Civilinė byla Nr. 3K-3-109/2006
Procesinio sprendimo kategorija „(S)“
99.1.1.
2006 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Akmenės energija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ dėl sutarties pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Akmenės energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.186, 6.200, 6.204 straipsnių pagrindu pakeisti 2002 m. gruodžio 31 d. sudarytos ieškovo ir atsakovo AB „Lietuvos dujos“ Gamtinių dujų perdavimo-paskirstymo sutarties Nr. 10-2003 48 punktą, išdėstant jį taip: „Jeigu pasibaigus metams Sistemos naudotojui yra paskirstytas mažesnis dujų kiekis, priskirtinas žemesnės vartotojų grupės suvartotinam dujų kiekiui, Sistemos naudotojas turi sumokėti Dujų įmonei už viso sutartyje numatyto dujų kiekio paskirstymą pagal 7-os grupės vartotojams nustatytas dujų paskirstymo kainas“. Kilusį ginčą ieškovas laikė neturtiniu, todėl sumokėjo paprastą 100 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 14 d. sprendimu išnagrinėjo ginčą iš esmės ir ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pakeisti Sutarties 48 punkto sąlygas prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių bei Konkurencijos įstatymo nuostatoms.
Civilinė byla Nr. 3K-3-109/2006
Procesinio sprendimo kategorija „(S)“
99.1.1.
2006 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Akmenės energija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ dėl sutarties pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Akmenės energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.186, 6.200, 6.204 straipsnių pagrindu pakeisti 2002 m. gruodžio 31 d. sudarytos ieškovo ir atsakovo AB „Lietuvos dujos“ Gamtinių dujų perdavimo-paskirstymo sutarties Nr. 10-2003 48 punktą, išdėstant jį taip: „Jeigu pasibaigus metams Sistemos naudotojui yra paskirstytas mažesnis dujų kiekis, priskirtinas žemesnės vartotojų grupės suvartotinam dujų kiekiui, Sistemos naudotojas turi sumokėti Dujų įmonei už viso sutartyje numatyto dujų kiekio paskirstymą pagal 7-os grupės vartotojams nustatytas dujų paskirstymo kainas“. Kilusį ginčą ieškovas laikė neturtiniu, todėl sumokėjo paprastą 100 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 14 d. sprendimu išnagrinėjo ginčą iš esmės ir ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pakeisti Sutarties 48 punkto sąlygas prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių bei Konkurencijos įstatymo nuostatoms.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimą ir bylą pagal teismingumą perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija motyvavo, kad apygardų teismai – kaip pirmoji instancija – nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką sutartinių prievolių vykdymas, taip pat ir iš to kylančių sutartinių nuostatų pakeitimas yra turtinio pobūdžio reikalavimas, kai šalis siekia pakeisti turtinio pobūdžio prievolę. Šiuo atveju ieškovas siekia teismine tvarka pakeisti Sutarties 48 punktą, kurio pagrindu atsakovas iš ieškovo reikalauja papildomai priskaičiuotos 1 032 894,66 Lt sumos. Išnagrinėjus šią bylą apylinkės teisme, buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, nes ieškovas, siekdamas teismine tvarka pakeisti Sutarties 48 punktą, iš esmės ginčija turtinės prievolės, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų, dydį. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, sudarantis teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija nevertino apeliacinio skundo argumentų, nes sprendimas panaikintas visa apimtimi, o ieškinio pagrįstumą ir įrodymus įvertins iš naujo nagrinėdamas bylą iš esmės Vilniaus apygardos teismas.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas
Kasaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos dujos“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jis nurodė šiuos argumentus:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kad kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, dėl to nepagrįstai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų rūšinį teismingumą (CPK 27 straipsnio 1 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2003.
Turtinio-piniginio pobūdžio reikalavimas yra susijęs su piniginių sumų išieškojimu. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas pakeisti Sutarties 48 punktą traktuotinas kaip neturtinio pobūdžio ginčas, nes ieškinyje neprašoma priteisti nei pinigų, nei turto, o tik reikalaujama pakeisti tam tikras Sutarties sąlygas. Tai, kad ieškovas savo reikalavimą pakeisti Sutarties 48 punktą laikė neturtiniu, parodo ir jo sumokėtas paprastas žyminis mokestis paduodant ieškinį.
