Administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTM5ODEtMzMxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-3981-331/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-3981-331/2022">eI3-3981-331/2022</a>
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01591-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 41; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. M. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo centrui, D. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21R-739(AF-740/04-2021) atsisakė priimti pareiškėjos A. L. M. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotą leidimą atlikti „(duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2019 m. sausio 15 d. aktą Nr. KPD-VL-1401.
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Komisijos sprendimo Nr. 21R-739(AF-740/04-2021) dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Departamento D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotą leidimą atlikti „(duomenys neskelbtini) archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“ ir Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktą Nr. KPD-VL-1401 ir kuria iš bylos proceso nuspręsta pašalinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktą D. P., ir priimti naują sprendimą: 1) įtraukti į bylos procesą trečiuoju asmeniu D. P.; 2) panaikinti Departamento D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotą leidimą atlikti „(duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“; 3) panaikinti Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktą Nr. KPD-VL-1401; 4) įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl Lakštingalų kapinyno ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš Kultūros vertybių registro.
2.1. Paaiškino, kad žemės sklypas, kurio plotas 3,80 ha, esantis (duomenys neskelbtini) pareiškėjos šeimai priklauso nuo XIX a. Pareiškėja šį sklypą paveldėjo 2013 m., po buvusios savininkės A. V. mirties. Iki 1994 m. šis sklypas buvo nuomojamas žemės ūkio bendrovei „Ragainiai“. Nuo 1995 metų iki 2023 m. gruodžio 31 d. šis sklypas išnuomotas žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio veikla. Pažymi, kad nei iki pareiškėjai paveldint sklypą, nei paveldėjimo metu nebuvo nustatyta jokių žemės sklypo disponavimo ar žemės naudojimo apribojimų. Daugiau kaip šimtmetį minėtas sklypas buvo naudojamas kaip žemės ūkio paskirties. Žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 31d. trumpalaike žemės nuomos sutartimi su vėlesniu pakeitimu, laikinai naudoja 3,7 ha nuomojamą žemės sklypą pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. Departamento Panevėžio skyrius 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (7.12.-P)2P-40 „Dėl kultūros paveldo objekto u. k. (duomenys neskelbtini) teisinės apsaugos suteikimo“ informavo, kad suteikta teisinė apsauga Lakštingalų kapinynui, (duomenys neskelbtini)
2.2. Su Komisijos sprendimu nesutinka, nes mano, kad jis priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą.
2.3. Departamentas 2019 m. kovo 28 d. rašte Nr. (3.10.)2-765 nurodė, kad Lakštingalų kapinynas (toliau – ir Kapinynas) Kultūros vertybių registre registruotas Vertinimo tarybai 2019 m. sausio 15 d aktu Nr. KPD-VL-1401 nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Rašte minima, kad 2017 m. teritorijoje aptikta atsitiktinių archeologinių dirbinių bei griautinių žmonių kaulų fragmentų, 2018 m. archeologinių žvalgymų bei tyrimų metu – archeologinių dirbinių, laužavietė. Rašte taip pat minima, kad teritorija apardyta ilgalaikių arimų, iškasinėta duobėmis, sužalota XIX a. pab. - XX a. pr., greta stovėjusios sodybos bei jos aplinkoje vykdytos įvairios ūkinės veiklos metu. Rašte pažymėta, kad Lakštingalų kapinynas negali būti vertinamas kaip kapinės ir atsižvelgiant į tai, jis nėra paskelbtas ar skelbiamas valstybės saugomu. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo žinoma, kas ir kokiu teisiniu pagrindu, kokiais leidimais vadovaujantis jos nuosavybės teise priklausančiame sklype atliko minėtus veiksmus be jos žinios, apie jokius žvalgymus ar tyrimus nebuvo informuota, juose nedalyvavo. Todėl negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti akte nurodytų aplinkybių ir ar minimi radiniai tikrai buvo rasti jai priklausančiame sklype (nebuvo pateikta jokių foto ar kitų faktinių įrodymų). Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktas Nr. KPD-VL-1401 buvo parengtas, vadovaujantis neteisėtai atliktu D. P. (toliau – ir Tyrėjas) „(duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų tyrimų 2017 m.“ projektu. Projektas aprobuotas Mokslinės archeologinės komisijos 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje Nr. 16.
2.4. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, kaip teisėta ir vienintelė Lakštingalų kapinyno (u. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) valdytoja, nėra davusi jokio sutikimo, tame tarpe ir besąlygiško sutikimo, kurio forma patvirtinta Departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. Į-290 tyrėjui D. P. atlikti „(duomenys neskelbtini) archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“, jokio įgaliojimo nėra suteikusi ir žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“ ir jos atstovei K. P.. Su šia bendrove sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis nuo 1995 metų iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir 2013 m. gruodžio 31 d. trumpalaikės žemės nuomos sutarties nuostatos nesuteikia jokios teisės nei ŽŪB „Berčiūnai“, nei jos atstovei duoti sutikimus ar spręsti kitus su šiuo žemės sklypo valdymu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nuostatos, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisėmis ir pareigomis. Be to, visuose raštuose, kuriuos jai pateikė Departamentas, Departamento Panevėžio-Utenos teritorinis skyrius, kaip valdytoja įvardijama pareiškėja, o ne ŽŪB „Berčiūnai“.
2.5. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai buvo atlikti be pareiškėjos, kaip teisėtos valdytojos sutikimo, todėl Departamento D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotas leidimas atlikti „(duomenys neskelbtini) archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“ yra neteisėtas, todėl naikintinas.
2.6. Panaikinus D. P. 2017 m. balandžio 21 d. neteisėtai išduotą leidimą atlikti „(duomenys neskelbtini) archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“ turi būti panaikintas kaip neteisėtas Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktas Nr. KPD-VL-1401.
2.7. Komisijos sprendime nurodytas argumentas, kad Leidimas išduotas tyrėjui D. P. (jo galiojimas/panaikinimas) yra tiesiogiai susijęs tik su pastarojo, bet ne su pareiškėjos teisėmis ir net skundo tenkinimo atveju nedarytų įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, yra visiškai nepagrįstas, kadangi „iš neteisės teisės neatsiranda“, t. y. Vertinimo tarybos aktas yra parengtas vadovaujantis neteisėtai atliktų žvalgomųjų tyrimų medžiaga. O kadangi Vertinimo tarybos aktas neturi nustatyto galiojimo termino, todėl ir Komisijos sprendimas, kuriame ji nurodė, kad skundžiamas Leidimas yra negaliojantis, galiojo iki 2017 m. lapkričio 30 d., todėl negali būti nagrinėtinas akto, kurio galiojimas pasibaigęs teisėtumas ir kad klausimą iš esmės pagal kompetenciją gali spręsti tik Departamentas, bet ne Komisija, yra visiškai nepagrįstas.
3. Atsakovė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtoji kultūros paveldo vertinimo taryba su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Vertinimo taryba priimdama skundžiamą sprendimą dėl apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei – Lakštingalų kapinynui, reikalingumo, vadovavosi Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų aprašas), reikalavimais ir rėmėsi archeologinių tyrimų duomenimis bei išvadomis.
3.1. Vertinimo taryba atkreipia dėmesį, kad: 1) pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype archeologiniai tyrimai vykdyti tyrėjui vadovaujantis Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-240 „Dėl Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklių patvirtinimo”, 10.1 papunkčiu ir valdytojui pasirašius Departamento patvirtintos formos besąlygišką sutikimą dėl fizinių ardomųjų tyrimų atlikimo (žr. D. P. (duomenys neskelbtini) kapinyno teritorijos archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) priedą Nr. 3, p. 85); 2) D. P. atlikti archeologiniai tyrimai (LA-127 išduotas 2017 m. balandžio 26 d.) atitinka Paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ patvirtinimo” (toliau – ir Reglamentas), archeologiniams tyrimams keliamus reikalavimus, Ataskaita svarstyta Mokslinės archeologijos komisijos 2018 m. balandžio 17 d. posėdyje Nr. 113-15, kuriame Departamentui ją rekomenduota priimti be pastabų.
3.2. Pažymi, jog šiuo atveju svarbus ne tik žemės sklypo savininko privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. 2017 m. archeologinių tyrimų metu lokalizuotas laidojimo objektas (apie kurio buvimą duomenų, tikėtina, yra jau nuo XX a. pradžios (žr. Butrymowna, M. Kurhany w Niewiežnikach w pow Paniewieskim. Swiatowit. Warszawa, 1902, t. 4, p. 148; prieiga per internetą: https://www.sbc.org.pl/dlibra/publication/25380/edition/22452/content), aiškiai apibrėžtoje teritorijoje surasti 105 II-VIII a. ir XIV-XVII a. datuojami archeologiniai radiniai, neabejotinai siejami su skirtingų laikotarpių laidojimo objektu.
3.3. Pažymi, kad esamas teisinis reglamentavimas numato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, tai yra viešasis interesas. Paveldosaugos reikalavimai gali kisti, Vertinimo tarybai priėmus sprendimą dėl vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių paneigti Akte kompetentingų specialistų padarytas išvadas.
4. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Departamento Vertinimo taryba, kurios sudėtis patvirtinta Departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. Į-86 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudarymo“ nariai nutarė Lakštingalų kapinynui, esančiam (duomenys neskelbtini) suteikti apsaugą, jį įrašyti į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras) (unikalus kodas Registre (duomenys neskelbtini)) pavadinimu – Lakštingalų kapinynas, apibrėžti jo teritorijos ribas, nustatyti vertingųjų savybių pobūdį – archeologinį, lemiantį reikšmingumą, nustatyti vertingąsias savybes – reljefą, kapus, nustatyti reikšmingumo lygmenį – regioninį. Vertinimo tarybos sprendimas buvo įformintas Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktu Nr. KPD-VL-1401.
4.1. Departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Registre funkcijas, o pagal suformuotą vieningą teismų praktiką bei vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalimi, nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos Vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga, o nusprendus, jog apsauga netaikoma patikslina Registre duomenis apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą. Vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1053 „Dėl Kultūros vertybių registro įsteigimo ir Kultūros vertybių registro nuostatų patvirtinimo” 9 punktu, Registro tvarkymo įstaiga yra Departamentas, o vadovaujantis 13.1. punktu, Departamentas atliko duomenų įregistravimo Registre funkcijas, t. y. Lakštingalų kapinyną, esantį (duomenys neskelbtini) įregistravo į Registrą (unikalus kodas Registre (duomenys neskelbtini)).
4.2. Pažymi, kad Departamento Panevėžio teritorinis padalinys (dabar – Departamento Panevėžio-Utenos teritorinis skyrius) 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (7.12.P)2P-40 „Dėl kultūros paveldo objekto u.k. (duomenys neskelbtini) teisinės apsaugos suteikimo“ informavo A. L. M., kad Vertinimo taryba 2019 m. sausio 15 d. posėdyje suteikė teisinę apsaugą Lakštingalų kapinynui (unikalus kodas Registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sav. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai niekas neteikė ginčijamo Akto, nes Departamento Panevėžio teritorinis padalinys 2019 m. vasario 12 d. rašte Nr. (7.12.P)2P-40 aiškiai nurodė, kad visa minėto akto apskaitos dokumentacija (ginčijamas Aktas su priedais) yra paskelbta Registre ir pateikė viešai prieinamą nuorodą. Vertinimo tarybos posėdžiai yra vieši, posėdžių darbotvarkės skelbiamos Departamento tinklapyje, o Vertinimo tarybų nuostatai, reglamentuojantys jų darbo organizavimą, nenustato pareigos Vertinimo tarybai į posėdžius kviesti asmenis, kurių žemės sklypai patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo teritoriją. Pareiškėja 2019 m. sausio 15 d. akto Nr. KPD-VL-1401 teismine tvarka neginčijo daugiau nei dvejus metus, nors buvo tinkamai informuota apie jo priėmimą, todėl praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl minėto individualaus administracinio akto panaikinimo apskųsti teismine tvarka.
4.3. Atkreipia dėmesį, kad Departamentas 2017 m. balandžio 26 d. išduotame leidime atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-127 pagal (duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. projektą, nurodyta, kad leidimas galioja iki 2017 m. lapkričio 30 d. remiantis Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 7 punktu, Leidimai išduodami nuo einamųjų metų kovo 1 dienos ir galioja iki einamųjų metų lapkričio 30 dienos. Leidimas, kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs, negali būti panaikinamas. Be to, Departamentas Leidimo galiojimo metu nėra nustatęs aplinkybių, įtvirtintų NKPAĮ 181 straipsnio 15 dalies 1-5 punktuose, numatančiuose, kada Leidimo galiojimas panaikinamas. Panaikinus Leidimą, būtų sukurta ydinga teisinė situacija, kuomet panaikinamas jau daugiau nei keturis metus negaliojantis sprendimas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Tuo labiau, kad nebegaliojančio Leidimo panaikinimas, nepaneigtų pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype archeologinio vertingųjų savybių buvimo fakto.
5. Kultūros paveldo centras, D. P. atsiliepimų į skundą nepateikė, apie posėdžio datą ir laiką jiems pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
k o n s t a t u o j a :
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 21R-739(AF-740/04-2021) dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. L. M. skundo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nustatyta, kad pareiškėja Komisijai pateikė skundą, kurį patikslino, ir prašė: 1) Komisijai nusprendus, kad terminas praleistas, atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Departamento D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotą Leidimą; 2) Komisijai nusprendus, kad terminas praleistas, atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Vertinimo tarybos Aktą; 3) panaikinti Vertinimo tarybos Protokolinį sprendimą nerengti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto dėl Kapinyno apskaitos duomenų tikslinimo; 4) panaikinti Departamento 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą; 5) įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl Kapinyno išregistravimo iš Kultūros vertybių registro.
8. Komisija skundžiamu 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21R-739(AF-740/04-2021) atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Departamento D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotą leidimą atlikti „(duomenys neskelbtini) archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktą Nr. KPD-VL-1401; bei priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vertinimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 11 d. protokolinį sprendimą Nr. VL-20 nerengti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto dėl Lakštingalų kapinyno ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenų tikslinimo; Departamento 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (9.51 E)2-2190 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios ir Penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimų“ ir reikalavimo įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl Kapinyno išregistravimo iš Kultūros vertybių registro. Taip pat skundžiamu sprendimu nuspręsta iš bylos proceso pašalinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktą D. P..
9. Komisija, atsisakydama priimti dalį pareiškėjos reikalavimų, motyvavo, kad Leidimas yra tiesiogiai susijęs su tyrėjo, bet ne pareiškėjos teisėmis, todėl net ir skundo tenkinimo atveju nedarytų įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai. Komisija akcentavo, kad Leidimas yra negaliojantis, todėl negali būti nagrinėtinas akto, kurio galiojimas yra pasibaigęs, teisėtumas. Taip pat Komisija konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą ginčyti Aktą, o pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis laikė subjektyviomis, dėl kurių terminas skundui paduoti negali būti atnaujintas.
10. Taigi teismas nagrinėjamu atveju spręs, ar pagrįstai Komisija atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį.
11. Pareiškėjos skundžiamu Departamento 2017 m. balandžio 26 d. leidimu atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-127, išduotu tyrėjui D. P., leista tyrėjui atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir archeologinius žvalgymus (duomenys neskelbtini) pagal archeologinių tyrimų projektą – (duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. projektą. Leidimas galiojo iki 2017 m. lapkričio 30 d.
12. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Pažymėtina, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012, 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-821/2013).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas Leidimas, skirtas tyrėjui D. P., kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs. Teismo vertinimu, nėra galima tokia situacija, kai Komisijos ar teismo sprendimu panaikinamas atitinkamo administravimo subjekto priimtas negaliojantis teisės aktas. Tokia situacija lemtų, kad net ir panaikinus Leidimą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų beprasmis. Negaliojantis Leidimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl teisminis procesas dėl jo nėra galimas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT formuojamoje nuoseklioje administracinių teismų praktikoje. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (LVAT nutartis 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-62/2013).
14. Teismui konstatavus, kad Leidimas negali būti skundžiamas, spręstina, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Leidimo panaikinimo.
15. Pareiškėja, ginčydama Komisijos Sprendimo dalį dėl Akto, kuriuo suteikta teisinė apsauga Kapinynui, argumentuoja, kad Akto nėra gavusi, apie posėdį, kuriame buvo svarstomas Kapinyno teisinės apsaugos klausimas, nebuvo informuota ir jame nedalyvavo.
16. Pareiškėjos teigimu, Departamento Panevėžio skyrius 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (7.12.-P)2P-40 „Dėl kultūros paveldo objekto, u. k. (duomenys neskelbtini), teisinės apsaugos suteikimo“ informavo, kad 2019 m. sausio 15 d. Vertinimo tarybos posėdyje suteikta teisinė apsauga Lakštingalų kapinynui, (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad 2019 m. sausio 15 d. Vertinimo komisija priėmė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-VL-1401, kuriame nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, niekas pareiškėjos neinformavo, Akto niekas nepateikė ir į vyksiantį Vertinimo komisijos posėdį nepakvietė, o pranešimą apie tai, kad Lakštingalų kapinynui suteikta teisinė apsauga, pateikė praėjus beveik mėnesiui nuo Vertinimo tarybos posėdžio.
17. Pareiškėja teigia, kad Aktą galėjo gauti laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 28 d., kai gavo Departamento Panevėžio - Utenos teritorinio skyrius raštą Nr. 2PU-405-(1.29-PU) ir parengė 2021 m. birželio 14 d. atsakymą, tačiau kokiomis aplinkybėmis jį gavo, neprisimena. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti atsižvelgiant į tai, kad susirašinėjimas su Departamentu vyksta jau keleri metai, kad jai pateikiama nepilna informacija, jos prašymai šioje institucijoje nagrinėjami kelerius metus, kad dokumentus, apie kurių buvimą nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, gavo tik 2021 metų lapkričio mėnesį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, gavusi dokumentus nedelsdama kreipėsi į Komisiją.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamento Panevėžio skyrius 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (7.12.P)2P-40 „Dėl kultūros paveldo objekto u. k. (duomenys neskelbtini) teisinės apsaugos suteikimo“ informavo pareiškėją, kad 2019 m. sausio 15 d. Vertinimo taryba posėdyje suteikė teisinę apsaugą Lakštingalų kapinynui (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Informavo, kad visa minėto objekto apskaitos dokumentacija yra Kultūros vertybių registro duomenų bazėje adresu: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.
19. LVAT 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
20. Analogiškas apskundimo terminas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nustatančiame, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.
21. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjos susirašinėjimas rodo, kad paties Akto, kuriuo Kapinynui taikoma teisinė apsauga, turinys jai buvo žinomas. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl pareiškėja anksčiau nesikreipė į atsakovą dėl paties Akto gavimo. Vis dėlto, net jeigu laikyti, kad Aktą pareiškėja gavo, kaip kad ji nurodo, laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 14 d., kai gavo 2021 m. gegužės 28 d. Departamento Panevėžio - Utenos teritorinio skyriaus raštą Nr. 2PU-405-(1.29-PU) ir parengė 2021 m. birželio 14 d. atsakymą, skundą paduodama Komisijai 2021 m. spalio 22 d., vieno mėnesio skundo padavimo terminą bet kokiu atveju praleido.
22. Taigi, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl Akto panaikinimo.
23. Vertinant pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymėtina, kad LVAT praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTQ0NC02NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-444-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-444-662/2018">eAS-444-662/2018</a>, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTExLTU3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-111-575/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-111-575/2019">AS-111-575/2019</a>, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMzMtNDkyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-33-492/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-33-492/2022">AS-33-492/2022</a>). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTg1NC02MjQvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-854-624/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-854-624/2018">eAS-854-624/2018</a>, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTIyNC00MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-224-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-224-438/2019">eAS-224-438/2019</a>). LVAT praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTExMTAtNTU2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-1110-556/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-1110-556/2015">eAS-1110-556/2015</a>, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtNjQxLTYyNC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-641-624/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-641-624/2016">AS-641-624/2016</a>, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTE4OS01NTIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-189-552/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-189-552/2020">eAS-189-552/2020</a>).
24. Teismo vertinimu, pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nenurodė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku paduoti skundą dėl Akto panaikinimo, dėl kurių gali būti atnaujintas skundo padavimo terminas. Pareiškėja žinojo Akto esmę jau 2019 m., todėl galėjo suprasti, kad jis jai sukelia teisines pasekmes. Be to, pareiškėja nepaaiškina, kodėl delsė skundą paduoti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 14 d. ir į Komisiją kreipėsi tik 2021 m. spalio mėnesį. Pareiškėja teigia, kad atsakovas jai pateikia nepilną informaciją, tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas nenustatė, kad atsakovai vengė pareiškėjai pateikti Aktą ar paaiškinti su jo priėmimu susijusias aplinkybes.
25. Pažymėtina, kad pareiškėja 2021 m. birželio 14 d. rašte „Dėl Lakštingalų kapinyno“, adresuotame Departamento Panevėžio-Utenos teritoriniam skyriui, cituoja Akto turinį, t. y. nurodo, kad „Akte nurodyta, jog 2017 metais archeologinių tyrimų metu ištirtas bendras tik 10 kv. m. dydžio plotas, todėl visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis uždėta apsauga 15474 m2 teritorijai“. Vadinasi, nėra pagrindo abejoti, kad vėliausiai 2021 m. birželio 14 d. pareiškėja Aktą jau turėjo, tačiau vis tiek jo neginčijo nustatyta tvarka ir terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMzMtNDkyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-33-492/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-33-492/2022">AS-33-492/2022</a>).
26. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui dėl Akto pareiškėja praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos termino skundui dėl Akto panaikinimo paduoti praleidimo priežastys nėra objektyviai pateisinamos ir nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjos veiksmai (neveikimas) neatitinka rūpestingumo, atidumo kriterijų, siejamų su aktyviu siekiu ginti galimai pažeistas savo teises. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija pagrįstai neatnaujino pareiškėjai praleisto termino skundui dėl Akto paduoti bei atsisakė priimti šį skundo reikalavimą. Dėl šios priežasties skundžiama Komisijos Sprendimo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos skundas netenkinamas.
27. Teismui konstatavus, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkintas, pareiškėjos reikalavimus atsisakyta priimti nagrinėti pagrįstai, nėra reikšmingi teismui dėstomi skundo argumentai dėl Leidimo ir Akto teisėtumo, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kadangi Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktu Nr. KPD-VL-1401 nuspręsta, jog vertybei reikalinga teisinė apsauga, šis aktas yra galiojantis, nėra panaikintas, todėl įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl Lakštingalų kapinyno ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš Kultūros vertybių registro, nėra jokio teisinio pagrindo.
28. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. L. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas
