Civilinė byla Nr. e2A-221-569/2018
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02161-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.43; 3.1.14; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. kovo 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkonta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transeco“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transkonta“ dėl sumokėtos kainos grąžinimo, pirkimo-pardavimo sutarties atsisakymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transeco“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Transkonta“ dėl 2017-01-30 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurią ieškovė įsigijo priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 2420,00 Eur. Ieškovė prašė taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei už priekabą sumokėtą 2 420,00 Eur sumą ir įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš ieškovės priekabą. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 389,13 Eur patirtų nuostolių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. sausio 30 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 420,00 Eur su PVM; taikė restituciją natūra – įpareigojo atsakovę UAB „Transkonta“ grąžinti ieškovei UAB „Transeco“ už priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą 2 420,00 Eur sumą, įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš ieškovės UAB „Transeco“ priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės ieškovės naudai: 2 389,13 Eur patirtų nuostolių; šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 108,00 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės 3,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
3. Teismas vertino, kad ieškovė verčiasi pervežimo veikla ir nėra profesionalus transporto priemonių pirkėjas-pardavėjas, o atsakovės veikla yra transporto priemonių pirkimas-pardavimas, atsakovės pagrindinis tikslas yra kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti kuo didesnę naudą – pelną. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kad ji nežinojo apie priekabos sijų trūkimus.
4.Teismas vertino, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad daiktas (priekaba (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turi esminį trūkumą, neleidžiantį priekabos naudoti pagal paskirtį – priekabos grąžulo sijų lūžį.
5. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad trūkumas (grąžulo sijų mikro įtrūkimai, ilgalaikė korozija, kurie turėjo įtakos grąžulo sijų lūžiui) atsirado iki priekabos jai perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki priekabos perdavimo. Teismui konstatavus, jog ieškovė įrodė, kad įsigytos priekabos trūkumas (grąžulo sijų trūkimas) gali būti pripažintas esminiu daikto trūkumu, kad šis trūkumas atsirado iki ginčo sandorio sudarymo bei kad atsakovė buvo nesąžininga ir nuslėpė šį trūkumą nuo ieškovės, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti ieškovei teisę reikalauti grąžinti sumokėtą priekabos įsigijimo kainą ir atsisakyti sutarties.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, įrodė visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Teismas vertino, kad atsakovės neinformavimas apie priekabos trūkumus įtakojo tai, kad ieškovė papildomai investavo ir taip patyrė nuostolius.
7. Teismas sprendė, jog, teismui ieškovės ieškinį tenkinus, 2017-01-30 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama ir taikoma restitucija – ieškovė įpareigojama grąžinti atsakovei priekabą, o atsakovė įpareigojama grąžinti ieškovei 2 420 Eur už įsigytą priekabą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Transkonta“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą — ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė tiek procesines, tiek materialines teisės normas. Teismas skundžiamame sprendime nevertino atsakovės parodymų ir dėl jų nepasisakė. Neįvertino to, kad dėl įvykusio gedimo turėjo būti surašytas avarinis aktas ir surašant avarinį aktą komisijoje turėjo dalyvauti ar bent turėjo būti kviečiama dalyvauti atsakovė ar atsakovės atstovas. To ieškovė nepadarė, iš ieškovės buvo gauta pretenzija be jokių ją pagrindžiančių dokumentų, ieškovė pateikė techninės ekspertizės aktą Nr. 2017-09-11/1. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė atlikta adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovės buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad ginčo priekaba buvo eksploatuojama ir jai turėjo būti rašomi dokumentai: kelionės lapas, važtaraštis ar PVM sąskaita - faktūra. Be to atsakovė taip pat kaip šalis turėjo teisę ekspertui užduoti klausimus, tačiau atsakovei nebuvo leista tai padaryti, o ieškovės atlikta ekspertizė neatsakė į klausimus – prie kokių aplinkybių nulūžo priekabos sukabinimo įtaisas; ar kraunant ant priekabos konteinerį, kaip nurodo pati ieškovė ieškinyje, ar netinkamai priekabą transportuojant atbuline eiga arba tiesiog ant priekabos sukabinimo įtaiso buvo užvažiuota kitos technikos – pagrindas atsakovei taip manyti, yra priekabos sukabinimo įtaiso sužalojimo požymiai, kurių teismas nevertino ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė. Ieškovė jau ieškinyje nurodo, kad 2017-03-24 atliko priekabos techninę apžiūrą ir priekaba buvo tvarkinga, priekabai išduotas valstybinis numeris.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Transeco“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas ieškovės išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nepagrįstai apeliantė tvirtina, jog dėl įvykusio priekabos gedimo turėjo būti kviečiama policija. Šiuo atveju jokių aplinkybių, dėl kurių teisės aktuose nustatyta pareiga kviesti policiją, nebuvo.
9.2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog pretenzija jai buvo pateikta be jokių pagrindžiančių dokumentų. Jau kartu su pretenzija atsakovei buvo įteikti gedimą patvirtinantys įrodymai – UAB „Amber group“ serviso patvirtinimas, paraiška remontuoti automobilį, taip pat fotonuotraukos su užfiksuotu gedimu.
9.3. Nors atsakovė nesutinka su byloje ieškovės pateiktu ekspertizės aktu tvirtindama, kad jai nebuvo suteikta galimybė užduoti ekspertui klausimus, vis dėlto jokios pastarąją paneigiančios kito eksperto išvados nepateikė, teismo ekspertizės neprašė.
9.4. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino priekabos sukabinimo įtaiso sužalojimo požymių. Nesant atsakovės pateiktų eksperto išvadą paneigiančių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatytomis aplinkybėmis.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-01-30 15.00 val. ieškovė ir atsakovė sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl priekabos (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo pažymėti transporto priemonės trūkumai.
12. Ieškovė 2017-06-08 kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. S-44, nurodė, kad atsisako sudarytos priekabos pirkimo-pardavimo sutarties ir prašo grąžinti sumokėtą kainą (2420,00 Eur) bei atlyginti patirtus nuostolius (2389,13 Eur). Ieškovė nurodė, kad priekaba buvo su paslėptu defektu – eksploatuojant priekabą lūžo sukabinimo įtaisas, kuris iki priekabos pardavimo buvo paveiktas korozijos ir lūžęs bei restauruotas. Ieškovė taip pat pateikė UAB „ARV SERVICE“ 2017-04-20 PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad priekabos techniniams parametrams pagerinti ji papildomai atliko priekabos pagerinimo darbus.
13. Atsakovei nesutikus su pretenzija, ieškovė kreipėsi į teismą ir pateikė UAB,,Autoekspertas‘‘ specialisto dr. V. V. 2017-09-11 techninės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konteinervežio priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžulo sijų lūžio“. Akte nurodyta, kad grąžulo sijos trūko ant priekabos pakrovus/kraunant konteinerį, padidėjus apkrovai tose vietose, kur jau anksčiau dėl metalo nuovargio ir ilgalaikės korozijos buvo atsiradę mikro įtrūkimai, grįžulo sijos pradinis trūkis buvo pastebėtas ankstesnių priekabos savininkų ir šie, siekdami jį nuslėpti, o kartu ir sustiprinti konstrukciją, prie sijų pritvirtino prastesnės sudėties plieno antdėklus.
14. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
15.Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>).
16. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>).
18. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.
19. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad, visų pirma, dėl įvykusio gedimo turėjo būti surašytas avarinis aktas, o jį surašant, komisijoje turėjo dalyvauti atsakovas ar jo atstovas, nes atsakovei yra svarbu išsiaiškinti gedimo priežastį – netinkamą priekabos eksploatavimą. Ieškovė neginčija, kad toks aktas surašytas nebuvo, teismui nėra pateiktas. Tačiau atsakovė, įrodinėdama, kad toks aktas turėjo būti surašytas, nenurodė jokių teisės normų, kurios numatytų tokią pareigą pirkėjui. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės pareigos surašyti avarinį aktą ir iškviesti pardavėjo - ieškovės - atstovą yra nepagrįsti.
20. Atsakovė savo apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog ieškovė pateikė atsakovei pretenziją be jokių ją pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė su pretenzija reikšmingų dokumentų – koks krovinys buvo gabenamas, koks jo svoris, priekabos sugedimo vieta – kelio vieta, aplinkybės ir kita, todėl daro išvadą, kad priekabos sukabinimo įtaisas galėjo būti nulaužtas ją vairuojant neblaiviam vairuotojui.
21. Pažymėtina, kad atsakovė yra neteisi, jog ieškovės pretenzija nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais. Su pretenzija ieškovė atsakovei išsiuntė 2017-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina ieškovės išlaidas remontuojant priekabą. Atsakovei taip pat kartu buvo išsiųstas 2017-06-05 patvirtinimas iš UAB,,Amber group‘‘, kuriame nurodyta, jog, apžiūrėjus ieškovės įsigytą priekabą, užfiksuotas nulūžęs sukabinimo įtaiso laikiklis, jis pažeistas stiprios korozijos, nulūžęs automatinis stabdžių jėgos reguliavimo vožtuvas, sulūžęs stabdžių valdymo vožtuvas. UAB,,Amber group‘‘ rašte taip pat nurodyta, kad sukabinimo įtaisas galimai buvo netinkamai restauruotas ir, esant didelėms apkrovoms, lūžo, pažeisdamas kitas mechanines dalis. Kartu su pretenzija pateiktoje 2017-06-06 paraiškoje nurodyta preliminari remonto kaina, pateiktos fotonuotraukos.
22. Kaip jau buvo minėta, įrodymais byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės spėjimai, jog priekabos sukabinimo įtaisas sulūžo ją vairuojant neblaiviam vairuotojui, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, atsakovė nenurodė, kaip su atsiradusius defektu - sulūžusiu sukabinimo įtaisu – yra susijusios tokios aplinkybės, kaip priekabos sugedimo vieta, gabenamų prekių pobūdis. Nors atsakovė teigia, kad nėra duomenų, koks buvo priekaba gabenamų prekių svoris, ji nepateikė ir įrodymų, koks pagal priekabos technines charakteristikas gabenamas svoris buvo leistinas. Vien aplinkybė, kad ieškovė tokių įrodymų nesurinko ir nepateikė atsakovei bei teismui, nepaneigia jos į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės. Akivaizdu, kad sulūžus priekabos sukabinimo įtaisui ieškovė negalėjo numatyti, kokios bus tiek UAB,,Amber group‘‘, tiek specialisto V. V. išvados ir kad dėl priekabos kokybės kils ginčas. Jei minėti ieškovės įrodymai atsakovei buvo abejotini ar nepatikimi, bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo teisę pateikti kitų specialistų išvadas arba prašyti teismo skirti ekspertizę, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Kaip jau buvo minėta, pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus, tačiau tokios savo pozicijos bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo.
23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad priekabos ekspertizė buvo atlikta adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovės buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė rodo, kad priekaba buvo eksploatuojama. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė vykdo veiklą Vilniuje, todėl, nupirkus priekabą, ji buvo nugabenta į Vilnių. Tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl priekabos transportavimo į autoservisą ar specialisto vertinimui – nepaneigia atsiradusio priekabos defekto – lūžusio priekabos sukabinimo įtaiso.
24. Atsakovė abejoja atliktos ekspertizės objektyvumu, nes ieškovei ją atlikus be jos žinios, ji neturėjo galimybės pateikti klausimų ekspertui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje UAB,,Autoekspertas‘‘ specialisto V. V. 2017-09-11 techninės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konteinervežio priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžulo sijų lūžio“ negalima laikyti ekspertizės aktu CPK 216 straipsnio prasme. Atliktas tyrimas eksperto išvada gali būti laikomas tik tuomet, kai ekspertizė yra paskiriama teismo nutartimi CPK nustatyta tvarka. Bylos šalies užsakymu atliktas tyrimas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada. Tyrimas buvo atliktas ieškovės užsakymu ir turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, nes, kaip ir nurodo atsakovė, tyrimą atlikęs V. V. vadovavosi ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir priekabos apžiūra, atsakė į klausimus, kurie buvo reikšmingi ieškovei įrodinėjant ieškinį. Kadangi tyrimas buvo atliktas ieškovės užsakymu, ji neturėjo pareigos apie jį informuoti atsakovę. Jei atsakovė abejojo šio tyrimo išvadomis, privalėjo pateikti jas paneigiančius įrodymus arba prašyti teismo skirti ekspertizę.
25. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę teismas pasiūlo šalims pateikti klausimus ekspertui, galutinai juos suformuluoja, parenka tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateikta specialisto išvada, turėjo teisę prašyti teismą skirti ekspertizę ir siūlyti ekspertui užduoti savo suformuluotus klausimus, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta specialisto V. V. išvada, ši išvada nagrinėjamu atveju yra rašytinis įrodymas, kuris nebuvo paneigtas kitais įrodymais.
26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pati ieškovė nurodė, jog 2017-03-24 d. ginčo priekabai atliko techninę apžiūrą ir priekaba buvo techniškai tvarkinga. Tačiau pažymėtina, kad techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu, tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Specialisto V. V. pateiktoje išvadoje yra nurodoma, kad priekabos grįžulo sijos konstrukciją buvo bandoma sustiprinti prie sijų pritvirtinus prastesnės sudėties plieno antdėklus, o užkėlus ant priekabos konteinerį, ši konstrukcija neatlaikė ir lūžo. Šios aplinkybės rodo, kad defektas nebuvo matomas nei įsigyjant automobilį, nei atliekant jo techninę apžiūrą. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jai, įsigyjant priekabą bei parduodant ieškovei, dėl sukabinimo įrenginio kokybės įtarimų nekilo, tokiais atsakovės teiginiais tikėti nėra pagrindo, nes atsakovė verčiasi transporto priemonių pirkimu pardavimu ir iš šios veiklos gauna pelną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>).
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, naikinti jį, vadovaujantis atsakovės nurodytais apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 20d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė prašo iš apelianto priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Minėtas išlaidas ieškovė patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės (apeliantės) priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB,,Transkonta’’, juridinio asmens kodas 171363859, ieškovei UAB,,Transeco’’, juridinio asmens kodas 301574549, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Vilija Valantienė
