R. A., A. B., T. Š. ir M. Č. pagal BK 25 str., 260 str., 199 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1185/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05144-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų. Teismai išsamiai ir visapusiškai neįvertino bylos įrodymų visumos ir A. B. kaltę grindė įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių A. B. apeliacinio skundo argumentų ir nepateikė atsakymų į juos. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, be to, dėl jų buvo pažeista A. B. teisė į teisingą bei rungtynišką procesą.

Kasatorius teigia, kad A. B. kaltė yra grindžiama vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu buvusio bendrakaltininko R. A. parodymais. Šio asmens ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, kaip esminio A. B. kaltę lemiančio įrodymų šaltinio leistinumas patikrintas formaliai. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. A. neatliko organizatoriaus vaidmens, todėl jo atžvilgiu galėjo būti taikomos BK 391 straipsnio nuostatos, netinkamai aiškino ir taikė BK 24 straipsnį, įtvirtinantį bendrininkų rūšis. Iš šio teismo nuosprendyje aprašytų R. A. veiksmų bei jų turinio matyti, kad būtent R. A. buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Tokį jo vaidmens patvirtina ir kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymai. Be kita ko, kasatorius pažymi, kad R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ne tame pačiame ikiteisminiame tyrime, o atskirtame ir toks sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai ši byla jau buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Dėl to, kasatoriaus nuomone, susidarė ydinga procesinė situacija, kai kitame ikiteisminiame tyrime prokuroras faktiškai išsprendė baudžiamosios atsakomybės klausimą asmens, kuris padarė nusikalstamas veikas kitoje jau teisme nagrinėjamoje byloje, nors BPK įtvirtinta prokuroro teisė šiuo klausimu priimti procesinius sprendimus tik ikiteisminio tyrimo stadijoje ir toje byloje, kurioje ir tiriamas ar nagrinėjamas konkretus nusikaltimas. Taip buvo atimta galimybę šios bylos kaltinamiesiems ginčyti tokį sprendimą. Toks procesinis veikimas prieštarauja BPK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai taisyklei, kad teisingumą vykdo tik teismas, ir iš esmės iškreipia BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.

Pasak kasatoriaus, tai, kad prokuroro nutarimas, kurio tik fragmentinis, selektyviai kaltinimo šalies parinktų dalių išrašas buvo pateiktas į šią bylą ir buvo patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, neatleidžia bylą nagrinėjusio teismo nuo pareigos tiesiogiai ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos pirmosios instancijos teismas neįvykdė, apeliacinės instancijos teismas šio esminio BPK pažeidimo neištaisė. Ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas prokuroro nutarimo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šio procesinio sprendimo teisėtumą ir tuo remiantis pripažinti R. A. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstu, o jo parodymus – leistinu A. B. kaltės įrodymu.

Kasatoriaus nuomone, iš įrodymų grandinės pašalinus R. A. parodymus kaip neatitinkančius leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis), byloje nėra kitų, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie atskirai ar visumoje būtų pakankami pagrįsti A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, veikiant organizuotoje grupėje. Teismų išvados, kad A. B. susitarė su T. Š. ir M. Č. dėl narkotinės medžiagos įgijimo Ispanijoje, o su R. A. – dėl šios medžiagos atgabenimo iš Ispanijos į Lietuvą, kad perdavė R. A. 10 000 Eur ir lapelį su T. Š. ir Čėsnos duomenimis, taip pat, kad jis bendravo su organizuotos grupės nariais SKY telefono ryšiu, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos esminiu skundo argumentus motyvuotai neatsakė, o tiesiog nutylėjo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nuteistojo A. B. gynėjas L. Belevičius išreiškia nesutikimą su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir pateikia subjektyvią nuomonę, kaip turėtų būti vertinami atskiri bylos įrodymai ir į kokius konkrečiai turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant A. B. atsakomybės klausimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliamus klausimus dėl prokuroro veiksmų atskiriant ikiteisminį tyrimą R. A. atžvilgiu bei sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu teisėtumo, dėl šio asmens bylos proceso metu duotų parodymų patikimumo, taip pat įrodymų pakankamumo A. B. kaltei pagal pareikštus kaltinimus pagrįsti apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas, paneigdamas gynybos versijas (nuosprendžio 21–23, 40–43, 46, 47 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo būtų pažeidęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą. Kasacinio skundo grindimas apeliacinio skundo argumentais bei deklaratyviais teiginiais apie nuteistojo A. B. procesinių teisių suvaržymą nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas