Dėl nekokybiško daikto pirkėjo teisių gynimo

Civilinė byla Nr. e2A-208-856/2018

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01246-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.1; 2.6.11.2; 3.3.1.18.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2018 m. kovo 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, V. V., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1528-237/2017 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoris“ dėl nekokybiško daikto pirkėjo teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2016 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autoris“ ieškovo naudai priteisti 4 600 Eur sumokėtus už automobilį, 648,08 Eur sumokėtus už gedimo priežasties nustatymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. ieškovas R. V. su atsakove UAB „Autoris“ pasirašė transporto priemonės vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią už 4 600 Eur pirko 2008 m. gamybos automobilį SUBARU LEGACY. Praėjus 9 dienoms po sutarties sudarymo, važiuojant Raseinių mieste, automobilis pradėjo skleisti galimai gedimą žyminčius garsus, kuriuos išgirdęs ieškovas automobilį sustabdė, apžiūrėjo, o bandant automobilį užvesti iš naujo, to padaryti nepavyko. Gedimo momentu nuo sutarties sudarymo automobilis buvo nuvažiavęs 313 km. Ieškovas išsikvietė pagalbą ir automobilis buvo nutemptas į UAB „Autogrista“ priklausantį autoservisą, kuriame pirminės apžiūros metu automobiliui buvo konstatuotas variklio gedimas. Ieškovas 2016 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas nutraukti sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, o 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Transporto mokslinį tiriamąjį centrą (toliau – ir TMTC), prašydamas atlikti techninę ekspertizę. Atlikus ekspertizę, Ekspertizės išvadoje buvo konstatuota, kad automobilio variklis sugedo dėl nekokybiškai/netinkamai neseniai atlikto remonto. Perkant automobilį nei žodžiu, nei raštu nebuvo atskleisti jokie kiti daikto trūkumai, išskyrus tuos, kurie buvo nurodyti sutarties priede Nr. 1. Nei vienas iš priede nurodytų trūkumų nėra susijęs su automobilio variklio trūkumais. Nors sutartimi atsakovė įsipareigojo atskleisti visus prekės defektus, tačiau jokia forma neatskleidė, kad variklis buvo remontuotas, o tuo labiau remontuotas nekokybiškai. Atsakovė pažeidė savo pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktus ir atskleisti visą esminę informaciją, turinčią įtakos sutarties sudarymui. Tarp šalių yra susiklostę vartojimo sutartiniai santykiai, atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl privalo veikti atsakingai, atskleisti pirkėjui visus prekės trūkumus, kurie turi reikšmės prekių kokybei ir eksploatacijai. Nepašalinus šio trūkumo, automobiliu naudotis neįmanoma, o norint pašalinti šį trūkumą, tai užtruktų labai ilgą laiko tarpą ir kainuotų neproporcingą sumą, lyginant su automobilio kaina ir verte. Atsakovės įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, ieškovas nusipirko automobilį, kurio, nuvažiavus 313 km ir po 9 dienų, jis negalėjo naudoti dėl netinkamo prieš pirkimą atlikto remonto, ir kuris yra nenaudojamas iki šios dienos.

