Administracinė byla Nr. eI2-1881-811/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21054-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 20.2.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
dalyvaujant atsakovės atstovui Ž. D.,
trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos atstovei L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir I. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) 1 144,56 Eur turtinę žalą, 14,11 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) lūžus medžio šakai, buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju.
Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, pareiškėja vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5 punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 1 144,56 Eur draudimo išmoką. Mano, kad už įvykį atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Medis, kurio šaka apgadino ieškovės apdraustą transporto priemonę, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Nurodo siuntusi atsakovei pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau atsakovė turtinės žalos neatlygino.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1-2 dalimis ir teigia, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
Tuo pačiu vadovaujasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad želdynų savininkų ir valdytojų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.
Teigia, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) elgėsi nerūpestingai (neteisėtai) nevykdydama pareigos tinkamai tvarkyti želdynus; 2) dėl atsakovės pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo pareiškėjos draudėjui atsirado turtinė žala; 3) turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Vadovaujasi CK 6. 37 straipsniu, CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.260 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, 6.288 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, todėl mano, kad pareiškėjai turi būti priteisti 14,11 Eur (1 144,56 Eur (turtinė žala) x 0,05/365 (palūkanų dydis/dienų skaičius metuose) x 90 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. balandžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjai iš atsakovės turi būti priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad įvertinus ieškinį, ieškinio priedus, įvykio vietos fotofiksacija, ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninį suvestinį žemėlapį, negali įvertinti bei identifikuoti tikslios medžio, nuo kurio nulūžo šaka ir apgadino greta stovėjusi automobilį, geografinės padėties, tačiau gali daryti prielaidą, kad medis, nuo kurio nulūžo šaka, augo nesuformuotoje valstybinėje žemėje, t. y. arba sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorijoje, arba sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame valstybinės reikšmės miško plote.
Vadovaujasi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Miškų įstatymo 5 straipsnio 51 punktu ir teigia, kad pagal viešai skelbiamus Miškų valstybės kadastro duomenis (https://kadastras.amvmt.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=42967a7ae33848a6ad8a577a70307607) valstybinės reikšmės miško plotas (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), girininkijos kodas – (duomenys neskelbtini), urėdijos kodas – (duomenys neskelbtini)) priskirtas (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijai. Todėl daro išvadą, kad savivaldybė neturi pareigos prižiūrėti valstybinės reikšmės ploto, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nėra perduotas valdyti jokia teisine forma bei priskirtas (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijai. Teigia, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus jos teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo.
Mano, kad šiuo atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimą, visuma.
Vadovaujasi Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktu ir teigia, kad dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus.
Pažymi, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą, todėl mano, kad pareiškėja neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.
Teigia, kad iš pareiškėjos pateiktų įvykio nuotraukų negalima vienareikšmiškai konstatuoti fakto, jog medis buvo nesveikas, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog Savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galėtų sukelti pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Tuo pačiu teigia, jog neįmanoma tiksliai identifikuoti teritorijos vietos, kurioje lūžo medis, kas tokio pobūdžio bylose yra ypatingai svarbu. Mano, kad medis galėjo lūžti ne dėl jo pažeidimo, o dėl snygio Lietuvoje, prasidėjusio 2021 m. sausio 25 d. popietę ir trukusio keletą dienų. Pažymi, jog pareiškėja neįrodinėja, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų.
Teigia, kad pareiškėja žalos dydį grindžia tik pateikta AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. sausio 28 d. remonto sąmata, tačiau nėra pateiktas vertinimas, kuris pagrįstų, kad visi sąskaitoje nurodyti remonto ir kiti darbai buvo būtini. Prašo teismo atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti pareiškėjos prašomą priteisti žalos dydį.
Kadangi atsakovė tvirtina jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatlikusi bei tinkamai vykdžiusi visus įsipareigojimus, mano, jog nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
Vadovaujasi CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir teigia, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. A104- 2021 m. sausio 27 d. vėjo greitis siekė 13,4m/s, kritulių kiekis – 6,3 mm, sniego dangos storis 8 val. – 31 cm, 20 valandą – 33 cm. Pažymoje pažymėta, kad drėgnas sniegas kaupėsi ant medžių, dėl ko galimai ir lūžo medis ir daro išvadą, kad medis buvo sveikas ir nebuvo jokio pagrindo jo kirsti.
Atsakovė remiasi žiniasklaidos pranešimais apie nenuspėjamus orus ir snygį 2021 m. sausio 25-27 d. (https://www.lrytas.lt/auto/saugus-eismas/2021/01/25/news/lietuvos-laukia-snygis-situacija-galipasiekti-stichini-lygi-18034009/; https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/01/27/del-snygio-lietuvoje-luzta-medziai-dalis-keliunepravaziuojami https://www.delfi.lt/auto/patarimai/lietuvos-laukia-galingas-snygis-tiek-sniego-kelininkai-nematejau-15-metu.d?id=86315793 ir mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, nes įvykio dieną medis nulūžo dėl stichinės nelaimės padarinių, susikaupusio neįprastai didelio sniego kiekio, todėl, atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina, o sprendžiant, kad skundas tenkintinas, turėtų būti mažinamas priteistinos žalos dydis.
Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Teigia, kad automobilio valdytojas priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui, kad patvirtina paties automobilio valdytojo kaltę, kad patirta žala didele dalimi kilo būtent dėl automobilio valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jei automobilio valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai ir mano, kad rizikos prisiėmimas taip pat gali būti pagrindu, jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai sumažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Pažymi, kad sniegas ant medžių šakų kaupėsi palaipsniui, prieš dieną žinių tarnybos pranešė apie pirmadienį po pietų prasidėsiančia stichiją, ragino nestatyti automobilių į pavojingą zona, t. y. po medžiais, tačiau, nepaisydamas to nukentėjusysis pastatė automobilį šalikelėje tiesiog po medžiu, nepasirūpino vėliau jį perstumti – nesiekė žalos išvengti ar ją sumažinti, todėl mano, kad priteistinos žalos atlyginimas mažintinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinė miškų urėdija (toliau – Urėdija) atsiliepime nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaujasi Miškų įstatymo 1 straipsnio 18 punktu, 5 straipsnio 5 punktu ir atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas nėra perduotas Urėdijai valdyti patikėjimo teise. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 16 punktu ir teigia, kad (duomenys neskelbtini) miško kvartalas priskirtas (duomenys neskelbtini) girininkijai todėl, kad yra (duomenys neskelbtini) girininkijos administruojamoje teritorijoje. Miškų valstybės kadastre šio miško žemės sklypo naudotojų grupė nurodyta – savivaldybių valstybinės reikšmės miškai, bet žemės sklypas nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotas. Kadangi (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas yra nesuformuotas, vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 punkto 1 papunkčiu aukščiau minėto žemės sklypo patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba.
Nurodo, jog yra akivaizdu, kad jokių neteisėtų veiksmų nei atsakovė, nei Urėdija neatliko. Pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių atsakovės neatliktų pareigų (neteisėto neveikimo), o jos atsakomybę grindė aplinkybe, kad dėl gausaus snygio lūžus medžio šakai buvo apgadintas po medžiu stovintis automobilis.
Teigia, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra aiški augusio medžio vieta (neįmanoma identifikuoti kurioje teritorijos vietoje tiksliai medis lūžo, kas tokio pobūdžio bylose yra ypatingai svarbu), nėra nustatyta aplinkybė, kad medis būtų apskritai kėlė grėsmę - buvo supuvęs, pūvantis, pažeistas, palinkęs ir pan., dėl ko galėjo kelti grėsmę pareiškėjos apdraustam turtui.
Vadovaujasi Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių nuostatų 29, 30 punktais ir pažymi, jog miško sanitarinių kirtimų atvejais teisės aktų nustatyta tvarka reikia gauti leidimą miškui kirsti arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Kadangi (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, būtent Nacionalinė žemės tarnyba turėjo kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl Leidimo kirsti mišką išdavimo Urėdijai.
Teigia, kad, nesant aiškių medžio pažeidimo ar nusilpimo požymių, vizualiai nustatyti medžio būklę yra sudėtinga. Nurodo, kad iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 8 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1169 ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-2136 matyti, kad 2021 m. sausio 27 d. vėjo greitis siekė 13,4m/s, kritulių kiekis – 6,3 mm, sniego dangos storis 8 val. – 31 cm, 20 valandą – 33 cm. Pažymoje pažymėta, kad drėgnas sniegas kaupėsi ant medžių, dėl ko galimai ir lūžo medis, todėl daro išvadą, kad tokiomis oro sąlygomis gali lūžti ir sveikas medis.
Mano, kad pareiškėja nepagrindė fakto, kad medis buvo nesveikas arba pažeistas, o sveiko medžio kirtimui nebuvo jokio pagrindo, todėl nėra galimybės kalbėti apie vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų/neveikimo – egzistavimą.
Teigia, kad pareiškėja žalos dydį grindžia tik 2021 m. sausio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ remonto sąmata, tačiau nėra pateiktas vertinimas, kuris pagrįstų, kad visi sąskaitoje nurodyti remonto ir kiti darbai buvo būtini, todėl mano, kad pareiškėja neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Tuo pačiu žalą sieja ir su dideliu automobilio valdytojo neatsargumu, neatidumu ir nerūpestingumu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą pozicija ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Teigė, kad skunde nurodytas netinkamas atsakovas. Tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio diena buvo trečia snygio diena, Pilaitėje sugriuvo maniežas, kurio konstrukcijos turėjo atlaikyti snygį. Be to nurodė nežinantis, ar vairuotojas automobilį pastatė po medžiu būtent įvykio dieną, nes iš nuotraukose esančio sniego kiekio matyti, kad jis galėjo ten stovėti seniau, taigi buvo paliktas neapdairiai.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų urėdijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pastebėjo, kad vairuotojas automobilį pastatė ne savo kieme, bet miške. Nurodė, kad žemės sklypas nėra suformuotas, todėl priskirtas Nacionalinei žemės tarnybai.
