K. S. pagal BK 178 str.

Baudžiamosios bylos Nr. e1-971-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26997-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.14.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 3 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2636,20 Eur) bauda;

3) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui bausmė, kuri, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta 1 metams. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, (duomenys neskelbtini) paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. S. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., iš garažo, esančio sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą – šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 600 eurų, šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 360 eurų, pramoninį feną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 242 eurai, mechaninių įrankių komplektą, kurio vertė 350 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. N. 1552 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog ne visi daiktai nurodyti įtarime buvo pavogti, kadangi iš A. N. garažo pavogė tik šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“ ir pramoninį feną „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vienas iš šlifuoklių „(duomenys neskelbtini)“ firmos buvo jo, kadangi jis pats jį buvo atsivežęs pas A. N. naudoti darbui. Minėto daikto pirkimo dokumentų neturi, tačiau, kad jis priklausė jam, gali patvirtinti M., kurio jokių kontaktinių duomenų nežino. Nesutinka dėl mechaninių įrankių komplekto vagystės, kadangi jis jo nevogė, jis net nežinojo, kad toks daiktas yra A. N. garaže, kuriame yra buvęs ne vieną kartą. (Duomenys neskelbtini) jis įsidarbino pas A. N., kuris jam suteikė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pas A. N. dirbo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), tikslios dienos neprisimena, jį sumušė darbdavys A. N. dėl to, kad buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Po muštynių darbdaviui pasakė, kad išeis iš darbo bei paprašė sumokėti uždirbti pinigus, tačiau jis dar labiau supyko ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė, bet tą pačią naktį paleido. Kadangi buvo neblaivus, todėl po paleidimo sugalvojo, kad (duomenys neskelbtini), nakties metu, reikia nueiti iki A. N., kur ir jis pats gyveno, susirinkti jam priklausančius rūbus bei daiktus. Susirinkęs daiktus, nuėjo į garažą, kurio durys buvo atrakintos, ir pasiėmė du šlifuoklius, iš kurių vienas buvo jo, bei pramoninį feną. Fenas ir šlifuoklis jam nepriklausė. Kadangi ėmė jam priklausantį šlifuoklį, todėl pasiėmė ir prie jo esančius arčiausiai daiktus, jis jų nesirinko, neplanavo iš anksto imti, kas buvo arčiausiai po ranka, tą ir paėmė. A. N. – daiktų savininkas, jam buvo nesumokėjęs už darbą, todėl galvojo, kad čia jam bus kaip atlygio dalis. Paryčiais daiktus už 37 eurus pardavė (duomenys neskelbtini) turguje. Už pinigus nusipirko alaus bei maisto. Po įvykio jis su A. N. nebendravo, tik matė, kad jis buvo atvykęs jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau durų neatidarė, nes bijojo smurto. Negalvojo, kad A. N. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl daiktų vagystės, kadangi jis pats jam buvo skolingas pinigų už darbą apie 4000 eurų, tačiau to patvirtinti negali, kadangi jokių skolos lapelių neturi, oficialiai buvo neįdarbintas. Žalos neatlygins, nes A. N. yra jam skolingas už darbą. Dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namo kiemas dalinai yra aptvertas, jame esantys pastatai būna nerakinami, tačiau su durimis, kurios vakare būna uždaromos. Sodybos teritorija ir kai kurių pastatų vidus yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, tikslios datos nepamena, jie buvo priėmę gyventi K. S., kadangi jis neturėjo kur gyventi. K. S. pas juos gyveno iki (duomenys neskelbtini), vėliau kažkur išvyko. (Duomenys neskelbtini) užėjęs į garažą, kuris sodybos kieme, pastebėjo, kad dingęs jam priklausantis mėlynos spalvos akumuliatorinis šlifuoklis „(duomenys neskelbtini)“ kartu su jam priklausančiu akumuliatoriumi ir jo pakrovėjas, jį vertina 600 eurų, didelis tamsiai mėlynos spalvos elektrinis šlifuoklis „(duomenys neskelbtini)“, jį vertina 360 eurų, elektrinis žalios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ firmos pramoninis fenas, jį vertina 242 eurais ir tamsioje dėžėje buvęs mechaninių įrankių (raktų) komplektas, kiek raktų ir kokios firmos jie buvo, pasakyti negali, jį vertina 350 eurų. Pamatęs, kad dingę jam priklausantys asmeniniai daiktai, jis, peržiūrėjęs kamerų vaizdo stebėjimo įrašus, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. į garažo patalpas įėjo pas juos gyvenęs K. S. ir nuo darbastalio pasiėmęs elektrinį didelį kampinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“ iš patalpų išėjo. Būtent nuo to momento jis jo daugiau nematė, į telefono skambučius neatsakinėjo. Įtaria, kad šiuos visus jo išvardintus daiktus galėjo pavogti K. S. Dėl pavogtų daiktų jam padaryta 1552 eurų turtinė žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, kai buvo pavogti daiktai iš garažo, jis iš karto atpažino, kad tai K. S., kuris gyveno pas jį sodyboje, padėdavo atlikti ūkio darbus. K. S. pas jį gyveno apie 2 mėnesius, tačiau (duomenys neskelbtini) vakare tarp K. S. ir kito pas jį dirbančio vyriškio buvo kilęs konfliktas, dėl ko tiksliai kilo konfliktas, nežino. Dėl konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai, policijos pareigūnai K. S. liepė išsikraustyti, o jis su pareigūnais sutiko. K. susirinko daiktus ir išvyko iš jo namų. (Duomenys neskelbtini) jis pastebėjo, kad garaže nėra tam tikrų daiktų. Pastebėjo, kad iš nerakinamo garažo pavogta akumuliatorinis šlifuoklis mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ kartu su baterija ir įkrovikliu, šlifuoklį pirko prieš tris metus laiko, mokėjo 600 eurų, tačiau žalą patvirtinančių ir įsigijimo dokumentų jokių neturi, nes neišsaugojęs, didelis kampinis šlifuoklis (duomenys neskelbtini) kw „(duomenys neskelbtini)“ tamsiai mėlynos spalvos, buvo naudotas, amortizuojanti rankena, veržlė sunkiai atsisuka, kai reikia pakeisti diską, jis jį pirko kažkur prieš 4 metus laiko, mokėjo 300 eurų, tačiau taip pat neturi pateikti dokumentų nei įsigijimo, nei žalą patvirtinančių, elektrinis žalios spalvos pramoninis fenas, koks pavadinimas, neprisimena, tik žino, kad dviejų greičių, kuris buvo įdėtas į juodą dėžę, pirko prieš 4 metus, vertina 200 eurų, dokumentų pateikti neturi, taip pat pavogta mechaninių įrankių (raktų) komplektas. Komplekto dėžėje buvo labai daug smulkių atsukimo-užsukimo galvučių, raktų, laikiklių, kiek vienetų jų buvo ir koks raktų komplekto pavadinimas, atsakyti negali, buvo juodos spalvos dėžėje, prieš kiek metų pirko šį raktų komplektą, nepamena, jį vertina 360 eurų, tačiau taip pat neturi pateikti įsigijimo dokumentų.

Papildomų apklausų metu nukentėjusysis parodė, kad įrankius, kurie buvo pavogti, jis naudojo pastoviai, kiekvieną dieną, gal vasarą rečiau naudojamas pramoninis fenas, nes jo reikia rečiau. Taip pat gali pasakyti, kad visi pavogti įrankiai buvo laikomi vienoje vietoje, tai yra garaže. Didelis elektrinis šlifuoklis stovėjo ant priekalo, po vaizdo kamera, kur matosi vaizdo medžiagoje, kad jį paima K. S., kurią peržiūrėjo su pareigūnais. Kitose jo pateiktuose vaizdo medžiagose matosi tik švieselė. Kiek supranta, kad tai ir buvo tas momentas, kai K. S. susidėjo į maišą visus pavogtus įrankius ir išsinešė. Kiti visi įrankiai buvo 5-6 metrai nuo priekalo, ant trikampių lentynų prie sienos, kurias pats pasigamino. Nuodugniai peržiūrėjo visus vaizdo įrašus dviejų savaičių prieš vagystę, kadangi po jų jau užrašomas kitas vaizdo įrašas. Iš minėtų įrašų išrinko tik vaizdo medžiagas, kur matosi, kad K. S. paima jo minėtą įrankį, o kituose įrašuose matosi, kad K. įeina į garažą, vaikšto po jį ir po to eina paimti minėtą įrankį ir toliau matosi tik švieselė. Šiuo metu tikrai nėra atgavęs savo įrankių, tik gali pasakyti, kad dar prireikus kelių įrankių, jis jų taip pat pasigedo, bet dėl jų pretenzijų neturi, nes daug vėliau pastebėjo. Taip pat gali pasakyti, kad dirbdamas pas jį K. S. žinojo, kad yra filmuojama, nes ne kartą yra jam pasakęs, kad „pasižiūrėk vaizdo medžiagoje“, jeigu jis jam kažką priekaištauja, o jis jam sakydavo, kad vaizdo medžiagas jis reguliariai pažiūri. Todėl K., nešdamas įrankius, stengėsi po kameromis nepatekti. Iš garažo yra trys išėjimai ir ne visi filmuojami. K. išėjo pro tą, kur nefilmuojama. Nei vienas daiktas nepriklausė K. S. Kad daiktai priklausė jam, galėtų patvirtinti (duomenys neskelbtini) L. N., kadangi su minėtais įrankiais dirbo ir jis pats, kol dar K. S. nedirbo pas jį. K. S. už darbą atsiskaitydavo visada, jam skolingas nelikdavo. K. S. galėjo likti skoloje nuo 40 iki 120 eurų, tiksliai kiek, neprisimena, kadangi nežino, kiek tiksliai dienų K. dirbo be užmokesčio, tačiau ne daugiau nei 3-4 dienas. Jis jam už neapmokėtas dienas būtų tikrai atsiskaitęs, tačiau nežinojo, kad tai buvo paskutinės jo darbo dienos. Jam padaryta 1552 eurų turtinė žala. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas L. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog (duomenys neskelbtini) yra A. N. Žino, kad (duomenys neskelbtini) apvogtas (duomenys neskelbtini) garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantys daiktai: šlifuoklis „(duomenys neskelbtini)“, šlifuoklis „(duomenys neskelbtini)“, pramoninis fenas „(duomenys neskelbtini)“ ir mechaninis įrankių komplektas. Visus išvardintus daiktus yra matęs dar prieš vagystę, jie priklausė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) šiuos įrankius įsigijo du ar trys metai prieš vagystę, nes minėtais įrankiais yra pats ne kartą dirbęs ir juos matęs. Šlifuoklis „(duomenys neskelbtini)“ buvo didelis, neįprasto dydžio. „(Duomenys neskelbtini)“ buvo su jodu akumuliatoriumi, korpusas mėlynas. Pramoninis fenas „(duomenys neskelbtini)“ buvo žalios spalvos, veikė nuo elektros laido. Mechaninių įrankių komplektas buvo su lagaminėliu. Šiais įrankiais dirbo tiek jis, tiek (duomenys neskelbtini) ir kiti darbuotojai.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog A. N. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis laikė įvairius asmeninius daiktus, buvo pavogti jam priklausantys akumuliatoriniai, elektriniai ir mechaniniai įrankiai, dėl kurių padaryta 1 552 eurų turtinė žala. Nusikalstamos veikos padarymu įtaria pažįstamą K. S.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta esanti sodyboje (duomenys neskelbtini), kur vakarinėje dalyje yra ūkinis pastatas – garažas, iš kurio buvo pavogti daiktai. Garažas pilnas įvairių daiktų, stelažų. Dalis teritorijos stebima vaizdo kameromis.

(Duomenys neskelbtini) R. T. tarnybiniame pranešime dėl nustatytos informacijos nurodė, kad iš nusikalstamos veikos padarymo vietos buvo išimti vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti dalyvaujant pareiškėjui A. N. ir kuris vaizdo įraše nusikalstamos veikos padarymo vietoje užfiksuotą vyrą atpažino kaip pas jį gyvenusį K. S.

Kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog, apžiūrėti ir aprašyti 5 vaizdo įrašai, pateikti nukentėjusio A. N. Vaizdo įrašuose užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta. Nukentėjusysis A. N. atpažįsta, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas K. S. Minėtas asmuo nakties metu vaikšto su žibintuvėliu, priėjęs prie vienos iš spintelių kažką pasiima, pasikišęs po pažastimi iš patalpos išeina. Apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė (veikos padarymo metu) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur).

Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad K. S. padarė jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 1552 Eur.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, neigdamas, kad jis pavogė šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“ ir įrankių komplektą, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad ne kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. N. nuosekliai teigė, kad iš garažo buvo pavogti jam priklausantys daiktai – šlifuoklis „(duomenys neskelbtini)“, šlifuoklis „(duomenys neskelbtini)“, pramoninis fenas „(duomenys neskelbtini)“ ir įrankių komplektas. Nukentėjusysis taip pat pažymėjo, kad kaltinamasis K. S. jokių įrankių su savimi neturėjo, jam buvo suteiktos darbo priemonės. Pažymėtina, kad tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas L. N., kuris, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog kaltinime nurodyti daiktai priklauso A. N., jis šiuos daiktus yra matęs, juos nukentėjusysis įsigijo prieš du ar tris metus iki vagystės. Pažymėtina ir tai, kad, nors kaltinamasis nurodė, jog vienas iš pavogtų įrankių priklausė jam, tačiau jokių įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo, asmens, kuris galėtų tai patvirtinti, konkrečių duomenų taip pat nenurodė, tik teigė, kad jis vardu M. Tuo tarpu iš liudytojo L. N. parodymų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jie pavogtais įrankiais naudojosi dar iki K. S. apsigyvenant minėtoje sodyboje. Be to, tiek nukentėjusysis tiek ir liudytojas ((duomenys neskelbtini)) tiksliai įvardijo įrankių požymius, atskiras detales, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog pavogti įrankiai priklausė būtent A. N.

Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, K. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu, ir kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis K. S. nakties metu vaikšto garaže, prieina prie spintelės, ten kažką paima ir išeina iš garažo užsikišęs paimtą daiktą. Nors vaizdo įrašų kokybė yra prasta, filmuojama nakties metu, tačiau minėti vaizdo įrašai patvirtina, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo kurį laiką, judėjo po visą garažo teritoriją, kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog būtent kaltinamasis pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad K. S. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., iš garažo, esančio sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą – šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 600 eurų, šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 360 eurų, pramoninį feną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 242 eurai, mechaninių įrankių komplektą, kurio vertė 350 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. N. 1552 eurų turtinę žalą. Vogdamas svetimą turtą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, atsižvelgiant į tai, kad pavogto turto bendra vertė yra 1552 eurai, todėl K. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Pagrobtų prekių vertė viršija 10 MGL (500 Eur) ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jis suprato, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, kad dėl jo neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika, pagrobiant svetimą turtą, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. (duomenys neskelbtini) informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymų, skundų negauta.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

K. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neregistruotas. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į (duomenys neskelbtini) byloje nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

K. S.

BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šiuo baudžiamuoju įsakymu K. S. yra teisiamas ketvirtą kartą. Paskutinį kartą K. S. teistas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, realiai atliko laisvės atėmimo bausmę už smurtinių nusikaltimų padarymą, (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro pasibaigus lygtinio paleidimo terminui. Tai reiškia, kad neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą K. S. padarė naują tyčinį nusikaltimą. Be to, K. S. baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę, paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai rodo, kad K. S. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui K. S. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. S. parinkus arešto bausmės rūšį. Teismas sprendžia, kad anksčiau teistam K. S. paskyrus švelnesnę bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai, kadangi anksčiau taikytos švelnesnės bausmės, o taip pat ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas kaltininko asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes bei veikos pavojingumą K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, nustato artimą vidurkiui, t. y. 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra. Pažymėtina, kad BK 64 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64 1 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teismas neturi pagrindo taikyti BK 64 1 straipsnio 1 dalyje numatyto bausmės mažinimo instituto.

Atsižvelgiant į neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti K. S. paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad K. S. sistemingai daro teisės pažeidimus, teismas sprendžia, kad tik realus arešto bausmės vykdymas padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

V. Kiti klausimai

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. S. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. S. suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos įskaitytinas į bausmės laiką.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, nes kaltinamasis laikomas atlikusiu bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 56 (penkiasdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. S. suėmime išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos ir laikyti jį atlikusį bausmę.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) ir K. S. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, K. S. pripažinti recidyvistu.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti K. S.

Teisėja Agneta Bulakė