioje byloje už nurodytų veiksmų atlikimą yra perteklinė. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė V. E. nuoseklius, kryptingus veiksmus siekiant, kad E. T. laimėtų konkursus, tam pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, pačiam nusprendžiant dalyvauti komisijos darbe, iš anksto pažadant suteikti jam, kaip vienam iš kandidatų, pranašumą prieš kitus, atliekant neteisėtus veiksmus ir sąmoningai konkurso metu kitus kandidatus vertinant prasčiau, o E. T. – maksimaliu balų skaičiumi, t. y. turint išankstinę nuomonę apie vieną iš konkurso dalyvių ir neteisėtų susitarimų pagrindu jam iš anksto perduodant neviešą informaciją apie konkurso metu užduodamus klausimus, taip siekiant tikslo, kad E. T. eitų norimas pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tokie veiksmai, kai yra šiurkščiai pažeidžiamos kitų žmonių konstitucinės teisės, negali būti vertinami tik kaip etikos pažeidimas. Tokie veiksmai neabejotinai peržengia apeliacinės instancijos teismo nurodytų kitų atsakomybės rūšių (tarnybinė, administracinė, drausminė) ribas, kadangi tokiais veiksmais yra daroma tiesioginė įtaka Valstybės tarnybos departamento organizuojamų ir vykdomų konkursų rezultatams, vertinant pretendentus, ignoruojama teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidžiama ir suvaržoma kitų pretendentų į valstybės tarnybą konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, taip pretendentams padarant didelę neturtinę žalą, suvaržant ir ignoruojant jų konstitucines teises ir teisėtus lūkesčius, sukuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nepotizmo sistemą atrankoje į valstybės tarnybą, tokie veiksmai yra pavojingi, pažeidžiantys teisės aktais nustatytą valdymo tvarką ir kitų asmenų teises. Kitos rūšies atsakomybės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamas, nes nustatyti išteisintųjų veiksmai buvo įvykdyti siekiant asmeninės naudos ir sukėlė didelę neturtinę žalą tiek Biržų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės tarnybos departamentui, konkursų pretendentams, tiek ir visai valstybei.

4.9. Ne mažiau svarbi aplinkybė vertinant padarytą neturtinę žalą BK 228 straipsnio prasme yra V. E. pareigos. Teismų praktikoje nurodoma, jog kuo aukštesnės einamos pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma, nes nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, jų pažeidimas suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro aukšto rango pareigūnai, o tai negali nediskredituoti institucijų prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2014, 2K-17/2014, 2K-59-222/2018).

4.10. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu V. E. ėjo labai svarbias Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Įstatyme yra nustatyta labai plati administracijos direktoriaus kompetencija, todėl neabejotina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus V. E., tiesiogiai atsakingo už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi, veiksmais, kuriuos pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, buvo padaryta didelė neturtinė žala.

4.11. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad V. E. veiksmai buvo vienkartiniai, netruko ilgą laiką, nebuvo sistemingi, orientuoti tik į vieną asmenį – E. T., kuris buvo laikomas kompetentingu, vertinamas palankiai kitų komisijos narių, bei motyvu, kad piktnaudžiaujant tarnyba nebuvo padaryti kiti nusikaltimai. Piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtis nereikalauja daugkartinių ar pakartotinių neteisėtų veiksmų padarymo, ilgo laikotarpio, kelių asmenų protegavimo ar proteguoto asmens kompetencijos eiti pareigas. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. T. pateikto kaltinimo ribos apima tik konkursų organizavimo ir vykdymo aplinkybes, veikos kvalifikavimo nekeičia ir reikšmės jos kvalifikavimui neturi.

4.12. Teismų praktikoje nurodyta, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTItNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92-489/2017">2K-92-489/2017</a>, 2K-189-1073/2019, 2K-200-495/2020, 2K-248-648/2020). Tai, kad nebuvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, nereiškia, kad nebuvo padaryta didelė neturtinė žala. Kaip matyti, kitų nusikalstamų veikų padarymas gali būti kaip alternatyvus didelės neturtinės žalos požymis, bet ne būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis.

4.13. Apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas, kad negalima daryti išvados, jog seniūno pavaduotojo konkursą E. T. laimėjo tik dėl V. E. pagalbos, vertindamas įrodymus, klydo dėl įrodymų turinio – priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nevertino kriminalinės žvalgybos metu surinktų faktinių duomenų, iš kurių matyti, kad V. R. suorganizuotame susitikime 2020 m. balandžio 17 d. jo sodyboje V. E. informavo E. T., kad jis bus komisijoje ir užduos tokį klausimą, nurodys, kur rasti atsakymą, kad galėtų parašyti 10 balų, paaiškino konkurso tvarką, patarė, kaip elgtis ir bendrauti konkurso metu, ir atskleidė detalią informaciją apie konkursą, kurios nežino kiti konkurso dalyviai (t. 1, b. l. 147–169).

4.14. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, jog siekdamas, kad E. T. gerai pasirodytų konkursų metu ir juos laimėtų, V. E. kreipėsi į L. M., kad pastaroji paruoštų seniūno konkursui klausimą. L. M. pateiktą klausimą ir atsakymą V. E. pateikė E. T.. Vėliau vykusio konkurso į seniūno pareigas metu V. E. pateikė E. T. būtent šį klausimą ir jam vieninteliam skyrė maksimalų balų skaičių – 10, kitiems pretendentams skyrė žemesnius balus. Tačiau, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, Valstybės tarnybos departamento darbuotojos E. T. įvertino prasčiausiai iš visų pretendentų, o ir kiti Komisijos nariai nevertino E. T. maksimaliu balų skaičiumi, todėl E. T. užėmė tik trečią vietą.

4.15. Apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas, kad piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių turintys veiksmai buvo vienkartiniai, netruko ilgą laiką, o E. T. pranašumas prieš kitus pretendentus nebuvo esminis, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad, nepavykus E. T. laimėti Seniūno konkurso, išliko aktualus jo įdarbinimo klausimas. Ruošiantis seniūno pavaduotojo konkursui, turėjusiam įvykti 2020 m. spalio 5 d., išteisintieji veikė pagal tą pačią schemą, tai yra V. E. nusiuntė E. T. klausimą ir atsakymą, o pastarasis konkurso metu, V. E. uždavus tą patį klausimą, į jį atsakė. V. E. E. T. skyrė 9 vertinimo balus, o kitiems pretendentams – žemesnius balus. Akivaizdu, kad E. T. iš anksto žinant klausimą ir atsakymą, gavus iš V. E. patarimų, kaip ruoštis konkursams, kaip elgtis konkursų metu, priešingai nei kitiems pretendentams, neteisėtais V. E. veiksmais buvo sudaryta išskirtinė, itin palanki E. T. ir pranašesnė konkursinė padėtis prieš kitus pretendentus. Išteisintųjų veiksmai tęsėsi nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d., apėmė net du konkursus į valstybės tarnybą. Ši aplinkybė rodo, kad veiksmai nebuvo atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio, jie tęsėsi ilgą laiką.

4.16. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog V. E. dėl E. T. įdarbinimo būtų siekęs gauti ar gavęs asmeninę naudą. Teismų praktikoje BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas požymis – kitokios asmeninės naudos siekimas – aiškinamas kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo, aukštesnes pareigas einančių (tarnybine linija) asmenų palankumo užsitikrinimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-317-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-317-489/2017">2K-317-489/2017</a>, 2K-180-976/2017, 2K-161-693/2019).

4.17. E. T. siekė eiti seniūno, o vėliau – ir seniūno pavaduotojo pareigas, tuo pasireiškė E. T. asmeninė nauda – atitinkamų vadovaujamų pareigų siekimas. V. E. savo veiksmais siekė asmeninės naudos ne tik E. T., bet ir sau pačiam. V. E., kaip savivaldybės vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktorius, turintis viešojo administravimo teises ir pareigas, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, buvo suinteresuotas, kad seniūnu taptų „savas žmogus“ (t. 1, b. l. 114–124). Be to, labai svarbi aplinkybė, kad būtent V. R. susisiekė su V. E. ir pasiūlė jam proteguoti E. T.: „Turėtum savo žmogų.“ Pažymėtina, kad V. E. ir V. R. turėjo tarpusavio asmeninių susitarimų – V. E. iš V. R. šeimos nuomojosi žemės sklypą. Ši aplinkybė rodo V. E. asmeninį interesą patenkinti V. R., tuometinio Seimo nario ir įtakingo Biržų rajone asmens, prašymą dėl E. T. įdarbinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos nustatyti, ar teisės aktų pažeidimai buvo nulemti privačių interesų, ar asmeniniai išteisintųjų interesai dominavo viešųjų interesų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).

4.18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, klydo dėl jų turinio ir padarė neteisingą išvadą, kad E. T. nepagrįstai inkriminuotas padėjėjo piktnaudžiauti, o V. R. – organizatoriaus piktnaudžiauti tarnybine padėtimi vaidmuo. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė veiksmus, kuriuos atliko V. E., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, E. T., padėdamas V. E. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ir V. R., organizuodamas V. E. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, ir tai pagrindė įrodymais. E. T., siekdamas laimėti konkursus, bet nebūdamas užtikrintas savo žiniomis ir gebėjimais sąžiningai konkuruoti su kitais kandidatais ir taip laimėti konkursą, susisiekė su buvusiu darbdaviu, įtakingu Biržų rajone asmeniu V. R. ir prašė jo pagalbos dėl išskirtinių sąlygų konkurse sudarymo. V. R., inicijuodamas telefoninius pokalbius, susitikimus, susisiekė su V. E. ir pasiūlė jam proteguoti E. T., davė nurodymus dėl E. T. įdarbinimo ir išskirtinių sąlygų jam sudarymo konkursų metu. E. T., žinodamas apie jam V. E. neteisėtai suteiktą paramą iki konkursų ir konkursų metu, vyko pas V. E. ir pasiėmė V. E. iš anksto jam paruoštus klausimus ir atsakymus, į juos atsakinėjo, nesąžiningai varžydamasis su kitais pretendentais, taip padėdamas V. E. piktnaudžiauti tarnyba. V. E. atliko vykdytojo veiksmus: pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, vykdydamas administracijos direktoriaus ir konkursų komisijų nario pareigas, sudarė išskirtines sąlygas dalyvauti ir laimėti E. T. aptartuose konkursuose, suteikė E. T. visą informaciją, susijusią ir su konkursais bei jame dalyvaujančiais pretendentais, paruoštus klausimus ir atsakymus į juos, iš anksto davė pažadą įvertinti E. T. maksimaliu balų skaičiumi, o kitus pretendentus – žemesniais balais ir tą pažadą įvykdė.

4.19. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais suderintais visų trijų kaltinamųjų veiksmais, siekiant to paties nusikalstamo rezultato – kad E. T. laimėtų Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbti) seniūno ir seniūno pavaduotojo konkursus ir eitų tas pareigas.

4.20. Jeigu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnio sudėtį vykdytojui, be bendrųjų subjekto požymių, būtini ir specialieji subjekto požymiai, kiti bendrininkai, neturintys tokių specialiųjų požymių, gali būti pripažįstami organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais, bet ne nusikalstamos veikos vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-400/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-400/2011">2K-400/2011</a>). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą apie V. E., E. T., V. R. veiksmų, darant nusikalstamą veiką, bendrumą. Jų veiksmai, V. E. veikiant kaip vykdytojui, V. R. – kaip organizatoriui, o E. T. veikiant kaip padėjėjui, neatitinka BK 25 straipsnyje nurodytų bendrininkavimo formų, tačiau, nustačius bendrus bendrininkų veiksmus, susitarimą veikti bendrai, tyčią, tai nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo šiems bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180/2014">2K-180/2014</a>).

4.21. Taigi, pirmosios instancijos teismas V. E. neteisėtus veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip nusikaltimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, E. T. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, V. R. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

4.22. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, kas turėjo gauti ir gavo asmeninę naudą iš nematerialios formos, neturinčios ekonominės vertės kyšio – R. V. ir T. K. balsavimo Tarybos posėdžių metu bei iš anksto suderinto R. V. nedalyvavimo 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje. Koalicija nėra nei fizinis, nei juridinis asmuo BK 225, 227 straipsnių prasme, taigi, ji negali kaip kyšio gauti naudos.

4.23. Remiantis „Lietuvių kalbos žodynu“, koalicija – tai: 1. savitarpio supratimo kelių (dažniausiai politinių) partijų sąjunga, sudaryta bendriems veiksmams prieš kitą valstybę ar jų grupę; 2. politinių partijų susitarimas, norint per rinkimus užsitikrinti parlamente daugumą arba sukurti koalicinę vyriausybę.