Atsakovė UAB „Autoris“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad transporto priemonė, iki ją parduodant ieškovui, buvo eksploatuojama beveik 9 metus, turėjo daug trūkumų, kurie nurodyti sutartyje. Atsakovė rekomendavo ieškovui nuvežti automobilį į specializuotą servisą, tačiau ieškovas atsisakė patikrinti automobilį, siekdamas išvengti papildomų išlaidų. Iškart po įsigijimo, 2016 m. gruodžio 12 d., automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus. Tai tik patvirtina, kad pardavimo metu jis buvo tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Be to, automobilis iš Danijos grįžo sava eiga, t. y. jam buvo išduoti laikinieji numerio ženklai ir juo buvo nuvažiuotas pakankamai ilgas atstumas, per kurį atsakovė įsitikino, kad iš esmės jokių gedimų automobilyje nepastebėta. Atsakovės nurodymu joks remontas ieškovui parduotam automobiliui nėra ir nebuvo atliktas. Atsakovės manymu, autotechninės ekspertizės specialisto nustatytas gedimas galėjo atsirasti dėl pirkėjo neįvykdytų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties 4.2 punkte, t. y. vieno iš jų – alyvos, jos filtrų pakeitimo. Nepakeitus alyvos ar neatlikus kitų rekomenduojamų automobilio tinkamo eksploatavimo užtikrinimo darbų, galėjo atsirasti specialisto išvadoje nurodytas gedimas. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p. nurodo, kad pirkėjas yra informuotas, jog perkant naudotą automobilį jis turi būti atidesnis, aktyvesnis, apdairesnis ir atidžiai apžiūrėti prekę. Specialisto išvadoje dėl automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gedimo nurodyta, kad tepalai automobiliui nebuvo pakeisti, t. y. pirkėjas tinkamai neįvykdė šios sutarties sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. V. 450 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Autoris“ bei 6,60 Eur pašto išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 3.1. p. nurodyta, jog pardavėjas, prieš priimant automobilį, pirkėjui rekomendavo kreiptis pagalbos į specializuotą servisą dėl patikrinimo. 2016 m. gruodžio 22 d. pretenzijoje ieškovas yra nurodęs, kad prieš perkant automobilį nebuvo galimybės apžiūrėti mechaninės dalies, tačiau atsakovės atstovui teismo posėdžio metu paklausus ieškovą, ar jam žinoma minėta sutarties nuostata, ieškovas paaiškino, jog jis pats atsisakė kreiptis į specializuotą servisą dėl papildomų išlaidų, nematė būtinybės, jam tuo metu automobilio būklė buvo tinkama, nekėlė jokių abejonių. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Teismo vertinimu, atsakovas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą net du kartus, bet ieškovas tokia teise nepasinaudojo, prisiimdamas su tuo susijusią riziką.

Teismo vertinimu, atsakovė automobilį įsigijo Danijoje ir jis į Lietuvą grįžo sava eiga, ką patvirtina leidimas važinėti su laikinuoju numerio ženklu, iš kurio matyti, kad automobiliui SUBARU LEGACY Danijoje 2016 m. lapkričio 11 d. vienai parai buvo išduotas laikinas numerio ženklas. Kad automobilis pirkimo pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai, patvirtina 2016 m. gruodžio 12 d. automobiliui atlikta techninė apžiūra, kuri atlikta praėjus dviem dienoms po automobilio įsigijimo. Teismas konstatavo, kad automobilio įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

Teismas padarė išvadas, jog ieškovas neįrodė, jog automobilio variklio defektas atsirado (buvo) iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui, taip pat ieškovas neįrodė, jog atsakovė perdavė netinkamos kokybės automobilį, kurio variklio defektas iš esmės buvo paslėptas.

Teismas konstatavo, kad atsakovė suteikė ieškovui galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę net du kartus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, taip pat atsisakė atsakovės siūlymo kompensuoti variklio remonto darbus. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo, kad buvusiai automobilio savininkei – atsakovei - iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, todėl negali kilti atsakovės atsakomybė dėl automobilio variklio trūkumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – R. V. ieškinį tenkinti, iš atsakovės UAB „Autoris“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nors Sutartimi pardavėjas įsipareigojo atskleisti visus prekės defektus, tačiau jokia forma neatskleidė, kad variklis buvo remontuotas, o tuo labiau remontuotas nekokybiškai, kaip buvo nustatyta ekspertizės išvadoje. Ekspertizės išvadoje taip pat nustatyta, kad variklis sugedo dėl netinkamai atlikto remonto ir jokių kitų priežasčių, sąlygojusių ar galėjusių sąlygoti šį gedimą, teismas nenustatė, o pardavėjas neįrodė. Ekspertizės išvadoje nurodyti darbai patvirtina, kad šis gedimas negalėjo būti pastebėtas įprastomis aplinkybėmis, o šio trūkumo neatskleidimas pirkėjui Sutartyje, kai visi kiti trūkumai yra nurodyti, pagrindžia, kad jis nebuvo akivaizdus ir negalėjo pirkėjo būti pastebėtas.

9.2. Pardavėjas privalėjo garantuoti, kad automobilis atitinka įprastus tokio pobūdžio automobiliams keliamus reikalavimus, kas šioje situacijoje reiškia, kad pardavėjas turėjo garantuoti ir variklio kokybę, t. y. tai, kad automobilio variklis veiks, nes pirkėjo apie kažkokius variklio defektus ar netinkamai atliktą remontą, kuris ekspertizės išvadoje buvo nustatytas kaip automobilio gedimo priežastis, pardavėjas neinformavo.

