Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr.3K-3-100/2006

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16;

99.4; 99.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. kasacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui, UAB “Skuodo komunalinis ūkis ir VĮ “Klaipėdos regiono keliai” dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. A. nurodė, kad jo bendras darbo stažas yra 34 metai, iš kurių 31 metus laikotarpiu nuo 1964 m. sausio 2 d. iki 1998 m. balandžio 7 d. jis dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Nuo 1964 m. sausio 2 d. iki 1965 m. balandžio 21 d. jis dirbo Skuodo rajono Šarkės kolūkyje traktorininku. 1968 m. kovo 19 d. buvo priimtas į Skuodo kelių eksploatacijos ruožą traktorininku, vėliau perkeltas į ekskavatorininko pareigas, iš kurių buvo atleistas 1972 m. rugpjūčio 21 d. Nuo 1972 m. rugpjūčio 25 d. iki 1975 m. kovo 1 d. jis dirbo Skuodo komunalinių įmonių kombinate traktorininku, nuo 1975 m. kovo 1 d. iki 1980 m. vasario 23 d. – Skuodo rajono kuro kontoroje elektrinio krautuvo vairuotoju, o nuo 1983 m. vasario 24 d. iki 1988 m. liepos 30 d. – šioje kontoroje traktorininku. 1988 m. liepos 30 d. jis buvo perkeltas į Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazę traktorininku. 1988 m. lapkričio 16 d. bazės pavadinimas pakeistas į Mažeikių naftos produktų ir kuro tiekimo įmonę, kurioje toliau dirbo traktorininku iki 1990 m. gruodžio 30 d. Nuo 1990 m. gruodžio 31 d. dirbo Mažeikių kuro tiekimo bazėje traktorininku. 1995 m. spalio 16 d., po restruktūrizacijos, bazė tapo AB “Lietuvos kuras” Klaipėdos filialu, kur jis toliau dirbo traktorininku iki 1998 m. balandžio 7 d., kuomet buvo atleistas iš darbo pagal LR darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą (sumažinus darbuotojų skaičių). Vėliau, t.y. nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 1999 m. birželio 18 d., po to nuo 2002 m. sausio 9 d. iki 2002 m. kovo 9 d. bei nuo 2002 m. birželio 10 d. iki 2002 m. lapkričio 5 d. jis dirbo Skuodo rajono Aleksandrijos seniūnijoje viešuosius darbus. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2002 m. gruodžio 2 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu jam buvo nustatyta profesinė vibracinė liga II stadijos, o 2002 m. gruodžio 8 d. Plungės VMSEK ekspertizės aktu jis pripažintas III grupės invalidu, netekęs 50 proc. profesinio darbingumo dėl profesinio susirgimo. Invalidumo laikotarpis buvo nustatytas iki 2004 m. sausio 1 d., vėliau pratęstas iki 2005 m, gruodžio 31 d. Plungės VMSEK 2003 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu Nr. 2998 nustatė, kokią dalį iš netekto 50 proc. profesinio darbingumo jis neteko dirbdamas konkrečiose įmonėse: Aleksandrijos kolūkyje – 3,7 proc., Skuodo kelių eksploatacijos ruože – 8,1 proc., Skuodo komunalinių įmonių kombinate – 4,7 proc., Skuodo rajono kuro kontoroje – 19,2 proc., Mažeikų naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje – 4,4 proc., Mažeikių kuro tiekimo bazėje – 5,3 proc., AB “Lietuvos kuras” – 4,6 proc. Dalis šių įmonių yra likviduotos, kitos – privatizuotos, AB “Lietuvos kuras” yra iškelta bankroto byla, o Skuodo valstybinė kelių valdyba (iki 1990 m. gruodžio 10 d. buvęs Skuodo kelių eksploatavimo ruožas) reorganizuota į valstybinę įmonę “Klaipėdos regiono keliai”. Ieškovo teigimu, jo sveikatai dėl profesinio susirgimo padarytą žala nuo 2002 m. gruodžio 8 d., visų pirma, turi atlyginti draudikas – VSDFV Skuodo skyrius pagal LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas), įsigaliojusį nuo 2000 m. sausio 1 d., nes nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 1999 m. birželio 18 d., nuo 2002 m. sausio 9 d. iki 2002 m. kovo 9 d. bei nuo 2002 m. birželio 10 d. iki 2002 m. lapkričio 5 d. jis dirbo viešuosius darbus ir buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Pagal Įstatymo 20 straipsnį draudikas turi mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, apskaičiuojamą pagal formulę 0,5 x d x k x D, kur “d” yra darbingumo netekimo koeficientas, lygus 0,5, “k” – kompensavimo koeficientas, “D” – mokėjimo mėnesį galiojančios einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Kompensavimo koeficientas, ieškovo teigimu, turi būti skaičiuojamas pagal Įstatymo redakciją nuo 2004 m. sausio 1 d. (Įstatymo pakeitimo 2003 m. lapkričio 11 d. įstatymas Nr. IX-1819), t.y. lygus 1,09 (toks, kokį paskaičiavo draudikas) ir taikomas nuo 2002 m. gruodžio 8 d. Tokiu būdu periodinė netekto darbingumo kompensacija nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2003 m. liepos 1 d., “D” esant 886 Lt, būtų 241,44 Lt per mėnesį, o per septynis mėnesius – 1690,08 Lt, nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 1 d., “D” esant 901 Lt, – 245,52 Lt per mėnesį, o per 14 mėnesių – 3437,28 Lt, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d., “D” esant 990 Lt, – po 269,78 Lt kas mėnesį. Viso nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. spalio 1 d. draudikas turėtų išmokėti jam 5397,14 Lt, o nuo 2004 m. spalio 1 d. kas mėnesį mokėti po 269,78 Lt. Iki 2004 m, gruodžio 31 d. viso susidarytų 6206,48 Lt. Žalos dalį, kurios nepadengia VSDFV Skuodo skyriaus turimas mokėti žalos atlyginimas turėtų atlyginti žalą padariusios įmonės, t.y. jo buvę darbdaviai, pas kuriuos jis dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Nuostoliai šiuo atveju yra negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvus sužalota. Ieškovas nurodė, kad 1960 metais jis baigė Viekšnių profesinę technikos mokyklą ir įgijo traktoristo-mašinisto profesiją. Plungės VMSEK, pripažinusi jam III invalidumo grupę, nurodė, kad jis gali dirbti įgūdžių ribose, sąlygomis, kuriomis nėra triukšmo ir vibracijos. Pagal šią komisijos išvadą traktoristo-mašinisto darbo jis negali dirbti. Dirbdamas šį darbą jis gaudavo apie 630 Lt atlyginimą. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis metinis darbo užmokestis 2002 metais Didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veikloje šalies ūkyje buvo 792 Lt. Kadangi traktoristo-mašinisto darbo jis negali dirbti, kitos specialybės nėra įgijęs, o naujos negali įgyti dėl amžiaus, jam padaryti nuostoliai (negautos pajamos) per mėnesį yra 792 Lt, o iš viso – 12 026,86 Lt, iš jų, atėmus periodinę netekto darbingumo kompensaciją: už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2003 m. liepos 1 d. – 3853,92 Lt, nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 1 d. – 7650,72 Lt, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. spalio 1 d. – 522,22 Lt. Atsakovas VĮ “Klaipėdos regiono keliai” turi jam atlyginti 8,1 proc. nuo jo turėtų 12 026,86 Lt nuostolių už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. spalio 1 d., t. y. 974,18 Lt, o nuo 2004 m. spalio 1 d. kas mėnesį mokėti po 42,30 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas UAB “Skuodo komunalinis ūkis” turi jam atlyginti 4,7 proc. nuo jo turėtų 12 026,86 Lt nuostolių už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. spalio 1 d., t.y. 565,26 Lt, o nuo 2004 m. spalio 1 d. kas mėnesį mokėti po 24,50 Lt žalos atlyginimo. Likusią 10 487,42 Lt deliktinės žalos dalį už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. spalio 1 d., o nuo 2004 m. spalio 1 d. mokėdamas po 455,38 Lt kas mėnesį jam turi atlyginti atsakovas VSDFV Skuodo skyrius, kuriam pagal LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 997 “Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo” pereina prievolė atlyginti buvusių jo (ieškovo) darbdavių (Šarkės kolūkio, Skuodo rajono kuro kontoros, Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazės, Mažeikių kuro tiekimo bazės ir AB “Lietuvos kuras”, kuriai iškelta bankroto byla) padarytą žalą. Ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus 5397,14 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2004 m. spalio 1 d. – kas mėnesį po 269,78 Lt., priteisti jam iš atsakovų UAB “Skuodo komunalinis ūkis” 565,26 Lt, VĮ “Klaipėdos regiono keliai” 974,18 Lt ir VSDFV Skuodo skyriaus 10 487,42 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. spalio 1 d., o nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. iš UAB “Skuodo komunalinis ūkis” priteisti po 24,54 Lt kas mėnesį, iš VĮ “Klaipėdos regiono keliai” – po 42,30 Lt kas mėnesį, iš VSDFV Skuodo skyriaus – po 455,38 Lt kas mėnesį žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Skuodo rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus iš dalies patenkino. Priteisė ieškovui E. A. iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus netekto darbingumo periodinę kompensaciją: už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2005 m. sausio 1 d. – 4124,25 Lt, o už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. – mėnesinę periodinę kompensaciją po 269,77 Lt, kurios dydis turi būti indeksuojamas, jeigu pasikeis einamųjų metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos. Priteisė ieškovui iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus 343,29 Lt žalos atlyginimo (negautų pajamų) dėl sveikatos sužalojimo už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2004 m. sausio 1 d. Priteisė iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus 242,86 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 254,56 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Iš dalies patenkino ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo VĮ “Klaipėdos regiono keliai”. Priteisė ieškovui iš šio atsakovo 66,36 Lt žalos atlyginimo (negautų pajamų) dėl sveikatos sužalojimo už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2004 m. sausio 1 d. ir 34 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimo atsakovui VĮ “Klaipėdos regiono keliai” dalį ir ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB “Skuodo komunalinis ūkis” atmetė. Nustatęs, kad po 2000 m. sausio 1 d. ieškovas dirbo viešuosius darbus ir buvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, teismas pripažino ieškovą turinčiu teisę gauti iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus žalos atlyginimą pagal LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (Įstatymo 1999 m. gruodžio 23 d. redakcijos 4straipsnio 1 dalies 3 punktas, Įstatymo 2003 m. gegužės 29 d. redakcijos 36 straipsnio 1 dalis, LR Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 patvirtintų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio išmokų nuostatų (galiojusių iki 2004 m. kovo 26 d.) 37 punktas). Ieškovas neteko 50 proc. darbingumo, todėl pagal Įstatymo 24 straipsnį (Įstatymo 2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) jam turėjo būti mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, apskaičiuota pagal formulę 0,5 x d x k x D. Teismas nustatė, kad atsakovas VSDFV Skuodo skyrius apskaičiavo ieškovui netekto darbingumo periodines kompensacijas už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2004 m. sausio 1 d. pagal Įstatymo 1999 m. gruodžio 23 d. redakciją. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 10 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. Įstatymo Nr. IX-1247 redakcija) kompensavimo koeficientas “k” – tai asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutiniuosius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo dėl profesinės ligos, santykis su susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis. Laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d., dirbdamas viešuosius darbus, ieškovas E. A. uždirbo 4023,92 Lt. Jo vidutinės mėnesinės pajamos per tuos 12 mėnesių arba mėnesinis kompensuojamas uždarbis buvo 335,33 Lt. Šio uždarbio santykis su 2002 m. gruodžio 9 d. “D” – 886 Lt, o nuo 2002 m. liepos 1 d. “D” – 901 Lt davė kompensavimo koeficientą, lygų 0,38 ir 0,37, todėl už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2004 m. sausio 1 d. VSDF Skuodo skyrius apskaičiavo E. A. iš viso 1081,01 Lt periodinių kompensacijų. Mėnesio periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2003 m. liepos 1 d. yra 84,17 Lt, o už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. – 85,59 Lt. Netekto darbingumo kompensacijas už 2004 metus VSDFV Skuodo skyrius skaičiavo pagal 2003 m. lapkričio 11 d. Įstatymo Nr. IX-1819 redakciją, įsigaliojusią nuo 2004 m. sausio 1 d., ir apskaičiavo E. A. kompensavimo koeficientą “k”, lygų 1,09. Atsižvelgiant į tai, kad keitėsi einamųjų metų draudžiamosios pajamos “D” (iki 2004 m. rugsėjo 1 d. buvo 901 Lt, o nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. – 990 Lt), už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 1 d. ieškovui apskaičiuota 245,52 Lt, o už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. – 269,77 Lt periodinė mėnesio kompensacija, ko pasėkoje iš viso per 2004 metus ieškovui išmokėtinų periodinių kompensacijų suma yra 3043,24 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas VSDFV Skuodo skyrius pripažino, jog ieškovui E. A. nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. neišmokėta 4124,25 Lt periodinių kompensacijų, ir laikydamas, kad už šį laikotarpį ieškovui E. A. periodinės kompensacijos bendrai 4124,25 Lt sumai yra apskaičiuotos teisingai, teismas pripažino jas priteistinomis iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus. Atmesdamas ieškovo prašymą taikyti kompensavimo koeficientą “k”, lygų 1,09, apskaičiuojant jam išmokėtinas netekto darbingumo periodines kompensacijas ir už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2004 m. sausio 1 d., tokiu būdu priteisiant jam didesnę kompensacijų sumą, teismas nurodė, kad Įstatymo 2003 m. lapkričio 11 d. redakcija, numačiusi naują kompensavimo koeficiento apskaičiavimą, įsigaliojo tik nuo 2004 m. sausio 1 d. ir atgal negali būti taikoma (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles, teismas nustatė, kad vidutinis ieškovo E. A. darbo užmokestis, apskaičiuotas iš paskutinių paeiliui einančių šešių mėnesių iki atleidimo iš darbo dienos (1998 m. balandžio 7 d.), buvo 624 Lt, ką pripažįsta ir pats ieškovas, todėl sprendė, jog remiantis šiuo darbo užmokesčiu ir skaičiuotinos ieškovui priteistinos negautos pajamos, o ieškovo prašymą taikyti 792 Lt mėnesinį užmokestį atmetė, nes toks užmokestis buvo 2002 metais, be to, tai ne traktorininko darbo užmokestis. Teismas laikė, jog buvę E. A. darbdaviai, pas kuriuos jis dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, turėtų atlyginti jam nuo 2002 m. gruodžio 9 d. jo negautas dėl sveikatos sužalojimo pajamas – pusę jo gauto 624 Lt uždarbio, t.y. 312 Lt, iš kurių atėmus 84,17 Lt periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir 192,18 Lt invalidumo pensiją, E. A. turi būti atlyginta 35,65 Lt negautų pajamų kas mėnesį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d. Negautos pajamos už 2002 m. gruodžio 9-31d. laikotarpį yra 17,43 Lt. Už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. negautos pajamos yra 29,72 Lt kas mėnesį (312 Lt atėmus 85,59 Lt periodinę kompensaciją ir 196,69 Lt invalidumo pensiją). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas VĮ “Klaipėdos regiono keliai” (buvęs Skuodo kelių eksploatacijos ruožas) sutinka atlyginti jam tenkančią ieškovo negautų pajamų dalį (8,1 proc. nuo 50 proc. netekto darbingumo arba 16,20 proc. nuo 35,65 Lt negautų pajamų), teismas priteisė iš šio atsakovo po 5,78 Lt kas mėnesį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d., už 2002 m. gruodžio 9-31 d. laikotarpį – 2,82 Lt, o nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. – po 4,81 Lt kas mėnesį, viso – 66,36 Lt negautų pajamų. 41,9 proc. nuo 50 proc. netekto darbingumo arba 83,80 proc. nuo 35,65 Lt negautų pajamų, kas sudaro 29,87 Lt kas mėnesį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d, už 2002 m. gruodžio 9-31 d. laikotarpį – 14,61 Lt, o nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. – 24,91 Lt kas mėnesį, iš viso – 343,29 Lt negautų pajamų, turi atlyginti visi kiti buvę ieškovo darbdaviai, kurių prievolė atlyginti žalą, teismo nuomone, šiuo atveju pereina valstybei, nes dalis įmonių privatizuota, o AB “Lietuvos kuras” iškelta bankroto byla (LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalis), o pagal LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintos Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos 1 ir 2 punktus 343,29 Lt negautų pajamų ieškovui priteistina iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus. Dėl negautų pajamų nuo 2004 m. sausio 1 d. teismas nurodė, jog už šį laikotarpį negautos pajamos ieškovui nepriteistinos, nes iš 312 Lt atėmus 245,52 Lt periodinę netekto darbingumo kompensaciją, liko 66,48 Lt negautų pajamų suma, kurią padengė ir viršijo nuo 2004 m. sausio 1 d. ieškovo gauta 206,69 Lt invalidumo pensija.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 13 d. nutartimi Skuodo rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, ieškovo E. A. ir atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus apeliacinius skundus atmetė. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas E. A. turi teisę gauti iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus žalos atlyginimą pagal LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, kolegija pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas žalos atlyginimo dydžio už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. apskaičiavimui taikyti vėlesnę šio įstatymo redakciją (nuo 2004 m, sausio 1 d. įsigaliojusios 2003 m. gruodžio 5 d. Įstatymo redakcijos 20 straipsnį), taikant didesnį kompensavimo koeficientą, yra nepagrįstas, nes Įstatymo nuostatos, susijusios su kitokiu kompensavimo koeficiento nustatymu, įsigaliojo tik nuo 2004 m. sausio 1 d. Ieškovo gaunama invalidumo pensija yra viena iš LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytų įmokų rūšių ir tai nėra su savanorišku draudimu susijusi išmoka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovui priteisiamų negautų pajamų atėmė jo gaunamą invalidumo pensiją (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo iki 1998 m. balandžio 7 d. ir gavo atlyginimą, kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai žalos atlyginimo dydžiui nustatyti taikius to meto jo vidutinį darbo užmokestį. Taikyti didesnį (792 Lt) vidutinį darbo užmokestį, kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes ieškovas po jo atleidimo iš darbo 1998 metais nedirbo ne dėl profesinio susirgimo. Be to, ieškovo pateiktoje 2002 m. darbo užmokesčio pažymoje skaičiavimo pagrindu imamas ne traktorininko darbo užmokestis. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nesikreipė neteismine tvarka į atsakovą VSDFV Skuodo skyrių dėl žalos atlyginimo, kad keletą kartų keitė savo ieškinio reikalavimus, kolegija laikė, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir bylinėjimosi išlaidas priteisdamas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl išdėstytų argumentų kolegija sprendė, kad naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, tačiau, pripažinusi pirmosios instancijos teismą neatkreipus dėmesio į tą aplinkybę, kad atsakovas VSDFV Skuodo skyrius, kai vykdo įstatymų ar kitų teisės aktų jam priskirtas funkcijas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio į valstybės pajamas sumokėjimo (LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 9 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis), kolegija konstatavo, kad teismas iš šio atsakovo nepagrįstai į valstybės pajamas priteisė 254,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šią sprendimo dalį patikslino.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas E.A. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 13 d. nutartį pakeisti ir ieškinį pilnai patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė 2003 m. lapkričio 11 d. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Baigiamųjų nuostatų 3 straipsnio 3 dalį, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo (kasatoriaus) prašymą jam išmokėtinų netekto darbingumo periodinių kompensacijų už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2004 m. sausio 1 d. skaičiavimui taikyti kompensavimo koeficientą “k”, apskaičiuotą pagal Įstatymo 2003 m. lapkričio 11 d. redakcijos 20 straipsnio 2 dalį ir lygų 1,09. Kasatoriaus teigimu, prievolė apskaičiuoti ir mokėti netekto darbingumo periodinę kompensaciją atsakovui VSDF Skuodo skyriui atsirado iš LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Baigiamųjų nuostatų 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, numačiusių teisę gauti draudimo išmokas, apskaičiuotas pagal Įstatymo 2003 m. lapkričio 11 d. redakciją, ir tiems asmenims, kuriems profesinė liga buvo nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu jie po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taigi – ir jam (kasatoriui).

2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą nuostolių (negautų pajamų) dydžiui nustatyti taikyti 792 Lt darbo užmokestį. LR CK Šeštosios knygos Prievolių teisė (I) komentare (komentuojant CK 6.283 straipsnį) nurodyta, kad jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos, kaip ir nukentėjusysis, darbo užmokestį. Kasatoriaus teigimu, profesinės ligos nustatymo metu jis nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, todėl negautoms pajamoms apskaičiuoti vadovavosi Statistikos departamento duomenimis, pagal kuriuos vidutinis metinis darbo užmokestis 2002 metais AB “Lietuvos kuras” ir kitose panašios ekonominės veiklos įmonėse buvo 729 Lt. Ši darbo užmokesčio suma yra nustatyta profesinės ligos nustatymo momentu bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

3. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo VSDFV Skuodo skyriaus 242,86 Lt, o iš atsakovo VĮ “Klaipėdos regiono keliai” 34 Lt bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 98 straipsnį, nes, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, neatsižvelgė į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 “Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” nustatytus dydžius, į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2003 metų, į bylos sudėtingumą, advokato pakartotinį dalyvavimą byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VSDFV Skuodo skyrius prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus nurodomas periodinės netekto darbingumo kompensacijos skaičiavimas (taikant 1,09 koeficientą) prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taikant LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą atgaline data būtų pažeistos CK 1.7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio Įstatymo 2003 m. lapkričio 11 d. redakcija suteikia teisę ieškovui ne apskaičiuoti, o perskaičiuoti periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo 2004 m. sausio 1 d. Ieškovo profesinė liga vystėsi ilgą laiką nuo pat 1964 m. iki jo atleidimo iš darbo 1998 m. balandžio 7 d., todėl teismai, apskaičiuodami ieškovui žalos atlyginimo, priteistino CK 6.283 straipsnio pagrindu, dydį, pagrįstai taikė to laikotarpio jo vidutinį darbo užmokestį. Pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 9 dalį fondo administravimo įstaigos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos iš VSDFV Skuodo skyriaus į valstybės pajamas nepriteisiamos, pagrįstai patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovo UAB “Skuodo komunalinis ūkis” atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 344 straipsnis, 347 straipsnio 3 ir 4 dalys, 351 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo VĮ “Klaipėdos regiono keliai” atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 347 straipsnio 3 ir 4 dalys) bei kaip pateiktą praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovo E. A. bendras darbo stažas yra 34 metai, iš kurių 31 metus laikotarpiu nuo 1964 m. sausio 2 d. iki 1998 m. balandžio 7 d. jis dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. 2002 m. gruodžio 9 d. ieškovui E. A. dėl 31 metų darbo kenksmingomis sąlygomis (vibracijos poveikio jam dirbant traktorininku) buvo nustatytas profesinis susirgimas, pripažintas 50 proc. profesinio darbingumo netekimas ir III grupės invalidumas. Profesinio susirgimo nustatymo metu ieškovas nedirbo ir nuo nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga nebuvo draustas, tačiau po 2000 m. sausio 1 d. jis dirbo viešuosius darbus ir buvo draustas socialiniu draudimu, todėl turi teisę gauti žalos atlyginimą pagal LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė 2003 m. lapkričio 11 d. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Baigiamųjų nuostatų 3 straipsnio 3 dalį, todėl nepagrįstai netaikė jam už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 9 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. netekto darbingumo periodinių kompensacijų apskaičiavimui koeficiento “k”, lygaus 1,09. Šio įstatymo Baigiamųjų nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis teisės principas, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios reiškia, jog jis galioja tik ateičiai, t.y. civiliniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui. Baigiamųjų nuostatų 3 straipsnio 3 dalis suteikia ieškovui teisę nuo 2004 m. sausio 1 d. perskaičiuoti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, o ne ją skaičiuoti atgaline tvarka. Bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino Baigiamųjų nuostatų 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl to teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai negautoms pajamoms apskaičiuoti nesivadovavo Statistikos departamento duomenimis, pagal kuriuos vidutinis darbo užmokestis 2002 metais AB “Lietuvos kuras” ir kitose įmonėse buvo 729 Lt. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Paskutinė ieškovo E. A. darbovietė, kurioje jis dirbo kenksmingomis sąlygomis (traktorininku), buvo AB “Lietuvos kuras”. Iš šios įmonės ieškovas atleistas iš darbo 1998 m. balandžio 7 d. Jo vidutinis darbo užmokestis dirbant traktorininku buvo 624 Lt, o profesinė liga nustatyta 2002 m. gruodžio 9 d. Kadangi ieškovas susergant profesine liga dirbo, bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi jo vidutiniu darbo užmokesčiu, apskaičiuotu paskutinėje darbovietėje, kurioje jis dirbo traktorininku. Dėl to vadovautis Statistikos departamento duomenimis apie vidutinį ne traktorininko profesijos darbo užmokestį, buvusį 2002 metais šalies ūkyje, nėra teisinio pagrindo. Dėl pasakyto kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 6.283 straipsnio 2 dalies taikymo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro kasacijos pagrindo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys