Baudžiamoji byla Nr. 2K-354/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.3.1. (S)
2007 m. gegužės 8 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui L. Beinarytei,
gynėjui J. Gaudučiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. liepos 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Priteista iš Ž. Ž. 7451,79 Lt laidojimo bei antkapio gamybos ir pastatymo išlaidų, 50 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai A. Š., bei 600 Lt advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti. Taip pat priteista iš Ž. Ž. 5076,90 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 27 d., apie 15 val., koja išlaužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, duris ir taip įsibrovęs į minėtą butą, tyčia sudavė ranka vieną smūgį P. P. į kairįjį skruostą ir suko ranką, tuo padarydamas P. P. šiuos sužalojimus: kraujosruvą kairio skruosto poodyje ir minkštuosiuose audiniuose, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje plaštakoje, ir nuo tiesioginio smūgio į P. P. kairįjį skruostą įvykus rotaciniam galvos judesiui bei dėl to išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko 2005 m. spalio 31 d., 8.40 val. P. P. mirė, t. y. tyčia nužudė P. P.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismą pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį. Jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius teigia, kad teismas nepilnai ištyrė faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Byloje nenustatyta nukentėjusiosios mirties priežastis. Nenustačius kraujagyslės trūkimo priežasties, negalima teigti, kad mirties priežastis buvo kasatoriaus suduoto smūgio pasekmė. Kasatorius neneigia, kad 2005 m. spalio 27 d., apie 15 val. sudavė smūgį į kairįjį skruostą nukentėjusiajai, tuo tarpu nukentėjusioji mirė tik 2005 m. spalio 31 d. 8.40 val. Per šį laikotarpį nukentėjusiajai buvo atliktos dvi galvos smegenų operacijos, kurių metu pašalinti susidarę kraujo krešuliai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pirmos, nei antros operacijos metu gydytojas nenustatė kraujagyslės trūkimo vietos ir jos trūkimo priežasties, kol galiausiai sutrikus širdies ritmui nukentėjusioji mirė. Be to, abejas galvos smegenų operacijas atlikęs gydytojas V. N., kuris buvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad nežino, nuo ko įvyko staigi mirtis, kadangi po antros operacijos buvo stebimas aiškus nukentėjusiosios būklės gerėjimas. Atliekant teismo medicinos ekspertizę, smegenyse po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujo išsiliejimo nerasta, o rasti tik pavieniai buvusio kraujavimo požymiai. Nenustačius kraujagyslės trūkimo priežasties, ekspertų išvados tėra spėjamojo pobūdžio, kuriomis teismai nepagrįstai rėmėsi.
Kasatorius nurodo, kad nukentėjusioji sirgo širdies vainikinių arterijų III stadijos ateroskleroze ir II laipsnio arterine hipertenzija. Nukentėjusiosios patirtos traumos lengvumą patvirtina tai, kad atliekant teismo medicinos ekspertizę, galvos smegenyse nebuvo rasta trauminių pokyčių. Ta aplinkybė, kad po antrosios operacijos nukentėjusioji buvo perkelta į kardiologinę reanimaciją patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo problemų dėl širdies kraujagyslių veiklos, nuo ko ir mirė.
Kadangi nebuvo nustatyta galvos kraujagyslės trūkimo priežastis ir vieta, ir tai padaryti yra neįmanoma, visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, kasatorius turi atsakyti tik už tuos padarinius, kuriuos savo veika (smūgiu į kairįjį žandą) sukėlė, todėl jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Nuteistojo Ž. Ž. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl padarytos veikos kvalifikavimo.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 27 d. smūgį nukentėjusiajai P. P. ranka į kairįjį skruostą sudavė Ž. Ž. Ta faktą teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir kasatorius. Tačiau kasatorius ginčija priežastinio ryšio buvimą tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių (nukentėjusiosios P. P. mirties).
BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.
Teismo medicinos specialistų išvadomis Nr. M 802/05 (04) ir Nr. PM 38-802 (04), nustatyta, kad mirtį sukėlęs sužalojimas - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, galėjo gautis po vieno tiesioginio smūgio į kairįjį skruostą, dėl ko įvyko rotacinis galvos judesys ir išsiliejo kraujas. Tokią išvadą dėl nukentėjusiosios mirties patvirtino ir paskirta komisinė teismo medicinos ekspertizė. Komisinėje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. Nr. EKM 57/06 (01) nustatyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastis buvo galvos sumušimas (trauma) – kraujosruva kairio skruosto poodyje ir minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio (80 ml kraujo krešulių), kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų koma, simptomine epilepsija (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu. Traumos padarymo mechanizmas aiškintinas smūgio sudavimu į kairįjį skruostą. Taigi, teismai padarė pagrįstą išvadą dėl kasatoriaus suduoto smūgio įtakos nukentėjusiosios mirčiai. Nuteistojo veika buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga.
Tačiau sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšis suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo.
Nors byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo dėl nuteistojo Ž. Ž. suduoto vieno smūgio ranka į kairįjį skruostą sukelti padariniai moters organizme, kolegija, pripažindama šį faktą, laiko, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia.
Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tyčia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Byloje nustatyta, kad Ž. Ž. pateko į butą turėdamas aiškų tikslą - pareikalauti raktų ir priminti, kad nukentėjusioji kuo greičiau išsikraustytų iš buto, o ne smurtauti. Išankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusiąją nenustatyta. Jokių daiktų, pritaikytų kūnui, žaloti Ž. Ž. neturėjo ir nenaudojo. Tačiau nukentėjusiajai ėmus šaukti, jis smogė ranka viena smūgį nukentėjusiajai į veido sritį.
Kaip rodo gyvenimiškas patyrimas, paprastai vieno smūgio ranka sudavimas į veido sritį suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. Vieno smūgio ranka į skruostą sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga vieno smūgio ranka sudavimo pasekmė. Tokie padariniai kaip gyvybės atėmimas sąlygojami ne vien suduoto smūgio, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos stoviu, jo gydymo kokybe. Ir šioje byloje suduotas smūgis iš karto neprivedė prie nukentėjusiosios mirties. Tik po dienos nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę, jai padarytos dvi operacijos, kurios, pasak gydytojų, buvo sėkmingos, o mirtis įvyko tik ketvirtą dieną po veikos padarymo dėl širdies sustojimo.
Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas vieno smūgio į veidą padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems kilti.
Teismas nuteisdamas kasatorių dėl tyčinio nužudymo konstatavo tyčinę kaltę nužudyti netiesiogine tyčia. Tačiau netiesioginė tyčia nužudyti yra tada, kai kaltininkas suvokė daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad taip veikdamas gali atimti kitam žmogui gyvybę, tačiau nors nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumą galimiems padariniams. Iš esmės kaltininkui tas pats ar tokie padariniai kils, ar ne. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad kasatorių eiti į P. P. butą kartu su ja paprašė Ž. Ž. pusseserė. Apsilankymo tikslas buvo pareikalauti kuo greičiau išsikraustyti iš buto. Byloje nėra jokių duomenų apie susitarimą dėl galimo smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją, sužalojimų jai padarymo ar gyvybės atėmimo. Kai nukentėjusioji neįsileido Ž. Ž. į butą, jis koja spyrė į duris ir taip jas atidaręs, įėjo į butą. Remiantis nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Ž. Ž. įėjęs į butą vartojo necenzūrinius žodžius ir reikalavo atiduoti buto raktus, greičiau išsikraustyti, tuo pačiu jis sudavė ranka į veidą. Po to nukentėjusioji išbėgo iš buto pas kaimynę, o Ž. Ž. su J. D. nuvažiavo į policiją.
Pats kasatorius niekada nepripažino norėjęs nužudyti nukentėjusiąją, iš bylos aplinkybių neišplaukia, kad jis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui. Atvirkščiai, jis buvo suinteresuotas gauti iš nukentėjusiosios buto raktus ir kad ji kuo greičiau išsikraustytų iš buto. Taigi teismo išvada dėl netiesioginės tyčios nužudyti neišplaukia nei iš bylos medžiagos, nei iš Ž. Ž. parodymų.
Ž. Ž. smūgį ranka sudavė sąmoningai. Kaip jau minėta, normalios psichikos žmogus suduodamas vieną smūgį ranka paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad kasatorius suduodamas ranka smūgį į veidą, suvokė, kad tokia veika stato į pavojų P. P. sveikatą. Tai suvokdamas, jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, tame tarpe ir sunkus sveikatos sutrikdymas, yra dėsningas smūgio ranka į galvos sritį sudavimo padarinys, todėl kasatoriui šis padarinys turi būti inkriminuotas, kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai. Juo labiau, kad kasatoriaus tyčia buvo neapibrėžta, nes jis savo parodymuose negalėjo detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti.
Teismų praktika laiko, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė.
Taigi kitas dėl veikos kilęs padarinys - gyvybės atėmimas, inkriminuojamas kaip padarytas neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltininkas nesuprato, kad jo smūgis pavojingas nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji gali mirti, mirties nenorėjo, tačiau kolegija laiko, kad atsižvelgiant, iš vienos pusės, į kaltininko amžių, jo profesiją, kūno sudėjimą ir iš kitos, į nukentėjusiosios amžių, sveikatos stovį, jis turėjo ir galėjo numatyti nukentėjusiosios mirtį ir išvengti tokio stipraus smūgio.
Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tačiau skirdama bausmę už padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, kolegija atsižvelgia į padaryto tyčinio nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieš pagyvenusią 60 metų moterį nesant rimtų priežasčių, todėl bausmė skiriama atitinkanti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės už šiuos nusikalstimus vidurkį.
Kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį. Ž. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį penkerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 132 straipsnio 1 dalį dvejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.
Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Gintaras Goda
Aldona Rakauskienė
Vytautas Piesliakas
