Civilinė byla Nr. e2S-176-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00130-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.6; 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1077-1105-2024 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Longo LT“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Longo LT“ (toliau – ir atsakovė) 6 720,72 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 18 d. iš atsakovės įsigijo transporto priemonę – automobilį „F. F.“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 390 Eur. Po automobilio įsigijimo, dėl jo kokybės ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau nebuvo pasiūlytas joks problemos sprendimo būdas, todėl ieškovė kreipėsi į autorizuotą „F.“ automobilių servisą, kur buvo nustatyta, jog yra trūkusi variklio galvutė. Teigė, kad jai buvo parduotas automobilis su paslėptu defektu – sugedusiu automobilio varikliu. Ieškovė kreipėsi su pretenzija atlyginti remonto išlaidas arba grąžinti sumokėtus už automobilį pinigus, tačiau atsakovė nereagavo. Dėl nurodytų priežasčių yra priversta kreiptis į teismą.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė nesuformulavo konkretaus reikalavimo, iš kurio būtų aišku, kokio teisinio rezultato pareikštu ieškiniu ji siekia. Tai yra, iš ieškinio reikalavimo nėra aišku, ar ieškovė siekia grąžinti automobilį atsakovei ir atgauti iš atsakovės sumokėtą pinigų sumą, ar gauti žalos atlyginimą už patirtas automobilio remonto išlaidas. Ieškovė savo reikalavime to nedetalizavo.
5. 2024 m. sausio 16 d. ieškovės atstovas advokatas Ž. R. pateikė byloje prašymą pratęsti terminą ieškinio reikalavimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė yra dirbanti pamaininį darbą, dėl to yra sudėtinga rasti galimybę suderinti ieškinio trūkumų šalinimo klausimus, atsižvelgiant į bendrą užimtumą, parengti procesinį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB „Longo LT“ laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla teisme yra užvesta ieškovės, kurią atstovauja teisininkas profesionalas. Ieškovės atstovo prašymas dėl termino pratęsimo nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtintų, kad ieškovė dėl savo darbo pobūdžio negali su atstovu suderinti ieškinio reikalavimo dalyko. Ieškinio trūkumų pašalinimui nėra reikalinga surinkti papildomų rašytinių įrodymų, kas tikėtina, galėtų užimti ilgesnį laiko tarpą jų išreikalavimui. Ieškovė buvo įpareigota sukonkretinti ir tiksliai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus, iš kurių būtų aiškus siekiamas rezultatas. Pateikto prašymo kontekste teismas neturi galimybės įvertinti jame dėstomų aplinkybių tikrumo bei pastarųjų ryšio su ieškovės reikalavimu.
8. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio trūkumų pagal teismo nurodymus ieškovė nepašalino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė V. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nurodo, kad su tokia teismo nutartimi nėra pagrindo sutikti. Ieškovės pozicija yra aiškiai išreikšta – ji siekia atgauti (prisiteisti) iš atsakovės įsigyto automobilio remontui jau skirtas savo pinigines lėšas, nes negalima jo tinkamai eksploatuoti ir, kadangi paaiškėjo variklio defekto aplinkybės, prisiteisti specialisto – kilnojamojo turto vertintojo nustatytas sumas dėl variklio keitimo pagal atliktą vertinimo išvadą. Nėra ieškovės ieškinyje suformuluoto jokio reikalavimo sugrąžinti automobilį atsakovei.
11. Pažymi, kad ieškovė yra dirbanti pamaininį darbą parduotuvėje ir suderinti galimybę susitikimui dėl konsultacijos, reikšmingų procesinių dokumentų parengimo yra ribotos. Teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi, kuri laikoma įteikta el. ryšio priemonėmis 2024 m. sausio 9 d., iki 2024 m. sausio 15 d. imtinai įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus. Akivaizdu, jog nustatytas 5 darbo dienų terminas, atsižvelgiant į ieškovės ir advokato užimtumą kitose bylose, nėra pakankamas ir protingas, kad tikslinti ieškinio reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės V. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės V. B. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovei V. B. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje, be kita ko, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
14. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
15. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš ieškovės V. B. pareikšto ieškinio turinio (ieškinio pagrindo ir dalyko) yra aiški ir suprantama reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Longo LT“ patirtas 3 248,12 Eur automobilio remonto išlaidas, specialisto – kilnojamojo turto vertintojo nustatytą 3 342,60 Eur sumą dėl variklio keitimo pagal atliktą vertinimo išvadą ir už transporto priemonės remonto kaštų nustatymą sumokėtą 130 Eur sumą (viso 6 720,72 Eur) esmė, pagrindas ir ribos. Tuo atveju, jeigu, pirmosios instancijos teismo manymu, byloje tikslinga gauti išsamesnius duomenis apie ieškovės, kaip pirkėjos, pasirinktą teisių gynimo būdą, pirmosios instancijos teismas gali parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje atkreipti ieškovės dėmesį į tai ir perklausti, ar ieškovė suformuluotu reikalavimu siekia prisiteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Tačiau pagrindo daryti išvadą, kad dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, nėra. Priešingas susiklosčiusios situcijos aiškinimas neproporcingai apribotų ieškovės teisę į teisminę gynybą ir pažeistų teisminės gynybos prieinamumo principą. Pažymėtina, kad nei ieškinio reikalavimuose, nei motyvuose nėra formuluojamas reikalavimas grąžinti automobilį atsakovei ir atgauti iš atsakovės sumokėtą pinigų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesuformulavo konkretaus reikalavimo, iš kurio būtų aišku, kokio teisinio rezultato pareikštu ieškiniu ji siekia, atitinkamai, neturėjo pakankamo pagrindo ieškinio trūkumų šalinimo institutui taikyti.
17. CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis).
18. Teismų praktikoje nurodoma, kad CPK 77 straipsnio 1 dalies norma teismui suteikta diskrecijos teisė savo iniciatyva ar atsižvelgus į byloje dalyvaujančių asmenų prašymą pratęsti teismo paskirtą ir dar nepasibaigusį terminą tam tikram procesiniam veiksmui atlikti. Tačiau diskrecijos teisė nėra absoliuti, įgyvendindamas ją teismas yra saistomas bendrųjų civilinio proceso principų, be kita ko, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimų, įpareigojančių teismą rūpintis, jog civilinė byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinimas jos išnagrinėjimas (CPK 7 straipsnis, 72 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1525-516/2017). Pažymėtina ir tai, kad CPK nėra nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškovui yra pakankamas, todėl šiuo atveju būtina vadovautis protingumo principu ir įvertinti, kokio pobūdžio trūkumai yra nustatyti ir kiek gali prireikti laiko jiems pašalinti.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. sausio 15 d. įskaitytinai pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Minėta nutartis ieškovės atstovui advokatui išsiųsta 2024 m. sausio 8 d. per EPP sistemą ir pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį laikoma įteikta 2024 m. sausio 9 d. Termino ieškinio trūkumams pašalinti eiga pagal CPK 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą prasidėjo 2024 m. sausio 10 d., kas reiškia, kad faktiškai pirmosios instancijos teismas nustatė trumpesnį nei septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovė manydama, kad per šį terminą nespės ištaisyti ieškinio trūkumų, turėjo teisę prašyti šį terminą pratęsti ir tokia galimybe pasinaudojo. Nepasibaigus teismo nustatytam terminui (CPK 76 straipsnio 4 dalis) ieškovės atstovas advokatas per EPP sistemą 2024 m. sausio 15 d. pateikė prašymą dėl termino pratęsimo iki 2024 m. sausio 22 d., nurodydamas, kad ieškovė dirba pamaininį darbą, dėl to yra sudėtinga rasti galimybę suderinti ieškinio trūkumų šalinimo klausimus, atsižvelgiant į bendrą užimtumą, parengti procesinį dokumentą, t. y. įvardindamas aplinkybes, kliudžiusias laiku ištaisyti trūkumus. Ieškovės atstovo pareikštas prašymas pratęsti nustatytą terminą iki 2024 m. sausio 22 d. neprieštaravo protingumo kriterijams.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nesilaikė įstatyme įtvirtinto minimalaus termino reikalavimo, ieškovės atstovo prašymas dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo turėjo būti tenkintas.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir formaliai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
