Baudžiamoji byla Nr. 2K–336/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.1.
1.2.27. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui D. Miliūtei,
gynėjui B. Chranovskiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams 20 dienų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta 50 parų arešto bausme jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiems mėnesiams.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
P. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, įžūliais ir vandališkais veiksmais, t. y., vartodamas necenzūrinius žodžius S. V. ir F. V. atžvilgiu, sulaužė F. V. priklausančią medinę tvorą, sudavė F. V. į veido sritį, taip padarė jam muštinę nosies žaizdą, mušė F. V. sulaužytos tvoros dalimi. Tęsdamas nusikalstamą veiką pastūmė F. V., kuris nukrito ant žemės, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
P. J. nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.13 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie prekybos kiosko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų Vilniaus r. PK VP PB pareigūnų reikalavimų nusiraminti, įžeidinėjo juos, grasino sumušti Vilniaus r. PK VP PB patrulį Ž. G., kai šis norėjo uždėti jam antrankius, ranka bandė smogti policijos pareigūnui. Būdamas antrankiais surakintomis rankomis bandė ištraukti iš Vilniaus r. PK VP PB pareigūnės G. S. tarnybinį ginklą, grasino šiems pareigūnams atleisti iš darbo, aplaistė juos vandeniu bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką bandė įspirti patruliui Ž. G. į krūtinę, tačiau nepataikė, nes šis pasitraukė, t. y. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams.
Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nuosprendį: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį, o dėl veikos, kvalifikuotos pagal BK 286 straipsnį, jį išteisinti arba sušvelninti jam bausmę – paskirti baudą arba panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ar apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, t. y. pažeisti BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimai, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos byloje esančios abejonės buvo išaiškintos jo, P. J., nenaudai. Teismas, priešingai nei reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, faktiškai neanalizavo įrodymų, nepaneigė jo, kasatoriaus, parodymų. Kasatorius pabrėžia, kad teismas nepagrįstai jo parodymus, kad nukentėjusysis F. V. puolė jį šakėmis, todėl jis, norėdamas apsiginti, sudavė nukentėjusiajam smūgį, įvertino kaip jo gynybos poziciją, nes šių aplinkybių neneigė ir pats nukentėjusysis. Nukentėjusiojo elgesys buvo gana agresyvus, todėl jis išlaužė tvoros lentą, sudavė ranka nukentėjusiajam per nosį, atėmė iš jo šakes ir pastūmė, tačiau lenta nemušė. Jo parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G6585, kad nukentėjusiajam padaryta tik nosies muštinė žaizda. Taigi nors jo padaryta veika ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau ji turi būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Teismas nepriėmė procesinio sprendimo dėl jo sumušimo, nors jis teisme pareiškė, kad nukentėjusiojo žmona S. V. po konflikto sudavė jam į galvą tris kartus ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 286 straipsnį, nes jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Veika, numatyta BK 286 straipsnyje, gali būti padaryta tik aktyviais veiksmais ir dviem alternatyviais būdais – panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Kasatorius pripažįsta, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, susidoroti ne darbo metu, nenorėjo, kad jam būtų uždėti antrankiai, tačiau jokio smurto prieš policijos pareigūnus nenaudojo, jiems nebuvo sutrikdyta sveikata ar sukeltas skausmas, tuoj pat panaudoti smurtą taip pat negrasino. Jo elgesys negali būti laikomas nusikaltimu, o atitinka administracinio teisės pažeidimo požymius.
Kasatorius taip pat nurodo, kad jis su sugyventine augina du mažamečius vaikus, nuomoja butą, jis vienas išlaiko šeimą. Dėl to, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis negalės tinkamai pasirūpinti ir išlaikyti šeimą, auklėti mažamečius vaikus.
Nuteistojo P. J. kasacinis skundas atmestinas.
Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai
Kasatorius visiškai neargumentuodamas teigia, kad teismas, įvertindamas surinktą medžiagą, iškreipė faktinius duomenis, kurie yra abejotini. Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė vertindamas nuoseklius nukentėjusiųjų Ž. G. ir G. S. parodymus, kurie, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, patvirtina, kad P. J. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių bylos aplinkybių iš naujo nenustatinėja, o bylą patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad visos abejonės dėl jam inkriminuotos veikos, nustatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo išaiškintos jo nenaudai, teismas nepadarė įrodymų analizės, jų tarpusavyje nesusiejo, nepaneigė jo parodymų ir nepagrįstai juos atmetė.
Apylinkės teismas nustatė, kad P. J. atliko įžūlius ir vandališkus veiksmus: vartojo necenzūrinius žodžius prieš S. V. ir F. V., sulaužė medinę tvorą, sudavė F. V. į veido sritį ir padarė muštą nosies žaizdą, mušė jį tvoros dalimi, pastūmė F. V., kuris nukrito ant žemės. Kasatorius iš esmės pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, neigia tik tai, kad mušė F. V. tvoros dalimi.
Teismas, priešingai nei teigia kasatorius, tyrė bei nuosprendyje motyvavo, kodėl atmeta P. J. parodymus, kad inkriminuotus veiksmus jis atliko norėdamas apsiginti, nes teisė į būtinąją gintį galima tik nuo akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi. Bylos duomenimis, nebuvo pagrindo išvadai, kad dėl nukentėjusiojo veiksmų buvo susidariusi situacija, kuri kėlė grėsmę nuteistojo sveikatai, gyvybei ar kitoms įstatymų ginamoms asmens teisėms. Byloje nustatyta, kad neteisėtus veiksmus atliko būtent nuteistasis. Teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo F. V. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs, pagal kuriuos jis išgirdęs žmonos S. V. šauksmus atėjo prie P. J., kuris, būdamas girtas, laužė tvorą; paklausus, ką šis daro, P. J. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, atsisėdęs ant nukentėjusiojo, trynė lazda jam veidą. Nukentėjusysis F. V. pripažino, kad jis rankose turėjo šakes, nes prieš tai dirbo savo tvarte, tačiau su šakėmis P. J. nepuolė. Be to, ir pats nuteistasis savo kasaciniame skunde jau netvirtina, kad F. V. puolė jį su šakėmis: jis tik galvojo, kad nukentėjusysis gali jį jomis sužaloti. Apeliacine tvarka nuteistasis teismo nustatytų aplinkybių neginčijo.
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvykdytas bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas kvalifikuojami tik veiksmai, kuriais viešoje vietoje trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka vartojant necenzūrinius žodžius ar nepadoriu elgesiu. Nepadorus elgesys – tai kibimas prie piliečių, nepadorių žodžių vartojimas, kiti amoralūs veiksmai. Šiuo atveju nuteistojo veiksmai – sulaužė svetimą turtą, kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, padarė kūno sužalojimą – vertintini kaip įžūlūs. Šie veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje dienos metu. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė byla Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Taigi pagal teismo nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes P. J. veiksmai vertinami kaip nusikaltimas ir jie tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį
Kasatorius tvirtina, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties, nes jis prieš policijos pareigūnus jokio fizinio smurto nenaudojo ir negrasino tuoj pat jį panaudoti. Kasatoriaus nuomone, jo veiksmai atitinka tik administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti smurtą prieš minėtus asmenis. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį paprastai kvalifikuojama veika, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklusta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (nenutraukia viešosios tvarkos pažeidimo, jėga spyriojasi, nesileidžia vedamas į policijos automobilį ir pan.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų Ž. G., G. S. parodymus, kurie buvo patvirtinti ir akistatų su nuteistuoju metu bei teisiamajame posėdyje, nustatė, kad nuteistasis P. J. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams: grasino sumušti policijos patrulį Ž. G., bandė jam smogti, kai jis norėjo uždėti antrankius, bandė ištraukti pareigūnės G. S. tarnybinį ginklą bei įspirti Ž. G. į krūtinę. Be to, ir pats nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis priešinosi teisėtiems pareigūnų reikalavimams, spyrė koja, teigdamas, kad ginklo paimti iš pareigūnės nenorėjo, gal netyčia užkabino besimuistydamas (b. l. 141). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis savo apeliaciniu skundu neginčijo teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Savo kasaciniame skunde nuteistasis, patvirtindamas nukentėjusiųjų parodymus ir pripažindamas, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo juos, grasino atleisti iš darbo bei susidoroti nedarbo metu, norėjo išvengti, kad būtų uždėti antrankiai, jau nesutinka su tomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, pagal kurias jis atliko ir tokius veiksmus, kuriais jis grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus. Teismas baudžiamąjį įstatymą pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisingai: nuteistojo veiksmai – grasinimas sumušti policijos patrulį Ž. G., bandymai jam smogti bei įspirti, ištraukti pareigūnės G. S. tarnybinį ginklą – atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes P. Jakimavičius grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams.
BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymas
Skirdamas bausmę už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas BK 54, 56 straipsnių nuostatų nepažeidė – teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kad nuteistojo veiksmai pasižymėjo ypatingu įžūlumu, kad jis anksčiau jau buvo teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, veiką padarė, būdamas girtas, o tai pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad veika buvo padaryta prieš senyvo amžiaus asmenį, duodamas parodymus P. J. nebuvo nuoširdus, bandė švelninti savo padėtį, nesigailėjo. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė 45 parų arešto bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka sankcijoje numatytos bausmės ribas.
Dėl BPK 305 straipsnio taikymo
Nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, surašytas iš esmės laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų: jame nurodytos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados, t. y. nukentėjusiojo F. V., liudytojų I. V., G. M., iš dalies paties P. J. parodymai, teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G6585 bei motyvai, kuriais atmesti nuteistojo parodymai, kad F. V. pirmas puolė jį šakėmis.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas tirdamas bei vertindamas byloje surinktus duomenis būtų nesilaikęs baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nuosprendis dėl šios nusikalstamos veikos surašytas iš esmės laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius tvirtina, kad teismas nepagrįstai nepriėmė jokio sprendimo dėl jam įvykio metu padaryto kūno sužalojimo. Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mušant ar kitaip smurtaujant baudžiamoji atsakomybė yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal BPK 407 straipsnį baudžiamosios bylos procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas dėl tokios veikos neatliekamas, o nukentėjusysis skundu ar jo teisėtas atstovas pareiškimu kreipiasi į apylinkės teismą ir tokia byla yra nagrinėjama teisme privataus kaltinimo tvarka. Šiuo atveju apylinkės teismas nagrinėjo bylą tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, o. P. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo dėl to priimti ir procesinio sprendimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė
Viktoras Aidukas
