Dėl pareigos įvykdymo natūra, nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-257-357/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01973-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.1.; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei V. V. dėl pareigos įvykdymo natūra, nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti įvykdyti pareigą natūra – įpareigoti atsakovę V. V. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui šiuos kilnojamuosius daiktus: guminę valtį (200,00 Eur); „Feeder“ tipo dugninę meškerę (100,00 Eur); „Picker“ tipo dugninę meškerę (100,00 Eur); meškerę „Carp“ 1 vnt. (100,00 Eur); Spininginę meškerę (50,00 Eur); transporto priemonę R. M., 1998 m, (duomenys neskelbtini) (750,00 Eur); šios transporto priemonės registracijos liudijimą ir raktus; viryklę Beko (150,00 Eur); mikrobangų krosnelę Vido (35,00 Eur); skalbimo mašiną Beko (200,00 Eur); šaldytuvą Beko (200,00 Eur); virtuvės baldus (900,00 Eur); valgomąjį stalą (130,00 Eur); 4 kėdes (80 Eur); miegamojo baldų komplektą (lova su patalynės dėže; spinta, komoda su stalčiais, 2 naktiniai staliukai, čiužinys) (650,00 Eur); 3 dalių šviesią sekciją (100,00); televizorių LCD VIDO (170,00 Eur); svetainės baldus „Bitė“ (350,00 Eur); stalą „Inesa“ (80,00 Eur); iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 40,00 Eur baudą už kiekvieną praleistą grąžinti daiktus ieškovui dieną; atsakovei, daiktų neišsaugojus, ieškovo naudai priteisti nuostolių, lygių negrąžinto daikto (-ų) vertei, atlyginimą; iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovei, neišsaugojus ieškovo M. R. transporto priemonės registracijos liudijimo, raktelių, priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas išlaidas dėl naujo transporto priemonės R. M., identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 1998 m registracijos liudijimo išdavimo, automobilio raktelių gaminimo; iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas buvo susituokęs su atsakovės dukra, trečiuoju asmeniu S. R., sutuoktiniai kartu buvo išvykę į Vokietiją, jiems ten gyvenant gimė sūnus. Atsakovo motina, kuriai priklausė butas Radviliškyje, kur sutuoktiniai gyveno iki išvykimo, liepė atlaisvinti butą. Ieškovas susitarė su atsakove, kad baldus ir kitus daiktus pasidės atsakovės namų palėpėje, atsakovė atvyko į Vokietiją prižiūrėti jų vaiko, o sutuoktiniai išvyko į Lietuvą, čia organizavo visų bute buvusių daiktų pervežimą į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą. Tuo metu namuose nebuvo nei atsakovės, nei jos sutuoktinio, namo raktus turėjo S. R.. Ieškovas teigė, kad visus daiktus buvo įsigijęs iki santuokos su S. R., mano, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė faktiniai panaudos santykiai, tačiau atsakovė saugomų daiktų negrąžino nei jo įgaliotiems asmenims, nei jam pačiam.

A.tsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jai yra žinoma apie tai, kad kažkokius daiktus atsakovės dukra ir jos tuometinis vyras su jos sutikimu pasidėjo jos namo palėpėje, pati tų daiktų nepriėmė, neskaičiavo ir nežino, kam tie daiktai priklauso. Daiktų atvežimo ir sudėjimo palėpėje metu atsakovės ir jos sutuoktinio namuose nebuvo, todėl jai jokie konkretūs daiktai nebuvo perduoti. Atsakovės dukra dalį reikalaujamų daiktų išsivežė į Vokietiją, kur šiuo metu tebegyvena, atsakovei nėra žinoma, kurie daiktai priklauso jos dukrai, kurie ieškovui, todėl mano, kad tarp buvusių sutuoktinių turėtų įvykti turto dalybos, mano, kad nėra tinkama atsakovė šioje byloje, atsakove turėtų būti jos dukra, nes santuoka buvo nutraukta Vokietijoje, o turtas nepadalintas.

Pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo S. R. nurodė, kad vežant daiktus pasidėti pas atsakovę, atsakovės namuose nebuvo, jai daiktai nebuvo perduoti. S. R. nurodė, kad daugumą daiktų įsigijo jau gyvendami kartu su ieškovu, tik nebūdami dar susituokę, be to per tą laiką daiktai nuvertėjo. Ieškovas Vokietijoje buvo nuteistas ir kalėjo už pasikėsinimą nužudyti sutuoktinę, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, buvo deportuotas iš šalies, šalių santuoka nutraukta 2016-03-15, turtas nepadalintas, ieškovas nemoka vaikams išlaikymo. S. R. buvo grįžusi į Lietuvą ir kai kuriuos daiktus-miegamojo baldų komplektą, sekciją, televizorių išsivežė ir jais naudojasi Vokietijoje kartu su ieškovo ir jos vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei V. V., iš ieškovo M. R. 847,00 eurų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo M. R. 12,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatęs, kad tarp buvusių sutuoktinių turtas nepadalintas, ieškovas nemoka vaikams išlaikymo, sprendė, jog tarp sutuoktinių pirma turėtų būti padalintas turtas, priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Kadangi neturint lėšų iš išlaikymą privalančio teikti sutuoktinio išlaikymas gali būti priteistas ir kitokia forma, pvz.turtu, neišsprendus santuokinio turto pasidalinimo klausimo nėra galimybės spręsti dėl vienų ar kitų daiktų priklausymo asmeniškai ieškovui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog ji nėra tinkama atsakovė ir siūlė pakeisti atsakovę į S. R., parengiamajame teismo posėdyje ieškovui teismas taip pat siūlė pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas nesutiko.

Teismas nustatė, kad atsakovė neperėmė iš ieškovo pasaugai kilnojamųjų daiktų, nes jos tiesiog nebuvo namuose, atsakovė neįsipareigojo jų grąžinti. Nors ieškovas turėjo galimybių, kaip paliudijo liudytoja, daiktų niekur nevežti ir palikti juos tame bute, kuris priklausė ieškovo motinai, jis pats pasirinko pasidėti daiktus pas sutuoktinės motiną, pats su draugais juos ten vežė ir krovė. Atsakovė tame procese nedalyvavo, jai nebuvo paaiškinta, kam tie daiktai priklauso, kokia jų vertė, jai nėra žinoma, kam likę jos namuose daiktai priklausys po turto dalybų tarp sutuoktinių. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad tarp šalių pasaugos sutartis nebuvo sudaryta, todėl taikyti atsakomybę už neišsaugotus ar neperduotus daiktus nėra pagrindo. Kaip nustatyta byloje ištyrus įrodymus, atsakovė ir tretysis asmuo neneigia daiktų buvimo, ir neatsisako vienus ar kitus daiktus perduoti ieškovui, esant atitinkamam teismo sprendimui dėl šeimos turto padalinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimas – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas pažeidė CK 6.830 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas ir CPK 182 straipsnio 2 p. ir 5 p. nuostatas. Tuo pačiu teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, netinkamai vertindamas įrodymus ir neteisėtai netaikydamas išimčių (prejudicinių faktų galios) įrodinėjamų faktų vertinimui ir faktiškai iš naujo vertindamas prejudicinius faktus. Teismas turėjo remtis 2014-09-15 Šiaulių AVPK nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos konstatuotais faktais.

9.2. Teismo sprendimu susiejus ieškovo reikalavimo įpareigoti grąžinti daiktus pagrįstumą su santuokinio turto padalijimo būtinybe, buvo nepagrįstai apribotos ieškovo teisės valdyti, naudotis ir disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise pagal įstatymą priklausančiais daiktais, padarant šių nuosavybės teisių turinį priklausomą nuo trečiojo asmens valios pareikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ar jo nepareikšti.

9.3. Teismas susiejo įpareigojimo grąžinti daiktus klausimą su vaikų išlaikymo priteisimo ir išlaikymo formos nustatymu, nors tokie reikalavimai byloje nebuvo reiškiami ir bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas neturi jokio ryšio su vaikų išlaikymo ir jo formos klausimais. Teismas nevykdė materialinės teisės normos - CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įstatymų nustatyta tvarka ginti civilines teises bei pažeidė šio straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą viršyti savo kompetenciją.

9.4.Teismas, konstatuodamas, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui pažeidė CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, netinkamai jas pritaikydamas.

Atsakovė V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats pripažino, kad paliekant daiktus atsakovės namuose nei pačios atsakovės, nei jos sutuoktinio nebuvo, nepaisant to, apeliaciniame skunde teigia, kad daiktai faktiškai buvo perduoti atsakovei. Daiktai fiziškai nugabenti į atsakovės gyvenamąją vietą ir daiktai faktiškai buvo perduoti atsakovei yra visiškai skirtingi dalykai. Apeliantas byloje neįrodė, kad jis būtų perdavęs atsakovei ir pastaroji būtų prisiėmusi konkrečius daiktus, mačiusi kiekvieną jų, žinojusi apie jų nuosavybę - ar tai asmeniniai, ar bendri ieškovo ir S. R. daiktai. Tai, kad ieškovas, atsakovei net nesant namuose, sava valia paliko daiktus atsakovės namuose, automobilį kieme nereiškia, kad atsakovė prisiėmė tuos daiktus saugoti, išsaugoti ir grąžinti CK 6 830 str. prasme.

10.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių AVPK nutarimas nepradėti administracinio teises pažeidimo bylos teisenos turi prejudicinę galia ir įrodo pasaugos teisinius santykius. Šiame nutarime nurodyta tik tai, kad atsakovė neprieštaravo tam, jog ieškovas ir jos dukra S. R. paliktų daiktus jos namuose išvažiuodami į Vokietiją, bet nėra jokio patvirtinimo, kad atsakovė įsipareigojo juos saugoti ir grąžinti - priešingos išvados negalima padaryti ir pagal apelianto pateikiamą nutarimo citatą.

10.3. Atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, jau teikdama atsiliepimą į ieškovo ieškinį nurodė, kad visus turtinius klausimus ieškovas turėtų spręsti su jos dukra S. R., su kuria kartu pasidėjo ginčo daiktus, nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, todėl turėtų būti keistina tinkama atsakove S. R. (CPK 45 str. 1 str.), tačiau ieškovas nesutiko pakeisti atsakovą.

10.4. Ieškovas neįrodė ir teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad visi ginčo daiktai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Trečiasis asmuo S. R. atsiliepime nurodė, kad daugelis daiktų buvo įsigyti nors ir iki santuokos įregistravimo, bet jai su ieškovu gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, taigi ginčas dėl nuosavybės teisių į daiktus tarp buvusių sutuoktinių yra dar neišspręstas. Be to, paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas(duomenys neskelbtini)Šeimos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kas turtas nėra padalintas, nes ieškovas Vokietijos teisme nurodė, kad „bylą nagrinėjant Lietuvoje, tikisi sau palankesnio sprendimo dėl galimų pasekmių“. Todėl teismas neturėjo pagrindo besąlygiškai remtis ieškovo teiginiais, kad ginčo daiktai yra asmeninis jo turtas, nekreipiant dėmesio į kitų proceso dalyvių nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Šiais daiktais naudojasi ieškovo ir S. R. vaikai, kuriems ieškovas jau keli metai nemoka jokio išlaikymo.

Trečiasis asmuo S. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

K o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, kad ieškovas 2008-02-29 įsigijo šaldytuvą „Beko“, 2008-12-19 įsigijo baldų, 2008-04-29- virtuvės baldus, 2007-10-30 įsigijo automobilį R. M., 2008-12-20 įsigijo televizorių „Vido“ (6-8, 12-13, 19-23 b.l.). (duomenys neskelbtini) M. R. ir S. T. susituokė, santuoka nutraukta(duomenys neskelbtini)teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016-05-10, turtas teismo sprendimu nepadalintas (24-33 b.l.). Ieškovas turėjo asmeninių lėšų, nes buvusi sutuoktinė pagal 2007-10-30 santuokinio turto dalybų sutartį jam išmokėjo 25000 Lt kompensaciją (53-57 b.l.)

2014-05-25 būdamas Vokietijoje ieškovas savo mamai V. R. suteikė įgaliojimą iš S. R. mamos paimti jo iki santuokos įsigytus daiktus, 2014-07-15 ieškovas analogišką įgaliojimą suteikė savo seseriai I. V. (9, 58-59 b.l.). 2014-09-15 pagal V. R. pareiškią administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas dėl daiktų gražinimo nepradėtas nesant duomenų, kad visi daiktai priklauso ieškovui (10-11 b.l.). Ieškovo atstovė 2016-11-25 pateikė atsakovei pretenziją raštu (14-18 b.l.). Iš trečiojo asmens į bylą pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės identifikuoti, ar tikrai kai kurie atsakovui priklausantys daiktai yra Vokietijoje pas S. R. (92-97 b.l.).

Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir liudytojai patvirtino, kad daiktus vežė pas atsakovę, tačiau atsakovės tuo metu namuose nebuvo, kaip ir jos sutuoktinio. Nebuvo nuginčytas ir atsakovės atstovės teiginys, kad dalį daiktų ji išsivežė į Vokietiją ir ten naudoja. Nors ieškovas ir liudytojai liudijo, kad ieškovas dirbo ir daug uždirbdavo, jo banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, apie pervedamą darbo užmokestį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.830 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 5 punkto nuostatas bei CPK 185 straipsnio nuostatas, netinkamai vertindamas įrodymus ir neteisėtai netaikydamas išimčių įrodinėjamų faktų vertinimui ir faktiškai iš naujo vertindamas prejudicinius faktus.

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 185 straipsnį, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos turėjo remtis 2014-09-15 Šiaulių AVPK nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos konstatuotais faktais, nes jie turi prejudicinę galią. Pagal šiuos pateiktus įrodymus galima nustatyti tik tai, kad ieškovas su prašymu kreipėsi į Šiaulių AVPK, kurio pagrindu buvo atliktas tyrimas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tyrimo metu buvo nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtame nutarime nurodyta tik tai, kad atsakovė neprieštaravo, jog ieškovas ir jos dukra S. R. paliktų daiktus jos namuose išvažiuodami į Vokietiją, bet nėra jokio patvirtinimo, kad atsakovė įsipareigojo juos saugoti ir grąžinti

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2009">3K-3-511/2009</a>).

Sprendžiant, ar tarp šalių buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis, būtina įvertinti, ar buvo suderinta abiejų šalių valia dėl tokios sutarties sudarymo (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.830 straipsnio 1 dalis). Taip pat, remiantis CK 6.831 straipsnio 4 dalies norma, kuri numato, kad paprastos rašytinės pasaugos sutarties formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės, teismas turi įvertinti ir byloje esančius liudytojų parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar tarp šalių buvo suderinta valia sudaryti žodinę pasaugos sutartį, pirmiausia, įvertina liudytojų parodymus. Nagrinėjamu atveju, liudytojai patvirtino, kad daiktus vežė pas atsakovę, tačiau atsakovės tuo metu namuose nebuvo, kaip ir jos sutuoktinio. Be to, byloje nėra jokių turto saugojimo prievolės prisiėmimą patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis (CK 6.830 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs trečiojo asmens S. R. paaiškinimus, jog turtas nepadalintas ir ieškovas vaikams nemoka išlaikymo, bei nustatęs, kad turtas teismo sprendimu tarp sutuoktinių nebuvo padalintas, pagrįstai darė išvadą, jog tarp sutuoktinių visų pirma turėtų būti padalintas turtas, priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nes neišsprendus santuokinio turto pasidalinimo klausimo nėra galimybės spręsti dėl vienų ar kitų daiktų priklausymo asmeniškai ieškovui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktą, jog ieškovas neteikia išlaikymo vaikams, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, pažeidė CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovei atsiliepime nurodžius, kad ji nėra tinkama atsakovė ir pasiūlius pakeisti atsakovę į S. R., bei parengiamajame teismo posėdyje teismui pasiūlius atsakovą pakeisti tinkamu, ir ieškovui nesutikus to padaryti, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasaugos sutartis dėl daiktų tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl pasaugos institutą reglamentuojančios CK normos, inter alia, nustatančios saugotojo atsakomybės pagrindus, netaikytinos ir atsakovei nekyla prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.831-6.850 straipsniai, CPK 263 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>).

Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Rasa Bartašienė

Egidijus Mockevičius

Irena Stasiūnienė