k o n s t u o j a :
nagrinėjant bylą, nustatyta, kad 2021 m. sausio 27 d. lūžus medžio šakai buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Įvykio metu Automobilis AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Pareiškėja įvykį pripažino draudžiamuoju ir pagal remonto sąmatą apskaičiavo bei išmokėjo draudėjui 1 144,56 Eur draudimo išmoką. Pareiškėja mano, kad už įvykį atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, kurios patikėjimo teise valdomame žemės sklype augo medis, kurio lūžusi šaka apgadino ieškovės pareiškėjos apdraustą transporto priemonę.
Ginčas byloje kilo dėl žalos pareiškėjai atlyginimo iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) 2 ir 3 dalių nuostatas aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už įstatymo priskirtų funkcijų vykdymą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Viena iš Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d.) nurodytų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas). Savivaldybių pareigą valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdymų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas, pagal kurio 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
Taigi, už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą atsakingos vietos savivaldos institucijos. Pažymėtina, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.
Pagal Želdynų įstatymo 1 straipsnį šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose.
Iš šios nuostatos seka išvada, kad vietos savivaldybės institucijos atsakingos tik už tuos jos teritorijoje esančius želdynus, kurie yra ne miškų paskirties žemėje.
Tais atvejais, kai vietos savivaldos institucijos nevykdo ar netinkamai vykdo teisės aktuose įtvirtintą pareigą prižiūrėti želdynus ar želdinius, šioms kyla pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius (6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi atsakyti už žalą, kurią padarė ant trečiojo suinteresuoto asmens I. K. automobilio užvirtęs medis.
Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų urėdija procesiniuose dokumentuose teigia, jog nei iš skundo turinio, nei iš pridėtų dokumentų negali įvertinti bei identifikuoti tikslios medžio, nuo kurio nulūžo šaka ir apgadino greta stovėjusi automobilį, geografinės padėties, tačiau gali daryti prielaidą, kad medis, nuo kurio nulūžo šaka, augo nesuformuotoje valstybinėje žemėje, t. y. arba sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorijoje, arba sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame valstybinės reikšmės miško plote (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), girininkijos kodas – (duomenys neskelbtini), urėdijos kodas – (duomenys neskelbtini)) priskirtas (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijai.
Sprendžiant klausimą, ar atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti medį, kurio nulūžusi šaka apgadino trečiojo suinteresuoto asmens I. K. automobilį, labai svarbu nustatyti tikslią įvykio vietą, kadangi, kaip minėta, atsakovė pagal nurodytų teisės aktų nuostatas neturi pareigos prižiūrėti miško žemėje esančių želdynų.
Būdamas aktyvus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją, be kita ko, iki 2022 m. balandžio 11 d. pateikti dokumentus, iš kurių būtų matyti konkreti įvykio vieta - žemės sklypo duomenys, jo paskirtis ir kt.
Teismo nustatytu terminu pareiškėja jokių dokumentų į bylą nepateikė. Pažymėtina tai, kad pareiškėja 2022 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą su papildomais dokumentais, kuris tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje protokoline nutartimi nebuvo priimtas. Prie patikslinto skundo pridėtos foto nuotraukos ir žemėlapio fiksacija, kurioje nurodyta „įvertinus fotofiksacijas galima nulūžusio medžio (šakos) vieta“.
Iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės tiksliai identifikuoti Automobilio stovėjimo vietos, nes įvykio schema į bylą nepateikta. Iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų matyti, kad Automobilis stovėjo po medžiais miško pakraštyje. Tikėtina, kad tai galėtų būti miško, esančio prie (duomenys neskelbtini), pakraštys, tačiau, kaip minėta, tiksli automobilio stovėjimo vieta nenustatyta, todėl nėra galimybės nustatyti, kas (atsakovė, trečiasis suinteresuotas asmuo ar kitas subjektas) turėjo prižiūrėti įvykio vietoje augusį medį. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad vietoje, kurioje įvykio metu stovėjo Automobilis, būtų įrengta automobilių stovėjimo vieta.
Taigi, iš byloje esančių dokumentų galima daryti tik prielaidą dėl vietos, kurioje buvo apgadintas Automobilis. Nagrinėjamuoju atveju įvykio vieta yra viena iš esminių aplinkybių, kurią reikia įrodinėti šioje byloje, bet ne remtis prielaidomis. Iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės nustatyti konkrečios įvykio vietos, taigi ir už žalą atsakingo asmens.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės (ar kito asmens) neteisėtų veiksmų, nes neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 144,56 Eur turtinę žalą, 14,11 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė
