Dėl teisinės registracijos ir teismo antstolio pažymos pripažinimo negaliojančiais

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 129.19.2(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Pupkovo ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. nutarties ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovams K. J. ir Širvintų rajono savivaldybės tarybai dėl viešų varžytynių akto ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą panaikinimo, savo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir pagal atsakovo Širvintų rajono savivaldybės priešieškinį ieškovui Z. K. dėl teisinės registracijos ir teismo antstolio pažymos pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2001 m. vasario 23 d. viešų varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą bankrutavusios ir likviduotos ŽŪB,,Širvinta” ir K. J., ir 2003 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1931, sudarytą K. J. ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos dėl siurblinės ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dėl pardavimo dalies; 2) panaikinti daiktinių teisių į siurblinę ir kitus statinius įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Širvintų rajono savivaldybės tarybos vardu; 3) įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės tarybą grąžinti ieškovo valdymui siurblinę ir kitus statinius.

Jeigu teismas laikys, kad Širvintų rajono savivaldybė buvo sąžiningas įgijėjas, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo žalą pagal nurodytą turto rinkos vertę – 195 426 Lt.

Ieškovas nurodė, kad 2000 m. kovo 24 d. teismo antstolių prie Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Širvintų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-12/99 dėl išieškojimo jo naudai iš žemės ūkio bendrovės,,Širvinta” 137 990,75 Lt skolos turto perdavimo aktu perdavė jam, kaip išieškotojui, už pradinį 7900 Lt įkainojimą siurblinę su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Jo daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą buvo įregistruotos 2000 m. spalio 23 d. Jis nurodė, kad 2001 m. vasario 23 d. viešų varžytynių aktu Nr. 1 tuo metu bankrutuojančios ŽŪB,,Širvinta” administratorius perdavė atsakovui K. J. bendrovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir siurblinę su kiemo statiniais. 2003 m. balandžio 22 d. K. J. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1931 siurblinę su kiemo statiniais pardavė atsakovui Širvintų rajono savivaldybės tarybai, kuri įregistravo savo daiktines teises į statinius Nekilnojamojo turto registre. 2004 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas raštu patvirtino, kad ieškovui priklausanti siurblinė ir kiemo statiniai bei atsakovų pirkimo-pardavimo sandorių objektas yra tas pats nekilnojamasis daiktas.

Ieškovo teigimu, atsakovas Širvintų rajono savivaldybė nebuvo sąžiningas įgijėjas, nes, prieš pirkdamas iš K. J. siurblinę, žinojo, kad ji įregistruota ieškovo vardu, todėl ir kreipėsi į prokurorą su prašymu ieškovui iškelti baudžiamąją bylą.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančią siurblinę su priklausiniais tiek K. J., tiek savivaldybė įsigijo sąžiningai.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti antstolių kontoros prie Širvintų rajono apylinkės teismo antstolės B. P. 2000 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1-144 dėl 2000 m. kovo 24 d. turto perdavimo akte nurodytos siurblinės (duomenys neskelbtini) adreso patikslinimo; 2) pripažinti negaliojančia bei panaikinti ieškovo nuosavybės teisės į siurblinės pastatą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (aikštelę) (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo vardu įteisinta siurblinė yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), ir perduotoji pagal turto perdavimo aktą. Širvintų rajono apylinkės teismo antstolės 2000 m. spalio raštu Z. K. prašymu buvo patikslintas siurblinės adresas ir nurodyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini), tačiau pati antstolė į vietą nebuvo nuvykusi ir neišsiaiškino, kurioje vietoje yra siurblinė. Pagal šią pažymą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Ukmergės GAB buvo atlikti kadastriniai matavimai, ir siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota ieškovo vardu. Atsakovo teigimu, antstolės 2000 m. spalio 10 d. raštas, kuriuo patikslintas siurblinės adresas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atitinkamai naikintina ir rašto pagrindu 2000 m. spalio 23 d. atlikta siurblinės (duomenys neskelbtini), teisinė registracija ieškovo vardu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o Širvintų rajono savivaldybės priešieškinį patenkino: ieškovo vardu atliktą siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją panaikino. Teismas priteisė iš ieškovo valstybei 100 Lt žyminį mokestį ir 51,15 pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo turtą – siurblinę (duomenys neskelbtini), įsigijo 2000 m. kovo 24 d. turto perdavimo aktu. Siurblinė (duomenys neskelbtini) nebuvo parduota iš varžytynių, šioms neįvykus (1964 m. Civilinio proceso kodekso (toliau – 1964 m. CPK) 433 straipsnio 1 dalis), todėl, ieškovui sutikus ją pasiimti, teismo antstolis surašė turto perdavimo išieškotojui aktą. Aktas atitiko tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 434-1 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Buvo įvykdyti ir kiti 1964 m. CPK 434-1 straipsnio 3 dalyje akto įforminimui keliami reikalavimai (jis patvirtintas vyresniojo teismo antstolio antspaudu, akto nuorašas buvo išduotas išieškotojui – ieškovui). Perduotas turtas akte buvo pakankamai aiškiai apibūdintas: siurblinė (duomenys neskelbtini), priklausanti ŽŪB,,Širvinta”, už pradinį įkainojimą 7900 Lt. Turto perdavimo aktas yra prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį (1964 m. CPK 434-1 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata yra įrašyta ir nurodyto turto perdavimo akte.

Ieškovui nustatyta tvarka registruojant turto perdavimo aktą (prilyginamą notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai), paaiškėjo, kad jo įsigytas turtas – siurblinė (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), todėl, kaip paaiškino Registro centro atstovė, buvo atsisakyta šį turtą įregistruoti ieškovo vardu. Ieškovas kreipėsi į teismo antstolę, iš kurios gavo raštą, patikslinantį turto perdavimo akte nurodytą siurblinės adresą, t. y. adresas buvo patikslintas į (duomenys neskelbtini). Įstatymas nurodo, kad tik turto perdavimo išieškotojui aktas, jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl vien savo nuožiūra antstolio išduotas raštas negalėjo suteikti registrui teisės šį turtą įregistruoti ieškovo vardu. Parduodamo (perduodamo) turto apibūdinimas yra esminė sutarties sąlyga, todėl ji turėjo būti atitinkamai pakeista. Kadangi turto perdavimo aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, tai pagal analogiją turėjo būti taikoma Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsnio 3 dalies norma, kad sutartis galėjo būti pakeista tik notarine forma, t. y. šiuo atveju turėjo būti sudarytas naujas turto perdavimo aktas, kuris galėjo būti laikomas nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Antstolės raštas yra vien savo nuožiūra surašytas ir Registro įmonei adresuotas laiškas, kuriame nurodyta (pažodžiui):,,Patiksliname, kad 2000 m. kovo 24 d. turto perdavimo akte Z. K. perduota siurblinė (duomenys neskelbtini), priklausiusi ŽŪB,,Širvinta”. Šis raštas ir lingvistiniu požiūriu nėra dokumentas, kuriuo būtų pakeistas turto perdavimo aktas, nes neaišku, kas į ką keičiama, ar šis dokumentas yra sudedamoji akto dalis, ir panašiai. Šį raštą teismas laiko tik rašytiniu įrodymu byloje, kuriuo dėl nurodytų priežasčių teismas negali remtis tenkindamas ieškinį. Šis raštas yra tik paaiškinimas, kuo remiantis atitinkamas turtas buvo įregistruotas ieškovo vardu. Dėl to šiuo metu nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu laikomas vienintelis išduotas turto perdavimo aktas - dėl siurblinės (duomenys neskelbtini) ieškovui perdavimo. Šiuo metu tik į tokį turtą ieškovas gali kelti reikalavimus.

Teismas nurodė, kad ieškovas, nesutikdamas su turto perdavimo aktu, turėjo galimybę pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis: skųsti teismo antstolio veiksmus, reikšti ieškinį (1964 m. CPK 435 straipsnis (1994 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija)). Šioje byloje teismas neturi teisės išeiti už bylos nagrinėjimo ribų ir vertinti antstolio veiksmų, sudarant turto perdavimo aktą, taip pat atliekant kitus veiksmus.

Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) taip pat buvo ir šiuo metu yra siurblinė. Tai patvirtino liudytojas, buvęs siurblinių prižiūrėtojas, S. B., kuris, apklaustas posėdžio metu, patvirtino ir savo 2002 m. rugsėjo 17 d., tiriant ieškovo veiksmus baudžiamojo proceso tvarka (b. l. 88, medžiagos 1.18), duotus parodymus apie siurblinių simboliką ir jų buvimo vietą. Jis parodė, kad siurblinė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), ji yra normali, antžeminė, o siurblinė (duomenys neskelbtini) yra ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribos, požeminė. Liudytojas A. A parodė, kad į jį kreipėsi ieškovas ir prašė parodyti siurblinę prie valymo įrenginių. Jis ieškovui pasakė, kad ši siurblinė yra (duomenys neskelbtini) kaime. Simboliai neturėjo oficialaus patvirtinimo ir buvo vartojami tik iki turto inventorizacijos.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įregistravo turtą, kurio negavo pagal turto perdavimo aktą, t. y. kad jis įsigijo siurblinę (duomenys neskelbtini), o įregistravo - (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas nusprendė, kad pagal pateiktus teismui įrodymus ieškovas nėra ginčijamo turto – siurblinės (duomenys neskelbtini) - savininkas, todėl šis turtas negali būti išreikalautas iš kitų asmenų. Teismas nurodė, kad ieškovas galėtų savo teises ginti kitais galimais pagrindais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 19 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

1. Teismai teisingai nurodė, kad tik turto perdavimo išieškotojui aktas, jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Būtent tokio akto pagrindu ir buvo įregistruotos ieškovo teisės į ginčo objektus. Tačiau teismai padarė neteisingą išvadą, kad antstolio išduotas raštas, kuriame buvo patikslintas perduotos siurblinės adresas, negalėjo suteikti registrui teisės šį turtą įregistruoti ieškovo vardu ir todėl turėjo būti sudarytas naujas turto perdavimo aktas. Teismai nenurodė, kokiu įstatymu ar kitu teisės aktu vadovavosi, darydami tokią išvadą. Be to, teismai nepasisakė ir dėl pradinio turto perdavimo akto galiojimo, jo nutraukimo, pripažinimo negaliojančiu tvarkos.

Teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nedraudžia atitaisyti apsirikimus, padarytus antstolio surašytuose dokumentuose, ir nenustato jų taisymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai šiuo klausimu turėtų esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

2. Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja atsižvelgti į tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien formaliai vertinti sutarties tekstą. Be to, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva – šalių pateiktus ir įrodytus faktus teisiškai vertina teismas, taikydamas jiems atitinkamą teisės normą.

Teismai, nagrinėdami šį ginčą, turėjo įvertinti, kad ir ieškovas kaip išieškotojas, taip ir antstolis, perduodamas ieškovui turtą, sudarydami turto perdavimo aktą, ketino perduoti ieškovui siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini). Tai, jog iš tikrųjų ieškovui buvo perduota siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini), o ne kita, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš esančio byloje aprašyto ir areštuoto turto sąrašo matyti, kad siurblinės (duomenys neskelbtini) balansinė kaina buvo 15 310 Lt, kitų siurblinių – nuo 1900 Lt iki 4220 Lt. Įvertinus tas aplinkybes, kad per skelbtas varžytynes nė viena siurblinė nebuvo parduota, jog jų kainos žymiai sumažėjo, būtų visiška nelogiška varžytynėse neparduotą turtą ieškovui perduoti už kainą, kelis kartus viršijančią net pradinę balansinę kainą. Taip pat visiškai neprotinga ieškovui būtų, turint galimybę laisvai savo nuožiūra išsirinkti perduodamą turtą, perimti savo nuosavybėn praktiškai bevertį daiktą. Liudytoja B. P. teismui patvirtino, jog ieškovui buvo perduota brangiausia siurblinė, t. y. esanti (duomenys neskelbtini), kurios balansinė vertė 15 310 Lt, o liudytojas A. A. patvirtino, kad ieškovui buvo perduota siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini). Tačiau teismai nurodytų aplinkybių nevertino.

3. Nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas - Širvintų rajono savivaldybės taryba - yra sąžiningas įgijėjas. Atsakovų elgesys, sudarant siurblinės pirkimo-pardavimo sutartį už 1 Lt, atvirkščiai, liudija apie jų nesąžiningumą ir ketinimus tokiu būdu išvengti ieškovui teisėtai priklausančio turto grąžinimo.

4. Teismai visiškai nenagrinėjo ir tos aplinkybės, kad tretysis asmuo - Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas - neturėjo teisės atsakovų vardu įregistruoti nuosavybės teisių į jau ieškovo vardu įregistruotą turtą.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Širvintų rajono savivaldybė prašė kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai konstatavo, kad ieškovui sutikus paimti varžytynėse neparduotą turtą, antstoliui surašius, pasirašius, ir ieškovui pasirašius turto perdavimo aktą, antstoliui šį aktą patvirtinus, vykdymo procesas pasibaigė, aktas tapo pirkimo-pardavimo sutartimi. Įstatymas (1964 m. CK 168, 177 straipsniai) draudė vienašališkai keisti sutarties sąlygas. Parduodamo (perduodamo) turto apibūdinimas yra esminė sutarties sąlyga. Kadangi turto perdavimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pakeistas, tai nė vienas iš atsakovų nežinojo apie ieškovo turtines teises.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas K. J. prašė skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime teigiama, kad teismai teisingai nurodė, jog 2000 m. spalio 10 d. antstolės raštas, adresuotas Nekilnojamojo registro įmonei, negali būti pripažįstamas dokumentu, galinčiu turėti įtakos ieškovo daiktinėms teisėms. Atsakovo teigimu, aiškinti, kad akte nurodžius (duomenys neskelbtini) ieškovas iš tikrųjų siekė siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), neįmanoma. Atsakovo teigimu, nepagrįstas yra ir ieškovo teiginys, kad teismai nevertino areštuoto turto kainų ir nelygino jų su šio turto balansine verte.

k o n s t a t u o j a :

Kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas siurblinę (duomenys neskelbtini), įsigijo 2000 m. kovo 24 d. turto perdavimo aktu. Aktas atitiko tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 4341 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akte siurblinės vietos nurodymas reiškė, perduodamo turto apibūdinimą. Teismai, aiškindami ir taikydami 1964 m. CPK 4341 straipsnio 4 dalį, teisingai konstatavo, kad turto perdavimo aktas yra prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį.

Aiškindami ir taikydami šią įstatymo normą, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad perduodamo turto apibūdinimas kartu nurodant jo konkrečią buvimo vietą yra esminė sutarties sąlyga. Antstolis negali nepaisyti skolininko teisių ir teisėtų interesų. Antstolės vien savo nuožiūra surašytu raštu ir Registro įmonei adresuotu laišku pakeista turto perdavimo akte perduoto turto buvimo vieta. Tokiais veiksmais pakeistas ir 2000 m. kovo 24 d. turto perdavimo aktu perduotas objektas. Dėl to teismai pagrįstai laikė, kad nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu laikomas vienintelis išduotas turto perdavimo aktas, kuriuo ieškovui perduota siurblinė (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, tarp kitų dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai, nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas). Teismai teisingai konstatavo, kad turto perdavimo išieškotojui aktas, jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl vien savo nuožiūra antstolio išduotas raštas negalėjo suteikti registrui teisės kitą turtą – siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), – įregistruoti ieškovo vardu.

Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo reikalavimai atmesti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. nutartį ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Bronius Pupkovas