9.3. Pardavėjas yra profesionalas ir variklio trūkumų neatskleidė, todėl jo atsakomybės ribojimas automobilio variklio kokybės atžvilgiu, remiantis vien Sutarties 4.2. punktu, yra negalimas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Pardavėjas negali apriboti savo atsakomybės šia Sutarties nuostata, nes automobilio kokybę privalėjo garantuoti pagal įstatymą.

9.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad net automobilį nuvežus patikrinti į specializuotą servisą, variklio defektas ir netinkamai suremontuoto variklio faktas vis tiek nebūtų buvęs nustatytas, nes norint nustatyti šiuos trūkumus, būtų reikėję ardyti variklį, o tokie darbai apžiūrint perkamą automobilį paprastai nėra atliekami, nes jų atlikimas kainuotų neproporcingai palyginus su visa automobilio kaina. Tam, kad nustatyti variklio defektą, įprasto automobilio patikrinimo užtekę nebūtų net ir tuo atveju, jeigu pirkėjas būtų pasinaudojęs patikrinimo teise. Ekspertizės išvada pagrindžia, kad tam, jog nustatyti variklio defektą, reikėjo dalinai išardyti variklį. Šis defektas nebuvo pastebėtas ir atliekant techninę apžiūrą, kurios metu automobilis buvo pripažintas kaip techniškai tvarkingas.

9.5. Atkreipia dėmesį, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Teigti, kad 6 mėnesių terminas yra nesuderinamas su variklio kokybės užtikrinimu, kaip esminės automobilio dalies, kuri yra ilgalaikė ir kuri gali sugesti tik netinkamai ją eksploatuojant ar jai esant labai nusidėvėjusiai, nėra jokio pagrindo.

9.6. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirkėjas neįrodė, jog variklio defektas atsirado iki sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pardavėjas turėjo įrodyti, kad iki automobilio perdavimo pirkėjui automobilio variklis neturėjo defektų, kurie ekspertizės išvadoje buvo nustatyti kaip automobilio sugedimo priežastis. Nors pirkėjas šia prezumpcija rėmėsi ir ieškinyje, pardavėjas jokių ją paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkėjas turėjo įrodyti, jog automobilio variklio trūkumai egzistavo iki sutarties sudarymo, nepagrįsta ir nesąžininga.

9.7. Pardavėjas daiktų kokybę garantavo įstatymo pagrindu (CK 6.363 straipsnio 1 dalis), todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad pardavėjas neįrodė nei vienos iš CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurios galėtų panaikinti jo atsakomybę dėl variklio trūkumo atsiradimo.

9.8. Pirkėjo pasirinktas teisių gynybos būdas yra proporcingas ir tinkamas. Jis yra pasirinktas atsižvelgus į tai, kad pardavėjas garantavo automobilio kokybę, tačiau ši garantija nepasitvirtino, į tai, kad gedimo priežastis yra netinkamai atliktas remontas, kuris pirkėjui duoda prielaidą tikėtis, kad jei remontas bus atliktas dar kartą, jis vėl bus atliktas netinkamai, į tai, kad dėl trūkumo pobūdžio pirkėjas jo nepastebėjo ir net nebūtų pastebėjęs, jeigu automobilį būtų patikrinęs specializuotame servise.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo R. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, ir pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises bei pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 10 d. tarp šalių buvo sudaryta Ne naujos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 00 1896 (toliau – ir Sutartis) (CK 6.350 straipsnio 1 dalis), kuria ieškovas R. V. iš atsakovės UAB „Autoris“ už 4 600 Eur įsigijo automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyti transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos, vairo ir keleivių saugos sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, dujų išmetimo sistemos, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumai, kėbulo pažeidimai. Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 straipsniai).

Šalių Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad pirkėjas yra informuotas, jog perkant naudotą automobilį, t. y. sudarydamas šią prekės pirkimo-pardavimo sutartį, jis turi būti atidesnis, aktyvesnis, apdairesnis ir patikrinti bei atidžiai apžiūrėti prekę, kurią perka, pardavėjas (atsakovė) prieš priimant prekę pirkėjui (ieškovui) nurodė, kad rekomenduoja kreiptis pagalbos į specializuotą servisą (dėl apžiūros, patikrinimo), pirkėjas, atsisakęs tokios rekomendacijos, prisiima riziką dėl nepastebėtų prekės defektų jos priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas, sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakė kreiptis į specializuotą servisą, siekdamas išvengti papildomų išlaidų, nematė būtinybės, jam tuo metu automobilio būklė buvo tinkama, nekėlė jokių abejonių. 2016-12-10 pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjas patvirtino, kad jį tenkina prekė po jos apžiūrėjimo, jokių pretenzijų dėl jos trūkumų, nurodytų perdavimo akte, jis neturi (Sutarties 10 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), tačiau šia teise nepasinaudojo, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Pažymėtina, kad pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuomet, jeigu automobilis būtų patikrintas specializuotame servise, variklio defektai ir netinkamai suremontuoto variklio faktas vis tiek nebūtų buvęs nustatytas. Byloje pateikta specialisto išvada patvirtina, kad norint nustatyti variklio defektus ir pasiekti variklio dugninę, buvo būtina nuardyti daug papildomų detalių, mazgų, nuimti pirmąją, o vėliau - ir antrąją dugninės dalį. Taigi, norint nustatyti šiuos trūkumus, būtų reikėję ardyti variklį, o tokie darbai, apžiūrint perkamą automobilį, suprantama, nėra atliekami. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas šia teise būtų pasinaudojęs, nustatyti variklio defektą įprasto automobilio patikrinimo metu nėra galimybės. Pastebėtina ir tai, kad variklio defektas nebuvo pastebėtas ir 2016-12-12 atliekant privalomąją automobilio techninę apžiūrą, kurios metu automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingu, todėl net ir atlikus automobilio patikrinimą specializuotame servise, paslėptas variklio gedimas negalėjo būti matomas ir nebūtų buvęs nustatytas.

Pažymėtina, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiškai naują. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Pripažintina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Kaip jau minėta, ieškovas automobilį iš atsakovės įsigijo 2016 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 00 1896 pagrindu. 2016-12-10 prekės perdavimo aktu automobilis buvo perduotas ieškovui R. V.. 2016 m. gruodžio 19 d., praėjus 9 dienoms po sutarties sudarymo ir automobiliui nuvažiavus 313 kilometrų, automobilis ėmė skleisti galimai gedimą rodančius garsus. Ieškovui sustabdžius automobilį ir bandant jį užvesti iš naujo, to padaryti nepavyko. UAB „Autogrista“ pagalba automobilis buvo nuvežtas į servisą, kuriame konstatuotas variklio gedimas. 2017-02-23 ieškovas kreipėsi į Transporto mokslinį tiriamąjį centrą tikslu atlikti techninę ekspertizę, siekiant nustatyti automobilio variklio gedimo priežastis. Specialisto išvadoje Nr. 2017-03-20/1 Dėl automobilio SUBARU LEGACY, v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo nurodyta, kad tyrimo metu buvo nuspręsta nuimti variklio dugninę. Norint pasiekti variklio dugninę, teko nuardyti daug papildomų detalių, mazgų. Prieš atsukant varžtus, buvo atkreiptas dėmesys į varžtų galvutes, kur aiškiai matėsi, kad jie buvo atsukinėti/prisukinėti. Prieš išleidžiant alyvą, matuokliu buvo nustatytas alyvos lygis variklyje – alyvos lygis buvo aukščiau žemiausio leistino. Atkreiptas dėmesys, kad elektros generatoriaus diržo informaciniai užrašai nenusitrynę, kas rodo, kad dirželis buvo neseniai keistas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuėmus pirmąją dugninės dalį, jos viduje iš karto pastebėta daug smulkių metalo drožlių ir gausus šviežio hermetiko sluoksnis ant dugninės kraštų. Tapo aišku, kad drožlės - tai sutrintų švaistiklių įdėklų likučiai. Kad pasiekti ir išmontuoti švaistiklių įdėklus, teko dar papildomai numontuoti kai kuriuos mazgus ir nuimti antrąją dugninės dalį. Tada buvo atsukti švaistiklių varžtai, nuimti dangteliai ir išimti sudilę, dalinai užsipleišėję įdėklai. Taip pat pastebėta, kad variklio alyvos priėmiklio tinklelis yra dalinai užkimštas hermetiko likučiais, bet tai netapo įdėklų užsipleišėjimo ar sudilimo priežastimi, nes raudona signalinė alyvos slėgio lemputė neįsižiebė, kas leidžia manyti, jog alyvos slėgis buvo pakankamas, o alyvos veikė tinkamai. Pateikta išvada, kad automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis sugedo švaistiklių įdėklams užsipleišėjus ir prasisukus ant alkūninio veleno švaistiklinių kakliukų. Kadangi alyvos slėgis variklio sistemoje gedimo metu nebuvo kritęs, kad įsižiebtų perspėjimo lemputė, manoma, kad įdėklai užsipleišėjo bei prasisuko dėl nekokybiškai/netinkamai atlikto remonto juos keičiant. Net ekspertizės metu užvedus variklį, nebuvo įsižiebusi raudona perspėjanti lemputė. Ekspertai, atsakydami į klausimą, kokia yra gedimo priežastis, nurodė, jog alkūninio veleno švaistiklių įdėklai užsipleišėjo bei prasisuko dėl nekokybiškai/netinkamai atlikto remonto juos keičiant. Pagal nustatytus požymius, tokius kaip kad nevienodi varžtų galvučių profiliai, varžtai nevienodai pažeisti korozijos, panaudotas negamyklinis varžtas beveik nepažeistas korozijos, ant originalių varžtų galvučių matomi palyginti „švieži“, korozijos nepaveikti, atsukant/prisukant varžtą atsiradę pažeidimai, galima teigti, kad remontas atliktas palyginti neseniai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Transporto mokslinio tiriamojo centro 2017 m. kovo 20 d. specialisto išvadą Nr. 2017-03-20/1, kad remontas galimai atliktas palyginti neseniai, pažymėjo, kad tai negali patvirtinti automobiliui atlikto remonto laiko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei įvertinus bylos aplinkybes, spręstina, jog labiau tikėtina, jog specialisto išvadoje nurodytą „palyginti neseniai atliktą variklio remontą“ atliko būtent atsakovė, o ne ieškovas. Atsakovė yra verslu užsiimanti įmonė, UAB „Autoris“ interneto svetainėje nurodyta, kad jos veiklos sritis yra automobilių prekyba, internetinėje svetainėje Autoplius.lt nurodytos transporto priemonės, kuriomis prekiauja atsakovė UAB „Autoris“. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad automobiliai į Lietuvą pergabenami su defektais, apdaužyti, todėl visiškai tikėtina, kad atsakovė, prieš parduodama transporto priemones, jas suremontuoja, o vėliau parduoda. Byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad automobilio variklio remonto darbus būtų atlikęs ieškovas. Ieškovas tuoj pat po automobilio gedimo, 2016-12-22 pateikė atsakovei pretenziją, nurodydamas nustatytą variklio gedimą ir prašydamas nedelsiant grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus bei kompensuoti patirtas išlaidas automobilio eksploatavimo laikotarpiu. Atsakyme į 2017-01-11 pranešimą ieškovas taip pat nurodė, kad negrąžinus už automobilį sumokėtų pinigų ir patirtų išlaidų, jis kreipsis į teismą. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo pat automobilio gedimo (2016-12-19) visą laiką reikalavo grąžinti pinigus už automobilį, visiškai neketindamas jo remontuoti. Nei 2016-12-12 pretenzijoje, nei 2017-01-18 atsakyme nėra jokių užuominų apie ieškovo ketinimą remontuoti automobilį. Priešingai, siekdamas nepatirti dar daugiau išlaidų, ieškovas 2017-01-18 netgi atsisakė kreiptis į Transporto mokslinį tiriamąjį centrą.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>, 25 punktas). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo parduotas ieškovui su paslėptu defektu – sudilusiais ir dalinai supleišėjusiais įdėklais, pastariesiems prasisukus ant alkūninio veleno švaistiklinių kakliukų, o įdėklai užsipleišėjo bei prasisuko dėl nekokybiškai/netinkamai atlikto remonto juos keičiant. Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad šio variklio gedimo nebuvo galima pastebėti nei vizualiai apžiūrint automobilį specializuotame servise, nei atliekant privalomąją techninę apžiūrą, nes automobilio gedimai buvo nustatyti tik atlikus pilną variklio išardymą. Taigi, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 10 d., ieškovas minėtu automobiliu nuvažiavo tik 313 kilometrų, po 9 dienų nuo automobilio įsigijimo automobilis sugedo taip, kad jo nebegalima buvo užvesti. Byloje nustatytų ir specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad automobilis, pieš parduodant jį ieškovui, buvo nekokybiškai remontuotas ir jau perleidimo ieškovo nuosavybėn metu turėjo paslėptų trūkumų, kurie atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui ir apie kuriuos R. V. nebuvo informuotas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymą, t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, sprendžia, kad atsakovė yra atsakinga už paslėptus automobilio variklio trūkumus.

Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovui įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus 9 dienas, paaiškėjo tokių variklio trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Pardavėjui buvo žinomas ieškovo įsigijimo tikslas – automobilio naudojimas asmeniniams tikslams.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ne naujos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 00 1896 pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį 2008 metais pagamintos transporto priemonės parametrus bei komplektaciją; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti ar ne; 3) atsakovė galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdama nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovo apie parduodamo automobilio paslėptus defektus; 4) ieškovas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes atsakovei pardavus automobilį su paslėptais defektais, jis nėra užtikrintas, kad atsakovė nesuremontuos variklio pačiu pigiausiu ir jokių garantijų neteikiančiu būdu; 5) atsakovė nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovei būtų grąžintas jos parduotas automobilis, ieškovui – jo už automobilį sumokėti pinigai. Apibendrinant išdėstytus motyvus spręstina, jog ieškovas dėl netinkamo Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.

Pažymėtina ir tai, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis numato, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad 6 mėnesių terminas yra nesuderinamas su variklio kokybės užtikrinimu, kaip esminės automobilio dalies, kuri yra ilgalaikė ir kuri gali sugesti tik netinkamai ją eksploatuojant ar jai esant labai nusidėvėjusiai. Pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, kad nusipirkus automobilį iš profesionalaus pardavėjo ir jam nenurodžius jokių variklio trūkumų, tokio automobilio variklis bent 6 mėnesius nesuges dėl priežasčių, nesusijusių su netinkama eksploatacija ar netinkamu remontu, kuris ekspertizės išvadoje buvo nurodytas kaip variklio defekto atsiradimo priežastis.

Minėta, kad atsakovė, kaip pardavėja, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovės atsakomybę šalinančius pagrindus (šio sprendimo 23, 26 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodinėjo, kad netinkamai atliktas variklio remontas buvo atliktas po automobilio perdavimo ieškovui, tik nurodė, kad automobilio variklio gedimas galėjo atsirasti dėl ieškovo sutartyje neįvykdytų įsipareigojimų, t. y. dėl alyvos bei filtrų nepakeitimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad alyvos slėgis buvo pakankamas, o alyva veikė tinkamai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo diagnozuoti tik pilnai išardžius variklį ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, į tai, jog ieškovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji šalis, o atsakovė – profesionalė, teikianti automobilių pardavimo paslaugas, teismas sprendžia, kad atsakovė nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

CK 6.334 straipsnyje įtvirtintos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės. CK 6.363 straipsnyje tokios pačios teisės yra įtvirtintos vartotojo, kuris yra pirkėjas, atžvilgiu. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės arba, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, taip pat reikalauti kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas

Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-100/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-100/2011">3K-3-100/2011</a>).

Ieškovas kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, kas nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamo kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimus, nenurodė, kad jis įsipareigoja grąžinti atsakovei automobilį SUBARU LEGACY. Patenkinus ieškinio reikalavimus, t. y. priteisus ieškovui išlaidas už sumokėtą automobilį bei patirtas išlaidas už gedimo priežasties nustatymą, ieškovas turi grąžinti atsakovei automobilį SUBARU LEGACY.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Tenkinus ieškinį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo R. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš atsakovės UAB „Autoris“.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovo 795,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, ir 118 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pagrįstos PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymu, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovės UAB „Autoris“ ieškovui priteistinos 913,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2016 m. gruodžio 10 d. tarp R. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Autoris“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Autoris“, juridinio asmens kodas 301549599, ieškovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 600 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai eurų) už automobilį, 648,08 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 08 ct) už gedimo priežasties nustatymą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (4600 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 913,60 Eur (devyni šimtai trylika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti ieškovą R. V. grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Autoris“ automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė.