Baudžiamoji byla Nr. 2K-69/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.1.
1.2.23.2. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui D. Skorupskaitei - Lisauskienei,
gynėjams D. Zagreckui, S. Zabitai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. (V. P.) ir O. Š. (O. Š.) kasacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuteisti:
V. P. :
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinių medžiagų platinimą, padarytą 2005 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinių medžiagų platinimą, padarytą 2005 m. rugsėjo 9 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinių medžiagų platinimą, padarytą 2005 m. rugsėjo 17 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir dvejiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
O. Š. :
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinių medžiagų platinimą, padarytą 2005 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinių medžiagų platinimą, padarytą 2005 m. liepos mėn.) laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;
pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinių medžiagų platinimą, padarytą 2005 m. liepos 1 d.) ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams. Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinių medžiagų platinimą, padarytą 2005 m. liepos mėn.) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 17 d. nuosprendis, kuriuo nuteistųjų V. P. ir O. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Šioje byloje nuteistos ir B. Ž. bei N. Č., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
V. P. nuteistas už tai, kad:
2005 m. liepos 1 d., 15.30 val., netoli viešbučio „Villon“, esančio Vilniaus raj., Ežeraičių km., nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – ir NVIM) dalyviui V. B. pasiūlė įgyti metamfetamino, šiam sutikus, paskambino O. Š., kurį buvo suradęs betarpiškam psichotropinių medžiagų įsigijimui ir susitarė susitikti Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), prie vaikų darželio. Praėjus apie 20 min., kartu su V. B. atvyko į nurodytą vietą, kur susitiko su O. Š. Susitikimo metu V. P. paėmė iš O. Š. plastikinį maišelį, kuriame buvo 0,265 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią padavė V. B., kuris už psichotropinę medžiagą atsiskaitė perduodamas 50 Lt, tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas, nes V. P., tarpininkavęs dėl psichotropinės medžiagos V. B. gavimo, nesuvokė, kad psichotropinė medžiaga parduodama asmeniui, veikiančiam pagal NVIM ir jo veiksmai buvo kontroliuojami Vilniaus rajono PK pareigūnų;
2005 m. rugsėjo 9 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, prie maisto prekių parduotuvės „Mini Maxima“, esančios Vilniuje, Dūkštų g. 1, iš N. Č. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įsigijo, nupirkęs už 16 Lt, 2 vnt. tablečių, kuriose buvo ne mažiau, kaip 0,168 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurias tuoj pat išplatino, perdavęs tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu Sergejus;
2005 m. rugsėjo 17 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje prie pašto dėžučių, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš N. Č. įsigijo 4 vnt. tablečių, kuriose buvo ne mažiau, kaip 0,336 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurias tuoj pat išplatino, perdavęs D. T.
O. Š. nuteistas už tai, kad:
2005 m. birželio mėn. pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, prie ginklų parduotuvės, esančios Vilniuje, Lvovo g. 15, susitiko su tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu Edikas, kurį buvo suradęs betarpiškam narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimui ir neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 2 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikydamas prie savęs piniginėje, nugabeno iki namų, esančių Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė iki 2005 m. liepos 1 d., kuomet 15.37 val., V. P. paskambinus jam mobilaus ryšio telefonu ir paprašius parduoti 1,5 g metamfetamino, susitarė susitikti prie vaikų darželio, esančio Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini). Praėjus apie 20 min., O. Š. atnešė į nurodytą vietą 0,265 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią neteisėtai už 50 Lt pardavė V. P.;
2005 m. liepos mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, prie vaikų darželio „Pipiras“, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 6A, iš nenustatyto vaikino vardu Edikas neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įsigijo, paėmęs į skolą, 2 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią po 30 min. prie Santaros mokyklos, esančios Vilniuje, Juozapavičiaus g. 12, už 50 Lt pardavė tyrimo metu nenustatytam vaikinui vardu Igoris;
2005 m. rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Vilniuje, Liepkalnio mikrorajone, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo, nuskindamas nuo Vilniaus regyklos kalno, 3,01 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias laikydamas prie savęs, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė iki 2005 m. rugsėjo 22 d., kol narkotinės medžiagos buvo kratos metu paimtos.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 17 d. nuosprendį dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neteisingai įvertino nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ rekomendacijų, nes neįsigilino į jo veikos subjektyviuosius požymius – ar jis tikrai turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas. Visais trim atvejais jis nebuvo psichotropinių medžiagų platinimo iniciatoriumi, neieškojo pageidaujančių šias medžiagas įsigyti asmenų.
Pirmuoju atveju jis buvo išprovokuotas policijos pareigūno V. B. įgyti, o vėliau ir pastarajam perduoti psichotropines medžiagas. Tai patvirtina tas faktas, kad pats V. B. darbo metu atvažiavo į jo darbovietę – prie esančio daugiau kaip už 20 kilometrų nuo Vilniaus viešbučio „Villon“, kur, tariamai atsitiktinai, susitikęs paklausė, ar jis gali gauti amfetamino. Tokiais veiksmais V. B. pažeidė BPK 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Kelia abejonių liudytojo V. B. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo pagrįstumas ir teisėtumas. Nors šis liudytojas teigia, kad šiuos veiksmus atliko gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros sankciją, tačiau byloje nėra tai patvirtinančio nutarimo. Minėtus veiksmus V. B. atliko 2005 m. liepos 1 d., tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį leisti tokius veiksmus atlikti priėmė tik 2005 m. liepos 7 d. Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, vykusių 2005 m. birželio 11, 12 bei 2005 m. liepos 1 dienomis. Taip iš esmės buvo pažeistos BPK 158 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai negali taikyti procesinių prievartos priemonių, jeigu dėl to nustatyta tvarka nepriimtas atskiras nutarimas ar nutartis ir suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo kraujyje rasta narkotinės medžiagos ir, kad psichotropines medžiagas jis platino siekdamas pasipelnyti, nepagrįsti. Jis narkotikų nebevartoja jau keletą metų, o pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nustatyta, kad jis psichotropinių medžiagų nepardavinėjo. Jokios materialinės naudos iš psichotropinių medžiagų perdavimo jis neturėjo.
Teismo išvada, kad jam nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, yra nepagrįsta. Jis ne tik prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, bet ir savo noru pranešė apie nusikalstamą veiką, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui ją išaiškinti. Epizodas dėl psichotropinių medžiagų perdavimo asmeniui vardu Sergejus išaiškintas tik jo paties parodymais. Jis yra vienintelis savo mažamečio vaiko (gimusio 2006 m. vasario 1 d.) ir žmonos, kuri yra vaiko priežiūros atostogose, maitintojas. Jo vaidmuo nusikaltimuose buvo antraeilis, nes visuose trijuose epizoduose jis buvo tik tarpininku tarp psichotropinių medžiagų pardavėjų ir vartotojų, savanaudiškų paskatų neturėjo, dėl jo veikos nekilo sunkūs padariniai, pirmajame epizode veika nutrūko pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veika stadijoje. Šios aplinkybės teikia pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, tačiau teismas į jas neatsižvelgė. Kasatoriaus nuomone, teismas tik formaliai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas kasatorių teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas užkirstų kelią jo ateities planams ir pasiryžimui laikytis įstatymų bei visuotinai priimtinų elgesio normų. Jo požiūris į gyvenimą ypač pasikeitė po dukros gimimo. Su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė atitiktų jo padarytos nusikalstamos veikos apimtį, padarymo būdą, jo vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką ir asmenybę.
Kasaciniu skundu nuteistasis O. Š. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 17 d. nuosprendžius pakeisti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti arba sumažinti paskirtą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, neatsižvelgė į kaltininko asmenybę. Abiejų instancijų teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 17 punkto rekomendacijas, kad neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Teismas neatsižvelgė į kaltės rūšį ir formą, neatkreipė dėmesio į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas turėjo įvertinti jo socialinį vaidmenį – tai, kad tarnavo generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, apsaugos būryje, yra nekonfliktiškas, ramaus būdo, patikimas, sąžiningas. Jis nelaukdamas ikiteisminio tyrimo pabaigos laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai įvertino savo elgesį, t. y. įstatymo nustatytais būdais stengėsi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Teismas turėjo atsižvelgti į jo elgesį prieš nusikaltimą ir po nusikaltimo padarymo – į tai, kad jis anksčiau nepažeidinėjo moralės ir teisės normų, charakterizuojamas teigiamai, nori pasilikti tolesnei tarnybai Lietuvos kariuomenėje, nes tarnyba jam labai patinka. Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, atsitiktinai, žalos valstybės reguliuojamiems santykiams bei saugomiems interesams nepadarė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tėvas yra neįgalus.
Teismas, skirdamas 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, daugiausiai dėmesio kreipė tik į bendrą prevencinį bausmės pobūdį, tuo tarpu pagal BK 36 straipsnį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Jis nuo 2006 m. balandžio 13 d. tarnavo Lietuvos Kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko koviniame rengimo centre, buvo drausmingas ir geras karys. Kasatoriaus manymu, pasikeitusios faktinės aplinkybės lėmė kitokį jo veikų, padarytų iki 2006 m. balandžio 13 d., pavojingumo vertinimą.
Nuteistųjų V. P. ir O. Š. kasaciniai skundai atmestini.
Bausmės skyrimo klausimai
Nuteistasis V. P. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, tačiau kasatoriaus argumentai dėl šių straipsnių reikalavimų taikymo yra nepagrįsti.
Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiais ir sunkinančias aplinkybes. Tik išimtinais atvejais teismas gali skirti bausmę išeidamas už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tik tada, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes ir jam už padarytas veikas paskyrė bausmes artimas įstatymo sankcijos minimumui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad nuteistajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, o kasatoriaus prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas.
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šios dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių.
Kasaciniame skunde prašoma taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą motyvuojant tuo, kad buvo nustatyta šiame straipsnyje minima nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau kolegija pažymi, kad teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, jeigu jis mano, kad švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai. Pripažinti nuteistojo V. P. vaidmenį nusikaltimų padaryme antraeiliu nėra pagrindo, nes šis nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, visais atvejais psichotropines medžiagas įgydamas turint tikslą jas platinti ir išplatindamas. Iš trijų V. P. padarytų nusikalstamų veikų tik viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos dvi yra baigtos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo V. P. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, taip pat nėra kitų BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurios teiktų pagrindą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą nuteistiesiems V. P. ir O. Š. Į kitas kasatorių skunduose nurodytas aplinkybes teismas jau atsižvelgė abiem nuteistiesiems paskirdamas beveik minimalias laisvės atėmimo (kuri yra vienintelė bausmė, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje) bausmes.
Dėl BK 36 straipsnio taikymo
Pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.
Nuteistasis O. Š. prašo jam taikyti šio straipsnio nuostatas, nes, jo manymu, aplinkybė, kad jis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, rodo, kad jis tapo nebepavojingas visuomenei. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas laikyti, kad šis asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas.
Dėl BPK 158 straipsnio 5 dalies ir 159 straipsnio 3 dalies taikymo
Nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentai, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti BPK 158 straipsnio 5 dalies ir 159 straipsnio 3 dalies reikalavimai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2005 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras sankcionavo nusikalstamos veikos imitavimo modelį Nr. 17s. V. P. atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, kurio metu ir buvo nustatytos 2007 m. liepos 1 d. padarytos nusikalstamos veikos įgyjant ir platinant psichotropines medžiagas aplinkybes. Taigi, nėra pagrindo laikyti, jog pažeistos įstatymo nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai negali taikyti procesinių prievartos priemonių, jeigu dėl to nustatyta tvarka nepriimtas atskiras nutarimas ar nutartis ir suvaržytos įstatymų garantuotos asmens teisės. Nuteistasis V. P. taip pat nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis nebuvo įkalbinėjamas daryti nusikalstamą veiką, o iškart sutiko su pasiūlymu įgyti ir platinti psichotropinę medžiagą, todėl BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką, nepažeistos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistųjų V. P. ir O. Š. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė
Viktoras Aidukas
