Dėl praleisto įstatyme numatyto termino atnaujinimo

Civilinė byla Nr. e2S-60-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01332-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.5.5; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.19

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5881-1027/2023 pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą dėl praleisto įstatyme numatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. V., notarė D. M..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Z. V. (toliau – ir pareiškėja) prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą pagal asmeninį 2015 m. lapkričio 13 d. A. V. testamentą.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis A. V., su kuriuo pareiškėja po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 0,1606 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3900 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7500 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2,26 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas. Pareiškėja, po laidotuvių tvarkydama velionio paliktus darbo dokumentus, rado asmeninį 2015 m. lapkričio 13 d. A. V. ranka surašytą testamentą, kuriuo jis visą išvardintą turtą po savo mirties paliko pareiškėjai. Su šiuo testamentu ir A. V. mirties liudijimu, nepraleisdama trijų mėnesių termino, 2022 m. gruodžio mėn. pareiškėja kreipėsi į Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarę D. M. dėl palikimo priėmimo pagal asmeninį testamentą, tačiau notarė, kaip paaiškėjo, neformino palikimo priėmimo, nurodydama, kad pirmiausia asmeninis testamentas turi būti patvirtintas teisme. 2023 m. sausio 5 d. pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti A. V. asmeninį testamentą. Notarė į šį procesą buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, tačiau teismo procese nedalyvavo, nuomonės dėl procesinių dokumentų nereiškė. 2023 m. gegužės 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino A. V. asmeninį testamentą. 2023 m. liepos 10 d. grįžus notarei iš atostogų, pareiškėja kreipėsi dėl palikimo pagal teismo patvirtintą asmeninį testamentą priėmimo. 2023 m. liepos 13 d. iš notarės gavo raštą Nr. S-84, kuriuo notarė atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjimas teisme užsitęsė, o pareiškėja po A. V. mirties išgyveno gilią depresiją ir buvo įsitikinusi, kad savalaikiai bei tinkamai kreipėsi pas notarę, kad notarė teisingai įformino kreipimosi faktą dėl palikimo priėmimo. Notarė buvo proceso dalyvė, todėl buvo informuota apie prasidėjusį ir užsitęsusį teismo procesą, turėjo pareiškėją informuoti apie atsirandančias kliūtis palikimui priimti. Be to, pareiškėja palikimą sudarantį turtą faktiškai valdo nuo pat palikimo atsiradimo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos Z. V. pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. V. mirties, atnaujintą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-764-839/2023, patvirtino A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, surašytą 2015 m. lapkričio 13 d. Iš asmeninio testamento, pateikto civilinėje byloje Nr. e2YT-764-839/2023, kopijos nustatė, kad palikėjas A. V. jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko pareiškėjai.

5. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja, būdama palikėjo A. V. buvusia sutuoktine, ir palikėjas A. V. po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui A. V., ji po laidotuvių tvarkydama velionio paliktus darbo dokumentus, rado asmeninį 2015 m. lapkričio 13 d. A. V. ranka surašytą testamentą, kuriuo jis visą išvardintą turtą po savo mirties paliko pareiškėjai. Su šiuo testamentu ir A. V. mirties liudijimu, nepraleisdama trijų mėnesių termino, 2022 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarę D. M. dėl palikimo priėmimo pagal asmeninį testamentą, tačiau notarė nurodė, kad pirmiausia asmeninis testamentas turi būti patvirtintas teisme. Pareiškėja 2023 m. sausio 5 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo (teisme gautas 2023 m. sausio 10 d.). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu patvirtino palikėjo 2015 m. lapkričio 13 d. asmeninį testamentą. Šis teismo sprendimas 2023 m. birželio 20 d. įsiteisėjo. 2023 m. liepos 10 d., kai notarė grįžo iš atostogų, pareiškėja kreipėsi dėl palikimo pagal teismo patvirtintą asmeninį testamentą priėmimo. 2023 m. liepos 13 d. notarės rašte Nr. S-84 nurodyta, kad pareiškėja 2023 m. liepos 10 d. kreipėsi dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) mirus testatoriui A. V., tačiau pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (privalėjo kreiptis iki 2023 m. vasario 28 d.), todėl atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą – priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po A. V. mirties.

6. Testamentų registro duomenimis teismas nustatė, kad yra įregistruotas vienas palikėjo A. V. palikimo priėmimo faktas: palikimo priėmimo data – 2023 m. sausio 17 d., notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – D. M., Utenos rajono 1-as notaro biuras, palikimą priėmęs asmuo – A. V.. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo ir pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra įregistruota.

7. Teismas nurodė, kad A. V. palikimas atsirado 2022 m. lapkričio 28 d., terminas jam priimti suėjo 2023 m. vasario 28 d. Suinteresuotas asmuo A. V. 2023 m. sausio 17 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarei D. M.. Pareiškėja nustatytu terminu, t. y. iki 2023 m. vasario 28 d., pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarei nepateikė.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo termino praleidimo priežastys yra tos, kad pareiškėja, nebūdama palikėjo įpėdine pagal įstatymą, iki 2023 m. gegužės 19 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas palikėjo surašytas asmeninis testamentas, įsiteisėjimo 2023 m. birželio 20 d., nebuvo laikoma palikėjo įpėdine, todėl negalėjo pateikti pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja tik nuo 2023 m. gegužės 19 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (2023 m. birželio 20 d.) įgijo įpėdinės pagal testamentą statusą ir įpėdinio statusą. Palikimo atsiradimo momentu (2022 m. lapkričio 28 d.) pareiškėja nebuvo įgijusi įpėdinės statuso ir jo neįgijo iki termino palikimui priimti pabaigos (2023 m. vasario 28 d.). Pareiškėja su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 10 d., t. y. nesuėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Po 2023 m. birželio 20 d., kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas palikėjo asmeninis testamentas, pareiškėja 2023 m. liepos 10 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę. Pareiškėjos nurodymu, notarė atostogavo, todėl į notarę kreipėsi po jos atostogų. Nors byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių notarės D. M. atostogų aplinkybę ir trukmę, teismas vertino, kad pareiškėja po teismo sprendimo įsiteisėjimo nepagrįstai neuždelsė kreiptis į notarę.

9. Teismas darė išvadą, kad palikėjo A. V. sūnaus (įpėdinio pagal įstatymą) suinteresuoto asmens A. V. nesutikimo su pareiškimu argumentai yra nepagrįsti. Tai, kad 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjos atstovas gavo duomenis iš Testamentų registro, iš kurių matyti, kad nėra įregistruota pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo notarui faktų, nekeičia teisinio situacijos vertinimo, nes, kaip minėta, pareiškėja neturėjo galimybės pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių – būtinybės kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento, kaip teisinio pagrindo teisei į palikimą įgyti, patvirtinimo, minėtą terminą praleido. Būtinybė nustatyti, ar pareiškėja turi įpėdinio pagal testamentą statusą, buvo objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausanti kliūtis. Be to, priešingu atveju, netenkinus prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, toks sprendimas neatitiktų ne tik įstatymo reikalavimų, teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, palikėjo valios, kuris testamentu, kaip vienašaliu sandoriu, kuris vėliau buvo teismo patvirtintas, išreiškė valią visą savo turtą palikti būtent pareiškėjai. Pareiškėja taip pat nurodo, kad po A. V. mirties išgyveno gilią depresiją. Teismas vertino, kad byloje nustačius aplinkybę, jog pareiškėja dėl objektyvios priežasties negalėjo įstatyme nustatytu terminu priimti palikimo, nes nebuvo įpėdinė ir buvo būtinybė patvirtinti asmeninį testamentą, nebūtina byloje nustatyti egzistavus daugiau kliūčių, kaip antai, įrodyti sirgus depresija. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad minėta objektyvi kliudanti aplinkybė pareiškėjos iniciatyva buvo pašalinta pakankamai greitai, t. y. asmeninis palikėjo testamentas patvirtintas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu (įsiteisėjo 2023 m. birželio 20 d.), kai terminas palikimui priimti suėjo 2023 m. vasario 28 d.

10. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių, todėl praleistas terminas palikimui priimti atnaujinamas. Teismas vertino, kad tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos Z. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmesti.

12. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta. Pažymi, kad neįtikėtinai atrodo pareiškėjos teiginys, jog 2022 m. gruodžio mėn. notarė žodžiu atsisakė atlikti jai įstatymu pavestą notarinį veiksmą. Visi notariniai veiksmai yra atliekami rašytine forma, todėl pareiškėja, jeigu 2022 m. gruodžio mėn. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, privalėjo jį pateikti teismui. Jeigu pareiškėja mano, kad notarė neteisėtai 2022 m. gruodžio mėn. žodžiu atsisakė atlikti jai įstatymu pavestą notarinį veiksmą, tokiu atveju pareiškėjai niekas netrukdė pačiai dar kartą kreiptis į notarę registruota pašto siunta.

13. Pažymi ir tai, kad 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjos atstovas gavo duomenis iš Testamentų registro, iš kurių matyti, kad nėra įregistruota pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo notarui faktų, ir todėl paveldėjimo byla neužvesta. Taigi, jau 2023 m. sausio 3 d. pareiškėja žinojo, kad paveldėjimo byla po A. V. mirties nėra užvesta, t. y. jos atstovas privalėjo informuoti apie pareigą kreiptis su pareiškimu dėl paveldimo turto priėmimo.

14. Atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-764-839/2023, patvirtinant asmeninį A. V. testamentą, buvo priimtas 2023 m. gegužės 19 d., tačiau į notarų biurą pareiškėja kreipėsi tik 2023 m. liepos 10, t. y. po dviejų mėnesių.

15. Mano, kad iš nurodytų faktų yra akivaizdu, jog pati pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga, o priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl terminą palikimui priimti praleido dėl savo kaltės.

16. Pareiškėja Z. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

17. Nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikydamas procesinės bei materialinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių, todėl pagrįstai šį terminą atnaujino.

18. Pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2YT-764-839/2023 nagrinėjimas teisme užtruko ir dėl to, kad suinteresuoto asmens A. V. reikalavimu byloje buvo daroma rašysenos ekspertizė. Palikėjo A. V. palikimą bei kitą turtą ji viena faktiškai prižiūri ir valdo nuo pat palikėjo mirties momento, t. y. nuo pat palikimo atsiradimo momento, kas rodo, kad ji niekada neatsisakė buvusio sutuoktinio palikimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens A. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nepagrįstai pripažino egzistavusiomis pareiškėjos Z. V. nurodytas aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Atskirajame skunde teigiama, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja 2022 m. gruodžio mėn. kreipėsi į notarę dėl palikimo pagal A. V. asmeninį testamentą priėmimo ir ši atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nurodydama, kad pirmiausia asmeninis testamentas turi būti patvirtintas teisme. Atskirajame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad jau 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjai, jos atstovui gavus duomenis iš Testamentų registro, buvo žinoma apie pareigą pakartotinai kreiptis į notarę su pareiškimu dėl paveldimo turto priėmimo, taip pat ir tai, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-764-839/2023, patvirtinant asmeninį A. V. testamentą, buvo priimtas 2023 m. gegužės 19 d., tačiau į notarę pareiškėja kreipėsi tik 2023 m. liepos 10 d., t. y. po dviejų mėnesių. Apelianto įsitikinimu, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pati pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl terminą palikimui priimti praleido dėl savo kaltės.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, ka įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; kt.). Kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į priėmusio palikimą ir pavėlavusio palikimą priimti įpėdinių interesų pusiausvyrą, į tai, kiek laiko yra praleistas terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 27 punktą).

24. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).

25. Šiuo atveju tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei nutarties nepagrįstumo.

26. Byloje esanti duomenų visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja Z. V. dėl objektyvios priežasties negalėjo įstatyme nustatytu terminu priimti A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – nebūdama palikėjo įpėdine pagal įstatymą (pareiškėja ir palikėjas buvo išsituokę, bet kartu gyveno iki palikėjo mirties), pareiškėja iki 2023 m. gegužės 19 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas palikėjo surašytas asmeninis testamentas, įsiteisėjimo 2023 m. birželio 20 d., nebuvo laikoma palikėjo įpėdine pagal testamentą. Taigi, pareiškėja iki termino palikimui priimti pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) neturėjo galimybės pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nes tam momentui ji dar nebuvo įgijusi įpėdinės pagal testamentą statuso. Aplinkybė, kad byloje nėra pateikta įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio mėn. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę D. M. dėl palikimo pagal palikėjo asmeninį testamentą priėmimo ir ši atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nurodydama, kad pirmiausia asmeninis testamentas turi būti patvirtintas teisme, o 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjos atstovui gavus duomenis iš Testamentų registro, pareiškėjai tapo žinoma apie pareigą pakartotinai kreiptis į notarę su pareiškimu dėl paveldimo turto priėmimo, kadangi pirminis atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nebuvo įformintas raštu, niekaip nekeičia teisinio situacijos vertinimo. Kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisei į atsiradusį palikimą įgyvendinti nesuėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti patvirtina ta aplinkybė, jog pareiškėja su 2023 m. sausio 5 d. pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 10 d.

27. Nors byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius, kad notarė atostogavo, todėl į notarę ji kreipėsi 2023 m. liepos 10 d., pasibaigus notarės atostogoms, vis tik pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė pareiškėja nepagrįstai uždelsusia kreiptis į notarę. Kaip minėta, 2023 m. gegužės 19 d. teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas palikėjo surašytas asmeninis testamentas, įsiteisėjo 2023 m. birželio 20 d. Taigi, pareiškėja į notarę dėl palikimo priėmimo kreipėsi po 12 darbo dienų nuo minėto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

28. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad nenustatyta byloje tokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų palikimą priėmusio suinteresuoto asmens A. V. teisėtus interesus. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjos paveldėjimo teise siekiamas įgyti turtas nuosavybės teise būtų perleistas kitiems asmenims ar kitaip būtų apsunkintas ar suvaržytas. Terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Pažymėtina, kad aptariamas aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo A. V. (CPK 178 straipsnis), tačiau jis tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens A. V. teises.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs pareiškėjai CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė