Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-52-531/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01081-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties teisėtumo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. 2023 m. lapkričio 8 d. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį 300 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad UAB „T.“ muitinės tarpininkas A. K., atstovaudamas UAB „O.“, 2023 m. gegužės 24 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui, pateikė elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – EED), kuria eksporto procedūrai (siuntėjas – UAB „O.“, (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini)) deklaravo 30 prekių – įvairių detalių. Minėtos EED 17 langelyje nurodyta, kad prekių šalis gavėja - Rusija, 40 ir 44 langeliuose nurodytuose dokumentuose – sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gegužės 19 d.), CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gegužės 23 d.) – nurodyta, kad prekių pirkėja ir gavėja (duomenys neskelbtini). Šie pateikti dokumentai ir duomenys patvirtino aplinkybę, kad prekes buvo ketinama eksportuoti į Rusiją. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas 27-os prekės (rankinių elektrinių įrankių dalys, KN kodas 84679900 00, neto svoris – 48,4 kg) mėginys (mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gegužės 25 d.)). Muitinės laboratorijoje ištyrus paimtą mėginį, 2023 m. birželio 6 d. Kauno teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad deklaruotos prekės nomenklatūros kodas 84679900 00 keičiasi į 8482 10 10 (rutuliniai guoliai). 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau – Reglamentas) 3k straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti prekes, kurių KN kodas 8482 10 <…> bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Muitinės tarpininko atstovas A. K. EED 33 langelyje netiksliai nurodė prekių – rutulinių guolių – KN kodą 8467900 00 (turėjo būti 8482 10 10), kas turėjo įtakos draudimų taikymui. Tokiais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 3k straipsnio 1 dalį. Dėl šio nutarimo buvo pateiktas skundas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 25 d. priėmė nutartį, kuria A. K. atstovo advokato E. Vinckaus skundą atmetė ir paliko galioti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. A. K. atstovas advokatas E. Vinckus pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nei Kauno teritorinė muitinė, nei teismas nenustatė, kad A. K. būtų pažeidęs prekių deklaravimo tvarką. Priešingai, jis pateikė tikslius deklaruojamos prekės duomenis pagal gamintojo specifikaciją, turimas sąskaitas ir kitus papildomus dokumentus. Klasifikuojant prekes pirmiausia dėmesys turi būti atkreiptas į objektyvias prekių savybes ir charakteristikas, taip pat į produkto kilmę, vertę, funkcijas ar galimą panaudojimą. Teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino, kad deklaruojamos prekės nėra priskirtinos dvejopo naudojimo prekėms. Taigi, pagal turimus prekes apibūdinančius dokumentus, gamintojo specifikaciją, A. K., nepažeisdamas prekių deklaravimo tvarkos, pagrįstai prekes priskyrė rankinių elektrinių prietaisų dalims, o ne išskyrė jas kaip atskiras prekes – rutulinius guolius. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kokias veikas atliko A. K., kurios leido konstatuoti, kad jis pažeidė prekių deklaravimo tvarką ir kuo remiantis, jis turėjo ginčo prekes deklaruoti priešingai nei pateikta gamintojo specifikacijoje bei prekes apibūdinančiuose dokumentuose. Pažymi, kad deklaruota prekė yra konkretaus „(duomenys neskelbtini)“ smūginio gręžtuvo dalis, kuri vien tik arba daugiausia skirta šios rūšies mašinai ir kuri negali būti naudojama kaip atskira prekė, todėl ginčo prekė turi būti klasifikuojama toje pačioje pozicijoje, kaip ir įrenginys, kurio sudėtinė dalis ji yra, t. y. rankų darbui skirtas įrankis, pneumatinis, hidraulinis arba su įmontuotu elektros ar ne elektros varikliu. Kauno teritorinės muitinės išvada, kad deklaruota prekė gali būti traktuojama kaip atskira prekė, tėra subjektyvus pareigūno vertinimas, nepagrįstas turimais dokumentais, gamintojo specifikacija, PVM sąskaitomis-faktūromis, įrenginio – „(duomenys neskelbtini)“ smūginio gręžtuvo aprašymu ir scheminiu pavaizdavimu. Atitinkamai teismas, netyręs byloje esamų dokumentų, nevertinęs A. K. paaiškinimų, rėmėsi tik Kauno teritorinės muitinės pateikta įvykių versija, taip patvirtindamas nepagrįstą Kauno teritorinės muitinės sprendimą klasifikuoti prekes kaip atskiras prekes, suteikiant joms rutulinių guolių, o ne rankų darbui skirtų įrankių dalių kodą. Taigi, šiuo atveju, nei Kauno teritorinė muitinė, nei teismas nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos galimai padarytos veikos aplinkybės. Teismas, kaip ir Kauno teritorinė muitinė, pagrindiniu įrodymu laikė Prekių klasifikavimo aktą, neva įrodantį A. K. deklaracijoje pateiktų duomenų netikslumą, tačiau byloje liudytoja apklausta Prekės klasifikavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusi pareigūnė taip ir nesugebėjo paaiškinti, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad „(duomenys neskelbtini)“ smūginio gręžtuvo dalis – guolis (specifikacijoje pažymėtas 25 ir 27 numeriu) laikoma atskira preke. Priešingai byloje nustatyta, kad iš esamų prekės aprašymų, gamintojo specifikacijos, PVM sąskaitų-faktūrų, kartu su ginčo preke buvo gabenamos ir kitos „(duomenys neskelbtini)“ smūginio gręžtuvo dalys, ginčo prekės nėra dvejopo naudojimo prekės ir yra skirta tik šiam gręžtuvui veikti, todėl A. K. ginčo prekes pagrįstai priskyrė KN 8467 pozicijai. Teismas nenurodė, kuo remiantis nėra pagrindo abejoti Kauno teritorinės muitinės darbuotojos kompetencija dėl prekės kodo ginčo prekei priskyrimo teisingumo. Nesutinkama su tokia vienpusiška teismo išvada, nes jis, turėdamas ilgametę muitinės tarpininko atstovo profesinę patirtį, atidžiai vertino prekių technines ir funkcines savybes, turimus dokumentus, tačiau jam negalėjo būti žinomi išankstiniai pareigūnų nusistatymai selektyviai, nekreipiant dėmesio į pateiktus dokumentus, vertinti deklaruojamas prekes tik todėl, kad jų gavėjas yra įmonė Rusijoje. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai išplėtė deklaranto atsakomybės ribas, nurodydamas, kad jis atsakingas ir tuomet, kai neteisingus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė. Šiuo atveju A. K. tinkamai įvykdė visas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, t. y. jis tinkamai įformino ginčo prekėms muitinės procedūrą, surinko ir pateikė muitinei galiojančius, tikslius ir autentiškus dokumentus, pagal kuriuos jis pildė muitinės deklaraciją ir klasifikavo deklaruojamas prekes, muitinės deklaracijoje nurodė išsamią ir tikslią informaciją. Vargu, ar A. K. gali būti pripažintas kaltu už veikas, kurių jis negali kontroliuoti ir už kurias jis nėra atsakingas, t. y. už gamintojo pateiktų duomenų tikrumą. Be to, šiuo atveju Europos Komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. patvirtintame įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/1998, kuriuo nustatyta atnaujinta Kombinuotos nomenklatūros versija, nėra išskirtos specifinės taisyklės taikant KN kodą 8467, taigi A. K. ėmėsi visų jam galimų imtis veiksmų, kad ginčo prekės būtų priskirtos teisingai kategorijai. Atkreipia dėmesį, kad teismo skundžiamos nutarties motyvai lakoniški, iš kurių negalima spręsti, kokių aiškių ir aktyvių veiksmų ėmėsi teismas, kad būtų patikrintos A. K. nurodytos aplinkybės. Vadinasi, teismas nutartį priėmė tik formaliai patvirtindamas Kauno teritorinės muitinės nurodytas aplinkybes, byloje kilusias abejones aiškindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai ir taip pažeisdamas in dubio pro reo principą. Šiuo atveju teismas nurodė, kad iš A. K. paaiškinimų, byloje esančių duomenų matyti, kad jis dėjo pastangas, siekdamas duomenų patikslinimo, t. y. rėmėsi gamintojo specifikacija, siuntė papildomą užklausą, tačiau anot teismo, tai nešalina atsakomybės dėl administracinio pažeidimo priėmus netinkamą sprendimą dėl KN kodo nurodymo. Vadinasi, teismas sutiko, kad A. K. rinko visus objektyvius duomenis apie ginčo prekes, siekdamas jas deklaruoti tinkamai, tačiau jam negalėjo būti žinoma, kad muitinės laboratorija, atlikusi tyrimą, rankų darbui skirtų įrankių, rankinių elektrinių prietaisų, dalis tik dėl jai vienai žinomų priežasčių, o iš esmės dėl to, kad prekių gavėjas yra įmonė Rusijoje, nuspręs, kad šios prekės traktuotinos kaip atskiros prekės – rutuliniai guoliai. A. K. objektyviai negalėjo ir neturėjo suvokti, kad jo turima informacija apie deklaruojamas prekes gali būti klaidinga, jis veikė apdairiai ir rūpestingai, ėmėsi visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, bendradarbiavo su muitine, teikė paaiškinimus, todėl teismo išvada, kad jam teisingai konstatuota neatsargi kaltės forma dėl nerūpestingumo, yra nepagrįstai nei objektyviu ir visapusišku bylos faktinių aplinkybių tyrimu, nei materialiosios teisės normomis.
4. Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į A. K. atstovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas. Prekės klasifikavimui yra nustatytos aiškios taisyklės ir principai. Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra atnaujinama ir skelbiama viešai. 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, numatyta, kad pagal KN kodą 8467 klasifikuojama rankų darbui skirti įrankiai, pneumatiniai, hidrauliniai arba su įmontuotu elektros ar ne elektros varikliu. Rutuliniai arba ritininiai guoliai klasifikuojami pozicijoje 8482. Atsižvelgiant į Kombinuotosios nomenklatūros XVI skyriaus 2 pastabos a) punktą, mašinų dalys, kurios pačios yra prekės ir priskiriamos 84 skirsnio pozicijai, visada turi būti priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms. Taigi remiantis XVI skyriaus 2 pastabos a) punktu, dalys, kurios pačios yra prekės ir priskiriamos 84 skirsnio pozicijai, priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms. Nagrinėtinu atveju, pagal surinktus bylos duomenis, be kita ko įvertinus EED lydinčius dokumentus, sąskaitas-faktūras bei pačią sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įtrauktos ginčo prekės (guoliai, 10 vnt.), iš eksportuojamų prekių visumos, jų rūšies, kiekio bei kitų elementų, matyti, jog eksportui deklaruoti rutuliniai guoliai buvo pateikti atskirai, nesumontuoti į prietaisą, t. y. kaip atskiros elektroninio prietaiso dalys ir nebuvo konkrečios mašinos sudedamosios dalys. Todėl tokios prekės turi būti priskiriamos būtent jas atitinkančioms pozicijoms. Atsižvelgiant į tai, ginčo prekės klasifikuotinos KN kodu 8482 10 10, kaip rutuliniai guoliai. Tai patvirtina ir Prekių klasifikavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju buvo paimtas aptariamų prekių mėginys bei užpildytas prekės klasifikavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-06-06). Minėtame klasifikavimo akte nurodyta, jog tyrimui pateiktam rutuliniam guoliui, kurio išorinis skersmuo apie 15 mm, nustatytas KN kodas 8482 10 10. Tokia išvada padaryta ne tik ištyrus paimtą mėginį, bet ir vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, vertinant ir muitiniam įforminimui kartu su prekėmis susijusius dokumentus. Šiuo atveju apeliantas jokių atitinkamų įrodymų, paneigiančių muitinės nustatytą prekės kodą, nepateikė. Kaip ir pirmosios instancijos teismo nustatyta, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti muitinės klasifikavimo teisingumu ir prekių nomenklatūros kodą nustačiusio pareigūno kompetencija, kas leistų abejoti atlikto tyrimo rezultatų patikimumu. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Nustačius, kad ginčo prekės klasifikuotinos pagal KN kodą 8482 10 10, jos patenka į Reglamento XXIII priede išvardytų prekių sąrašą, kurioms taikomas sankcijų režimas. Todėl apelianto subjektyvus prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų vertinimas, tvirtinimas, kad ginčo prekės turi būti klasifikuotinos kitu kodu (KN 8467), vertinant, jog tokia prekė neturi dvejopos paskirties, anksčiau padarytų klasifikavimo išvadų nepaneigia. Papildomai pastebėtina, jog nagrinėtinu atveju aktualioms prekėms taikomas eksporto draudimas nepriklauso nuo to, ar prekės priskirtinos dvejopai paskirčiai, kadangi minėtos sankcijos taikomos visoms prekėms, klasifikuojamoms KN 8482 pozicijoje. Vadovaujantis muitų teisės aktais A. K., būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą įsitikinti pateikiamų duomenų teisingumu nepriklausomai nuo to ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis. Šiame kontekste paminėtina, kad prekės klasifikavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant prekėms KN kodą, buvo vertinami A. K. prekių deklaravimo metu prieinami dokumentai: EED; sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); CMR važtaraštis. Taigi, kaip ir teisingai pažymėjo apylinkės teismas, prekių klasifikavimas muitinės buvo atliktas pagal administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prieinamus duomenis. Todėl spręstina, kad A. K., būdamas profesionaliu deklarantu ir kaip deklarantas turintis ilgą darbo patirtį, be abejonės žino prekių klasifikavimo principus ir turėjo suprasti deklaruojamų prekių tipą, rūšį bei veikdamas apdairiai ir rūpestingai, galėjo iš jam pateiktų dokumentų suklasifikuoti prekes tinkamai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog situacija suklasifikuoti prekes, kaip ir teismo posėdžio metu teigė ginčo prekes suklasifikavęs pareigūnas, buvo paprasta, nes deklaruotai ginčo prekei yra konkrečiai išskirta KN pozicija - 8482, todėl vadovaujantis prekę lydinčiais dokumentais, prekę suklasifikuoti teisingai nebuvo sudėtinga. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. objektyviai negalėjo nurodyti kitokio prekių kodo pagal turimus duomenis, tai laikytina subjektyviu situacijos vertinimu. Šiuo atveju A. K. nebuvo suklaidintas trečiųjų asmenų, duomenys, kuriais remiantis buvo pildoma EED, buvo jam prieinami, todėl prekes suklasifikuoti teisingai ir taip atlikti tinkamai savo pareigas, deklarantui kliūčių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, priešingai ne teigiama skunde, A. K., būdamas deklaranto atstovu ir deklaruojant prekes EED nurodydamas neteisingą prekės kodą, kas turėjo įtakos draudimų taikymui, elgėsi neapdairiai bei nerūpestingai, nes turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisinį reglamentavimą, tinkamai taikė deklaranto atsakomybės ribas bei pagrįstai nusprendė, jog A. K. pažeidė prekių deklaravimo tvarką.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
8. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a) papunktyje nurodoma, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. K. kaltu pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Vien tik tai, kad A. K. ir jo atstovas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su priimta nutartimi, nėra pagrindas ją panaikinti.
10. Nagrinėjamu atveju A. K. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas už tai, kad jis, veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas, 2023 m. gegužės 24 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateiktos EDD, kuria eksporto procedūrai į Rusiją deklaravo 30 prekių – įvairių detalių, 33 langelyje netiksliai nurodė prekių – rutulinių guolių – KN kodą, t. y. nurodė 84679900 00, nors turėjo būti 8482 10 10, kas šiuo atveju turėjo įtakos draudimų taikymui. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 3k straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti prekes, kurių KN kodas 8482 10 <…> bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.
11. Pateiktame apeliaciniame ginčijant A. K. kaltę dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo aiškinama, kad pagal turimus prekes apibūdinančius dokumentus, gamintojo specifikaciją, jis, nepažeisdamas prekių deklaravimo tvarkos, pagrįstai prekes priskyrė rankinių elektrinių prietaisų dalims, o ne išskyrė jas kaip atskiras prekes – rutulinius guolius. Taip pat pažymima, kad deklaruota prekė yra konkretaus „(duomenys neskelbtini)“ smūginio gręžtuvo dalis, kuri vien tik arba daugiausiai skirta šios rūšies mašinai ir kuri negali būti naudojama kaip atskira prekė, todėl ginčo prekė turi būti klasifikuojama toje pačioje pozicijoje kaip ir įrenginys, kurio sudėtinė dalis jis yra, t. y. rankų darbui skirtas įrankis, pneumatinis, hidraulinis arba su įmontuotu elektros ar ne elektros varikliu. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra jokio pagrindo.
12. Iš byloje esančio 2023 m. gegužės 25 d. Kauno teritorinės muitinės mėginio ėmimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad muitinio tikrinimo metu buvo paimtas 27-tos prekės – rankinių elektrinių įrankių dalys, deklaruotos nomenklatūros kodu 84679900 00, mėginys. Ištyrus paimtą mėginį, 2023 m. birželio 6 d. Kauno teritorinė muitinė surašė prekės klasifikavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodoma, kad tyrimui buvo pateiktas metalinis rutulinis guolis, kurio išorinis skersmuo apie 15 mm. Mėginys supakuotas plastikiniame maišelyje, ant kurio užrašai: „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pateiktas mėginys, kuriam komercinėje sąskaitoje nurodytas kodas (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimą, tyrimui pateiktam rutuliniam guoliui nustatytas KN kodas 8482 10 10. Pažymėta, kad kombinuotosios nomenklatūros kodas (KN) nustatytas vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN 2023), 1 ir 6 bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, KN 8482 pozicijos, 8482 10 ir 8482 10 10 subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 8482 pozicijos paaiškinimais (HSENs, 2022). KN 8284 pozicijoje klasifikuojami rutuliniai arba ritininiai guoliai, o rutuliniai guoliai, kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 30 mm – KN 8482 10 10 subpozicijoje.
13. Taigi, kaip matyti, pagal minėtą Kauno teritorinės muitinės klasifikavimo aktą, A. K., rutulinius guolius privalėjo deklaruoti atskirai, kaip atskirą prekę, nurodant kodą KN 8482 10 10, tačiau to nepadarė, už ką šiuo atveju ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti klasifikavimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Iš į bylą pateiktos 2023 m. gegužės 19 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini) buvo parduota 10 vnt. guolių „(duomenys neskelbtini)“, t. y. minėti guoliai išskirti kaip atskira prekė. Vien tai, kad guoliai PVM sąskaitoje-faktūroje įvardinti kaip „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, kad jie buvo išimtinai konkrečių smūginių gręžtuvų „(duomenys neskelbtini)“ sudedamosios dalys, nors jiems ir galėtų būti tinkami. Juolab, kad ant jų pakuočių (maišelių) ši firma nurodyta nebuvo, buvo tiesiog nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kas ir reiškia ne ką kitą, o rutulinį guolį. Akivaizdu, jog tai šiuo atveju nėra specifinė detalė, tinkanti tik vieno prekinio ženklo ar gamintojo produktui. Be to, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu liudytoja apklausta Kauno teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė J. M. parodė, kad guoliukai buvo pateikti atskirai, nesumontuoti į prietaisą. Taigi, pateikti kaip atskiros elektros variklio ar prietaiso sudėtinės dalys. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad rutuliniai guoliai buvo parduoti ar ketinami eksportuoti į Rusiją kaip savarankiškos prekės, dėl ko privalėjo būti deklaruojami atskirai, pagal atitinkamą kodą.
14. Pažymėtina, kad konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. K. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė ar prekės gamintojas klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-813/2024, Kauno apygardos teismo 2023 balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-82-876/2023).
15. Nagrinėjamu atveju, A. K., veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas, privalėjo įsitikinti pateikiamoje deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumu, nepaisant to, kad ji, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo surašyta pagal gamintojo pateikiamus duomenis. Nėra abejonių, kad A. K. yra profesionalus deklarantas, turintis ilgametę darbo patirtį, todėl prekių klasifikavimo tvarka jam turi būti žinoma. Vis dėlto, aptariamoje situacijoje jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti ir juos įrašyti, pasitikėjo gamintojo ar tiekėjo pateikiamais duomenimis, jų netikrino, nors tokią galimybė turėjo. Visi reikalingi dokumentai, kuriais be kita ko rėmėsi ir muitinė, konstatuodama netinkamo kodo nurodymą, jam buvo prieinami. Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių klasifikavimo teisingumo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju A. K. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, dėl ko šiuo atveju ir privalo prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes.
16. ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 1 900 Eur. Už šį nusižengimą A. K. buvo skirta 300 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. K. padarytą administracinį nusižengimą, jo pobūdį - jis laikytinas mažesnio pavojingumo (neteisingu KN deklaruotas prekių nedidelis kiekis ir santykinai nedidelė vertė), padarytas neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, ankstesnius jo baustumus, tai, jog nustatyta viena jo administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo) ir viena sunkinanti (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), konstatuoja, kad jam paskirta minimali bauda, yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių minėta nuobauda A. K. turėtų būti švelninama, byloje nenustatyta.
17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
n u t a r i a :
A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas
