Dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei R. G.

Civilinė byla Nr. e2S-168-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03539-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.6; 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15158-494/2023 pagal ieškovės S. G. ieškinį dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei R. G..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių R. G. (toliau – ir atsakovė) ir A. G. nuosavybe R. G. asmeninės nuosavybės teise registruotą sodo pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių R. G. ir A. G. santuokos metu žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus bei įrengtus statinius – pirtį ir pavėsinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatant A. G. ½ dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iš kurių ¾ dalis arba 37,5 proc. paveldi ieškovė, taip pat prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei 12 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovės atstovei dienos, ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent: 1) pateikti oficialius įrodymus apie nurodomų statinių vertę; 2) pateikti 2009 m. lapkričio 5 d. apylinkės teismo sprendimą, kurio pagrindu įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise ginčo turtas; 3) pateikti duomenis apie tai, ar yra užvesta paveldėjimo byla, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po ieškovės tėvo mirties, ar ieškovės tėvas nebuvo palikęs testamento; 4) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu notarę, kurios žinioje yra paveldėjimo byla; 5) pridėti duomenis apie notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl paveldėto turto apyrašo sudarymo, patį turto apyrašą; 6) pateikti rašytinius įrodymus, kad ieškovės tėvas prisidėjo prie ieškinyje nurodytų ginčo turto pagerinimų, pastatų, įrangos sistemos įrengimo, renovavimo, baldų ir kitų daiktų pirkimo; kad tokiems darbams atlikti turėjo lėšų; apie tėvo turtinę padėtį po santuokos su atsakove sudarymo; 7) pateikti duomenis apie tai, kad ieškovės tėvas ir atsakovė nebuvo sudarę vedybinės sutarties.

3. Šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. padavė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės S. G. ieškinį laikė nepaduotu ir ieškinį su priedais grąžino ieškovei.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė, šalindama 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, tinkamai neištaisė visų nustatytų trūkumų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė turto vertinimo. Teismas vertino, kad nors ieškovė nurodo, jog negali patekti nei į žemės sklypą nei į statinius, neturi kadastrinių duomenų apie šiuos statinius, o atsakovė atsisako sudaryti galimybę ieškovei su jos pasirinktu turto vertintoju atvykti į žemės sklypą bei apžiūrėti ginčo statinius, todėl teismo prašo priimti ieškinį bei atidėti žyminio mokesčio už reikalavimą dėl pirties ir pavėsinės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe sumokėjimo klausimą iki ieškovė gaus iš vertintojų ginčo objektų vertinimą arba nustatyti papildomą terminą ginčo objektų vertinimui pateiktim tačiau nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei kiti teisės aktai tokios procesinės galimybės nenumato. CPK imperatyviai nurodoma, jog teikiant ieškinį, turi būti sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis ir pridėti tai pagrindžiantys įrodymai, taigi, nenurodžius turto vertės, nėra galimybės paskaičiuoti, kokio dydžio žyminį mokestį ieškovė turėtų sumokėti. Teismas taip pat akcentavo, kad nors ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad ieškovės tėvas turėjo pajamų, tačiau tai savaime neįrodo fakto, jog iš tų pajamų ieškovės tėvas prisidėjo prie ginčo turto pagerinimų, baldų ir kitų daiktų pirkimo.

6. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti ieškovė nepateikė, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo ieškinį priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė S. G. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą.

8. Nurodo, kad nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Pažymi, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė pagal ieškinyje nurodytą ginčo objektų kainą yra apmokėjusi žyminį mokestį. Nors ir nesant oficialaus turto vertinimo, ginčo objektų vertė ieškinyje buvo nurodyta, kas lėmė ir tai, kad buvo apmokėtas žyminis mokestis. Atsakovei atsisakius įsileisti ieškovę su turto vertintoju, teismui buvo pateiktas alternatyvus argumentuotas prašymas – arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą iki bus nustatyta turto vertė, arba nustatyti papildomą terminą turto vertinimui atlikti. Nors šis reikalavimas nebuvo surašytas pažodžiui kaip prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau savo esme ir pobūdžio jis atitiko būtent tokį prašymą.

9. Akcentuoja, kad skundžiama nutartis buvo priimta nepasibaigus ieškinio trūkumams šalinti nustatytam terminui (jo pabaiga suėjo 2023 m. gruodžio 18 d.). Negana to, 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis ieškovei buvo išsiųsta tik 2023 m. gruodžio 20 d., o įteikta 2023 m. gruodžio 21 d., kas vėlgi reiškia, kad nutartis buvo išsiųsta jau pasibaigus ieškinio trūkumams šalinti nustatytam terminui, dėl ko ieškovė negalėjo pasinaudoti galimybe paskutinę ieškinio trūkumų šalinimo dieną pateikti patikslintą prašymą.

10. Tvirtina, kad ieškinio trūkumas – pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovės tėvas A. G. prisidėjo prie baldų ir kitų daiktų pirkimo, buvo suformuluotas nepagrįstai, iš anksto teismui žinant, kad tokio reikalavimo (ieškinio trūkumo) ieškovė negalės įvykdyti (pašalinti). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui ir prašymą išduoti leidimą gauti ieškovės tėvo banko sąskaitos išrašą, kad, vadovaudamasi išrašo duomenimis, galėtų pateikti užklausas tretiesiems asmenims siekiant gauti išsamesnius duomenis apie ieškovės tėvo prisidėjimą gerinant iš esmės asmeninės nuosavybės teise valdomą atsakovės turtą. Su ieškiniu taip pat buvo pateiktas AB Swedbank atsisakymas teikti duomenis, kol nebus gautas teismo leidimas. Tai reiškia, kad ieškovė papildomų duomenų su ieškiniu nepateikė ne todėl, kad jų tiesiog nepateikė, o dėl to, kad tokių duomenų objektyviai neturi galimybės gauti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės S. G. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės S. G. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kontatavus, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento visų trūkumų, t. y. nepateikė oficialių įrodymų apie nurodomų statinių vertę, dėl ko nėra galimybės paskaičiuoti, kokio dydžio žyminį mokestį ieškovė turėtų sumokėti, o nors ir pateikė ieškovė duomenis apie tai, kad ieškovės tėvas A. G. turėjo pajamų, tačiau tai savaime neįrodo fakto, jog iš tų pajamų ieškovės tėvas prisidėjo prie ginčo turto pagerinimų, baldų ir kitų daiktų pirkimo. Ieškovės įsitikinimu, atsisakymas priimti ieškinį ir ieškinio grąžinimas ieškovei šiuo atveju neatitinka ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikrosios paskirties, yra nepagrįstas, pažeidžiantis procesinės teisės normas ir užkertantis ieškovei kelią realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

13. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieškinio, teismas, remdamasis ieškinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieškinio sumą, kuri būtų reikšminga apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį.

14. Kasacinio praktikoje nurodoma, kad siekiant neužkirsti kelio civilinio proceso dalyviams pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, jeigu ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku, ieškinio sumą, išsprendęs ginčą, nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2023).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, šalindama 2023 m. gruodžio 1 d. teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pateikė alternatyvius prašymas – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, iki ieškovė atliks ginčo objektų vertinimą, arba nustatyti papildomą terminą turto vertinimui atlikti, motyvuodama tuo, kad atsakovė R. G. atsisakė įsileisti ieškovę su turto vertintoju, ginčo statiniai stovi atsakovės asmenine nuosavybės teise registruotame žemės sklype, ieškovė ieškinio pateikimo metu neturi jokių daiktinių teisių nei į žemės sklypą, nei į statinius, taip pat ieškovė neturi kadastrinių duomenų apie šiuos statinius, kuriais galėtų pasinaudoti ir perduoti juos turto vertintojui.

16. Įvertinęs faktiškai susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju dėl objektyvių nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių ieškovė negali tiksliai įkainoti savo ieškinio pagal turto rinkos vertę, todėl šioje bylos stadijoje pareiga preliminariai nustatyti žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, dydį, vadovaujantis minėtomis CPK normomis, teko pirmosios instancijos teismui, tačiau pastarasis šių nuostatų netaikė. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio primokėjimo klausimas gali kilti visoje bylos proceso eigoje, tam yra įtvirtintas trūkumų šalinimo institutas, kartu nustatant procesinius padarinius asmeniui, jeigu teismo nurodymų, be kita ko, ir dėl žyminio mokesčio primokėjimo, yra nesilaikoma (CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 2 dalis). Žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštus reikalavimus klausimas galutinai išsprendžiamas priimant byloje baigiamąjį procesinį dokumentą (sprendimą, nutartį), kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo pratęsti terminą ieškinio trūkumams šalinti. Kaip minėta, ieškovė, šalindama 2023 m. gruodžio 1 d. teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismui pateikė alternatyvius prašymas – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, iki ieškovė atliks ginčo objektų vertinimą arba nustatyti papildomą terminą turto vertinimui atlikti. Prašymas nustatyti papildomą terminą turto vertinimui atlikti savo esme ir pobūdžiu atitiko prašymą pratęsti terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo nepasisakė.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

19. Atsižvelgdamas į cituotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2023 m. gruodžio 1 d. nutartyje nustatydamas ieškinio trūkumą –pateikti oficialius įrodymus apie nurodomų statinių vertę ir nurodydamas terminą jam pašalinti, neišaiškino ieškovei kaip nustatytą trūkumą reikėtų taisyti, nenurodė jo šalinimo būdų, nors siekdamas, kad įpareigojimų turinys ieškovei būtų aiškus ir suprantamas, turėjo pareigą tai aiškiai aptarti 2023 m. gruodžio 1 d. nutarties motyvuojamoje ar rezoliucinėje dalyse. Taip pat pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje įpareigodamas pateikti visus rašytinius įrodymus, kad ieškovės tėvas prisidėjo prie ieškinyje nurodytų ginčo turto pagerinimų, pastatų, įrangos sistemos įrengimo, renovavimo, baldų ir kitų daiktų pirkimo, kad tokiems darbams atlikti turėjo lėšų, apie tėvo turtinę padėtį po santuokos su atsakove sudarymo, iš esmės jau kreipimosi į teismą momentu pareikalavo ieškovę įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės argumentai neįtikino pirmosios instancijos teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir, jo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti, nelaikytina ieškinio trūkumais, dėl kurių civilinis procesas negali prasidėti, nes ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

20. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei 12 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovės atstovei dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Minėta nutartis ieškovės atstovei advokatei buvo išsiųsta 2023 m. gruodžio 4 d. per EPP sistemą ir pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį laikoma įteikta 2023 m. gruodžio 5 d. Termino ieškinio trūkumams pašalinti eiga pagal CPK 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą prasidėjo 2023 m. gruodžio 6 d., o pagal CPK 74 straipsnio 5 dalį baigėsi 2023 m. gruodžio 18 d. Kadangi skundžiama nutartis priimta 2023 m. gruodžio 15 d., sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad minėta nutartis priimta net nepasibaigus ieškinio trūkumams šalinti nustatytam terminui.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, žyminio mokesčio primokėjimą ir procesinių terminų pabaigą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovės S. G. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė