Baudžiamoji byla Nr. 2K-238/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.12.1.
1.2.19.4.
1.2.19.6. (S)
2007 m. gegužės 8 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,
gynėjams O. Martinkui, G. Daugėlai,
nuteistiesiems S. T. ir G. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. ir nuteistojo S. T. gynėjo kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu S. T. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams ir pagal BK 229 straipsnį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams ir pagal BK 229 straipsnį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nuteistųjų S. T. ir G. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų S. T. ir G. S. bei jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
S. T. ir G. S. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos ir dėl to valstybei padarė didelės žalos, o būtent:
S. T. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir žemės reformą bei privalėdamas savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais siekdamas asmeninės naudos - neteisėtai įgyti 2,15 ha, 3323 Lt vertės žemės sklypą Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), ir kad jo artimas giminaitis - sūnus A. T. neteisėtai įgytų 13,65 ha, 16 924 Lt vertės žemės sklypą Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), diskreditavo valstybės tarnautojo - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus - vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė:
1. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 03-08-5544-71 parengus sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. T.“ projektus, pagal kuriuos jam atkurtos nuosavybės teisės į 1,90 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,15 ha miško sklypą, esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), G. S. dėl neatsargumo netinkamai atlikus savo pareigas, nenustačius, kad minėtas sprendimo projektas negali būti patvirtintas ir savo parašu jį patvirtinus bei šį sprendimo projektą ir kitus dokumentus perdavus Klaipėdos apskrities Žemės tvarkymo departamento direktoriui S. T., S. T. nuo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2000 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento tarnybinėse patalpose, esančiose Liepų g. 4-6, Klaipėdoje, siekdamas įgyti 3323 Lt vertės miško sklypą, nenurodė ištaisyti pažeidimo, kad parengiama tik viena pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. 1999 m. rugsėjo 24 d. B. K. neteisėtai buvo parengta pažyma Nr. 1451 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,36 ha žemės, priklaususios buvusiam savininkui P. P., tačiau P. P. dukrai S. P. pažyma apie buvusias žemės valdas pagal 1940 m. liepos 22 d. būklę, kurios pagrindu pradedamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas bei pagrindas pretendentams sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartį parengta 1992 m. rugsėjo 15 d., todėl B. K., kaip S. P. teisių perėmėjui tokia pažyma negalėjo būti parengta. 1999 m. spalio 21 d. B. K. S. T. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 1,90 ha žemės, esančios Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) ir sutarties pagrindu nurodyta 1999 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 2530, kuri negalėjo būti parengta B. K., nepanaikinus pažymos Nr. 1451. S. T. nenurodė ištaisyti pažeidimų kad parengtas ir suderintas su atitinkamomis institucijomis kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas pateikiamas viešam visuomenės svarstymui, piliečių prašymų (išvadų) tenkinimas dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško vandens telkinį Lėbartų kadastro vietovės teritorijoje turėjo būti užbaigtas ne vėliau kaip iki šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų derinimo procedūros pradžios, t. y. iki 1999 m. rugpjūčio 18 d., kai S. T. išvada Nr. 55/3332 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta 1999 m. lapkričio 26 d., todėl S. T. Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 2,15 ha žemės sklypas suprojektuojamas neteisėtai. S. T. savo parašu patvirtino minėto įsakymo projektą, šį įsakymo projektą ir sprendimo projektą perdavė Klaipėdos apskrities viršininkui, taip patvirtindamas, kad parengti visi būtini ir teisės norminių aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, reikalingi nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimui. Apskrities viršininkui 2000 m. gegužės 4 d. priėmus sprendimą Nr. 55/5768 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. T.“, neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 12 248 Lt indeksuotos vertės žemės sklypą;
2. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 03-08-5503-93 parengus ir patvirtinus sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. T.“ projektus, pagal kuriuos jam atkurtos nuosavybės teisės į 9,42 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 13,65 ha žemės sklypą esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), G. S. dėl neatsargumo netinkamai atlikus savo pareigas, nenustačius, kad minėtas sprendimo projektas negali būti patvirtintas ir savo parašu jį patvirtinus bei šį sprendimo projektą ir kitus dokumentus perdavus Klaipėdos apskrities Žemės tvarkymo departamento direktoriui S. T., jis – S. T. 2000 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento tarnybinėse patalpose, esančiose Liepų g, 4-6, Klaipėda, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, t. y. kad jo artimas giminaitis - sūnus A. T. įgytų nuosavybėn 16 924 Lt vertės žemės sklypą, nenurodė ištaisyti projekto autoriaus padarytų klaidų, kurioms esant negalėjo būti priimtas Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to A. T. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 27078 Lt indeksuotos vertės žemės sklypus.
G. S. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir žemės reformą ir privalėdamas savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais 2000 m. sausio 27 d. – 2000 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose adresu Klaipėdos g. 2, Gargždai, Klaipėdos r., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmenines naudos, t. y. kad jo sutuoktinė R. S. neteisėtai įgytų 1,32 ha, 1739 Lt vertės žemes sklypą Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini); 0,46 ha, 523 Lt vertės žemės sklypą Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini); 4,97 ha, 2296 Lt vertės žemės sklypą Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) ir 13,10 ha, 4000 Lt vertės žemės sklypą Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), sistemingai - keturis kartus, diskreditavo valstybės tarnautojo - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo - vardą, dėl ko Klaipėdos apskrities viršininkui 2000 m. sausio 28 d. priėmus sprendimą Nr. 55/5560, 2000 m. balandžio 5 d. priėmus sprendimą Nr. 55/5712, 2000 m. lapkričio 17 d. priėmus sprendimą Nr. 55/6635, 2000 m. lapkričio 23 d. priėmus sprendimą Nr. 55/6646 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. S.“, neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2782 Lt, 837 Lt, 3673 Lt, 6400 Lt indeksuotos vertės žemės sklypą; dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.
Be to, S. T. ir G. S. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojais, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent:
S. T. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi, dėl neatsargumo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir žemės reformą ir privalėdamas savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais sistemingai dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, sumenkino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus prestižą ir taip diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2436 „Dėl miško sklypo suteikimo neatlygintinai B. T. (1 epizodas) Klaipėdos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 55/5560 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. S.“ (2 epizodas), 2000 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 55/5712 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. S.“ (3 epizodas), 2000 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 55/6036 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B.“ (5 epizodas), 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 55/6204 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. A.“ (6 epizodas), 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 55/6205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. A.“ (7 epizodas), 2000 m. spalio 16 sprendimu Nr. 55/6363 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. M.“ (8 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6465 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. U.“ (9 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6466 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. U.“ (10 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6467 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. U.“ (11 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6471 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. V.“ (12 epizodas), 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 55/6503 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. S. Š.“ (13 epizodas), 2000 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 55/6635 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. S.“ (14 epizodas), 2000 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 55/6646 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. S.“ (15 epizodas), 2000 m. gruodžio 15 d. priėmus sprendimą Nr. 55/6767 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“ (16 epizodas), 2001 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 55/6926 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. K.“(18 epizodas), 2001 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 55/6988 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S.“ (19 epizodas), 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 55/7548 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. Ž.“ (20 epizodas), 2001 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 55/7557 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei N. M.“ (21 epizodas), 2001 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 55/7852 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. B.“ (22 epizodas), 2001 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 55/7962 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. J.“ (23 epizodas), 2002 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 55/8119 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui M. Ž.“ (24 epizodas), buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtais viso į 192 703 Lt indeksuotos vertės žemės ir miško sklypus.
G. S. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju, netinkamai atliko savo pareigas, vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir žemės reformą ir privalėdamas savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais laikotarpiu nuo 1998 m. gruodžio 15 d. iki 2001 m. spalio 30 d. sistemingai netinkamai dėl neatsargumo atliko savo tarnybines pareigas, sumenkino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus prestižą ir taip diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2436 „Dėl miško sklypo suteikimo neatlygintinai B. T. Klaipėdos rajone“ (1 epizodas), 2000 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 55/5768 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. T.“ (4 epizodas), 2000 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 55/6036 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B.“ (5 epizodas), 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 55/6204 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. A.“ (6 epizodas), 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 55/6205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. A.“ (7 epizodas), 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 55/6363 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. M.“ (8 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6465 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. U.“ (9 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6466 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. U.“ (10 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6467 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. U.“ (11 epizodas), 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 55/6471 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. V.“ (12 epizodas), 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 55/6503 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. S. Š.“ (13 epizodas), 2000 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 55/6767 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“ (16 epizodas), 2000 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 55/6761 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. T.“ (17 epizodas), 2001 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 55/6926 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. K.“ (18 epizodas), 2001 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 55/6988 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S.“ (19 epizodas), 2001 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 55/7852 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. B.“ (22 epizodas), 2001 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 55/7962 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. J.“ (23 epizodas), 2002 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 55/8119 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui M. Ž.“ (24 epizodas), neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės iš viso į 140 728 Lt indeksuotos vertės žemės ir miško sklypus.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir byla nutraukti, nes jis pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį buvo nuteistas nepagrįstai.
Skunde kasatorius teigia, kad Apskričių vadovams priėmus galutinius sprendimus, visiems asmenims nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos teisėtai. Be to, pats kasatorius dokumentų projektų, kurių pagrindu atkuriama nuosavybės teisė, neruošė, todėl jeigu valstybės tarnautojų, kurie rengė dokumentų projektus ir apskričių vadovų veiksmai yra teisėti, dėl jų atsisakyta pradėti tyrimą, todėl negali būti kaltas asmuo, t. y. kasatorius, kuris pasirašė tik projektinę (t. y. – nesukuriančią pasekmių) medžiagą. Kasatorius teigia, kad teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 229 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad trūko dokumentų nuosavybės teisės atkūrimo bylose (neatitiko faktinė medžiaga su dokumentų numeracija), taip pat nebuvo išreikalauti dokumentai apie tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, skirtingai nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, tokio pobūdžio tyrimo dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių tarnautojų nepradėjo, nes konstatavo, jog grąžinant žemę ar mišką, jei ir buvo procedūrinių pažeidimų, jie nepanaikino piliečių teisės į grąžintiną turtą ir nuosavybės atkūrimą (J. P. G., R. Z. atvejais). Teismas neišreikalavo duomenų, kurie būtų patvirtinę apie laisvos žemės plotus ir didelius darbo krūvius. Taip pat teismas atsisakė išreikalauti svarbius duomenis apie specialistų turimus žemės sklypus, kas būtų patvirtinę jų suinteresuotumą duoti subjektyvias ir nepagrįstas išvadas. Taigi, teismas pažeidė BPK 6 ir 7 straipsniuose numatytus lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes kasatorius be teismo pagalbos negalėjo gauti gynybai reikalingų dokumentų.
Kasatorius nurodo, kad teismas nekonkretizavo, kuo pasireiškė neturtinė žala, o tik nurodė, kad ne tik jis, bet ir S. T. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnį, nes priėmė ir įgijo svetimą turtą, kas pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Kasatorius nurodo, kad jis svetimo turto neteisėtai nebuvo priėmęs ar įgijęs, todėl teismo išvados dėl žalos prieštarauja BK 228, 229 straipsnių sampratai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas ir nuosprendyje konstatavo, kad kasatorius savo veiksmais taip pat padarė didelę turtinio pobūdžio žalą. Specialistai nepagrįstai savo išvadose konstatavo, kad buvo padaryta didelė turtinio pobūdžio žala, nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktose pažymose nurodyta, kad specialistai neturėjo kompetencijos skaičiuoti žalos.
Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąjį procesą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį turėjo nutraukti, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Tuo tarpu teismas to nepadarė ir pažeidė BK 3 straipsnį, nes netaikė trumpesnius apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminus numatančio 1961 m. BK nuostatų. Teismas turėjo pagrindą taikyti 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas ir bylą nutraukti, nes pagal BK 228 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2005 m. lapkričio 13 d., o pagal BK 229 straipsnį – 2004 m. spalio 30 d.
Kasatorius nurodo, kad buvo pažeista BPK 21 straipsnio 4 dalis ir BPK 181 straipsnis. 2004 m. kovo 31 d. Klaipėdos apygardos ONKT skyriaus prokuroras atsisakė leisti susipažinti su specialistų išvadomis, neleido pasidaryti šių išvadų kopijas, taigi kasatoriui nebuvo leista tinkamai pasiruošti gintis nuo nepagrįsto įtarimo, kuris suformuotas specialistų išvadų pagrindu. Jam taip pat nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2004 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros raštu Nr. 3-3075 kasatorius buvo informuotas, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir rašomas kaltinamasis aktas. Šį raštą Klaipėdos prokuratūra kasatoriui išsiuntė tik 2004 m. gegužės 24 d., o jo gynėjui 2004 m. gegužės 18 d. rašte nurodė, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga negalima, nes byla jau 2004 m. gegužės 14 d. išsiųsta į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Tokiu būdu kasatoriui buvo užkirstas kelias ikiteisminio tyrimo metu gintis nuo nepagrįsto įtarimo, nors gynėjas 2004 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi dėl kasatoriaus teisių pažeidimo į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Nors Klaipėdos apylinkės teismas, gavęs kasatoriaus ir jo gynėjo prašymus, padarė byloje pertrauką ir leido susipažinti su bylos medžiaga, taip pat specialistų išvadomis ir išreikalavo dalį jų prašomų dokumentų, tačiau nepaisant to, byla buvo pradėta nagrinėti kasatoriui tinkamai nerealizavus teisės žinoti, kuo yra kaltinamas ir kokie įrodymai pagrindžia kaltinimą. Be to, kasatorius nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 310 straipsnį, nes neįteikė jam 2006 m. kovo 6 d. paskelbto nuosprendžio nuorašo.
Kasatorius taip pat nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje jo formai keliamų reikalavimų, todėl teismas priėmė nagrinėti bylą pagal kaltinimą, kuris nesuprantamas, nepagrįstai išplėstas ir surašytas lietuvių kalbai ydingomis frazėmis. Iš specialisto atliktos ir teismui pateiktos kalbinės kaltinamojo akto analizės matyti, kad kaltinamajame akte daug teksto dviprasmybių ir pan., dėl ko nuosprendyje išdėstytos aplinkybės yra nesuprantamos: sunku suprasti, kokie veiksmai yra nusikalstami ir kas juos patvirtina.
Be to, kasatoriaus manymu, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Kaltinamajame akte tam tikrais nusikaltimais buvo kaltinamas tik jis, tuo tarpu nuosprendyje dėl šių veikų pagal BK 229 straipsnį jis kaltinamas kartu su kitu nuteistuoju šioje byloje - S. T. Be to, teismas nuosprendyje aprašydamas kasatoriaus veiksmus pagal BK 229 straipsnį, nenurodo kur, kada ir kokius jis įstatymus pažeidė (nuosprendžio 27 lapas), tačiau dėstant poziciją apie jo kaltę, rašo apie S. T. konkrečius veiksmus, t. y., kur, kada ir kokius įstatymus jis pažeidė.
Kasaciniu skundu nuteistojo S. T. gynėjas prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir byla nutraukti.
Skunde kasatorius teigia, kad tiek kaltinamojo akto (kaltinimas surašytas naudojant itin ilgus sakinis), tiek nuosprendžio turinys yra nesuprantamas nei gramatine, nei logine prasme, o teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Taip pat kasatorius nurodo, kad šioje byloje yra administraciniai teisiniai santykiai buvo dirbtinai paversti baudžiamaisiais, kadangi prokuroras perdavė bylą į teismą preziumuodamas, kad buvo pažeistos nuosavybės atkūrimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Tačiau ar tos teisės normos iš tiesų buvo pažeistos ir ar šie pažeidimai buvo esminiai, t. y. suteikiantys pagrindą naikinti priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali nustatyti tik administracinis teismas. Ginčus dėl administracinių teisės aktų teisėtumo nagrinėja administraciniai teismai, tačiau šiuo atveju bylą, kurios pagrindas yra administraciniai teisės santykiai, nagrinėjo bendrosios kompetencijos apylinkės teismas. Ši aplinkybė paaiškina nekritišką teismo požiūrį į specialistų išvadas, nes gynybos pateikti įsiteisėjusių teismų sprendimai bylose, kuriose buvo nagrinėjamas nuteistajam S. T. inkriminuotų veiksmų teisėtumas, neįtikino teismo specialistų išvadų ydingumu (dėl Pajūrio juostos teisėtumo - N. M. epizode; dėl teisės atkurti nuosavybę dvigubo perleidimo galimumo – B. T. epizode; dėl eiliškumo pasikeitus įstatymui po žemėtvarkos projekto patvirtinimo - daugumoje epizodų ir kt.).
Kasatorius taip pat teigia, kad nuteistojo S. T. veikoje nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Kasatorius pabrėžia, kad teismo nuosprendyje nėra išvardyti jokie nuteistojo S. T. kaltę padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtinantys įrodymai. Vien ta aplinkybė, kad nuosavybė buvo atkurta nuteistajam ir jo sūnui, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba, tuo labiau, kad nuosavybė buvo atkurta visiškai neprestižinėse vietose. Be to, nors nuosprendyje ir nurodyta kad nuteistasis piktnaudžiavo tyčia siekdamas asmeninės naudos, tačiau šis teiginys niekuo nepagrįstas, nesukonkretintas, nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus nuteistasis atliko. Teismo nuosprendyje nepagrįstai nuteistajam S. T. inkriminuoti veiksmai, kuriais jis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pažeidė atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus, nes bylos medžiaga patvirtina, kad nurodytus pažeidimus padarė ne nuteistasis, o kiti asmenys. Tuo tarpu, anot kasatoriaus, nuteistasis pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad nepastebėjo padarytų pažeidimų ir nenurodė šių pažeidimų ištaisyti, tačiau to padaryti ir negalėjo, nes nežinojo, jog šie pažeidimai buvo padaryti. Byloje taip pat nenustatyta, kad koks nors kitas asmuo pranešė nuteistajam apie esamą ar galimą pažeidimą, o jis šį nurodymą ignoravo. Kasatorius pabrėžia, kad vertinant subjektyviuosius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, būtina atsižvelgti į daugybę teisės aktų bei ypatingai didelę jų kaitą (1997 m. liepos 1 d. „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas“ Nr. VII-357 buvo keičiamas ir papildomas septyniolika kartų, jį detalizuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 - keturiolika kartų, o Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika - penkis kartus).
Kasatorius taip pat nurodo, kad nuteistojo S. T. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei, todėl jo veikoje nėra visų BK 228 straipsnio 2 dalies ir 229 straipsnio dispozicijose išvardytų nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų objektyviųjų požymių. Kaltinamajame akte nuteistajam S. T. inkriminuota didelė žala nurodyta tik kaip neturtinio pobūdžio, t. y. valstybės tarnautojo - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus vardo diskreditavimas, tačiau nuosprendyje jam inkriminuota ir didelė turtinė žala, todėl teismas jį nuteisė už tai, kuo jis nebuvo kaltinamas. Teismo nuosprendyje yra pasisakyta, kad bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas yra didelė žala asmeniui ar valstybės interesams. Toks teiginys yra nelogiškas, nes tokiu atveju BK 228 straipsnio sudėtyje nebūtų numatyti padariniai – didelė žala, kurią reikia įrodyti.
Kasatorius skunde kaip pavyzdį cituoja ištrauką iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutarties, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos pareiškimą dėl Vilniaus apskrities Viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, kurioje nurodyta, kad „teisminės gynybos esmė - ginčijamų ar pažeistų teisių arba įstatymų saugomo intereso apgynimas. Todėl, nesant pagrindo manyti, kad priimant skundžiamus atsakovo sprendimus buvo pažeisti konkrečių subjektų teisėti interesai į ginčo žemės sklypus ar kad ginčo žemės sklypai buvo suteikti neturinčiam teisės juos gauti asmeniui, nėra viešojo intereso, gintino teisme. Tinkamas įstatymų taikymas yra vienas iš teisinės visuomenės interesų. Tačiau šio intereso pažeidimas, pasireiškęs vien nustatytų procedūrų pažeidimu, neįtakojusių priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, negali būti ginamas teisminiu būdu“. Kasatorius nurodo, kad nėra ir nebuvo nei vieno asmens, kurio interesai būtų buvę pažeisti. Tai patvirtina tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnų nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų teisinė padėtis buvo panaikinta ir pakeista į liudytojų.
Kasatorius taip pat pažymi, kad teismo argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų yra prieštaringi, todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu byla turi būti nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.
Nuteistojo G. S. ir nuteistojo S. T. gynėjo kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl G. S. ir S. T. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį
Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Apylinkė teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistieji padarė turtinė ir neturtinę žalą, tačiau apeliacinė instancijos teismas pašalino turtinės žalos požymį.
Įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos pobūdį, jos trukmę, padarytų veikų kiekį, pobūdį –ar buvo daromi formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.
Byloje esantys įrodymai pavirtina, kad S. T. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeisdamas veikos padarymo metu galiojusius ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypą sau ir savo sūnui A. T., o G. S. - būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi pažeisdamas veikos padarymo metu galiojusius ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypą savo žmonai R. S. Nuosprendyje detaliai išvardyti visi kasatorių padaryti pažeidimai. Bylos duomenimis buvo nustatyta tokia žemės grąžinimo piliečiams procedūra: žemės reformos žemėtvarkos projektus rengė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos paskelbtus konkursus laimėję fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie parengtą projektą patikrinti perduodavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus valstybės tarnautojams. Šie parengdavo įsakymų ir sprendimų projektus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuos patikrindavo ir savo parašu patvirtindavo skyriaus vedėjas G. S. Po to skyriaus vedėjo G. S. pasirašyti įsakymų ir sprendimų projektai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateikiami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento tarnautojams. Šiems patikrinus gautus dokumentus, juos pasirašydavo departamento direktorius S. T., o po to dokumentai buvo perduodami pasirašyti Klaipėdos apskrities viršininkui.
Kadangi tiek G. S., tiek S. T. buvo atsakingu už tai, kad skyriaus tarnautojai vykdytų jiems pavestus įgaliojimus bei uždavinius ir būtų laikomasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų bei savo parašu tvirtindavo priimamų įsakymų ir sprendimų projektų dėl išlikusių nuosavybės teisių atkūrimo atitikimą teisės aktams, pagal savo užimamas pareigas ir kompetenciją, jie turėjo pastebėti ir ištaisyti minėtuose dokumentuose padarytus atitinkamų teisės aktų pažeidimus, darančius nuosavybės teisių atkūrimą neteisėtu, tačiau sąmoningai to nepadarė.
To pasėkoje nuteistasis S. T. ir jo sūnus A. T. pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus be jokių kliūčių įgijo po vieną žemės sklypą, o nuteistojo G. S. žmona R. S. – keturis žemės sklypus. Tą aplinkybę, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą S. T., A. T. ir R. S. buvo atkurtos pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, patvirtina specialistų išvados, kuriose nustatyta, kad: atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą nuteistajam S. T., neteisėtai buvo parengtos kelios pažymos į tą patį nekilnojamąjį turtą vienai pažymai nepanaikinus kitos; atkuriant nuosavybės teises nuteistojo S. T. sūnui A. T., įsakymo ir sprendimo projektai buvo parengti jau po viešo projektų svarstymo rezultatų aptarimo; tuo tarpu atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą nuteistojo G. S. žmonai R. S., pažeidžiant atitinkamus teisės aktus vietoje trijų suprojektuotų sklypų nurodžius, kad suprojektuotas tik vienas sklypas, ir sprendimo projekte nenurodžius ankstesnio apskrities viršininko sprendimo, kuriuo nuosavybės teisės buvo atkurtos anksčiau. Būtent nuteistųjų siekis gauti kitokios asmeninės naudos, t. y. kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką būtų atkurtos jiems patiems (nuteistajam S. T.) ir jų šeimos nariams (S. T. sūnui A. T. ir G. S. žmonai R. S.) rodo, kad nuteistieji suprato, jog disponuodami informacija apie laisvus žemės sklypus ir pažeisdami teisės aktuose nustatytą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgijimo tvarką veikia priešingai valstybės tarnybos interesams ir to norėjo.
Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo, kad šiomis savo nevienkartinėmis veikomis nuteistieji pažemino apskrities viršininko administracijos institucijos prestižą. Byloje nustatyta, kad nuteistieji S. T. ir G. S. užėmė vadovaujančias pareigas žemėtvarkos sistemoje ir pagal pareigas turėjo užtikrinti žemės reformos eigą (S. T. - visose žemės reformą vykdančiose grandyse Klaipėdos apskrityje, o G. S. – Klaipėdos rajone) ir vykdyti žemės naudojimo valstybinį reguliavimą ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Tačiau siekdami kitokios asmeninės naudos, t. y. įsigyti žemę patys ar savo šeimos nariams, nuteistieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir sąmoningai nekontroliavo priimamų įsakymų bei sprendimų projektų dėl žemės grąžinimo teisėtumo. Tokie valstybės tarnautojų tyčiniai veiksmai pakerta visuomenės narių pasitikėjimą žemės reformą vykdančiais valstybės tarnautojais, sukelia nepasitenkinimą lėtai vykdoma žemės reforma ir sudaro įspūdį, kad valstybės tarnautojai, užuot turėję užtikrinti skaidrų ir operatyvų nuosavybės teisių atkūrimo procesą, savo veiksmais sukuria sau palankias sąlygas įgyti nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
Dėl G. S. ir S. T. veikų kvalifikavimo pagal BK 229 straipsnį
BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Ir tarnybos pareigų neatlikimas, ir netinkamas jų atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikomas baigta tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistieji S. T. ir G. S. padarė BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad S. T. dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi, o G. S. - dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, nes nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos buvo neteisėtai atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą visai eilei asmenų. Tai, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos pažeidžiant tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, patvirtina byloje esančios specialistų išvados, kurios atitiko BPK 90 straipsnio 3 dalyje šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo jomis netikėti ir pagrįstai rėmėsi. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistieji buvo tiesiogiai atsakingi už savo veiklos srityje parengtų sprendimų ir įsakymų projektų dėl žemės grąžinimo teisėtumą, tačiau, veikdami aplaidžiai ir atmestinai, nenurodė jiems pavaldiems valstybės tarnautojams ištaisyti sprendimo ir įsakymo projektuose dėl žemės grąžinimo padarytų teisės aktų pažeidimų, nors pagal užimamas pareigas privalėjo taip padaryti. Šių sprendimų ir įsakymų projektų pagrindu buvo priimami galutiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Taigi, nuteistieji pagal savo užimamas pareigas ir kompetenciją galėjo ir turėjo patikrinti, ar parengti dokumentų projektai dėl žemės grąžinimo neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, tačiau aplaidžiai ir neatsakingai vykdydami savo tarnybines funkcijas to nepadarė.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiais savo veiksmai nuteistieji padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, kuri pasireiškė valstybės tarnautojo vardo, jo esminių veiklos principų sumenkinimu ir jo funkcijų iškraipymu, apskrities viršininko administracijos institucijos prestižo diskreditavimu, jos organizacinės veiklos sutrikdymu ir buvo susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais nuteistųjų S. T. ir G. S. veiksmais. Vertinant kasatorių nuteisimą pagal didelės žalos požymį pažymėtina, kad kasatorių veikos buvo nevienkartinio pobūdžio, tęsėsi ilgą laiką - daugiau kaip dvejus metus. Iš viso abu nuteistieji, kurie užėmė vadovaujančias pareigas žemėtvarkos sistemoje, pažeisdami tuo metu galiojusią nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką priėmė apie 40 įsakymų ir sprendimų projektų (S. T. – 22, o G. S. – 18 kartus), kurių pagrindu buvo grąžinta žemė. Tai rodo, kad nuteistųjų S. T. ir G. S. vadovaujamuose Klaipėdos apskrities viršininko administracijos padaliniuose buvo susiformavusi ydinga praktika, kad sprendimus dėl žemės grąžinimo galima priimti ne vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o savita sprendimų priėmimo praktika: nesilaikant žemės gražinimo eilės, pažeidžiant projektų svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką ir pan. Nuteistiesiems nepakankamai apdairiai vykdant savo funkcijas ir netikrinant jiems pavaldžių valstybės tarnautojų paruoštų sprendimų ir įsakymų dėl žemės reformos projektų atitikimų galiojantiems teisės aktams, buvo ignoruojami visuomenės narių interesai, jų teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip vilkinama žemės reforma, menkinamas valstybės institucijų ir jų tarnautojų įvaizdis. Taigi, kolegija laiko, kad nuteistųjų padarytos veikos, įvertinus nuteistųjų užimamų pareigų svarbą žemėtvarkos sistemoje, nusikalstamos veikos trukmę bei tai, kad nesant pagrindo kitiems asmenims buvo vilkinamos žemės grąžinimo procedūros, kas sukelia didelį rezonansą visuomenėje, teismų pagrįstai buvo pripažintos kaip padariusios didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 229 straipsnį.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties (BK 95 straipsnis)
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai baudžiamajame įstatyme nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Sutinkamai su BK 95 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymai dėl senaties taikomi to Baudžiamojon kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika. Todėl veiką kvalifikavus pagal 2000 m. BK, negalima tuo pačiu metu taikyti 1961 m. BK numatytų senaties terminų, nors jie ir būtų palengvinantys asmens teisinę padėtį. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalies prasmę tokiais atvejais veika turi būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK atitinkamą specialiosios dalies straipsnį ir taikomi šiame baudžiamajame įstatyme numatyti palankesni senaties terminai arba atvirkščiai. Taigi negalima situacija, kai padarytai veikai iš dalies taikomas 2000 m. BK, o iš dalies 1961 m. BK nuostatos.
Pirmosios instancijos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu S. T. ir G. S. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tęstinio nusikaltimo padarymą. S. T. piktnaudžiavo nuo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2000 m. rugpjūčio 30 d., o G. S. – nuo 2000 m. sausio 27 d. iki 2000 m. lapkričio 13 d.
Abiejų nuteistųjų veikos padarytos galiojant 1961 m. Tuo metu galiojusio BK 285 straipsnio 1 dalies sankcija už piktnaudžiavimą numatė laisvės atėmimą iki ketverių ir baudą arba baudą su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų. Teisme byla buvo nagrinėjama galiojant 2000 m. BK, kurio 228 straipsnio 2 dalis už piktnaudžiavimą numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. 2000 m. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcija, lyginant su 1961 m. BK 285 straipsnio 1 dalies sankcija, greta laisvės atėmimo numato alternatyvią švelnesnę bausmės rūšį - atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veiklą. Be to, nenumato papildomų bausmių skyrimo. Taigi nepaisant to, kad naujas įstatymas laisvės atėmimo bausmės dalyje laikytinas griežtesniu, (nes numato didesnį maksimalų galimą laisvės atėmimo bausmės dydį), visumoje 2000 m. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcija yra švelnesnė, taigi šis įstatymas yra švelninantis asmens baudžiamumą ir, sutinkamai su BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikytinas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki jo įsigaliojimo.
Iš kitos pusės, sprendžiant, kokį įstatymą taikyti, atsižvelgiama ne tik į įstatymo sankciją, bet ir į BK bendrosios dalies normas, kurios gali lengvinti ar sunkinti asmens teisinę padėtį ir visumoje įtakoti padarytos veikos kvalifikaciją. 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas asmeniui, padariusiam 1961 m. BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, numatė penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams. 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „c“ papunktis numato aštuonerių metų senaties terminą, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.
Atsižvelgus į tai, kad S. T. inkriminuotas piktnaudžiavimas iki 2000 m. rugpjūčio 30 d., o G. S. iki 2000 m. lapkričio 13 d., o teismo nuosprendis priimtas 2006 m. kovo 6 d., už šį nusikaltimą formaliai senaties terminai pagal 1961 m. BK 285 straipsnio 1 dalį iki nuosprendžio priėmimo lyg ir suėjo.
Tačiau pirmosios instancijos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu S. T. ir G. S. taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 229 straipsnį už tęstinį nusikaltimą, kurį jie padarė: S. T. - laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 26 d. iki 2002 m. sausio 11 d., o G. S. - nuo 1998 m. gruodžio 15 d. iki 2002 m. sausio 11 d. Abiejų nuteistųjų padarytas 2000 m. BK 229 straipsnyje numatytas nusikaltimas pagal nusikalstamos veikos sudėties pažymius atitiko jo padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 288 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. 2000 m. BK 229 straipsnio sankcija numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, tuo tarp 1961 m. BK 288 straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimą iki ketverių metų arba baudą su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimi tam tikra veikla iki penkerių metų ar be tokios teisės atėmimo. Kadangi 2000 m. BK 229 straipsnio sankcija, lyginant su 1961 m. BK 288 straipsnio sankcija, sumažina maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą, numato daugiau alternatyvių bausmių rūšių bei nenumato papildomos bausmės, todėl 2000 m. BK 229 straipsnis neabejotinai yra švelninantis asmens baudžiamumą.
Vertinant baudžiamuosius įstatymus apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo prasme, konstatuotina, kad patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra penkeri metai, o pagal 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktį senaties terminas taip pat yra penkeri metai už nesunkų nusikaltimą. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pagal abu baudžiamuosius įstatymus yra vienodi. Abiems nuteistiesiems jie pasibaigtų 2007 m. sausio 11 d., kai tuo tarpu nuosprendis priimtas 2006 m. kovo 6 d.
1961 m. BK 49 straipsnio 2 dalis numatė senaties taikymo papildomas sąlygas. Viena iš jų – senaties terminų eigos metu nepadaryti naujo nusikaltimo, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė daugiau kaip dvejiems metams. 2000 m. BK 95 straipsnio 4 dalis numato, kad senaties eiga nutrūksta padarius bet kokią naują nusikalstamą veiką. Taigi, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo to dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad laikas, praėjęs nuo pirmos iki antros nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento, t. y. nuo 2002 m. sausio 11 d. Taigi po piktnaudžiavimo veikų pabaigimo darant naujas veikas, dėl kurių kasatoriai buvo nuteisti pagal BK 229 straipsnį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl piktnaudžiavimo nutrūko ir abiems nuteistiesiems iš naujo skaičiuojami nuo 2002 m. sausio 11 d.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl padarytų nusikaltimų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. t.y. iki 2006 kovo 6 d. nesuėjo.
Dėl kaltinamojo akto turinio (BPK 219 straipsnis)
Kasatoriai skunduose nepagrįstai teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje jo formai nustatytų reikalavimų. Šis kasacinių skundų argumentas atkartoja apeliacinių skundų vieną iš motyvų, į kurį argumentuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 219 straipsnyje. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teises į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nusikalstamos veikos aprašymas kaltinamajame akte turi būti išdėstytas glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti nusikalstamos veikos apimtį, stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kt. Jeigu kaltinamasis savo nusikalstama veika pažeidė kitų įstatymų ar teisės aktų nuostatas, kaltinamajame akte nurodomas ne tik pažeisto įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, dalis ar punktas, bet ir glaustai atskleidžiamas jo turinys, pažymint pažeidimo esmę.
Kaltinamajame akte aprašant BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstai buvo nurodyti ne tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, reguliuojančių teisinius santykius žemėtvarkos srityje, straipsniai, jų dalys ar punktai, kuriuos pažeidė S. T. ir G. S., bet ir atskleistas šių normų turinys. Todėl nors kaltinimas yra išplėstas, o sakiniai labai ilgi, tai nelaikytina esminiu kaltinamojo akto trūkumu. Be to, abudu kaltinamieji žemėtvarkos sistemoje užėmė vadovaujančius postus, todėl jiems buvo žinomas ir suprantamas jų nusikalstamais veiksmai pažeistų konkrečių teisės aktų turinys.
Dėl kitų nuteistojo G. S. kasacinio skundo argumentų
Kasatorius nepagrįstai skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos jo, kaip įstyrimojo, BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta įtariamojo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko jis negalėjo tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinamojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. rugpjūčio 14 d. prokuroro rezoliucija G. S. buvo leista susipažinti su specialisto išvada, kuria grindžiamas įtarimas (t. 18, b. l. 82), o 2003 m. rugpjūčio 28 d. prokuroras leido susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo bylų originalais (t. 18, b. l. 83). Nors 2004 m. kovo 25 d. G. S. prašė pateikti specialistų išvadų kopijas, 2004 m. kovo 31 d. nutarimu prokuroras šį prašymą atmetė dėl to, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, jog ikiteisminio tyrimo metu būtų galima daryti dokumentų kopijas ir kartu raštu paaiškino įtariamajam G. S. dokumentų kopijų darymo tvarką (t. 18, b. l. 86-87). Šį nutarimą G. S. apskundė apylinkės teismui, tačiau dėl praleisto apskundimo termino teismas skundą atmetė (t. 18, b. l. 89-90).
Kasatorius taip pat nepagrįstai skunde nurodo, buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šį kasatoriaus teiginį paneigi bylos medžiaga, iš kurios turinio matyti, kad 2004 m. gegužės 13 d. pranešime, kuriuo baudžiamoji byla buvo perduota teismui, nurodyta, kad teisme įtariamieji gali susipažinti su byla ir pateikti prašymus (t. 20, b. l. 109). Be to, byloje yra įrašas, kuriame nurodyta, kad G. S. su byla susipažino 2004 m. birželio 17 d., 2004 m. birželio 21 d. ir 2004 m. birželio 29 d. (t. 20, b. l. 136). Kadangi pirmas teismo posėdis įvyko 2004 m. liepos 12 d., todėl G. S. turėjo pakankamai laiko susipažinti su jam pareikštais kaltinimais ir pasiruošti gynybai (t. 20, 147).
Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jam buvo neįteiktas 2006 m. kovo 6 d. paskelbto Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio nuorašas. Pagal BPK 310 straipsnį ne vėliau kaip per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo, o kai buvo paskelbta tik įžanginė ir revoliucinė dalys, - per tą patį laiką po viso nuosprendžio surašymo jo nuorašas turi būti įteiktas arba išsiųstas išteisintajam ar nuteistajam. Bylos medžiaga patvirtina, kad visas motyvuotas nuosprendis dėl didelės bylos apimties buvo surašytas ir pasirašytas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo, o viso nuosprendžio nuorašas nuteistajam G. S. buvo išsiųstas 2006 m. kovo 22 d. (t. 25, b. l. 136), taigi nepraleidus penkių dienų termino po viso nuosprendžio surašymo.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto
Nuteistasis G. S. nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis neatitinka jai keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad šis kasacinio skundo argumentas atkartoja vieną iš nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentą, į kurį motyvuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, o tuo atveju, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Teismas pagrįstai nuosprendžio nustatomojoje dalyje dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nuteistųjų G. S. ir S. T. veiksmus aprašė bendrai, kadangi jie pasireiškė tų pačių teisės aktų pažeidimu.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nelaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu tai, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant kai kuriuos G. S. padarytų nusikalstamų veikų epizodus, nebuvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta ir pažymėjo, kad epizoduose dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. T. ir A. T. nusikalstamos veikos padarymo vieta buvo paminėta – tai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus tarnybinės patalpos. Kadangi nusikalstamos veikos epizodai yra panašūs, veika padaryta tapačiais veiksmais pažeidžiant atitinkamų teisės normų reikalavimus, todėl pagrįstai laikytina, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus tarnybinėse patalpose.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. S. ir nuteistojo S. T. gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
Vytautas Piesliakas