4.24. Šioje byloje Biržų rajono savivaldybės taryboje koaliciją sudarė politinės partijos, kurios yra juridiniai asmenys. Taryboje susiformavusioje valdančiosios daugumos Koalicijoje nebuvo bendros nuomonės dėl mokyklų reformos, todėl kiekvieno Tarybos nario balsas buvo labai svarbus ir buvo sprendžiama, kaip užsitikrinti balsų daugumą ir visų Koalicijos narių pritarimą sprendimų projektams.

4.25. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta, kokią neturtinio pobūdžio naudą iš palankaus balsavimo Koalicijai turėjo gauti ir gavo V. E. ir V. J., Koaliciją sudariusios politinės partijos ar fiziniai asmenys. Pažymėtina, kad V. E. aptariamu laikotarpiu ėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, V. J. ėjo Biržų rajono savivaldybės mero, Tarybos nario ir pirmininko pareigas, buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, priklausančios Koalicijai, atstovu. T. y. V. E. ir V. J. ėjo vadovaujamas pareigas ir buvo suinteresuoti, kad Koalicijos tikslai ir uždaviniai būtų įgyvendinti.

4.26. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. E. ir V. J. veiksmuose, reikalaujant E. Š. atsisakyti Centro direktoriaus pareigų ir į šias pareigas proteguojant R. K., galimai yra atitinkamų teisės aktų pažeidimų, tačiau aprašyti veiksmai nėra tiek pavojingi, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nors R. V. iš tikrųjų prašė proteguoti R. K. į pareigas, į kurias asmuo renkamas konkurso būdu, ką V. J. ir V. E. nepagrįstai ir darė, tačiau nenustatytas kyšio dalykas. Tačiau tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė, nevertinęs Tarybos posėdžio išvakarėse kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoto 2020 m. vasario 26 d. pokalbio, kurio metu R. V. išreiškė savo poziciją dėl mokyklų reorganizavimo, kuri neatitiko Koalicijos tikslų, ir priekaištavo, kad jis negavo, ko prašė, taip pat ir dėl įdarbinimo, todėl jis nenori būti paklusniu kareiviu. 2020 m. vasario 27 d. vykusio Tarybos posėdžio metu dėl svarstytų klausimų „Dėl pritarimo Biržų rajono Kirdonių universalaus daugiafunkcinio centro. 2019 metų veiklos ataskaita“, „Dėl Biržų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano pakeitimo“ R. V. balsuodamas susilaikė. Tokią R. V. poziciją paaiškina teismo pacituoti 2020 m. vasario 27 d. pokalbiai tarp V. E. ir K. I., V. E. ir tuometinio Seimo nario A. Š., V. E. ir Koalicijos nario A. R. (t. 5, b. l. 54–56), šių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad R. V. reikalavo spręsti E. Š. atleidimą ir „posto davimą vienai moteriškei“, kaip sąlygą palaikyti Koalicijos sprendimus.

4.27. Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių 2020 m. vasario 28 d. pokalbių tarp V. J. ir V. E. (t. 5, b. l. 139–141), iš jų matyti, kad Koalicijos narys R. V. balsuos dėl mokyklų reformos bei kitais aktualiais Koalicijai klausimais, jei Socialinių paslaugų centro direktorius E. Š. bus atleistas iš pareigų. Iš 2020 m. kovo 6 d. pokalbio matyti, kad V. E. pasako Koalicijos nariui M. V., jog R. V. iškėlęs sąlygą „nukalti Š.“ ir „pastatyti“ iš to Centro jo žmogų, yra keturi skundai, šiandien V. J. sakė sudaryti tyrimo komisiją (5 t., b. l. 59–60). 2020 m. balandžio 9 d. pokalbio metu, diskutuojant apie mokyklų reformą, dalyvaujant V. J., T. Č., V. E. pasako, kad visi kaip mūras turi balsuoti, bet R. V. nelabai nori balsuoti. Šio pokalbio metu paaiškėja, kad Socialinių paslaugų centro direktoriaus vieta, kurią užima E. Š., yra reikalinga R. V. žmogui, jo partijos narei R. K.. Pokalbio dalyviams yra aiškus R. V. interesas, taip pat yra gerai suprantama aplinkybė, kad R. V. balsuos taip, kaip reikia Koalicijai, – už mokyklų reorganizavimą tik su ta sąlyga, kad R. K. bus įdarbinta Socialinių paslaugų centro direktore. Pašnekovai svarsto, kokiais būdais E. Š. būtų galima atleisti iš pareigų (t. 5, b. l. 146–151). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino šių pokalbių, nors iš jų turinio matyti akivaizdūs korupciniai mainai – R. V. balsuos taip, kaip reikia Koalicijai, – už mokyklų reorganizavimą tik su ta sąlyga, kad R. K. bus įdarbinta Centro direktore.

4.28. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas R. V. nedalyvavimo 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje bei jo pažadų balsuoti pačiam arba nurodyti T. K. taip, kaip yra palanku Koalicijai, kaip neteisėto, nepagrįsto atlygio – kyšio, neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvų, kad R. V., būdamas Tarybos ir Koalicijos narys, turėjo vienintelę priemonę merui V. J. ir administracijos direktoriui V. E. paveikti, kad pastarieji, vykdydami savo įgaliojimus, neteisėtai veiktų jo interesais, siekiant R. K. įdarbinimo Socialinių paslaugų centro direktore, – visų pirma balsuoti palankiai Koalicijai arba visai nedalyvauti Tarybos posėdyje, tuo labiau kad, Koalicijai siekiant įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, buvo labai svarbus ir reikalingas kiekvieno Koalicijos nario balsas.

4.29. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra patvirtinamas kaltinimas dėl R. V. susitarimo duoti kyšį – už T. K. palankų balsavimą Koalicijai, nėra teisinga, padaryta, iš esmės neišnagrinėjus reikšmingų faktinių duomenų. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad R. V. 2020 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą nebedirbti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, R. V. pasitraukė iš valdančiosios koalicijos, būdamas nusivylęs dėl to, kad meras V. J. netesėjo savo pažado įdarbinti į Centro direktoriaus pareigas R. K.. Tai patvirtina 2020 m. gegužės 22 d. R. V. pokalbis su V. J., šio pokalbio metu R. V. paaiškina, kodėl nesilaikė pažado ir nebalsavo „už“, priekaištauja, kad metai praėjo ir nieko neišsprendė, nes „ko prašiau, ko prašiau – nieko nepadarėt“.

4.30. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, tai yra dėl įtakos konkurso į Biržų rajono Socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigas komisijos nariams I. K., S. E., neanalizavo reikšmingo R. K. ir R. V. 2021 m. vasario 22 d. pokalbio, kurio metu R. V. pasako, kad pašnekės su S. E., paskambins merui (t. 6, b. l. 67–68).

4.31. Byloje esantys faktiniai duomenys (2021 m. vasario 22 d. pokalbis tarp R. V. ir T. K. (6 t., b. l. 88–91); 2021 m. vasario 22 d. pokalbis tarp V. J. ir R. V. (6 t., b. l. 16–17)) paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nenustatyta, jog tiek R. V. ir T. K. palankus balsavimas Koalicijos naudai, tiek R. K. įdarbinimas į Centro direktoriaus pareigas buvo korupcinio pobūdžio mainų dalykas. Nustatyta, kad tiek V. J., tiek V. E. tarėsi su R. V. dėl T. K. palankaus balsavimo mainais už R. K. įdarbinimą Centro direktore. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į šią aplinkybę neatsižvelgė, jos visiškai nevertino, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo prokurorės apeliacinio skundo argumentų ir nepasisakė dėl konkrečių pokalbių, pagrindžiančių neteisėtą V. J., V. E. ir R. V. susitarimą dėl palankaus R. V., o pastarajam pasitraukus iš Tarybos – T. K. balsavimo Koalicijai mainais už E. Š. atleidimą iš darbo ir R. K. įdarbinimą į jo pareigas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino pasirinktinai, neaptarė reikšmingų duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, liudytojų E. Š., S. E., I. K. ir kitų parodymų.

4.32. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai, netinkamai, nesusiejo jų į vientisą loginę grandinę ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prokurorės apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai ir apeliacinės instancijos teismo atmestas formaliais, deklaratyviais argumentais, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalį.

4.33. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad V. E., V. J. veiksmuose nėra kyšininkavimo, o R. V. veiksmuose – papirkimo požymių, taip pat pripažinęs, kad jų politinė veikla kelia abejonių dėl skaidrumo, jų veiksmuose, reikalaujant, kad E. Š. atsisakytų Centro direktoriaus pareigų, ir į šias pareigas proteguojant R. K., galimai yra atitinkamų teisės aktų pažeidimų, nesvarstė, ar jų veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnyba bendrininkaujant požymių (BK 228 straipsnio 1 dalies su nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį).

4.34. Bylos duomenys rodo, kad valstybės tarnautojai administracijos direktorius V. E. ir meras V. J. sudarė susitarimą su valdančiosios koalicijos atstovu R. V. dėl to, kad pastarasis asmuo bei jį pakeitusi partijos narė T. K. Taryboje balsuos už Koalicijos siekiamų atitinkamų sprendimų priėmimą arba nedalyvaus Tarybos posėdyje balsuojant už tokių sprendimų priėmimą mainais už tai, kad valstybės tarnautojai, vykdydami savo įgaliojimus, atleis iš pareigų jiems pavaldų Centro direktorių, o į jo vietą priims R. V. partijos narę R. K., sudarant jai išskirtines sąlygas užimti tas pareigas, tai yra leisti laikinai pavaduoti direktorių, numatyti pareigybės aprašyme jai palankius kvalifikacinius reikalavimus, pasinaudojant savo pareigomis ir įtaka, paveikti atrankos komisijos narius, kad jie konkurso metu palaikytų reikalingą pretendentę. Savivaldybės tarybos narys R. V. susitarė su meru V. J. ir administracijos direktoriumi V. E., kad jie atleis E. Š. iš pareigų ir R. K. paskirs į šias pareigas, o už tai jis bei vėliau jo partijos narė T. K. jo nurodymu balsuos Taryboje palankiai Koalicijai. V. J. ir V. E. bei R. V. veiksmai buvo neteisėti, tyčiniai, jais buvo siekiama įvykdyti korupcinius mainus.

4.35. Tokie veiksmai, kuriais, siekiant įgyvendinti politinius interesus, yra pažeidžiamos Konstitucijoje garantuojamos žmogaus teisės į darbą, lygias galimybes, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 7, 8, 13 punktuose nurodyti nesavanaudiškumo, nešališkumo, sąžiningumo principai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose nustatyti objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, sukelia didelį pavojingumą įstatymų saugomoms vertybėms, žmogaus teisėms ir yra draudžiami baudžiamojo įstatymo.

4.36. Šie neteisėti veiksmai sukėlė didelę neturtinę žalą Biržų rajono savivaldybei, Centro direktoriui E. Š., valstybei. Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą, inter alia (be kita ko), nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

4.37. Apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimai, priimant nuosprendį, yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Pačebuto kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi apeliacinės instancijos teisme

6. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes savo išvadų nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių dėl V. E., E. T. ir V. R. veiksmų išnagrinėjimu, taip pat neišdėstė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, neatsakė arba ne iki galo atsakė į prokurorės apeliacinio skundo argumentus.

7. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kasatoriaus nuomone, susiję su netinkamu apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didelė skundo argumentų dalis dėl BPK pažeidimų yra susijusi su BK 228 straipsnio taikymu – didelės neturtinės žalos požymio nustatymu išteisintųjų veiksmuose, kitokios asmeninės naudos samprata, bendrininkavimo formų aptarimu bei kyšio dalyko sąvokomis (BK 225 ir 227 straipsnių taikymas). Kasaciniame skunde iš esmės akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje savo išvadas grindė selektyviais įrodymais, o ne jų visuma, neįvertinęs visų surinktų bylai reikšmingų įrodymų. Taip pat, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

8. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-217-719/2023, 2K-11-976/2026 ir kt.).

9. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis BPK 305–307 straipsniuose nustatytų reikalavimų, keliamų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines aplinkybes atitinkančios išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjktNDg5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-29-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-29-489/2015">2K-29-489/2015</a>, 2K-33-697/2023 ir kt.).

10. BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą pagal reikalavimus, nurodytus apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakinėti į absoliučiai visus apeliacinių skundų teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, esant pagrindui, gali nuspręsti, kad tam tikri apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nesusiję su nagrinėjama byla, neaiškūs, nekonkretūs ir pan., ir į juos neatsakinėti, tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas niekaip nereaguoja į aiškiai išdėstytus argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, turi būti konstatuojama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-489/2024, 2K-90-1214/2024 ir kt.).

11. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriaus nurodomi BPK pažeidimai iš esmės nurodomi deklaratyviai, grindžiami nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, neigiant šio teismo išvadas, padarytas vertinant byloje surinktus įrodymus. Kasaciniame skunde nurodytais argumentais siekiama pakartotinio (kitokio) įrodymų vertinimo, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nurodomais pažeidimais grindžiant netinkamą BK 228, 225 ir 227 straipsnių taikymą, dėl to teisėjų kolegija pasisakys atskirai. Bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Šis teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė visas išteisintųjų veikų vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus, taip pat išsamiai išanalizavo visas prokuroro kasaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, susijusias su BK 228 straipsnio 2 dalies, 225 ir 227 straipsnių požymių nenustatymo pagrįstumu. Iš naujo įvertinęs įrodymus, laikydamasis BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, priimtame naujame nuosprendyje šis teismas nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus dėl BK 228 straipsnio taikymo.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 228 straipsnį, nuosprendyje teisingai nustatęs, jog V. E. veiksmuose, atskleidžiant E. T. klausimą, kuris jam bus užduotas konkurso į seniūno ir seniūno pavaduotojo pareigas metu, yra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad tokie veiksmai nesukėlė padarinių – didelės neturtinės žalos. Be to, nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog nenustatytas V. E. siekis dėl E. T. įdarbinimo gauti asmeninės naudos.

13. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

14. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>, 2K-10-976/2026 ir kt.).

15. Piktnaudžiavimo tarnyba kaip nusikaltimo esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, savo įgaliojimus panaudoja prieš tarnybos ir valstybės interesus. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>, 2K-7-68-628/2025).

16. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą pagal BK straipsnį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205/2012">2K-205/2012</a>, 2K-98/2014, 2K-4-689/2019, 2K-P-59-495/2021).

17. Didelė neturtinio pobūdžio žala BK 228 straipsnio prasme yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Pagal kasacinę praktiką, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Įstatymas nepateikia universalių didelės žalos masto nustatymo kriterijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą apie pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-7-9-976/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023).

18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję šią baudžiamąją bylą dėl E. T. pateiktų kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, V. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, V. E. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, priėmė skirtingus procesinius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šie asmenys padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir juos nuteisė. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas ir konstatavo, kad E. T., V. R. ir V. E. nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes nėra nusikaltimų sudėties, jų veiksmai nėra pavojingi, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, ir, panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, juos išteisino.

19. Pirmosios instancijos teismas didelės neturtinės žalos požymį siejo su konkursuose į seniūno ir seniūno pavaduotojo pareigas dalyvavusių ir teisme kaip liudytojų apklaustų asmenų išsakytomis pozicijomis dėl konkursų skaidrumo ir teisėtumo. Šis teismas, be kita ko, nusprendė, kad V. E. savo veiksmais pažeidė Konstitucijos 29 ir 33 straipsnius, nustatančius, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus, pažeisdamas lygias pretendentų teises į vienodas konkurso sąlygas ir skaidrią kandidatų atranką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl tokių V. E. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Biržų rajono savivaldybės administracija bei Valstybės tarnybos departamentas, nes visuomenės akyse buvo sumenkintas šių institucijų autoritetas ir prestižas, buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nepotizmo sistema atrankoje į valstybės tarnybą, nes konkursuose dalyvavo ir vieną iš jų laimėjo komisijos nario proteguotas asmuo.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors V. E., būdamas valstybės tarnautojas, padarė dalies jam inkriminuotų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir jokios realios žalos nei šioms institucijoms, nei konkursų pretendentams nesukėlė. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta, motyvuota ir išsamiai atskleidžianti, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti didelę neturtinę žalą. Su šia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutikti nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau kad ir kasaciniame skunde iš esmės jokių pagrįstų ir tokias išvadas paneigiančių argumentų nenurodoma, atkartojami tik pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė.

21. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma ir negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>).

22. Apeliacinės instancijos teismas pritarė kaltinimo daliai dėl to, kad V. E. savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino Biržų rajono savivaldybės administracijos prestižą, pažeidė ir suvaržė kitų pretendentų į valstybės tarnybą konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Tačiau tai savaime nereiškia, jog šis elgesys buvo toks pavojingas, kad suteiktų pagrindą daryti išvadą dėl padarytos didelės žalos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių turintys veiksmai buvo vienkartiniai, orientuoti tik į vieną asmenį – E. T., kuris palankiai buvo vertinamas ir kitų komisijos narių. Jokių duomenų apie tai, kad V. E. būtų bandęs paveikti kitų komisijos narių vertinimą, byloje nėra. Be kita ko, tai patvirtina ir tas faktas, kad konkurse į seniūno pareigas tarp kitų pretendentų E. T. užėmė tik trečią vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad E. T. iki šiol dirba seniūno pavaduotoju ir jo veikla vertinama labai gerai. Teismo posėdžio metu apklausta seniūnė D. J., kuri, be kita ko, dalyvavo konkurse į seniūno pareigas kartu su E. T. ir tą konkursą laimėjo, E. T. charakterizavo kaip kompetentingą, darbštų ir atsakingą darbuotoją. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju jokie kiti nusikaltimai nebuvo padaryti. Vien abstraktus kasaciniame skunde (ir kaltinime) nurodytas teiginys, kad tokiais veiksmais buvo pažeista Konstitucija ir kiti teisės aktai, nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tiek Konstitucijos, tiek ir kitų teisės aktų saugomos vertybės gali būti ginamos taikant ne tik baudžiamąją, bet ir civilinę, administracinę ar kitokią teisinę atsakomybę. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205/2012">2K-205/2012</a>, 2K-7-251/2013, 2K-98/2014 ir kt.).

23. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis suformuluotas abstrakčiai ir, kaip minėta, įstatymas nepateikia universalių didelės žalos masto nustatymo kriterijų, o šio požymio turinys gali būti labai platus. Toks reglamentavimas sukuria situaciją, kai bet koks tarnybinis pažeidimas gali būti vertinamas kaip diskreditavęs valstybės tarnautojo vardą ar institucijos prestižą ir už bet kokį pažeidimą galėtų būti taikoma pati griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Tačiau tai nedera su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio), principu, kuris gana plačiai atskleidžiamas tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Šio principo esmė yra ta, kad baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tada, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Teismų praktikoje pažymima, kad nors šis principas pirmiausia turėtų būti taikomas įstatymų leidyboje, kriminalizuojant tam tikras veikas, tačiau juo turėtų vadovautis ir teismai, atribodami baudžiamąją atsakomybę nuo kitos rūšies teisinės atsakomybės tais atvejais, kai nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pernelyg abstraktus, platus, dviprasmiškas, neaiškus, sudaro prielaidas interpretacijoms, yra dubliuojantis kitų teisės šakų nustatytą teisinę atsakomybę ir kyla problemų dėl baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų teisės šakų teisinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-719/2026). Būtent tokia situacija buvo nustatyta šioje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl didelės žalos, kaip piktnaudžiavimą kvalifikuojančio požymio, nustatymo, nusprendė, kad V. E. veiksmai nepagrindžia baudžiamosios atsakomybės, kuri šioje baudžiamojoje byloje yra perteklinė, taikymo ir pažeidžia ultima ratio (paskutinė priemonė) principą.

24. Be kita ko, iš esmės panaši situacija dėl didelės žalos požymio buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-697/2023">2K-200-697/2023</a>, kurioje buvo konstatuota, kad miesto savivaldybės tarybos narys ir miesto savivaldybės meras padarė kaltinime nurodytų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir nebuvo sukurta tokia situacija, kuri būtų padariusi didelę žalą. Paminėta byla laikytina precedentu nagrinėjamai bylai, sprendžiant klausimą dėl didelės žalos požymio BK 228 straipsnio prasme.

25. Šioje byloje V. E. buvo kaltinamas ir apeliacinės instancijos teismo išteisintas dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis) su bendrininkais – organizatoriumi V. R. (BK 24 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) ir padėjėju E. T. (BK 24 straipsnio 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalis). Nenustačius V. E. veiksmuose aptariamo nusikaltimo požymių, darytina išvada, kad nėra ir bendro veikimo darant nusikalstamą veiką. Todėl teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo motyvams dėl visų išvardytų asmenų išteisinimo, plačiau dėl V. R. ir E. T. veiksmų nepasisako. Tuo labiau kad ir prokuroro kasaciniame skunde nėra pagrįstų teisinių argumentų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad organizatoriaus ir padėjėjo veiksmai atitiktų kitos (savarankiškos) nusikalstamos veikos sudėtį, ar dėl ko jų veikas reikėtų vertinti atskirai nuo vykdytojo veiksmų. Teisėjų kolegija šioje dalyje taip pat plačiau nepasisakys ir dėl V. E. siekio gauti asmeninę naudą, bandant įdarbinti E. T.. Kaip buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, kuris nagrinėjamu atveju nenustatytas.

Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies taikymo

26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje nepagrįstai nenustatė kyšio dalyko ir kas turėjo gauti ir gavo asmeninę naudą iš nematerialios formos, neturinčios ekonominės vertės kyšio – R. V. ir T. K. balsavimo Tarybos posėdžių metu bei iš anksto suderinto R. V. nedalyvavimo Tarybos posėdyje. Prokuroras dėl šios dalies dėl V. E., R. V. ir V. J. išteisinimo prašo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

27. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal šią normą atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Objektyviai kyšininkavimas gali pasireikšti tokiais veiksmais: 1) kyšio priėmimu, 2) pažadu jį priimti, 3) susitarimu jį priimti, 4) reikalavimu jį duoti, 5) provokavimu jį duoti. Šie požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.

28. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu arba jo išimtine padėtimi ar palankumu kyšio davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-48/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-48/2009">2K-7-48/2009</a>, 2K-7-128-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>, 2K-18-976/2024, 2K-69-697/2025). Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-148-788/2017, 2K-18-976/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>, 2K-68-976/2026).

29. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad jį gaudamas įsipareigoja atlikti tam tikrus teisėtus ar neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, ir siekia taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2013, 2K-148-788/2017, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017, 2K-196-697/2018, 2K-68-976/2026).

30. Kadangi ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTExLTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-111-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-111-976/2023">2K-111-976/2023</a>, 2K-33-1073/2026).

31. Už papirkimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

32. Kadangi kai kurie BK 225 ir 227 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymiai yra tapatūs arba neatsiejamai susiję (kyšio samprata, kyšio dalykas, teisėtas ar neteisėtas veikimas vykdant įgaliojimus ir kt.), taip pat atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, dėl BK 225 straipsnio 2 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies taikymo bus pasisakoma bendrai.

33. Nagrinėjamoje byloje V. E. ir V. J. buvo išteisinti dėl to, kad, būdami valstybės tarnautojai (valstybės politikai), veikdami bendrininkų grupe, tyčia Koalicijos naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė iš Tarybos nario R. V., Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovo, nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – R. V. bei T. K. (Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovės, Tarybos narės), nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, palankų Koalicijai balsavimą Tarybos posėdžių metu bei iš anksto suderintą R. V. nedalyvavimą 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje už V. E. ir V. J. neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. E. Š. atleidimą iš VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigų ir R. K. (Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narės) paskyrimą į Centro direktoriaus pareigas, taip pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 9 d.) 3 straipsnio 7, 8, 13 punktus, Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.) 3 straipsnio 2, 4 punktus (redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), 3 straipsnio 8, 9 punktus.

34. Atitinkamai R. V. buvo išteisintas dėl to, kad jis, būdamas Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovas, tiesiogiai susitarė duoti ir davė valstybės tarnautojams V. J. ir V. E. pirmiau nurodytą nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį už pirmiau nurodytus neteisėtus jų veiksmus.

35. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad V. E. ir V. J. atitinka specialiajam kyšio subjektui keliamus reikalavimus. Pagal kaltinimą, objektyviai jų veiksmai pasireiškė susitarimu priimti kyšį ir kyšio priėmimu. Kyšiu nagrinėjamu atveju laikomas nematerialios formos, neturintis ekonominės vertės dalykas – palankus Koalicijai R. V. balsavimas Tarybos posėdžių metu, o kyšis buvo duodamas už neteisėtą V. E. ir V. J. veikimą, atleidžiant E. Š. iš Centro direktoriaus pareigų ir paskiriant į šias pareigas R. K..

36. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė kyšio dalyko – iš anksto suderinto R. V. nedalyvavimo Tarybos posėdyje – ir Koalicijai palankaus R. V., T. K. balsavimo nelaikė kyšiu, nes neįrodyta, kad vengimas R. V. vykdyti tiesiogines Tarybos nario pareigas ir dalyvauti Tarybos posėdyje bei jo ir T. K. teisė pritarti ar nepritarti sprendimų projektams yra nematerialios formos, neturintis ekonominės vertės kyšis. Šis teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas V. E. susitarimas priimti kyšį ir kaltinime nurodyto kyšio priėmimas, nes V. E. tokiame susitarime nedalyvavo, jo, kaip bendrininko, veiksmai neįrodyti. Taip pat nenustatytas ir neįrodytas V. J. ir V. E. asmeninės neturtinės naudos sau ar Koalicijai siekimas. Šioms išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Bylą nagrinėjanti Teisėjų kolegija tokioms žemesniųjų teismų išvadoms nepritarti taip pat neturi teisinio pagrindo.

37. Įstatymas nepateikia nematerialios formos, neturinčio ekonominės vertės kyšio sąvokos, galimų jo pasireiškimo būdų, taip pat nenurodo tokio atlygio formos neteisėtumo ir nepagrįstumo kriterijų. Akivaizdu, kad teisinis tokios sąvokos abstraktumas ir neapibrėžtumas įpareigoja teismus itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes ir, kiek tai įmanoma, tikrąją įstatymo leidėjo valią, kriminalizuojant tokius veiksmus ir baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutinės, kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio), taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje.

38. Teikiant Lietuvos Respublikos Seimui BK pakeitimo ir papildymo projektą, taip pat ir dėl aptariamo kyšio sąvokos, Teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte (<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?documentId=TAIS.383472&category=TAK>) ši sąvoka išsamiai neatskleista, tačiau iš šio rašto turinio matyti, kad nematerialios formos, neturintis ekonominės vertės kyšis gali būti suprantamas kaip asmeninė nauda, neturinti aiškios ekonominės vertės rinkoje ir iš esmės tapati BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytam „kitokios asmeninės naudos“ požymiui.

39. Neturinčios aiškios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos samprata ir turinys iš dalies atskleidžiami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Asmeninės neturtinės teisės suprantamos kaip ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės (CK 1.115 straipsnis). Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės apima vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą (CK 1.114 straipsnis). Teismų praktikoje panašiai aiškinamas ir BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas požymis – kitokios asmeninės naudos siekimas, kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo, aukštesnes pareigas einančių (tarnybine linija) asmenų palankumo užsitikrinimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-161-693/2019, 2K-87-303/2022 ir kt.). Tačiau akivaizdu, kad neturtinės naudos sąvokos ribų neįmanoma tiksliai apibrėžti, todėl tai, kokia konkrečiai neturtinė nauda laikytina kyšio dalyku, turi būti įrodinėjama ir nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į pačios neturtinės naudos pobūdį, kokie veiksmai už kyšį pageidaujami atlikti, kilusius (ar galinčius kilti) neigiamus padarinius ir kt. Taip pat atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, nustatant „kitokios asmeninės naudos“ požymį piktnaudžiavimo bylose (kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje ir pan.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl aptarto kyšininkavimo požymio yra būtina atsižvelgti į politinės koalicijos sudarymo ir veiklos principus bei specifiką ir įvertinti, ar naudos siekimas yra nusikalstamas, ar vis dėlto atitinka teisės aktų reikalavimus ir suderinamas su tokios koalicijos keliamais bei deklaruojamais tikslais.

40. Žodis „koalicija“ vartojamas įstatymo galią turinčiame Lietuvos Respublikos Seimo statute, kur nurodoma, kad frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija (38 straipsnio 5 dalis), taip pat ir kituose teisės aktuose. Tačiau Koalicijos sąvokos įstatymai konkrečiai neapibrėžia. Iš esmės koalicijos apibūdinimą (nors tiesiogiai tai neįvardijama) atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos daugumos sąvoka – tai savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi (-ios) savo veiklos programą ir sudaryta (-os) iš daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos narių. Taigi, koaliciją gali sudaryti tiek partijos, tiek ir atskiri joms nepriklausantys savivaldybės nariai.

41. Nors, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, koalicija nėra nei fizinis, nei juridinis asmuo BK 225, 227 straipsnių prasme ir negali būti vertinamas kaip įstatyme numatytas kyšio teikiamos naudos adresatas, teisėjų kolegija su tokia šio teismo išvada nesutinka. Pagal BK 225 straipsnį, kyšis gali būti priimamas tiek savo, tiek kitų asmenų naudai. „Kiti asmenys“ gali būti tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys (ar jų grupės, tiek tarpusavyje susiję, tiek ir nesusiję juridiniais ryšiais). Todėl visiškai galimos situacijos, kai kyšis gali būti priimamas tiek visos koalicijos, tiek ir atskirų jos narių (frakcijų, grupių) naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju šis apeliacinės instancijos teismo netikslumas nekeičia išvadų dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Iš aptarto reglamentavimo matyti, jog politinė koalicija iš prigimties yra kompromisinis darinys, kurį sudaro skirtingi subjektai (frakcijos, grupės, atskiri savivaldybės nariai), turintys skirtingas rinkimų programas, vertybes ir požiūrius. Todėl logiška, kad tiek jos sudarymas, tiek ir veikimo principai neišvengiamai susiję su skirtingų interesų derinimu bei kompromisais, darant nuolaidas vienose srityse ir siekiant savo tikslų kitose. Tokia Koalicijos veiklos specifika kartu su aptartu itin abstrakčiu neturtinės naudos požymiu sukuria labai plačias prielaidas nepagrįstai išplėsti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (ypač kyšio už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus atveju) ir kiekvieną kompromisinį susitarimą vertinti kaip korupcinį nusikaltimą.

43. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, todėl neteisėtumas ar nepagrįstumas yra įrodinėtinos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>). Šie požymiai nagrinėjamoje byloje V. J. ir V. E. veikoje nenustatyti ir neįrodyti. Pagal pateiktus kaltinimus, R. V. papirko V. E. ir V. J., tačiau byloje taip pat nėra nustatyta (ir iš kaltinimo neaišku), kas konkrečiai ir kokią turėjo gauti ir gavo asmeninę naudą iš nematerialios formos, neturinčio ekonominės vertės kyšio – R. V. ir T. K. palankaus Koalicijai balsavimo Tarybos posėdžių metu bei iš anksto suderinto R. V. nedalyvavimo 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje. Asmenį kaltinant tuo, kad jis naudą gavo kito asmens naudai, tokia nauda taip pat turi būti ne preziumuojama, o įrodoma. Įrodinėjant, kad naudą iš korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos gavo ne tik pats kaltinamasis, bet ir kitas fizinis ar juridinis asmuo, būtina nustatyti kaltinamojo ir to kito asmens ryšį. Prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad V. J. buvo frakcijos, priklausiusios Koalicijai, atstovu, be to, tiek jis, tiek V. E. ėjo vadovaujamas pareigas ir buvo suinteresuoti, kad Koalicijos tikslai ir uždaviniai būtų įgyvendinti. Tačiau skunde neužsimenama apie tai, kad kyšio davėjas – R. V. ir pats buvo partijos atstovu Koalicijoje, taigi, jis taip pat turėjo būti suinteresuotas tikslų ir uždavinių įgyvendinimu, o V. E. Koalicijai nepriklausė. Svarbu paminėti, kad vien tik kasaciniame skunde nurodomos pareigos ir suinteresuotumas įgyvendinti Koalicijos tikslus ir uždavinius nelemia baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad ir pati koalicija sudaroma tam, kad būtų siekiama tam tikrų tikslų ir įgyvendinami tam tikri uždaviniai. Todėl aptariamas išteisintiesiems inkriminuotas ir kasaciniame skunde nurodomas naudos Koalicijai siekimas laikytinas pernelyg bendro pobūdžio neapibrėžta nauda, kuri nepagrįsta bylos įrodymais, o prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami, kad pažadas balsuoti Koalicijos naudai būtų pripažintas kyšiu. Taigi žemesnieji teismai šioje byloje pagrįstai konstatavo, kad nėra nustatytas kyšio dalykas.

44. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nevertindamas R. V. nedalyvavimo 2020 m. balandžio 15 d. Tarybos posėdyje bei jo pažadų balsuoti pačiam arba nurodyti T. K. taip, kaip yra palanku Koalicijai, kaip neteisėto, nepagrįsto atlygio – kyšio, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvų ir kad R. V. turėjo vienintelę priemonę paveikti V. J. ir V. E., kad pastarieji neteisėtai veiktų jo interesais siekiant R. K. įdarbinimo, – balsuoti palankiai Koalicijai arba visai nedalyvauti Tarybos posėdyje.

45. Pasisakant dėl R. V. susitarimo duoti kyšį, kaip nedalyvavimą Tarybos posėdyje, svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. V. nedalyvavimas Tarybos posėdyje būtų buvęs naudingas Koalicijai ar kokiam nors konkrečiam asmeniui ar jų grupei, kad tai būtų galima vertinti kaip atlygį BK 225, 227 straipsnių prasme. V. J. nurodyta aplinkybė, kad šis teigiamai spręs klausimą dėl R. K. paskyrimo į Centro direktoriaus pareigas, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nesusijusi su jokiais R. V. papirkimo veiksmais, taigi šiame epizode nėra susitarimo duoti kyšį ir jį priimti. Žemesnieji teismai konstatavo, kad iš R. V. ir V. J. pokalbio negalima net numanyti, kad R. V. savo neatvykimu į Tarybos posėdį paperka V. J., o V. J. priima kyšį. Matyti, kad R. V. dar gerokai iki posėdžio nepritarė mokyklų reformai ir apie tai aiškiai pasakė V. J.. Todėl R. V. nedalyvavimą Tarybos posėdyje žemesnieji teismai pagrįstai įvertino tik kaip Tarybos nario nepritarimą svarstomiems klausimams.

46. Bylos įrodymai nepatvirtina ir R. V. susitarimo duoti kyšį – apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios T. K. palankų balsavimą Koalicijai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. nurodė, jog T. K. svarbiausiais klausimais Koaliciją palaikys, tačiau dėl to nebuvo reikalaujama jokio teisėto ar neteisėto veikimo ar neveikimo. Nepaneigti R. V. parodymai, kad jis T. K. konsultavo kaip jauną ir nepatyrusią politikę, nėra jokių duomenų, kad R. V. jai būtų davęs kategoriškus nurodymus, kaip balsuoti, ją įtikinėjęs ar ėmęsis kitokių neteisėtų veiksmų. T. K. taip pat patvirtino, kad konsultavosi su R. V., tačiau tiek už S. E., tiek ir vėliau už A. G. kandidatūras, tiek ir visais kitais klausimais balsavo pagal savo sąžinę, o R. V. jai nenurodė, kaip balsuoti. Žemesnieji teismai pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje neįrodyta, jog, T. K. balsuojant ir palaikant S. E., o vėliau – ir A. G. kandidatūras į mero pavaduotojų pareigas, R. V. dėl to jai darė įtaką, siekdamas, kad būtų atleistas E. Š. ir į jo vietą būtų priimta R. K.. Taip pat nenustatyta, kad su jos balsavimu būtų susiję R. V., V. E. ir V. J. pateikti kaltinimai dėl susitarimo duoti ir priimti kyšį bei jo davimo ir gavimo.

47. Prokuroro kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad V. E., V. J. veiksmuose nėra kyšininkavimo, o R. V. veiksmuose – papirkimo požymių, taip pat pripažinęs, kad jų politinė veikla kelia abejonių dėl skaidrumo, jų veiksmuose, reikalaujant, kad E. Š. atsisakytų Centro direktoriaus pareigų, ir į šias pareigas proteguojant R. K., galimai yra atitinkamų teisės aktų pažeidimų, nesvarstė, ar jų veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnyba bendrininkaujant požymių (BK 228 straipsnio 1 dalis).

48. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors išteisintųjų V. E. ir V. J. veiksmuose reikalaujant, kad E. Š. paliktų Centro direktoriaus pareigas, ir į šias pareigas proteguojant R. K., galimai yra etikos ir kitų įstatymų pažeidimo požymių, tačiau jų veiksmuose nenustatyti kyšininkavimo, o R. V. – papirkimo nusikaltimo požymiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Š. jautė tam tikrą spaudimą atsistatydinti, tačiau tai buvo susiję su dėl tuo metu jo vadovauto Biržų Socialinių paslaugų centro (toliau – ir SPC) darbuotoja ir gautais gyventojų skundais. Todėl E. Š. iš darbo išėjo savo noru, kaip pats nurodė apklausos metu – nes jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad proteguojant E. K. į Biržų SPC direktoriaus pareigas, realių pasekmių dėl tokių išteisintųjų veiksmų nekilo. Į šias pareigas buvo paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo ir jį laimėjo liudytoja J. J.. Ji patvirtino mananti, kad konkursas buvo skaidrus, jokia įtaka jai nebuvo daroma. Taigi, aptarti bylos duomenys, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus dėl BK 228 straipsnio taikymo, nepatvirtina, kad tokiais išteisintųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala, dėl ko būtų pagrindas svarstyti, ar jų veikoje nėra BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymių.

49. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas kasaciniame skunde nurodytų trūkumų neturi, nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus ir paneigia kasatoriaus teiginius, kad byla apeliacine tvarka nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 228 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir, aiškindamas šių nusikaltimų požymius, nuo teismų praktikos nenukrypo. Taigi kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepagrįsti, o vien tai, kad kasatorius nesutinka su šio teismo išvadomis, nereiškia, kad bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o priimtas sprendimas neteisingas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas