Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-492/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-24286-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)

2011 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. V. ieškinį atsakovei V. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir pagal atsakovės V. L. priešieškinį ieškovui H. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalys yra gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturtės (brolis ir sesuo); po tėvų mirties paveldėjimu įgijusios nurodytų daiktų po 1/2 dalį nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė naudojasi pirmuoju namo aukštu, kuriame, be kita ko, yra holas, vonia; jis išsikėlė gyventi į gyvenamojo namo mansardą, kurioje yra du kambariai ir virtuvė. Kadangi atsakovė nutraukė namo šildymo sistemą, tai ieškovas buvo priverstas statyti priestatą, kurio dar neįteisino, ir ten įsirengti katilinę. Ieškovas prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove, atsižvelgiant į jo turimą 1/2 gyvenamojo namo, pažymėto žyma 1Alb (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, pažymėto žyma 2I1 p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, pažymėto žyma 3Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; jam skirti naudotis pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą atidalijimo projektą gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas I-2 (14,98 kv. m), I-9a (2,95 kv. m) ir mansardos patalpas: II-l (7,16 kv. m), II-2 (10,00 kv. m), II-3 (12,87 kv. m), II-4 (2,22 kv. m), II-5 (1,20 kv. m); bendras plotas 51,38 kv. m, vertė – 33 442 Lt; taip pat 9894 Lt vertės garažą, pažymėtą žyma 3G1p; leisti namo priestate savo lėšomis ir darbu pastatyti pertvarą pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą projektą; atsakovei skirti naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas: 1-1 (4,33 kv. m), 1-3 (20,56 kv. m), 1-4 (1,05 kv. m), 1-5 (9,87 kv. m), 1-6 (10,03 kv. m), 1-7 (2,10 kv. m), 1-8 (1,66 kv. m) I-9b (1,78 kv. m); bendras plotas – 51,38 kv. m; rūsio patalpą po namu 18,02 kv. m; šių dalių bendrojoje nuosavybėje vertė – 45 179 Lt; taip pat 7596 Lt vertės ūkinį pastatą, pažymėtą žyma 2I1 p; priteisti ieškovui iš atsakovės 4720 Lt kompensaciją už jai tenkančią gyvenamojo namo vertingesnę dalį; nustatyti naudojimosi 772 kv. m žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Žemės darbai“ parengtą plano projektą; ieškovui paskirti naudotis 339 kv. m žemės, UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano projekte pažymėtos žyma „B“, atsakovei – 339 kv. m. žemės, projekte pažymėtos žyma „C“; po gyvenamuoju namu esantį 94 kv. m žemės sklypą, projekte pažymėtą žyma „A“, lygiomis dalimis po 47 kv. m paskirti naudotis ieškovui ir atsakovei. Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 1.5, 4.37 straipsniais 4.80 straipsnio 1, 2 dalimis.

Atsakovė priešieškiniu prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu; jam skirti naudotis gyvenamojo namo patalpas: I-2 (14,98 kv. m), I-10 (7,56 kv. m), II-1 (7,16 kv. m), II-2 (10 kv. m), II-3 (12,87 kv. m), II-4 (2,22 kv. m), II-5 (1,20 kv. m), atsakovei – 18,02 kv. m rūsio patalpą; taip pat patalpas I-1 (4,33 kv. m), I-3 (20,56 kv. m), I-4 (1,05 kv. m), I-5 (9,87 kv. m), I-6 (10,03 kv. m), I-7 (2,10 kv. m), I-8 (1,66 kv. m), I-9 (4,73 kv. m); nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką pagal atsakovės parengtą projektą, ieškovui skiriant naudotis 314 kv. m žemės, pažymėtos žyma „B“, atsakovei – 314 kv. m žemės dalimi, pažymėta žyma „A“, palikti bendrai naudoti 144 kv. m klypo dalį, pažymėtą žyma „C“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove grindžiamas ta aplinkybe, jog atsakovės turtui yra uždėtas areštas, todėl esą jam trukdoma įgyvendinti savo teises; be to, ieškovas pastatė priestatą be atsakovės sutikimo, ir šio neįteisino; pastačius priestatą, neperskaičiuota bendraturčio dalį padidintoje bendrojoje nuosavybėje atitinkančio gyvenamojo namo ploto, o atsakovė nesutinka, kad jai tektų mažesnis. Byloje esantys įrodymai suponavo teismui prielaidas spręsti, kad ieškovas siekia atsidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tam, jog be atsakovės sutikimo įteisintų priestatą, tačiau, teismo vertinimu, neįteisinus priestato statybos ir neperskaičiavus bendraturčiams tenkančių gyvenamojo namo dalių, negali būti tenkinami ieškinys ir priešieškinis, nes nebūtų pasiekta CK 4.80 straipsnyje įtvirtintų tikslų; be to, neišsprendus dėl savavališkai pastatyto priestato, negalima spręsti dėl šalių reikalavimų nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagrįstumo, juolab kad ieškovo parengtame projekte šio statinio nepažymėta. Atsakovės parengtą ir teismui pateiktą projektą teismas vertino kaip neatitinkantį šalių interesų pusiausvyros – padidėjus namo plotui, padidėjo bendrai naudojama žemė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Kolegija nurodė, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalies normos, kurioje įtvirtinta viena iš bendraturčio teisių – teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, padarinys yra tai, jog asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininkas ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę. Šiuo atveju kolegija vertino pirmosios instancijos teismo išvadą byloje, ar dėl neįteisinto priestato ir neperskaičiuotų šalims tenkančių gyvenamojo namo dalių galėjo būti kitaip išspręsta dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, juolab kad apeliacinį skundą pateikęs ieškovas taip pat nurodė tokius argumentus, be to, pažymėjęs, jog laikinam priestatui įrengti nereikėjo atsakovės sutikimo. Kolegija vertino, kad 7,56 kv. m priestatui, dėl kurio statybos buvo padidintas gyvenamojo namo plotas, pakeista namo pamatų ir stogo konstrukcija, žemės sklype prie gyvenamojo namo pastatyti turėjo būti išduotas statybos leidimas, kaip tai įtvirtinta aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintame STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punkte. Pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos pozicijos, kad šiuo atveju be atskiro šalies reikalavimo buvo pagrindas vertinti kaip neteisėtą dėl perstatymo padidėjusį gyvenamojo namo plotą ir atsisakyti jį atidalyti; neteisėtu pagrindu atsiradusi teisė neginama, o ieškovas nelaikytinas asmeniu, kurio teisės ar teisėti interesai pažeisti ir turi būti ginami teismo (CK 1.136–1.138 straipsniai, CPK 5 straipsnis). Situaciją, kai neįteisinta priestato statybos ir jo nenugriauta, nepateikta duomenų, kad bus nugriauta ateityje, apeliacinės instancijos teismas laikė pakankama išvadai, kad, neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo; atsakovei teigiant, kad būtent šio priestato statyba yra kliūtis atidalyti bendrąją nuosavybę, nepaneigta, jog atidalijimas pagal ieškovo pateiktą projektą nepažeis atsakovės teisėtų interesų. Atsidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama kitų tikslų – palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Taigi ir šiuo atveju, nenustačius visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, likus nepadalytoms patalpoms, galimi bendraturčių ginčai (dėl įteisinimo, naudojimo ir nugriovimo); dėl to nebūtų pasiekta atidalijimo institutu siekiamo rezultato (CK 4.80 straipsnis). Kolegija taip pat vertino, kad pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės sklypas ir statiniai atidalytini kartu; taip būtų parinktas optimaliausius žemės sklypo padalijimo projektus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl įrodymų vertinimo taisykles nustatančių proceso teisės normų pažeidimo. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutui taikyti CK normų neįtvirtinta reikalavimo bendraturčiui pagrįsti norą atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškinio pareiškimas patvirtina, kad nepasiekta susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Kasatorius teismams aiškino neįteisinto statinio pastatymo priežastis ir tai, kad šis bus nugriautas, atidalijus jo dalį iš bendrosiso dalinės nuosavybės, nes kasatorius savo lėšimis įrengs šildymo įrangą po atidalijimo jam paskirtoje naudotis vonios patalpoje I-9a. Laikino statinio statybą iš esmės lėmė atsakovės veiksmai; ji kasatoriaus naudojamas patalpas nukirto nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos ir užėmė namo pirmąjį aukštą, todėl katilinė įrengta namo išorėje, pastačius priestatą. Vadinasi, atidalijimas nepažeis atsakovės interesų, juolab kad ji užėmė geresnę ir didesnę gyvenamojo namo dalį, jos žinioje liko rūsys po namu ir vonia. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių kasatoriaus nurodytų aplinkybių nelaikė teisiškai reikšmingomis, sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; priešingai, šių aplinkybių kontekste pripažino galimą atsakovės teisių pažeidimą ir remdamiesi ne įrodymais, bet prielaidomis, konstatavo kasatoriaus piktnaudžiavimą teise bei atsisakė atidalyti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip užkirto kelią šalims įgyvendinti nuosavybės teises į turtą.

2. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto taikymo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas neįpareigotas atidalyti daiktą ieškinyje ar priešieškinyje nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009). Šiuo atveju nepagrįsta teismų padaryta išvada, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų galimas, tik įteisinus kasatoriaus nelegaliai pastatytą statinį; šalys negali būti verčiamos tai padaryti, ypač atsižvelgiant į tai, kad po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove kasatoriui šis statinys taps nebereikalingas. Viena vertus, priestato įteisinimas reikštų atsakovės turto dalies padidėjimą kasatoriaus sąskaita, taip būtų iš esmės pažeisti jo teisės ir teisėti interesai. Kita vertus, bendraturčių teikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka šalių interesus; tokiu atveju teismui tenka pareiga priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinus nesutarimo priežastis, siekiant, jog nustatoma tvarka būtų racionali, patogi bendraturčiams ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Vadinasi, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Pripažįstant, kad kiekvienas bendraturtis rengia atidalijimo projektą pirmiausia siekdamas įgyvendinti savo, bet ne kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o į teismą kreipiamasi dėl to, jog bendraturčiai nesusitaria, darytina išvada, kad nė vieno bendraturčio pareikšto reikalavimo negalima vertinti kaip piktnaudžiavimo teise; teismo funkcija yra priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų šalių interesus, bet neatsisakyti apskritai juos ginti, kaip šiuo atveju padarė bylą nagrinėję teismai.

3. Dėl kitų materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punktą ir sprendė, jog dėl priestato statybos, dėl kurios padidintas gyvenamojo namo plotas, pakeistos namo pamatų ir stogo konstrukcijos, turėjo būti išduotas statybos leidimas. Bylą nagrinėję teismai apskritai netinkamai šį statinį vertino kaip priestatą, bet ne kaip stoginę, nors kasatorius ne vieną kartą pažymėjo jo tikslinę paskirtį – statinys reikalingas šildymo įrangai apsaugoti. Be to, teismai rėmėsi nuo 2010 m. spalio 1 d. nebegaliojančios redakcijos įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu; aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-824 pakeistas aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2010, Nr. 116-5942). Šiuo atveju apskritai netaikytina naujos redakcijos įstatymo lydimajame teisės akte 9 ir 9.5 punktų nuostatų, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad, kasatoriui statant ginčo statinį, buvo pakeistos gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos taip, kaip tai nustatyta nurodytame teisės akte, kuriame statinio rekonstravimas saistomas esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymo, taip pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis; laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (9.5 punktas). Pagal aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 6 punktą ir priedo „Inžineriniai statiniai“ 2 lentelės 33 punktą kasatoriaus pastatas ir neįteisintas statinys laikomas nesudėtingu, jam statyti nereikalaujama statybos leidimo ar projekto.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad atmestini kasacinio skundo argumentai dėl CPK įtvirtintų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių pažeidimo, sprendžiant, kokių tikslų siekia kasatorius, reikalaudamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė laiko, kad dėl neteisėtos statybos padidinta kasatoriaus ir atsakovės bendroji nuosavybė (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negalima atidalyti bendraturčio dalies, kol nėra aiškiai nustatytos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies dydžio; be kito bendraturčio sutikimo pastatyto priestato plotas turi būti įvertintas, atidalijant jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). Šioje byloje teismai padarė teisingą išvadą, kad dėl be leidimo pastatyto ir neįteisinto gyvenamojo namo priestato padidėjo gyvenamojo namo ir žemės sklypo užstatymo plotai, buvo sukurta nauja nekilnojamojo turto vertė; taip naujai sukurtas daiktas negali būti civilinių teisinių santykių objektas, todėl negali būti padalytas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai galimybę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės siejo su pastatyto statinio įteisinimu; šalys nepareiškė reikalavimo dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių (CK 4.103 straipsnis); neteisėtos statybos padariniai šalinami ir juos nugriaunant, ne tik tinkamai pertvarkant. Kasatorius pirmiausia pasistatė priestatą, po to atsijungė nuo bendros namo šildymo sistemos, ją paliko atsakovei; priestatą nugriovęs, kasatorius turi visas galimybes prisijungti prie bendros namo šildymo sistemos. Atsakovė pagal CK 4.76 straipsnį turi padengti jai tenkančią daikto pagerinimo išlaidų dalį, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad ji gautų naudos, įteisinus jo nelegaliai pastatytą priestatą. Atsakovė taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai taikė netinkamos redakcijos STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas. Rekonstrukcijos atveju statinio priestatas neformuojamas kaip atskiras statinys; jis turi būti sujungtas su pagrindiniu statiniu ir tokiu atveju šio laikančiosios konstrukcijos neišvengiamai yra veikiamos ir apkraunamos papildomai. Bylos fakiniais duomenimis patvirtinama, kad priestatas yra susijęs su pagrindiniu daiktu, remiasi į jo kapitalinę sieną; priestato pamatai sujungti su gyvenamojo namo pamatais; šildymo katilo kaminas pritvirtintas prie namo kapitalinės sienos. Tai leidžia spręsti, kad pagrindinio pastato laikančiosios konstrukcijos buvo susilpnintos, perkeliant dalį pastatyto priestato svorio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinį skundą pateikė ieškovas. Taigi kasacine tvarka teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu teisėjų kolegija patikrina bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, neišeidama už ieškovo kasacinio skundo nustatytų ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje J. M., H. M., E. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, R. R., bylos Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB „Prospero polis“ v. UAB „Kauno gelžbetonis“, VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U. (A. U.), bylos Nr. 3K-3-359/2008; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė šalių reikalavimus, motyvuodami tuo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės šioje byloje saistomas gyvenamojo namo priestato įteisinimo klausimo išsprendimo ir kad ši aplinkybė yra kliūtis bylą nagrinėjančiam teismui išspręsti šalių ginčą jų nurodytu būdu. Minėta, kad kasacinį skundą pateikė ieškovas, pastatęs priestatą, kurio įteisinimo klausimas nėra išspręstas, todėl ši aplinkybė užkerta kelią kasatoriui įgyvendinti jo reikalavimo teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės.

Dėl teisės reikalauti atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir savavališkos statybos padarinių

Kasatorius byloje pareiškė reikalavimą atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės su atsakove pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą atidalijimo projektą, atsižvelgiant į jo turimą 1/2 gyvenamojo namo ir tokias pat pagalbinių statinių dalis namų valdoje Kaune, (duomenys neskelbtini); atsakovė priešieškiniu prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su kasatoriumi, jiems skirti naudotis tam tikromis gyvenamojo namo patalpomis, taip pat nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką pagal atsakovės parengtą projektą.

Šioje atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės byloje apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad, esant savavališkai pastatytam 7,56 kv. m ploto priestatui, dėl kurio statybos buvo padidintas gyvenamojo namo plotas, pakeista namo pamatų ir stogo konstrukcija, žemės sklype prie gyvenamojo namo pastatyti turėjo būti išduotas statybos leidimas, kaip tai įtvirtinta aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintame STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punkte, yra pagrįsti. Teismai padarė teisingas išvadas, kad šiuo atveju be atskiro kito bendraturčio sutikimo ir dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų negali būti jam atidalijamas padidėjęs gyvenamojo namo plotas, nes būtų pažeistos atsakovės teisės. Be to, atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija; Žin., 2010, Nr. 84-4402) 1 dalies normai, kurioje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai materialiosios teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinės instancijos teismas patyrė 39,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. pažyma). Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 39, 75 Lt (trisdešimt devynis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Sigita Rudėnaitė

Pranas Žeimys