Civilinė byla Nr. 2-25-445/2014
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00554-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija
30.12.; 30.12.2.; 113.1.; 116.1.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
2014 m. vasario 26 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei Ž. A., atsakovei L. P., atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams L. P. ir A. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo iškeldinti atsakovę L. P. a. k. (duomenys neskelbtini), bei jos sūnų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų 28,20 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto 1 kambario buto (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Ieškovė nurodo, kad Varėnos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos 28,20 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto 1 kambario butas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - gyvenamosios patalpos). 2011 m. gegužės 31 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DV-499 pagrindu gyvenamosios patalpos išnuomotos atsakovei iki 2012 m. gegužės 1 d. Sutartyje buvo pažymėta, kad nuomojame bute turi teisę gyventi ir nuomininko šeimos narys - sūnus A. P.. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 11 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. PSD-1669-126 pranešė atsakovei, jog vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-VII-69,,Dėl Varėnos rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo panaikintas Rezervinių gyvenamųjų patalpų fondas, kuriam priklausė ir atsakovės gyvenamosios patalpos. Šiuo raštu buvo informuota, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebus pratęsta, todėl prašoma iki nurodytos datos atlaisvinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o buto raktus gražinti uždarai akcinei bendrovei,,Varėnos komunalinis ūkis“.
Atsakovei nevykdant įspėjimo, 2012 m. rugpjūčio 28 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, raštu Nr. PSD-3590-(24.4) buvo pateiktas įspėjimas, kad jeigu iki 2012 m. rugsėjo l0 d. nebus gražinti gyvenamųjų patalpų raktai, administracija bus priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė į minėtus raštiškus pareiškimus nereaguoja. Kadangi nuomos sutartis su atsakove pratęsta nebuvo, o nuomos sutarties terminas nustatytas iki 2012 m. liepos 1 d., tai laikoma, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste -CK) 6.613 straipsnis numato, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Varėnos rajono savivaldybė įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu - savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2011 m. gegužės 31 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DV-499 pagrindu gyvenamosios patalpos išnuomotos jiems iki 2012 m. gegužės 1 d. Ieškovė klaidina teismą, nes gyvenamosios patalpos jiems buvo suteiktos gerokai anksčiau - 2007 metais. 2007 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės L. P. ir ieškovės atstovo - UAB,,Varėnos komunalinis ūkis“, buvo sudaryta Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 79. Pagal Sutartį ir jos priedus jiems buvo išnuomotas vieno kambario butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ši Sutartis galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. 2009 m. sausio 13 d. buvo sudaryta analogiška Sutaris Nr. 29, kuri galiojo iki 2010-02-01. 2010 m. vasario 10 d. tarp atsakovės L. P. ir Varėnos rajono savivaldybės buvo sudaryta jau ne Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, bet savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ši Sutartis galiojo iki 2011-02-01. Po trijų mėnesių, t. y. 2011-05-11, buvo sudaryta ieškovės nurodoma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 30. Kaip matyti iš Sutarčių teksto, ieškovė nuomos sutartis sudarinėdavo savo nuožiūra, kartais vėluodama jas sudaryti iki trijų mėnesių. Keitėsi ir nuomos sutarčių forma bei turinys - vienos sutartys buvo sudarytos dėl manevrinio butų fondo, kitos tiesiog dėl savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų.
Ieškovė nurodo, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 11 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. PSD-1669-126 pranešė atsakovei, jog vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-VII-69,,Dėl Varėnos rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo panaikintas Rezervinių gyvenamųjų patalpų fondas, kuriam priklausė ir jų gyvenamosios patalpos. Šiame rašte ieškovė nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebus pratęsta, todėl prašė iki nurodytos datos atlaisvinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o buto raktus grąžinti uždarai akcinei bendrovei,,Varėnos komunalinis ūkis“. Apie šį 2012-04-11 raštą jie sužinojo tik susipažinę su iš teismo gautais procesiniais dokumentais. Tik tada sužinojo ir apie ieškovės ketinimus nepratęsti nuomos sutarčių su jais. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, raštu Nr. PSD-3590-(24.4) buvo pateiktas įspėjimas, kad jeigu iki 2012 m. rugsėjo 10 d. nebus grąžinti namo gyvenamųjų patalpų raktai, administracija bus priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šio rašto jie taip pat negavo. Be to, ieškovė tariamus raštus dėl įspėjimo apie iškeldinimą siuntė tik atsakovei L. P., o iškeldinti iš buto reikalauja ir A. P.. Laikytina, kad atsakovo A. P. interesai nuo pat pradžių buvo ignoruojami.
Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jiems buvo įteikti pranešimai apie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, o ir pateikti jų negalėjo, nes jokių pranešimų jie negavo. Tuo tarpu LR civilinio kodekso 6.607 str. 2 d. numato, kad ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis.
Ieškovė savo reikalavimą iškeldinti juos iš gyvenamųjų patalpų grindžia LR CK 4.98 straipsniu ir CK 6.613 straipsniu. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas - nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Kadangi gyvenamosios patalpos turi socialinio būsto statusą ir tarp jų yra susiklostę sutartiniai santykiai, tai taikytinos šiuos santykius reguliuojančios teisės normos. Ieškovė nenurodo, kaip pažeistos jos teisės, kurios nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė laiko, kad nuomos sutartis tarp jų yra pasibaigusi ir, remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.613 straipsniu, reikalauja juos iškeldinti iš buto, kuriame jie gyvena nuo 2007 metų.
Nesutinka su tokiu ieškovės samprotavimu, nes mano, kad 2011-05-11 tarp jų ir ieškovės sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 30 yra galiojanti ir negalėjo pasibaigti pati savaime. Tam, kad gyvenamųjų patalpų sutartis būtų nutraukta, įstatymas numato atitinkamas procedūras. Ieškovė jų neatliko. Neginčytina, kad nuomos sutartis yra civilinis sandoris, kuriam taikomi visi civilinės teisės principai, kad šalys yra laisvos pačios susitarti dėl sutarties sąlygų. Socialinio būsto nuoma yra valstybės socialinės funkcijos vykdymo - socialinės paramos teikimo pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams - išraiška. LR CK 6.155 straipsnis numato, kad CK XI skyriuje įtvirtintos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į sutarčių prigimtį. LR CK 6.217 straipsnis numato, kad Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. O šio straipsnio 4 dalis nurodo, kad šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.
Įstatymo leidėjas nustatė itin griežtas sąlygas nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, nes CK 6.89 straipsnis nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai.
Nuo 2007 metų iki dabar jie tinkamai ir laiku vykdo savo sutartinius įsipareigojimus: laiku moka nuomos ir kitus mokesčius, butą naudoja pagal paskirtį, jį prižiūri bei remontuoja, vykdo kitas Sutarties V skyriuje numatytas jų pareigas. Per šį laikotarpį nei vieno karto nepažeidė Sutarčių sąlygų. Iki dabar ieškovė jiems nepateikė jokių pretenzijų ar pastabtų dėl Sutarčių vykdymo.
CK 6.575 straipsnis nurodo, kad CK XXXI skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, kai šios patalpos priklauso... valstybei ar savivaldybėms.
LR CK 6.607 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis.
Ieškovė yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais demokratinio valstybės administravimo principais:
l) įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
2) objektyvumo, reiškiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;
3) proporcionalumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui;
4) nepiktnaudžiavimo valdžia, reiškiančio, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų.
Iš faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė, būdama stipresne šalimi bei turėdama pareigą tarnauti žmonėms (LR Konstitucijos 5 straipsnis), šitų savo pareigų neatliko. Ji nevykdė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų, numatytų nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartis.
Socialinio būsto suteikimo atvejais savivaldybei per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti. Ieškovė per visą nuomos laikotarpį nesidomėjo jų gyvenimu išnuomotame būste, gaunamomis pajamomis, galimybe dirbti ir užsidirbti. Ieškovė tiesiog nutarė ir siekia vienašališkai ir manytina neteisėtai nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Nagrinėjant socialinio būsto nuomos teisinį reglamentavimą, būtina atsižvelgti ir į Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų, priklausančių valstybei ir savivaldybėms, nuomą. Kodekso 6.588 straipsnyje yra apibrėžta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Jie nuo 2007 metų kartu išlaiko butą, atlieka jo remontą, L. P. neprieštarauja sūnaus gyvenimui nuomojamame bute, todėl A. P. laikytinas nuomininko šeimos nariu.
Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Kalbant apie socialinio būsto nuomą, be nuomininko tyčinių veiksmų bloginant gyvenamąją patalpą, naudojant ją ne pagal paskirtį ir kt., pagrindas pasibaigti nuomos sutarčiai yra asmens ar šeimos metinių pajamų ir turto dydžio padidėjimas ir neatitikimas vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 670,,Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“ nustatytiems dydžiams. A. P. niekur nedirba, jis registruojasi darbo biržoje kaip ieškantis darbo. L. P. nuo šių metų rugsėjo 1 d. bus atleista iš darbo ir jų pajamos neviršys vyriausybės nustatytų dydžių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjant bylas dėl iškeldinimo iš savivaldybei priklausančių patalpų pasibaigus nuomos sutarčiai, yra palankesnė socialiai remtiniems ir silpnesniems asmenims. Nagrinėjant bylas yra vertinama ne tai, ar asmuo turi teisę į socialinio būsto nuomą, o tai, ar jis atitinka formalius kriterijus: pvz. giminystės ryšius, teisę gyventi patalpose po nuomininko mirties ir pan. (civilinė byla Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2006">3K-3-524/2006</a>; civilinė byla Nr. 3K-3-166/2005, civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-68/2008">3K-3-68/2008</a>(S),).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2006">3K-3-524/2006</a>, pasisakė, kad būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99), pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Teismas padarė išvadą, kad nors įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja ieškovė kaip valstybės institucija, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas. Minėtoje byloje Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovas ir grindė savo reikalavimą faktu, kad šis būstas yra reikalingas kitiems eilėje įsiregistravusiems socialiai remtiniems asmenims, todėl būtų pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principas, tačiau nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į minėtą gyvenamąją patalpą, iškeldinus ieškovę. Dėl to negalima net palyginti tokių asmenų ir atsakovės interesų, kurio individo interesai nusveria. Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs bylą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis į šią civilinę bylą (Prokopovich prieš Rusiją, Nr. 58255/00), 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu konstatavo, kad iškeldinta po sugyventinio mirties iš jam suteikto tarnybinio buto moteris akivaizdžiai nebuvo įkūrusi kitos gyvenamosios vietos, todėl valstybė, nors ir iškeldindama iš patalpų, kurios nebuvo įteisintos kaip teisėta moters gyvenamoji vieta, pažeidė įstatymo reikalavimus, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267/2011">3K-3-267/2011</a> yra pasisakiusi, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija,,,būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Dėl to net ir tokiu atveju, t. y. kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių rimčiausia - būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas,,būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks,,primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. UnitedKmgdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė L. P., atsakovas A. P. ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovės nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patvirtina VĮ Registrų centro pažyma (b. l. 9).
2011-05-31 Varėnos rajono savivaldybė, atstovaujama UAB “Varėnos komunalinis ūkis” direktoriaus V. K., sudarė su L. P. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 30, kuria atsakovei L. P. už užmokestį buvo perduotos valdyti ir naudotis socialinio būsto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5 punkte nurodyta, kad sutartis sudaroma iki 2012-05-01 (b. l. 10-11).
Varėnos rajono savivaldybės 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-VII-69,,Dėl Varėnos rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo panaikintas Rezervinių gyvenamųjų patalpų fondas, kuriam priklausė ir atsakovės gyvenamosios patalpos (b. l. 38-39).
2012 m. balandžio 11 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. PSD-1669-126 atsakovė buvo informuota, kad gyvenamųjų patalpų sutartis nuo 2012-07-01 su ja nebus pratęsta (b. l. 7).
2012 m. rugpjūčio 28 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, raštu Nr. PSD-3590-(24.4) atsakovei buvo pateiktas įspėjimas, kad jeigu iki 2012 m. rugsėjo l0 d. nebus gražinti gyvenamųjų patalpų raktai, administracija bus priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 8).
LR CK 6.613 straipsnis numato, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Tačiau Kasacinis teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-413/2011">3K-3-413/2011</a>).
Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovės L. P. pajamos yra minimalios, kurios nesiekia Vyriausybės nustatytos MMA, kadangi atsakovė dirba pagal darbo sutartį tik 0.5 etato (b.l. 70), o atsakovas A. P. yra bedarbis ir registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo (b.l. 65). Tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Atsakovai teigia, kad jie neįrašyti į sąrašą asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto suteikimą, nes naudojosi suteiktu socialiniu būstu.
Ieškovės sudarytose savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartyse nurodyti pagrindai, kuriais remiantis buvo sudarytos šios sutartys : Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai (b.l. 10-11, 24-26), tačiau šie įsakymai, kaip rašytiniai įrodymai teismui nebuvo šalių pateikti. Taigi gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo pagrindų ieškovas neatskleidė.
Teisės į socialinio būsto nuomą klausimus, pirmiausia, sprendžia savivaldybė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, kitais įstatymais ir teisės aktais. Todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo konstatuoti atsakovų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai.
Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl šių abiejų atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, remiasi pozicija, kad jie abu ir toliau naudojasi nuomojama gyvenamąja patalpa, kai nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir nepratęstas.
Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (Civilinio kodekso 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (Civilinio kodekso 2.17 str. 1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą be gyvenamosios vietos deklaravimo svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai, faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareikšimai apie savo gyvenamąją vietą.
Atsakovai nurodo, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tokį gyvenamosios vietos adresą atsakovė L. P. yra nurodžiusi ir savo darbo sutartyje (b.l. 70). Taigi teigti ir daryti išvadą, kad atsakovai nesinaudoja nurodoma gyvenamąja patalpa, pagrindo nėra.
Ieškinys pareikštas grindžiant tai, kad butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, pasibaigė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas, kuris nebus pratęstas, kadangi panaikintas rezervinių gyvenamųjų patalpų fondas.
Atsakovų užimamos gyvenamosios patalpos teisinio statuso nustatymas turi esminę reikšmę. Gyvenamosios patalpos statuso reikšmę sprendžiant ginčus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-110/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-110/2012">3K-7-110/2012</a>), kai buvo pakeista iki šios nutarties priėmimo formuota teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje konstatuota, kad teisiškai yra aktualūs ne galimi gyvenamųjų patalpų nuosavybės teisiniai santykiai, bet nuomos santykių atsiradimo pagrindai, lemiantys tokios gyvenamosios patalpos teisinį statusą, nuomininko teises ir pareigas, nuomos sutarties pasibaigimo sąlygas ir tvarką.
Savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos santykiai su atsakove tęsėsi ir nebuvo nutrūkę, kol ieškovė neinformavo atsakovės, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebus pratęsta, nurodant, kad panaikintas rezervinių gyvenamųjų patalpų fondas. Tokiu atveju reikia spręsti, o kokiu pagrindu atsirado gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kokie teisiškai reikšmingi faktai lėmė sudarytos sutarties nutraukimą.
LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos, netekęs galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 28 nutarimu Nr. 670 (nuo 2003 05 31), numatė, kad savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos suteikiamos pagal atskiras sutartis savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos asmenims, iškeliamiems iš įmonių, įstaigų, organizacijų, gyvenamųjų namų bendrijų bei fizinių asmenų butų fondo piliečiams laikinai apgyvendinti. Gyvenamosios patalpos piliečiams suteikiamos miestų (rajonų) valdybų potvarkiais. Juose turi būti nurodyta, kuriam laikui šios patalpos suteikiamos. Piliečiams, laikinai apgyvendintiems gyvenamosiose patalpose, jeigu juos ketinama grąžinti į anksčiau nuomotas gyvenamąsias patalpas, nuomotojas turi išduoti garantinius raštus.
Ieškovė nepateikė sprendimų, išskyrus pačias gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuriose būtų nurodyta kuriam laikui šios patalpos suteikiamos, ar ketinama grąžinti į anksčiau nuomotas gyvenamąsias patalpas.
Pagal šalių sudarytą manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis reikštų, kad jie yra iškeldinti iš anksčiau nuomotų gyvenamųjų patalpų, tiksline paskirtimi – laikinai gyventi.
2011-05-31 ieškovė sudarė su atsakove L. P. gyvenamųjų namų nuomos sutartį, nurodant sutarties terminą – iki 2012-05-31 (b.l. 10-11). Šios sutarties dalyku nurodyta – socialinio būsto gyvenamosios patalpos (nurodytos sutarties 1 punktas).
LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – įstatymo) numato, kad savivaldybės socialinio būsto fondas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (įstatymo 2 str. 6 d.). Socialinis būstas – tai nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (įstatymo 2 str. 7 d.).
Ieškovas neginčija aplinkybės, kad atsakovai neturi teisės į socialinio būsto nuomą apskritai, t.y. turėjimo ar neturėjimo klausimą, bet nurodo, kad panaikintas manevrinis gyvenamųjų patalpų fondas.
Pagal ieškovės pateiktą 2011-05-31 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atsakovei ir jos šeimos nariui buvo suteikta gyvenamoji patalpa – kaip socialinio būsto suteikimas. Taigi šios patalpos buvo išnuomotos kaip socialinis būstas. Nagrinėjant šios kategorijos bylas teismas įvertina teisės į būstą ribojimo būtinumą būsto neliečiamybės gerbimo, kaip tai suprantama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio kontekste.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., Buckley v. United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, § 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v.United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40).
Vis tik ieškovė nebuvo nurodžiusi aplinkybių, kad atsakovai ginčo būste gyvena nuo 2007 m. pagal sudarytas rašytines gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ginčo butas, kai atsakovė jame gyvena apie 6 metus, nuomos santykiai nebuvo nutrūkę, šį būstą laiko savo namais, šis ginčo butas gali būti laikomas,,būstu“ pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tokiu atveju pagal EŽTT praktikoje nustatytus standartus būtina vertinti, ar atsakovų teisės į būstą neliečiamybės gerbimą ribojimas atitiktų teisėtus tikslus ir būtinas demokratinėje visuomenėje.
Nuomininkė pageidauja tęsti nuomos santykius, sąžiningai ir laiku moka jai priklausančius mokesčius, susijusius su būsto nuoma ir jos išlaikymu, neardo ir negadina būsto, nesudaro sąlygų, kuriuos būtų galima įvardinti, kaip nuomininkų netinkamą elgesį gretimai gyvenančių asmenų atžvilgiu ir pan. Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybę gerbimą apribojimo forma ir bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turėtų turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme, ir šiuo atveju neužtenka taikomą ribojimą vien tik pagrįsti nacionalinio įstatymo norma.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinybei priimti asmens nenaudai griežčiausią priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-110/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-110/2012">3K-7-110/2012</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2012">3K-3-491/2012</a>; 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., kt., Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267/2011">3K-3-267/2011</a>).
Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nepratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų yra neproporcingas. Šiuo atveju vertinamos tokios aplinkybės : gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra savivaldybė, kuri nuosavybės teise priklausančius butus nuomoja asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą; šalių sudaryta terminuota nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau nuomininkas pageidauja pratęsti šią sutartį ir nėra pagrindų (įrodymų), kad tokia sutartis negali būti tęsiama. Vertinant nagrinėjamą situaciją proporcingumo aspektu nustatyta, kad atsakovai teisėtai apsigyveno šioje patalpose, nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ilgą laiką, ginčo butas yra faktinė jų gyvenamoji vieta, atsakovai neturi kito būsto, jų turtinė padėtis yra sunki (gaunamos pajamos yra minimalios pragyvenimui ir sudaro pagrindą jiems teikti socialinę paramą). Pagal EŽTT praktiką turi būti vertinama ir tai, ar atsakovams nebuvo sudarytos sąlygos, kurios ribotų jų teises pasinaudoti galimybe suteikti jiems socialinį būstą, t.y. ar jiems buvo sudaryta galimybė teikti prašymus dėl įrašymo į sąrašą socialinio būsto suteikimui, kai buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškove, kai pasinaudojant savivaldybės socialinio būsto fondu galima gauti paramą būstui išsinuomoti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra nuomininko pirmenybės teisė, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, sudaryti patalpų nuomos sutartį naujam terminui (CK 6.607 str.1 d.).
Teismas daro išvadą, kad atsakovų teisės į būstą ribojimas yra neproporcingas ginant būsto savininko (ieškovo) teises ir todėl ieškinys netenkintinas.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį (CPK 96 str.1-4 d.).
Vadovaujantis LR CPK 259 -260, 263-265, 269-270 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Dalis Žilionis