Pažymėtina tai, kad Šiaulių apygardos teisme yra iškelta civilinė byla (šiuo metu ji sustabdyta) pagal AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui UAB „Akmenės energija“ dėl 1 040 469 Lt skolos pagal Sutarties 48 punktą priteisimo. Šioje civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ sumokėjo proporcinį žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadinasi, AB „Lietuvos dujos“, pritardama apeliacinės instancijos teismo nuomonei, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis, turėtų dar kartą sumokėti ir proporcinį žyminį mokestį; tai būtų neteisėta, nes už tą patį reikalavimą negali būti mokamas žyminis mokestis du kartus.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Jis nurodė, kad sutinka su kasacinio skundo argumentais, jog šalių ginčas yra neturtinio pobūdžio. Ieškovas nereiškė turtinio reikalavimo, bet prašė modifikuoti teisinius santykius, pakeičiant Sutarties sąlygą. Sutarties 48 punkte nėra nustatytos konkrečios sumos, jame aptariama dujų kainos perskaičiavimo tvarka, ieškovui suvartojus mažesnį, nei nustatytą sutartyje, dujų kiekį. Tačiau ieškovas nesutinka su ta kasacinio skundo dalimi, kuria prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, tai pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčas yra turtinis, yra nepagrįsta, byla turi būti perduota Vilniaus apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka.
k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys turtiniame ginče apmokamas proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos nustatymas reglamentuojamas CPK 85 straipsnis. Ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas ir modifikuoti sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, ir pagal ją priteisti, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo.
Atmetami kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2003, bylos kategorijos: 90, 96.
Pirma, nutartyje išaiškinimai duoti dėl 1964 m. CPK normų taikymo, o ne dėl šiuo metu galiojančio procesinio įstatymo. Antra, nurodytoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti remontą ir ryšium su šiuo reikalavimu buvo pasisakyta dėl reikalavimo apmokestinimo. Šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl sutarties sąlygos pakeitimo. Bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Trečia, nurodytoje nutartyje nepateikta turtinio reikalavimo išsamaus ir visapusiško apibrėžimo, nes teismo nutarties išvados ir motyvai turi būti vertinami konkrečios bylos aplinkybių kontekste, o analogiškai naudojami tik esant tapačioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms. Dėl skirtingų faktinių bylų aplinkybių ir skirtingų galiojančių aktų taikymo kiekvienu atveju nėra pagrindo remtis suformuotos teismų praktikos pažeidimo argumentu. Ketvirta, nutartyje apibendrintai pasakyta, kad turtinis reikalavimas yra materialinio pobūdžio reikalavimas, ginčas dėl turto ir kad juo negali būti laikomas tik piniginis reikalavimas, nes tai siauresnė sąvoka. Apie sutarties keitimą ir jo apmokestinimą nurodytoje nutartyje nepasisakyta.
Ta aplinkybė, kad atsakovas yra pareiškęs kitame teisme ieškinį šios bylos ieškovui dėl atsiskaitymo pagal sutartį ir ieškinį apmokėjęs kaip turtinį, nepaneigia argumento, jog bylos išsprendimas šioje byloje turės įtaką šalių tarpusavio įsipareigojimų dydžiui. Kadangi šalis savo įsipareigojimų sumažinimo siekia per sutarties sąlygos pakeitimą, tai ginčas dėl tokio pakeitimo turi būti apmokestintas. Ta aplinkybė, kad kita šalis atskiroje byloje reikalauja vykdyti nepakeistą sutartį didesne prievolės apimtimi, nėra pagrindas vertinti šalių ginčo dėl sutarties sąlygų keitimo kaip neturtinio ar neįkainojamo. Konkrečiu atveju tai priklauso nuo reikalavimo pobūdžio. Jau minėta, kad šiuo atveju reikalaujama pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso šalių tarpusavio prievolių (reikalavimo ir skolos) dydis, todėl reikalavimas yra turtinis ir gali būti įkainotas konkrečia suma.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 punkto, 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto, nenukrypo nuo teismų praktikos. Kasacijos pagrindų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai peržiūrėti nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas
