T. V. pagal BK 140 str. 2 d., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-83-1073/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48413-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.2.1; 1.1.6.2; 2.8.9.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio, Rimos Ažubalytės, Olego Fedosiuko, Dariaus Kantaravičiaus, Tomo Šeškausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. V. gynėjui advokatui Edgarui Gaučiui,

nukentėjusiajai L. V.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant per visą šį bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigojant sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš T. V. priteista civilinei ieškovei nukentėjusiajai L. V. atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1000 Eur sumos bei 4359,39 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistojo T. V. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis panaikintas.

T. V. padaryta veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, T. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, T. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš T. V. priteista civilinei ieškovei nukentėjusiajai L. V. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai L. V. ir jos atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. V. gynėjo advokato, nukentėjusiosios paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, konflikto metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. V., nežymiai sutrikdė jai sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. V. 2022 m. gruodžio 26 d. apie 18.30 val. savo šeimos nario – sutuoktinės L. V., su kuria kartu negyvena, nes vyksta santuokos nutraukimo procesas, gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smurtaudamas, dešine ranka sugriebė L. V. už dešinės rankos ir ją sukdamas bei stumdamas vieno trauminio epizodo metu nukentėjusiajai padarė (nebūdingus griuvimui) poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos įbrėžimų dešiniame rieše, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą. Taip pat T. V., tęsdamas savo tyčinius smurtinius veiksmus, ranka sugriebė L. V. už kaklo ir jį suspausdamas, laikydamas ir atstumdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjos skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog T. V. savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. V. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą ir skausmo sukėlimą šeimos nariui, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, T. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat taikė BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jam nutraukė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas L. Žuklys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį be pakeitimų bei nukentėjusiajai L. V. priteisti 2013,44 Eur patirtų išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai T. V. inkriminuotą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 37 straipsnio nuostatas, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų (T. V., nukentėjusiosios L. V., liudytojų J. V., R. S. parodymų) nelygino tarpusavyje, vertino juos atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių (įvykio vaizdo įrašo turinio ar to, kad T. V. įvykio metu pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, nustatytą civilinėje byloje Nr. e2-19084-1094/2021) iš viso nevertino arba vertino tik išimtinai T. V. naudai, remdamasis tik ta jų dalimi, kuri atitiko būtent nuteistojo parodymus, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti BPK 20 straipsnyje, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nusprendė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, vykstant skyrybų procesui, sutuoktiniai T. V. ir L. V. nebuvo šeimos nariai, nes kartu negyveno. Prokuroro nuomone, tiek BK 248 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), tiek kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013) nėra apibrėžta, kad šeimos nariu sutuoktinis pripažintinas tik tuo atveju, jeigu gyvena kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu.

3.4. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Taigi, sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgiant į nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Be to, svarbu atidžiai įvertinti ir tas aplinkybes, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tik tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-487/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-487/2013">2K-487/2013</a>).

3.5. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tiek T. V., tiek L. V. vienas kitą laikė sutuoktiniais, nors kartu negyveno ir vyko skyrybų procesas. Be to, juos siejo bendras turtas ir nepilnamečiai vaikai. Aplinkybę, kad T. V. nukentėjusiąją laikė savo sutuoktine, patvirtina ir tai, kad jis rinko duomenis apie neva netinkamą ir netoleruotiną jos elgesį būnant santuokoje ir pan. Taigi, prokuroro nuomone, įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, kad L. V., būdama T. V. sutuoktinė, buvo jo šeimos narė, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

3.6. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas T. V. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai pripažino mažareikšme.

3.7. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, T. V. veiksmai nebuvo spontaniški, trumpalaikiai ir neintensyvūs, nes jis fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją to paties įvykio metu panaudojo net du kartus, o vienas iš fizinių veiksmų buvo nukreiptas į gyvybiškai svarbų kūno organą – kaklą. Nustatyta ir tai, kad T. V. pas vaikus atvyko be išankstinio įspėjimo (t. y. pažeisdamas teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką) ir jau agresyviai bei piktybiškai nusiteikęs, pats išprovokavo žodinį konfliktą, o fizinį smurtą prieš L. V. naudojo nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

3.8. Prokuroro nuomone, nepagrįstos ir prieštaringos apeliacinės instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados ir dėl nukentėjusiajai L. V. padarytos nedidelės žalos.

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. V. gynėja advokatė A. Puzinienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad kasatoriaus skunde keliami argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas

objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė teisingą sprendimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. Žuklio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skirtingai aiškino sutuoktinio kaip šeimos nario sampratą, tai nulėmė skirtingų BK 140 straipsnio nuostatų taikymą ir netinkamą BK 37 straipsnio taikymą. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija pasisakys būtent šiais klausimais.

Dėl sutuoktinio kaip šeimos nario sampratos ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo, smurtui esant panaudotam artimoje aplinkoje

7. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad T. V. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes veikos padarymo metu jis ir nukentėjusioji buvo sutuoktiniai, t. y. šeimos nariai. Šie kasatoriaus skundo teiginiai yra pagrįsti.

8. Išplėstinė teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, paisydamas teisingumo, proporcingumo, kitų teisinės valstybės principų reikalavimų, gali, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą baudžiamąją atsakomybę už atitinkamas nusikalstamas veikas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimas). Smurto artimoje aplinkoje aspektu aktualu tai, kad viena iš aplinkybių, rodančių didesnį nužudymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tyčinio įvairaus masto sveikatos sutrikdymo (BK 135 ar 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 140 straipsnio 2 dalis) ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) pavojingumą, yra tokių veikų padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Griežtesne baudžiamąja atsakomybe už šias smurtines veikas siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, taigi <...> šiais nusikaltimais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. <...> (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimas). Pažeidžiamų konstitucinių vertybių – žmogaus gyvybės, jo asmens neliečiamumo, artimos giminystės santykių, šeimos, motinystės, tėvystės, vaikystės – visuma leidžia pagrįsti kvalifikuotų sudėčių išskyrimą baudžiamajame įstatyme ir suponuoja griežtesnės baudžiamosios atsakomybės taikymą.

9. Taigi, inkriminuojant kvalifikuotą smurtinių veikų sudėtį, nagrinėjamu atveju – BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina tiksliai nustatyti, ar nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Inkriminuojant kvalifikuojamąjį šeimos nario požymį, iki naujo BK 141 straipsnio įsigaliojimo teismų praktikoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2013, 2K-381/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-487/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-487/2013">2K-487/2013</a>, 2K-525/2013, 2K-110-699/2015) buvo vadovaujamasi BK 248 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra <...> nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

10. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., šeimos nario samprata perkelta į BK 141 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra <...> nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Taigi bylai aktualiu klausimu teisinis reguliavimas nepakito.

11. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad tiek lingvistinis (<...> nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra <...> nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis <...>), tiek sisteminis šeimos nario sampratos aiškinimas kvalifikuojant smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinis už smurtą prieš kitą sutuoktinį atsako taikant kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

12. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl asmens, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), pripažinimo šeimos nariu, būtina vertinti faktiškai susiklosčiusius tarp jų santykius, nes šiuo atveju nėra juridinį ryšį tarp asmenų patvirtinančio oficialaus dokumento (juridinio fakto). Pagal gana nuoseklią teismų praktiką, kurioje remiamasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2010">2K-49/2010</a>, 2K-327/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-487/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-487/2013">2K-487/2013</a>, 2K-301-139/2016, 2K-63-511/2021, 2K-31-489/2022). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013).

13. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad tam tikrais atskirais atvejais sutuoktiniai galėtų būti nelaikomi šeimos nariais BK taikymo kontekste, jei tokią išvadą teismas pagrįstų konkrečiu atveju susiklosčiusiomis išimtinėmis aplinkybėmis (pvz., santuokos fiktyvumas, aiškiai formalus santuokos pobūdis ar pan.), kurių visuma paneigtų BK 248 straipsnio 2 dalyje (taip pat BK 141 straipsnio 2 dalyje) nustatytą reguliavimą, pagal kurį sutuoktinis yra šeimos narys. Tokiais atvejais turi būti vertinamas tarpusavio ryšių turinys, aptartas šios nutarties 14 punkte. Aptarta išimtimi kasacinės instancijos teisme buvo pasinaudota priimant sprendimą ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020.

14. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų sutuoktinio T. V. nepripažinti nukentėjusiosios (sutuoktinės) šeimos nariu, nenustatyta. Priešingai, byloje nustatytas tiek juridinis faktas, kad T. ir L. V. įvykio metu buvo sutuoktiniai, tiek faktinės aplinkybės, pagrindžiančios jų šeiminius ryšius: T. V. atliko smurtinius veiksmus prieš sutuoktinę jų bendruose namuose, kai jis atvyko pasimatyti su vaikais nesilaikydamas laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad T. V. ir nukentėjusioji (jo sutuoktinė) nelaikytini šeimos nariais BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste, ir netinkamai jo veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės, kad nusikalstama veika prieš sutuoktinę padaryta vykstant santuokos nutraukimo procesui, kartu nebegyvenant, esant konfliktiniams santykiams, nesutariant dėl bendravimo su vaikais (nepaisant teismo nustatytos T. V. laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos), nei paneigia sutuoktinių kaip šeimos narių statuso, nei leidžia laikyti tokią smurtinio pobūdžio veiką mažiau pavojinga, t. y. padaryta ne artimoje aplinkoje. Tokia išvada prieštarautų ne tik pirmiau minėtai nacionalinių, bet ir tarptautinių teismų praktikai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Mudric prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 74839/10; 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Hasmik Khachatryan prieš Armėniją, peticijos Nr. 11829/16).

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas T. V. veiksmus iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinio kaip šeimos nario sampratą.

Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

16. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai T. V. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo, bet ir, pripažindamas ją mažareikšme, netinkamai pritaikė BK 37 straipsnį. Šie kasatoriaus argumentai pagrįsti.

17. BK 37 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

18. Pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-219-303/2021, 2K-54-648/2025 ir kt.).

19. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2013">2K-319/2013</a>, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai artimoje aplinkoje neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-128-489/2020, 2K-231-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

20. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesį, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-231-489/2020 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio metu T. V. buvo sugriebęs L. V. ranką, dėl to nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė 0,8 cm ilgio poodine kraujosruva dešiniame dilbyje ir 1 cm odos įbrėžimu dešiniame rieše, ir tęsdamas smurtinius veiksmus buvo sugriebęs už kaklo, jį spaudė ir laikydamas už kaklo atstūmė L. V. – taip sukėlė fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad ši žala – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas – yra reikšminga, ypač vertinant nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vietą ir pobūdį bei veiksmų tęstinumą, todėl tokių veiksmų vertinimas kaip mažareikšmių yra nepagrįstas.

22. Taigi apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas T. V. veiksmus, atliktus prieš šeimos narį – sutuoktinę, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir taikydamas BK 37 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais.

Dėl T. V. paskirtų įpareigojimų ir išlaidų advokato paslaugoms kompensavimo

23. Išplėstinė teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatė, kad nepagrįstai buvo paskirtas įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pažymėtina, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje T. V. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, ją paskyrus asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau, kaip minėta, nurodyto tarp jų įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikintina.

24. Prokuroras kasaciniame skunde taip pat prašo iš T. V. priteisti nukentėjusiajai L. V. 2013,44 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, išnagrinėjus prokuroro kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais, nusprendžia, jog yra pagrindas spręsti klausimą dėl nukentėjusiosios L. V. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka, nukentėjusiosios L. V. atstovas advokatas L. Kuprusevičius pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiosios turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiosios atstovas advokatas taip pat pateikė tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad advokato L. Kuprusevičiaus suteiktų teisinių paslaugų (t. y. atsiliepimo į nuteistojo T. V. gynėjos apeliacinį skundą rengimas; pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir nukentėjusiosios atstovavimas apeliacinės instancijos teisme) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 2013,44 Eur. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertinusi tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl nukentėjusiajai L. V. turi būti atlygintos.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį su pakeitimais.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl T. V. paskirto įpareigojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Priteisti nukentėjusiajai L. V. 2013,44 Eur (du tūkstančius trylika Eur 44 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš nuteistojo T. V.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius

Tomas Šeškauskas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė