Administracinė byla Nr. I2-3760-1066/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:....; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Egidijos Puzinskaitės, ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tinkasas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijoje 2022 m. vasario 25 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Armėnijos piliečiui M. G. (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją ir / ar Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad 2022 m. sausio 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijoje (toliau – ir Ambasada), prašydamas išduoti nacionalinę vizą. Ambasadai pareiškėjas pateikė UAB „Tinkasas“ (toliau – ir Bendrovė) tarpininkavimo raštą ir darbo sutartį, pasirašytą su Bendrove. Skundžiamu Sprendimu Ambasada pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą atmetė pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį išduoti nacionalinę vizą atsisakoma dėl to, kad užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigia, kad jis visiškai nepagrįstas, nes nurodytas sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagrindas ir aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir visiškai neatitinka tikrovės.
2.2. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nurodytas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas yra iš esmės prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, nes 2021 m. sausio 25 d. į Ambasadą Armėnijoje kreipėsi pareiškėjas, prašydamas išduoti nacionalinę vizą, nes Bendrovė ir pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą, su prašymu išduoti pareiškėjui leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje. 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu toks leidimas pareiškėjui buvo suteiktas vykdyti kelio darbininko (kodas 8312101 darbo funkciją dirbti sezoninį darbą – kelių ir automagistralių tiesimas (kodas 42.11) 6 mėnesiams laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 15 d., todėl pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į Bendrovę. Su pateiktais Ambasadai dokumentais buvo pateiktas ir tarpininkavimo raštas kuris buvo išduotas juridinio asmens – Bendrovės vardu, o Ambasadai buvo pateikta pareiškėjo 2021 m. spalio 1 d. darbo sutartis, pasirašyta su Bendrove, kiti Ambasados reikalaujami dokumentai.
2.3. Pabrėžia, kad pateiktų dokumentų tikrumas ir autentiškumas atitiko įstatymo reikalavimus. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, todėl šiuo argumentu paneigiamas priimto skundžiamo Sprendimo nurodytas pagrindas, o šių dokumentų turinys patvirtina pareiškėjo ketinimą legaliai dirbti Lietuvos Respublikoje.
2.4. Akcentuoja, kad esant tokiai faktinei situacijai, Ambasada, atsisakydama išduoti vizą pareiškėjui, nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nurodyto 2 punkto įtvirtintas nuostatas, todėl neproporcingai suvaržė ne tik pareiškėjo, bet ir Bendrovės teises. Taigi skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, įpareigojant atsakovą iš naujo iš nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.
3. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas Ambasadai Armėnijos Respublikoje per Vizų centrą pateikė prašymą išduoti Nacionalinę vizą. 2022 m sausio 25 d. pareiškėjas Ambasadai Armėnijos Respublikoje pateikė naują prašymą išduoti nacionalinę vizą kuriame, be kita ko, nurodė: 1) darbdavys – UAB „Tinkasas“, 2) pagrindinis kelionės tikslas – darbas; 3) kviečiantis asmuo – UAB „Tinkasas“; 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas – priimantis asmuo, suteikiama gyvenamoji vieta. Pareiškėjas su 2022 m. sausio 25 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė tuos pačius patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos jis teikė su 2021 m. gruodžio 21 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas prašyme įrašė, jog jam bus suteikiama gyvenamoji vieta, tačiau pokalbio–interviu metu jis negalėjo nurodyti, kur ir kokiomis sąlygomis gyvens Lietuvoje. Nei pareiškėjas, nei UAB „Tinkasas“ nepateikė konsului jokių duomenų, kad pastate adresu: (duomenys neskelbtini) yra tinkamos gyventi patalpos UAB „Tinkasas“ tarpininkavimo rašte dėl vizos pareiškėjui gavimo nurodė, kad pareiškėjas bus apgyvendintas kitu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie šio buto savininkus, apie jų sutikimą ir pareiškėjo galėjimą bute gyventi (kartu su savininkais) nepateikė. Taigi pareiškėjas nepateikė konsului patikimų ir leistinų įrodymų, kad jam bus suteikta tinkama gyvenamoji vieta.
3.2. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamomis buvimo Lietuvoje sąlygomis, įvertino pareiškėjo pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pareiškėjas siekė pagrįsti pakankamą lėšų turėjimą pragyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Tinkasas“ įsipareigojo mokėti pareiškėjui 750,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį mokant du kartus per mėnesį iki 15 sekančio mėnesio dienos ir avansą iki 25 dienos, tačiau niekaip nepaaiškino ir nepagrindė, kad nuo šios dienos iki pirmojo darbo užmokesčio išmokėjimo jam pagal darbo sutartį pareiškėjas turės (gaus) lėšų pragyvenimui. Konsulas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, kurie turėtų būti, o pokalbio-interviu metu paprašytas pateikti dokumentus, patvirtinančius jo, kaip kelio darbininko, patirtį, kvalifikaciją ar įgūdžius, pareiškėjas atsakė, kad tokių dokumentų neturi. Pokalbio metu pareiškėjas negalėjo bendrauti nei anglų, nei rusų kalba, niekaip negalėjo paaiškinti, kaip jis galėtų bendrauti darbo vietoje Lietuvoje, jei temoka armėnų kalbą. Atgalinio bilieto ar rezervacijos dokumento pareiškėjas konsului nepateikė, šios aplinkybės paaiškinti negalėjo. Kadangi nustatyti faktai leido pagrįstai abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, tai yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu patikimumu.
3.3. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Sprendimas nėra proporcingas, priimtas netinkamai nurodžius ar įvertinus faktines aplinkybes bei netinkamai aiškinant ir taikant teisinį reguliavimą. Konsulas tinkamai vykdė pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūras, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą ir kitą surinktą informaciją, teisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Šengeno bei Vizų kodeksų normas. Teisės aktuose aiškiai nurodyta, kokius užsieniečiai su prašymu išduoti vizą turi pateikti patvirtinamuosius dokumentus, o konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių kaip jiems tinkamai parengti prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio prašymą išduoti jam vizą.
k o n s t a t u o ja :
4. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo „Atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Armėnijos piliečiui M. G.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 25 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Armėnijos Respublikoje per Vizų centrą pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas (užpildydamas atitinkamus punktu): darbdavys – UAB „Tinkasas“ (20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); kviečiantis asmuo – UAB „Tinkasas“, Paukščių tako g. 59, Vilnius (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas – priimantis asmuo, suteikiama gyvenamoji vieta (33 punktas) (1 t., b. l. 27-31).
Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus:
Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nurodydama (atitinkamai pažymėdama grafą), kad „užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo“ (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (1 t., b. l. 3, 4).
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad ketina Lietuvoje dirbti kelio darbininku UAB „Tinkasas“, kartu pateikdamas anksčiau minėtus dokumentus (UAB „Tinkasas“ tarpininkavimo raštą, darbo sutarties kopiją, Užimtumo tarnybos Leidimą dirbti sezoninį darbą ir kt.).
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NDQtODIyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-544-822/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-544-822/2015">A-544-822/2015</a>). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
9. Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
10. Kaip minėta, pareiškėjas savo prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą UAB „Tinkasas“, t. y. jis siekia dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas – darbas. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktą informaciją, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų.
11. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kartu su 2022 m. sausio 25 d. prašymu pateikė tuos pačius dokumentus, kurie buvo pateikti su 2021 m. gruodžio 21 d. prašymu. Nėra ginčo, kad, kaip nurodyta atsiliepime, dėl 2021 m. gruodžio 21 d. prašymo atsakovas priėmė neigiamą sprendimą 2021 m. gruodžio 31 d., kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniame teismui (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMjgzMS02MzEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-2831-631/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-2831-631/2022">I2-2831-631/2022</a>). Iš atsakovo atsiliepimo turinio ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje prieinamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMjgzMS02MzEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-2831-631/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-2831-631/2022">I2-2831-631/2022</a>) matyti, kad atsakovo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad pokalbio-interviu metu pareiškėjas kalbėjo tik armėnų kalba, negalėjo nurodyti nei bendrovės, kurioje dirbs, nei kokius darbus dirbs. Kvietėjo UAB „Tinkasas“ 2021 m. gruodžio 19 d. Tarpininkavimo rašte numatomo užsieniečio atvykimo data nurodyta 2022 m. sausio 10 d. Darbo sutartis, kaip vykimo į Lietuvą pagrindžiantis dokumentas, sudarytas ir pasirašytas 2021 m. spalio 1 d., o reikiamas Užimtumo tarnybos leidimas dirbti sezoniniu kelio darbininku išduotas 2021 m. gruodžio 1 d., nors leidžiama dirbti tik nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Be to, pareiškėjas pokalbio – interviu metu kalbėjo armėnų kalba, nors darbo sutartį pateikė surašytą ir jo pasirašytą lietuvių ir rusų kalbomis. Taip pat pareiškėjas negalėjo nurodyti bendrovės, su kuria pasirašė darbo sutartį, kokius darbus dirbs, negalėjo nurodyti, su kokiu asmeniu bendravo įsidarbinimo ir apgyvendinimo klausimu, negalėjo nurodyti, kur ir kokiomis sąlygomis gyvens Lietuvoje. Be to, pareiškėjas nepateikė konsului jokių duomenų, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi patalpos, Migracijos tarnybai pateiktame 2021 m. gruodžio 19 d. Tarpininkavimo rašte dėl vizos pareiškėjui gavimo trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas bus apgyvendintas kitu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie šio buto savininkus, apie jų sutikimą ir pareiškėjo galėjimą bute gyventi (kartu su savininkais) nepateikė nei Migracijos tarnybai, nei konsului. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs išimtinai rėmėjas – priimančioji bendrovė, tačiau šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas su prašymu pateikė 2021 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr.U23, kuri nepagrindė, kad nuo šios dienos iki pirmojo darbo užmokesčio išmokėjimo jam pagal darbo sutartį pareiškėjas turės lėšų pragyvenimui.
12. Teikdamas 2021 m. sausio 25 d. prašymą pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ar dokumentų, paneigiančių anksčiau aptartas aplinkybes, nenurodė. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, nors jos buvo atskleistos tiek atsiliepime šioje byloje, tiek atsiliepime Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMjgzMS02MzEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-2831-631/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-2831-631/2022">I2-2831-631/2022</a>. Pareiškėjas iš esmės jokių aplinkybių, rodančių skundžiamo Sprendimo ydingumą nenurodo, tik remiasi teiginiu, kad pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau, kaip aptarta, vien tik dokumentų pateikimas neįrodo jo teisės gauti vizą.
13. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tokiu būdu, konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, kad turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje (nepagrindė, ar turi savo asmeninių pajamų, ar yra išlaikomas kitų asmenų), taip pat nepaneigė abejones dėl jo atvykimo pagrindo ir tikslo sukėlusių aplinkybių.
14. Pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus. Konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir pareiškėjo pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
15. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados Sprendimą yra nepagrįstas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Egidija Puzinskaitė
Gediminas Užubalis
