Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-439/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

28.1; 44.5.2.17 „(S)“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Parex lizingas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Parex lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „MRI Finansinis auditas“, B. S. ir advokatui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – advokatai T. K. ir J. N.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Parex lizingas” nurodė, kad atsakovai – buvęs ieškovo turto administratorius UAB „MRI Finansinis auditas”, jo atstovė B. S. ir advokatas A. Š. – savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovo bendrovei turtinę žalą – 90 800 Lt.

Žala atsirado dėl to, kad atsakovai ieškovo vardu be pagrindo pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo skolininkui UAB „Oruva“ ir Ko“. Ieškinį pateikė turto administratoriaus UAB „MRI Finansinis auditas“ atstovės B. S. įgaliotas advokatas A. Š., kuris veikė pagal 2004 m. vasario 4 d. atstovavimo sutartį. Šiaulių apygardos teismas 2004 m. balandžio 30 d. nutartimi pareikštą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Oruva“ ir Ko“. Teismas netenkino atsakovo UAB „Oruva“ ir Ko“ prašymo dėl 90 000 Lt nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 3 d. nutartimi pakeitė teismo nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo, ir priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Oruva“ ir Ko“ 90 000 Lt nuostolių atlyginimą. Ieškovas ir UAB „Oruva“ ir Ko“ 2004 m. birželio 22 d. skolų tarpusavio užskaitymo aktu atliko buhalterinį užskaitymą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Taip buvo įvykdyta teismo nutartis dėl 90 000 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas taip pat apmokėjo 800 Lt sąskaitą už advokato teisinę pagalbą. Taigi ieškovas dėl be pagrindo pareikšto ieškinio patyrė 90 800 Lt nuostolių.

Yra visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovai padarė ieškovui žalą; jų veiksmai buvo neteisėti, jie elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai; tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra akivaizdus priežastinis ryšys; atsakovai, veikdami solidariai, žalą ieškovui padarė kaltai, nes suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti.

Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovų UAB „MRI Finansinis auditas“, B. S. ir A. Š. solidariai 90 800 Lt nuostolių atlyginimą bei 6 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad iš civilinės bylos Nr. 2-248-18/2004 matyti, jog Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs 2003 m. gruodžio 31 d. pateikto UAB „Oruva“ ir Ko“ balanso duomenis, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, dėl to 2004 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė šiai bendrovei iškelti bankroto bylą. Tačiau 2004 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Oruva“ ir Ko“. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 3 d. nutartimi priteisė iš ieškovo UAB „Oruva“ ir Ko“ naudai 90 000 Lt nuostolių atlyginimą CPK 95 straipsnio pagrindu, konstatavęs, kad UAB “Oruva” ir Ko“ dėl nepagrįsto bankroto bylos iškėlimo patyrė šiuos nuostolius. Šioje teismo nutartyje nepasisakyta dėl ieškovo UAB „Parex lizingas”, turto administratoriaus UAB „MRI Finansinis auditas” ar jo atstovo nesąžiningo kreipimosi į teismą nepagrįstu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Civilinės bylos Nr. 2-248-18/2004 nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu atsakovas UAB „MRI Finansinis auditas” jau nebuvo ieškovo turto administratorius, nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu byloje. Dėl to civilinėje byloje Nr. 2-248-18/2004 įsiteisėjusio teismo sprendimo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo prejudicinės galios neturi. Aplinkybes dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, kaip atsakovų veiksmų neteisėtumą, turi įrodyti ieškovas.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų UAB „MRI Finansinis auditas“, B. S. ir A. Š. veiksmų neteisėtumo, pareiškiant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas UAB „MRI Finansinis auditas”, būdamas ieškovo turto administratorius, įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, laikydamasis CPK bei Įmonių bankroto įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos, bei pateikė rašytinius įrodymus, kurių vertinimas ir bankroto bylos iškėlimas arba atsisakymas yra teismo prerogatyva. Dėl to nėra pagrindo laikyti kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo UAB „MRI Finansinis auditas“ neteisėtu veiksmu ir jį prilyginti bankroto bylos iškėlimui. Ieškovas nenurodė, kokį įstatymą ar poįstatyminį aktą yra pažeidęs atsakovas UAB „MRI Finansinis auditas” ir kokiu būdu pareiga atidžiai ir rūpestingai elgtis buvo pažeista. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas „MRI Finansinis auditas“ pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi nepakankamai apdairiai, nerūpestingai, atidžiai, taip pat kad jis sąmoningai siekė padaryti ieškovui žalą arba leisti jai atsirasti. Kadangi nenustatyti šio atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšis tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos, tai nėra pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę.

Teismas atmetė ieškinį atsakovei B. S. dėl nuostolių atlyginimo, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Tinkamas atsakovas šioje byloje yra UAB „MRI Finansinis auditas“. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo turto administratoriumi paskyrė UAB „MRI Finansinis auditas“, atstovė – B. S. Atsakovė B. S. buvo UAB „MRI Finansinis auditas“ direktorė ir veikė kaip šio juridinio asmens valdymo organas. Juridinis asmuo veikia per administracijos vadovą pagal bendrovės įstatus ir jokių papildomų dokumentų dėl jo įgalinimų neišduodama.

Teismas nurodė, kad pagal 2004 m. vasario 4 d. atstovavimo sutartį, sudarytą UAB „Parex lizingas“ ir advokato A. Š., advokatas buvo įpareigotas kreiptis į teismą ir bendrovės vardu pateikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustatyta, kad advokatas tinkamai vykdė atstovavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – ieškinys teisme buvo priimtas ir nagrinėjamas. UAB „MRI Finansinis auditas“ priėmė sprendimą kreiptis į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad advokatas veikė savo iniciatyva. Šiuo atveju tik advokato klientas, t.y. UAB „MRI Finansinis auditas“, gali pareikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, nes advokato atsakomybė prieš klientą yra sutartinė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad advokatas A. Š. pažeidė atstovavimo sutarties nuostatas ar pareigą elgtis atidžiai. Teismas atmetė ieškinį advokatui dėl nuostolių atlyginimo kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis bei sprendimo motyvacija. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti bankroto bylą sprendžia teismas (CPK 265 straipsnis), todėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimas negali savaime sukelti jokių teisinių pasekmių. Iš civilinės bylos Nr. 2-248-18/2004 matyti, kad UAB „Oruva“ ir Ko“ įgaliotas asmuo Z. B. pripažino ieškovo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstu ir prašė iškelti UAB „Oruva“ ir Ko“ bankroto bylą, nurodydamas įmonės neveikimo ir nemokumo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl pareikšto reikalavimo iškelti bankroto bylą nėra atsakovų kaltės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2004 m. birželio 3 d. nutartyje, tenkindama UAB „Oruva“ ir Ko“ reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu, konstatavo, kad teismui pateiktų dokumentų be detalaus jų iššifravimo nepakanka tiksliai apskaičiuoti atsakovo patirtus nuostolius. Iš to išplaukia, kad pagrindas priteisti UAB „Oruva“ ir Ko“ 90 000 Lt skolą buvo ginčo šalių susitarimas dėl skolos dydžio. Taigi UAB „Oruva “ ir Ko“ reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas ginčo šalių susitarimo pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai be pagrindo netaikė CK 2.87 ir 6.178 straipsnių nuostatų, įpareigojančių bendrovės administratorių ir atlygintinas paslaugas teikiantį asmenį (šiuo atveju – advokatą) veikti tik bendrovės interesais bei atlyginti jų netinkamais veiksmais padarytą žalą bendrovei. Šie atsakovai, būdami kvalifikuoti asmenys, negalėjo nesuprasti, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nebuvo jokių skolininko UAB „Oruva“ ir Ko“ pradelstų įsipareigojimų.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovų B. S. ir A. Š. netinkamą bei priešingą ieškovo tikslams atstovavimą patvirtina šie įrodymai: prejudicinę galią turinčios Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 18 d. nutartys, priimtos civilinėje byloje dėl UAB „Parex lizingas“ veiklos tyrimo; įsiteisėjęs teismo 2005 m. birželio 17 d. išteisinamasis nuosprendis privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad atsakovai netinkamai administravo ir atstovavo ieškovui.

2. Teismai pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų pateikimo, priėmimo bei vertinimo tvarką, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 11 punkto išaiškinimų. Dėl šių pažeidimų teismai nenustatė, kas ir kieno pavedimu nutarė paduoti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo; padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo turto administratorius buvo juridinis asmuo – UAB „MRI finansinis auditas“, taip pat kad neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį ir 331 straipsnio 4 dalį, nes be pagrindo ir nemotyvuotai atsisakė priimti ir tirti ieškovo pateiktus kartu su apeliaciniu skundu naujus įrodymus, kurių jis neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes juos gavo tik 2006 m. sausio mėnesį. Tai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-2006, kurioje konstatuota, kad ieškovo turto administratorius buvo fizinis asmuo – atsakovė B. S.; 2005 m. lapkričio 28 d. išrašas iš VĮ RC Juridinių asmenų registro apie ieškovą su istorija. Jame aiškiai nurodyta, kad ieškovo turto administratorius –fizinis asmuo B. S. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį ir 4.262 straipsnį toks išrašas, kol jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, turi prima facie galią.

Apeliacinės instancijos teismas netyrė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad turto administratorė B. Stankevičienė ir advokatas A. Šidlauskas, surašydami ir paduodami nepagrįstą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, iš tikrųjų veikė ne ieškovo interesais, bet atstovavo ieškovo oponentų – AS „Parex banka“, SIA „Parex Express Kredits“ ir SIA „Parekss lizings“ – interesams. Tai patvirtina šie ieškovo pateikti nauji įrodymai – SIA „Parex Express Kredits“ kasacinis skundas, advokatų M. C., L. N. ir A. Š. kasaciniai skundai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių taip pat nenagrinėjo ir nenurodė argumentų, kodėl atsisakė jas tirti, tai, kasatoriaus manymu, yra absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnis).

3. Teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnį, be pagrindo netaikė 95 straipsnio 1 dalies, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005.

Teismai neteisėtai ir be jokio pagrindo iš naujo analizavo UAB „Oruva“ ir Ko“ bankroto bylos neiškėlimo pagrįstumą, kai šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad ieškinio padavimas dėl bankroto bylos iškėlimo nesukelia teisinių pasekmių, be pagrindo netaikė CPK 7 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatų, nurodančių, kad šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, taip pat nustatančių pasekmes dėl nepagrįsto ieškinio padavimo. Ieškinio padavimas iš karto sukelia teisines pasekmes, nes atsakovas įgyja pareigą rašyti atsiliepimą į ieškinį, teikti įrodymus, dėl to atsiranda išlaidos už advokato pagalbą. Prašymas iškelti įmonei bankroto bylą turi įtakos juridinio asmens dalykinei reputacijai, dėl to įmonė visada patiria turtinę ir neturtinę žalą. Galima teigti, kad vien ieškinio padavimas sukelia įvairias pasekmes, ir dėl to įstatymas įpareigoja asmenis elgtis apdairiai ir savo teisėmis naudotis sąžiningai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, turi atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 3 d. nutartyje konstatavo, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas nepagrįstai ir piktnaudžiaujant teise. Ši teismo nutartis turi prejudicinę galią ginčo byloje, o šioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturėjo būti iš naujo vertinamos teismų. Net ir tuo atveju, jei laikytina, kad ši nutartis neturi prejudicinės galios, ji yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis piktnaudžiavimą teise paduodant nepagrįstą ieškinį. Teismai, darydami išvadą, kad ši nutartis neturi prejudicinės galios, nurodė aplinkybę, jog nagrinėjant minėtą civilinę bylą atsakovai joje nedalyvavo. Tačiau toje byloje dalyvavo ieškovas, o atsakovai B. S. ir A. Š. buvo ieškovo atstovai. Be to, juridinio asmens atstovai nėra savarankiški materialinio teisinio santykio dalyviai, todėl negali būti laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis.

4. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 90 000 Lt nuostolių atlyginimas atsirado šalių susitarimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 3 d. nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai iš ieškovo priteisė 90 000 Lt žalos atlyginimą CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas klaidingai interpretavo šią įsiteisėjusią teismo nutartį ir be pagrindo ja nesivadovavo.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai UAB „MRI Finansinis auditas“ ir B. Stankevičienė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jie nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Oruva“ ir Ko“ buvo pagrįstai keliama bankroto bylą, nes bendrovė tuo metu buvo nemoki, neatsiskaitinėjo su pagrindiniu kreditoriumi UAB „Parex lizingas“. Atsakovai nepažeidė įstatymų ir nėra jų kaltės dėl ieškovui atsiradusių nuostolių. Ieškovo nurodytuose teismų nutartyse ir išteisinamajame nuosprendyje nekonstatuota atsakovų neteisėtų veiksmų, nė vienas iš atsakovų nedalyvavo šiose bylose kaip savarankiškos proceso šalys, todėl šios nutartys ir nuosprendis neturi prejudicinės galios atsakovams. Aplinkybę, kad ieškovo turto administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo UAB „MRI finansinis auditas“ įrodo teismų 2003 m. lapkričio 10 d., 2005 m. birželio 21 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. nutartys. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „MRI Finansinis auditas“, paduodamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė įstatymus, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Priešingai, ieškovo turto administratorius, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, matydamas, kad susidariusi labai didelė pradelsta skola bendrovei, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. SIA „Parex Express Kredits“ ir AS „Parex banka“ yra ieškovo bendrovės akcininkai, turintys 51 proc. akcijų bendrovėje, todėl skolos išieškojimas buvo daromas ir šių akcininkų interesais.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas A. Š. prašo skundą atmesti. Jis nurodė, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nesusiję su byla, todėl teismas pagrįstai atsisakė juos pridėti prie bylos ir vertinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad advokatas, paduodamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė atstovavimo sutarties nuostatas ar pareigą elgtis atidžiai. Advokatas tiksliai ir tinkamai atliko tuos veiksmus, kurie jam buvo pavesti atstovavimo sutartimi. Ieškovo patirta žala gali būti susijusi tik su turto administratoriaus, o ne su atstovo veiksmais, taigi nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp advokato veiksmų ir atsiradusios žalos. Ar ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo teisėtas ar neteisėtas, iš naujo šioje byloje turėjo įrodyti ieškovas, to jis nepadarė, kaip beje, ir neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartyje nekonstatuota, kad ieškovo turto administratoriumi buvo paskirtas fizinis asmuo. Nuostolių suma – 90 000 Lt – atsirado bendru šalių susitarimu, šią aplinkybę ieškovo atstovas pripažino teismo posėdžio metu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Jeigu turtinė žala yra CPK 95 straipsnio tvarka teismo priteisti nuostoliai, o jų dydis buvo nustatytas atsakovui teisme pripažįstant turtinės žalos padarymo faktą ir dydį, tai byloje dalyvavusiems asmenims teismo sprendimas (nutartis) turi prejudicinę galią ir kitoje byloje šių asmenų negali būti nuginčytas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Išnagrinėtoje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo nuostolių atlyginimo prašė UAB,,Oruva“ ir Ko“, o juos atlyginti įpareigotas UAB,,Parex lizingas”. Teismo nutartis dėl nuostolių priteisimo yra prejudicinis faktas byloje dalyvavusiems asmenims – šalims ir jų atstovams. Šalių atstovai yra asmenys, turintys teisę atstovauti šalims (CPK 37 straipsnis). Atstovauti galima sandorio ar teismo sprendimo pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). UAB,,MRI Finansinis auditas“ Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo paskirta UAB,,Parex lizingas“ turto administratoriumi, o UAB,,MRI Finansinis auditas” atstovei B. S. suteiktos UAB,,Parex lizingas” vadovo teisės. Teismo nutarties pagrindu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susiklostė turto administravimo santykiai, kurių dalyviai yra administruojama įmonė ir administruojanti įmonė su jos atstovu. Administruojančios įmonės atstovas tapo administruojamos įmonės valdymo organu – administracijos vadovu. Jam teismo nutartimi buvo suteikti įgalinimai atstovauti administruojamai bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat sudarinėti sandorius. Veikdama kaip administracijos vadovė administruojamos įmonės vadovė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl atstovavimo. Sutartiniu pagrindu advokatas tapo administruojamos įmonės atstovu civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai nurodyta 2004 m. vasario 4 d. atstovavimo sutartyje. Kliento UAB,,Parex lizingas“ turto administratoriumi nurodyta UAB,,MRI Finansinis auditas“, jos atstove nurodyta B. Stankevičienė. Turto administratoriaus atstovo sudarytos sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo pagrindu teisės ir pareigos atsiranda administruojamam asmeniui, turtą administruojančiam asmeniui ir teisinę pagalbą teikiančiam advokatui. Pastarasis dėl teisinių paslaugų teikimo tampa bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį. Taikant CPK 37 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį darytina išvada, kad procese dėl bankroto bylos iškėlimo dalyvavę asmenys yra pareiškėjas ir įmonė, kuriai keliama bankroto byla, bei jų atstovai – paskirta teismo nutartimi įmonė – turto administratorius – ir turto administratoriaus vadovu paskirtas asmuo bei šio pasamdytas advokatas teisinėms paslaugoms byloje teikti. Byloje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyti teismo faktai dėl turtinių nuostolių fakto ir dydžio šiems asmenims yra prejudiciniai ir neturi būti iš naujo įrodinėjami kitose bylose, kuriose šie asmenys dalyvauja, t.y. teismo nustatyti faktai prieš šiuos asmenis gali būti panaudoti ir kitose bylose, o nurodyti asmenys negali jų ginčyti ar iš naujo įrodinėti.

Kartu pažymėtina, kad prejudiciniai faktai yra tie, kurie buvo nustatyti ir teismo patvirtinti. Išnagrinėtoje byloje pagal CPK 95 straipsnį buvo priteistas nuostolių atlyginimas iš UAB,,Parex lizingas“. Tuo pabrėžta, kad pareiškėjui neteisėtais šio juridinio asmens veiksmais yra padaryta ir turi būti atlyginta turtinė žala. Byloje nebuvo tirta ir nustatyta, kas iš įmonės darbuotojų ar atstovų savo veiksmais šią žalą padarė ar prie jos darymo prisidėjo ir kokiais pagrindais bei kokia apimtimi už juos yra atsakingas. Tokios aplinkybės nebuvo bylos dėl bankroto iškėlimo nagrinėjimo dalykas.

Byloje teismai netaikė CK 2.81 straipsnio nuostatos, kad juridiniai asmenys civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina per savo organus, CK 2.132 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl atstovavimo pagrindų, CK 2.133 straipsnio nuostatos, kad atstovo sudarytas sandoris kito asmens vardu tiesiogiai sukuria civilines teises ir pareigas atstovaujamajam, CPK 37 straipsnio nuostatos dėl byloje dalyvaujančių asmenų, CPK 182 straipsnio, 279 straipsnio nuostatų dėl teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicijos byloje dalyvaujantiems asmenims – šalims, pareiškėjams ir jų atstovams – paskirtiems teismo ar atstovaujantiems pagal sutartį. Bylą nagrinėję teismai padarė netinkamas teisines išvadas, kad atstovė B. S. ir atstovas A. Š. yra netinkami atsakovai ir be pagrindo nenagrinėjo jų civilinės atsakomybės klausimo ir kvestionavo įmonei padarytos žalos faktą ir dydį, nors tai nustatyta kaip prejudicinis faktas.

Kai asmuo padengia turtinius nuostolius, tai įgyja regreso teisę į žalą tiesiogiai padariusius asmenis (CP 6.280 straipsnis). Ji atlyginama proporcingai kaltei, o jeigu jos dydžio kiekvienam neįmanoma nustatyti – lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

Nuostolius, priteistus pagal CPK 95 straipsnį, padengęs asmuo įgyja regreso teisę į tuos asmenis, dėl kurių kaltės jie padaryti. Regresinėje prievolėje turi būti atlyginama nuostoliams padengti sumokėta suma. Tai nereiškia, kad sumokėtų nuostolių suma negali būti ginčijama ar peržiūrima, nes dalis sumos gali būti sumokėta nepagrįstai, dalis ar visi nuostoliai gali būti padaryti ne tų asmenų, iš kurių reikalaujama padengti regreso tvarka, o kitų asmenų, arba dėl jų gali būti visa ar dalinė paties kreditoriaus (regresinės prievolės prasme) kaltė. Jeigu nuostolių susidarymo priežastys ir juos padarę įmonei asmenys konkrečiai nebuvo nustatyti ir šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos, tai, pareiškus regresinį reikalavimą kaltiems asmenims, turi būti nustatytos kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygos. Tai yra kiekvieno iš jų padarytos žalos dydis ir faktas, neteisėti veiksmai, šių asmenų neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su nuostoliais, t.y. kad padaryti nuostoliai ar jų dalis yra šio asmens neteisėto elgesio pasekmė, taip pat kiekvieno iš jų kaltė. Nustatant kiekvieno asmens padarytą žalą vadovaujamasi faktu, kad įmonei žala padaryta, nes nuostoliai jau sumokėti. Turi būti išaiškinta, t.y. ieškovas turi įrodyti, kad nuostoliai ar jų dalis yra padaryti skolininkų – įmonės valdymo organų, jų dalyvių ar atstovų konkrečiais neteisėtais veiksmais. Gali būti taikoma CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų padarinių ir jų atsakomybės už žalos atlyginimą. Jeigu skolininkas įrodo, kad žala negalėjo būti veiksmų, už kuriuos jis atsakingas, rezultatas, tai jis už šią žalą neatsako. Tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka skolininkui (CPK 178 straipsnis).

Teismai be pagrindo nesivadovavo prejudiciniu faktu, kad įmonei nuostoliai padaryti ir aiškus jų dydis, ir nenustatė, dėl kurio administratoriaus (inicijavusio bankroto bylą, sudariusio susitarimą dėl nuostolių dydžio) ir kurio įmonės atstovo (įmonės vadovo, advokato) kokia nuostolių dalis atsirado, taigi neatskleista bylos esmė, nes neišaiškintos svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Dėl to yra pagrindas panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas