Dėl pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-494/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04593-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.7.4; 128.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams D. R., S. R. dėl pažeistų teisių gynimo; tretieji asmenys – N. K. (N. K.), I. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2001 m. kovo 23 d. buvo sudaryta A. R. ir ieškovės S. B. paskolos sutartis, pagal kurią A. R. paskolino ieškovei 250 000 Lt iki 2002 m. kovo 23 d. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad, laiku negrąžinus paskolos, skaičiuojami 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė, užtikrindama šios paskolos grąžinimą, 2001 m. gegužės 11 d. hipotekos lakštu Nr. 01120010003819, įregistruotu 2001 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, įkeitė nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniu), įvertintus 250 000 Lt, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius tretiesiems asmenims N. K. ir I. K.

2009 m. liepos 23 d. mirus paskolos davėjui A. R., jo teisių perėmėja atsakovė S. R. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydama išieškoti priverstinai iš ieškovės 250 000 Lt negrąžintos paskolos, 125 000 Lt delspinigių (už 100 dienų) ir 131 Lt žyminio mokesčio. Šio teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi įkeisti daiktai areštuoti, o 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nutarta išieškoti kreditorės S. R. naudai iš skolininkės S. B. nurodytą skolą, iš viso – 375 131 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, taip pat nutarta parduoti šiuos iš varžytynių. 2010 m. gegužės 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 01 atsakovė S. R. perleido savo reikalavimo teises į skolą atsakovui D. R.

Nurodydama, kad pagal 2001 m. kovo 23 d. paskolos sutartį ji buvo skolinga 250 000 Lt kartu su į šią sumą įskaičiuotomis 50 000 Lt palūkanų, o iš viso, paskolos davėjui A. R. apskaičiavus 77 975 Lt bendrą palūkanų sumą, buvo skolinga jam tik 27 975 Lt palūkanų (nes dalį – 89 000 Lt – paskolos grąžino), ieškovė 2010 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovų reikalavimą išieškoti iš jos priverstinai 125 000 Lt delspinigių, nenustatytų nei 2001 m. kovo 23 d. paskolos sutartyje, nei 2001 m. gegužės 11 d. hipotekos lakšte, ir be to, prieštaraujančių formuojamai teismų praktikai, kad 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t. y. 180 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

Pažymėjęs, kad tiek Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, tiek 2010 m. sausio 12 d. nutartyje, kuria nutarta išieškoti kreditorės S. R. naudai iš skolininkės S. B. 250 000 Lt negrąžintos paskolos, 125 000 Lt delspinigių ir 131 Lt žyminio mokesčio bei parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iš varžytynių, yra užfiksuota ieškovės skola (inter alia delspinigiai), šios nutartys įsiteisėjusios ir privalomai vykdytinos, teismas konstatavo, jog dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nurodydamas į paskolos sutarties 2 punktą, teismas pažymėjo, kad nepagrįstas yra ieškovės teiginys, jog paskolos sutartyje nesusitarta dėl delspinigių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą, 2011 m. kovo 31 d. nutartimi šį atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, bei 2010 m. sausio 12 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti kreditorės S. R. naudai iš skolininkės S. B. 250 000 Lt negrąžintos paskolos, 125 000 Lt delspinigių ir 131 Lt žyminio mokesčio, turinio matyti, kad šiomis nutartimis išspręstas ne tik ieškovės skolos, bet ir išieškotinų delspinigių dydžio klausimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ginčijo nurodytas hipotekos teisėjo nutartis. Jos yra įsiteisėjusios ir privalomai vykdytinos. Kreditorės S. R. reikalavimo teisė perleista D. R. Išvardytas aplinkybes teisėjų kolegija vertino kaip lemiančias, kad nepagrįsti yra ieškovės argumentai, jog pareikštas ieškinys netapatus dėl šiuo atveju besiskiriančio pareikšto ieškinio pagrindo. Atsižvelgdama į tai, kad nurodytose hipotekos teisėjo nutartyse, kurių ieškovė neskundė, jau išspręstas išieškotinų delspinigių dydžio klausimas ir šie teismo procesiniai sprendimai įsiteisėję, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatavusiu, jog nėra pagrindo spręsti delspinigių dydžio klausimą iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2010 m. sausio 12 d. nutartimis išspręstas šalių ginčas dėl skolos ir delspinigių dydžio. Kasatorės teigimu, hipotekos teisėjas, kuris priima nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo ypatingosios teisenos tvarka, neturi kompetencijos šiems klausimams spręsti. Nurodyta teismo išvada lėmė nepagrįstą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, sprendžiant dėl šioje byloje pateikto ieškinio, kurio dalykas – reikalavimas sumažinti 2001 m. kovo 23 d. paskolos sutartyje nustatytų delspinigių dydį (nes dalis paskolos grąžinta, be to, sulygti delspinigiai aiškiai per dideli), priimtinumo, taikymą, taip pat CPK 5 straipsnyje įtvirtintos suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pažeidimą, nes tik bendrosios kompetencijos teismai (ne Hipotekos skyriaus teisėjas) kompetentingi spręsti ginčus dėl teisės (šiuo atveju – delspinigių dydžio). Kasatorės nuomone, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2010 m. sausio 12 d. nutartys, priimtos ypatingosios teisenos (CPK 558 straipsnis) tvarka, šiuo konkrečiu atveju byloje dalyvaujantiems asmenims neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, nes jomis išspręsti tik proceso teisės normų taikymo klausimai, tačiau faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, nenustatinėta. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad hipotekos teisėjo nutartyse nurodytos aplinkybės yra prejudicinę reikšmę šioje byloje turintys faktai. Dėl to visi apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl ieškinio tapatumo, susiję su CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymu, vertintini kaip nepagrįsti ir negali būti pagrindas atsisakyti priimti kasatorės pateiktą ieškinį, nes aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, nebuvo jokio teisminio nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai D. R. ir S. R. prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės skolos (taip pat delspinigių) dydis apibrėžtas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010 m. sausio 12 d. nutartyje dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl akivaizdu, kad analogiškas ginčas jau spręstas teisme ir dėl to priimtas sprendimas; tiek hipotekos teisėjo nutartis dėl įkeistų objektų arešto, tiek nutartis dėl priverstinio jų pardavimo įstatyme nustatyta tvarka gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais aukštesnės instancijos teismui; bylos duomenimis, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010 m. sausio 12 d. nutartis, kurios buvo tinkamai įteiktos ieškovei ir tretiesiems asmenims, nebuvo apskųsta; ieškovė, nesutikdama su skolos ar delspinigių dydžiu, galėjo šį ginčyti bendrąja ginčo teisenos tvarka, tačiau tik iki pasibaigiant procesui dėl priverstinio skolos išieškojimo; šis baigėsi, atsakovui D. R. perėmus dviejose varžytynėse neparduotą tretiesiems asmenims priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – 2011 m. sausio 12 d. surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas, kuris 2011 m. vasario 2 d. patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teisėjo rezoliucija; kadangi ieškovė viso išieškojimo proceso metu nepasinaudojo teise apskųsti CPK nustatyta tvarka nurodytas hipotekos teisėjo nutartis ar, sustabdžius priverstinio išieškojimo procedūras, ginčyti delspinigių (skolos) dydį, tai darytina išvada, jog ji sutiko su tokiu iš jos išieškotinos skolos dydžiu, ir šiuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, kuriais keliami teisės normų, susijusių su ieškinio priėmimu, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės reikšmės ir atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Sprendimo įsiteisėjimas sukelia teisinių padarinių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra prejudicinės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, teismo sprendimas įgyja nenuginčijamumo ir išimtinumo savybes. Išimtinumas suprantamas kaip draudimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pagal CPK 290 straipsnio 1 dalį teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus. Vienas jų – CPK XXXVI skyriaus 558 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad pagal pakartotinį hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo priimama hipotekos teisėjo nutartis parduoti už skolą įkeistą daiktą iš varžytynių.

Skolininkės S. B. ieškinio kreditorei S. R. ir jos teisių perėmėjui D. R. priėmimo klausimą nagrinėję teismai, atsisakydami jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, laikė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010 m. sausio 12 d. nutartį, kuria nutarta išieškoti kreditorės S. R. naudai iš skolininkės S. B. 250 000 Lt negrąžintos paskolos, 125 000 Lt delspinigių ir 131 Lt žyminio mokesčio bei parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iš varžytynių. Kadangi šioje hipotekos teisėjo nutartyje, kurios S. B. neginčijo, užfiksuota jos skola ir, be kita ko, delspinigiai, taigi – išspręstas ne tik skolos, bet ir išieškotinų delspinigių dydžio klausimas, ši nutartis įsiteisėjusi ir privalomai vykdytina, tai, teismų nuomone, nėra pagrindo spręsti delspinigių dydžio klausimą pagal S. B. pateiktą ieškinį iš naujo.

Teisėjų kolegija su šiomis teismų išvadomis nesutinka ir pažymi, kad CPK 544 straipsnyje nustatyta, jog šio kodekso XXXVI skyriuje nurodytos bylos dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (kontroliuoja, ar jam pateikti paprastai tam tikros standartinės formos dokumentai užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų ir pan.) ir nesprendžia kilusių hipotekos šalių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo nutarties, priimtos ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka, prejudicinės reikšmės bendrosios ieškinio (ginčo) teisenos tvarka nagrinėtinam ginčui išspręsti, taip pat yra išaiškinęs, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos vadovaujantis CPK XXXVI skyriaus normomis, pagal kurias hipotekos teisėjas nenagrinėja kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl skolos dydžio ir kitais klausimais (CPK 542 straipsnio 1 dalis, 564 straipsnio 1 dalis). Tokie ginčai sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Šia teisena išnagrinėjus bylą, ištyrus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismo priimtame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje B. G. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-633/2006). Be to, pažymėdamas, kad hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007).

Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, apimties, šios bylos atveju – kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininkės delspinigių turėjimo (neturėjimo) ar jų dydžio, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o priverstinis hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą vykdymas hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyme nustatytas pagrindas sustabdyti priverstinio vykdymo procedūras. Jeigu šios pasibaigusios, skolininkas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto hipotekos kreditoriaus praturtėjimo (išsireikalavus jam pagal sutartį nepriklausiusius delspinigius; perdavus daugiau ar didesnės vertės, nei priklauso, turto ir pan.), turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka pateikdamas teismui prieš hipotekos kreditorių atitinkamu pagrindu nukreiptą ieškinį (CPK 5 straipsnis).

Remiantis išdėstytais argumentais ir aptarta kasacinio teismo praktika dėl su hipotekos teisiniais santykiais susijusių bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalyko bei jose spręstinų klausimų, pripažintina, kad S. B. ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai nepagrįstai šioje byloje nurodytą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010 m. sausio 12 d. nutartį vertino kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, ir rėmėsi ja kaip turinčia prejudicinę reikšmę.

Dėl ieškinio priėmimo stadijos

Pirmosios instancijos teismas sprendė nepriimti S. B. pateikto ieškinio, kuriuo ji prašė pripažinti neteisėtu atsakovų reikalavimą išieškoti iš jos priverstinai 125 000 Lt delspinigių, nenustatytų 2001 m. kovo 23 d. paskolos sutartyje, remdamasis, be kita ko, paskolos sutarties 2 punktu grindžiamu argumentu, jog šis ieškinio teiginys nepagrįstas.

Dėl šio pirmosios instancijos teismo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. K., Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2009; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priimtinumo klausimą, tyrė pateiktos paskolos sutarties sąlygas ir faktiškai nustatė, kad paskolos sutartyje nustatyti delspinigiai. Taigi teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, tyrė ir išsprendė vieną iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos sutarties sąlygų ir ieškinyje nurodytų faktų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pirmiau minėta, kad teisėjas, priimdamas ieškinį, tiria ir nustato tik procesinio pobūdžio faktus. Dėl to nurodytu pirmosios instancijos teismo argumentu taip pat negalėjo būti atsisakyta priimti S. B. ieškinį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami S. B. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, viršijo CPK normų reglamentuotos ieškinio priėmimo stadijos ribas, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu susijusias teisės normas, nukrypo nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nagrinėjamos bylos duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-5628-232/2011 yra ginčijamas atsakovų atsiliepime į kasacinį skundą nurodomas antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2011 m. sausio 12 d. surašytas turto perdavimo išieškotojui D. R. aktas vykdomojoje byloje Nr. 170-536/2010. Taigi priverstinio vykdymo šio kreditoriaus naudai iš skolininkės S. B. procedūrų klausimas nėra galutinai išspręstas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos teismų nutartys naikintinos ir klausimas dėl S. B. ieškinio priėmimo grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Sigita Rudėnaitė

Pranas Žeimys