Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-243-357/2018

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01152-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.3.; 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

I. I. Milašienė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 5 500 Eur žalos atlyginimą - 4750 Eur turtinės žalos ir 750 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2016-09-22 iškirto ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tris obelis su užaugusiais vaisiais, iš kurių apie 20 metų buvo gaunami vaisiai ir šiais veiksmais padarė ieškovei turtinę žalą. Atsakovas 2016 m. pavasarį nusipirko gretimą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir atliko geodezinius matavimus, kurių metu buvo sukalti riboženkliai. 2016-09-22 nuvykusi prie savo namo ieškovė pamatė, kad jos sklype vyksta žemės kasimo darbai. Darbų vykdytojas, pasimatavęs atstumą pagal jam pateiktą planą, įsitikino, kad iškirto obelis ieškovės žemėje, todėl sustabdė tolimesnių darbų vykdymą bei nurodė, kad jam nukirsti obelis liepė atsakovas.

Antstolis T. U. 2016-09-26 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/16/19. Ieškinio reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.42 str. 1 d., 6.245-6.250 str., 6.263 str. 2 d. pagrindu. Nurodo, kad atsakovo A. K. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.) pasireiškė iškertant jam nuosavybės teise nepriklausantį svetimą turtą – ieškovei nuosavybės teise priklausančias tris obelis su vaisiais, kurios buvo ieškovės, ne atsakovo, žemėje, šias aplinkybes patvirtina Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovė turtinę žalą įvertina skaičiuodama obelų negautus vaisius, obelų reprodukcinį laikotarpį 20 metų į priekį, o vaisių gavimą iš jų kas antrus metus, t. y. 10 metų laikotarpiui: iš 2 obelų kasmet ieškovė gautų po 400 kg (tiek vaisių gavo šiais metais), skaičiuojant 1 kg obuolių vertę 0,50 Eur (400 kg x 2 obelys x 10 m. x 0,50 Eur = 4 000 Eur), o iš trečios obels skaičiuodama gautinus vaisius po 150 kg (150 kg x 10 m. x 0,50 Eur = 750 Eur). Taigi, viso ieškovė per 10 metų galėtų tikėtis gauti 4 750 Eur pajamų iš nukirstų obelų vaisių (negautos pajamos). Už surinktus obuolius maišais, iš jų išspaustas sultis, iš viso susidarė keturi tūkstančiai eurų, obelis sodino ieškovės tėvai, jos augo apie 25 metus ir duodavo gausų derlių kas antrus metus, obelys buvo aukštaūgės, kurios pradeda derėti 4-12 metais, produkuoja 40-50 metų, gyvena iki 100 metų, todėl mano, kad turtinės žalos dydis yra pagrįstas. Vienos iškirstos obels rūšis Gravenšteinas šiuo metu neveisiama obelų veislynuose, ši obelis tėvų buvo skiepyta su kita obelų veisle Jonagold ir kas antrus metus duodavo didelį derlių (apie 200 kg), obuolių vaisiai buvo dideli laikydavosi iki žiemos ant obels. Kitų nukirstų obelų veislės yra panašios į Gloster ir Ligor, obelys taip pat duodavo didelį derlių kas antrus metus (atitinkamai 200 kg ir 150 kg obuolių). Jeigu atsakovui būtų trukdžiusios medžių šakos, kaip jis teigė, tai būtų nupjovusi. Obelys augo trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos.

Atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2006 metų pradžioje pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., buvo atlikti geodeziniai matavimai, kurių metu sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais, pradėti jo tvarkymo darbai. Šių darbų atlikimo metu, siekiant pašalinti sklype esančio pastato tiesioginės saulės šviesos sumažėjimą bei įsirengti įvažiavimą, buvo nupjautos trys obelys. Atsakovas nors ir nesutikdamas su tuo, jog obelys tariamai priklauso ieškovei ir yra jos žemės sklypo ribose, tačiau siekdamas geranoriškai išspręsti šį ginčą, pasiūlė atsodinti nupjautas obelis, ieškovei priklausančio sklypo ribose pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytus reikalavimus, tačiau ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu. Atsakovas įsitikinęs, jog nupjaudamas minėtas obelis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, remiantis atsakovo turimu žemės sklypo planu, nupjautos obelys atitinkamai buvo išsidėsčiusios: obelis Nr. 1 augo atsakovui priklausančiame žemės sklype; obelis Nr. 2 augo ant ribos, skiriančios atsakovo ir ieškovės žemės sklypus; obelis Nr. 3 augo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau arčiau nei 3 metrų atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos. Nupjautos obelys augo pietryčių pusėje, todėl turėjo esminės reikšmės tiesioginės saulės šviesos iki atsakovo žemės sklype esančio pastato patekimo sumažėjimui. Toje atsakovo žemės sklypo dalyje, kurioje augo nukirstos obelys, buvo siekiama įrengti įvažiavimą, obelys buvo aukštaūgės, trukdė pravažiuoti ir užstojo saulės šviesą, šakos siekė automobilius, jos ant ribos negali stovėti, atstumas mažesnis nei trys metrai, todėl buvo išpjautos. Ieškovės turimas jos žemės sklypo planas yra senas, netikslus ir klaidingas, tuo tarpu, atsakovo turimas planas tiksliai atspindi realias šių sklypų ribas. Ieškovės prašomas priteisti žalos dydis, nustatytas tikėtinais paskaičiavimais 20 metų į priekį, yra neprotingas bei nepagrįstas. Tokį ilgą laiką negalima tikėtis gauti tiek pat pajamų, kiek gavo vienais metais, nes pats sodinys gali sunykti ir nebūti toks derlingas. Pajamos turi būti tikėtinos ir pagrįstos, o nespėjamos. Sumos, nurodytos ieškinyje nėra pagrįstos, jokie įrodymai nepateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės I. M. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei I. M. iš atsakovo A. K. 120,00 Eur turtinei žalai atlyginti bei 18,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad atsakovo A. K. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.) pasireiškė iškertant jam nuosavybės teise nepriklausantį svetimą turtą – ieškovei nuosavybės teise priklausančias obelis su vaisiais, kurios buvo ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ieškovės. Šias aplinkybes jis patvirtino savo atsiliepime, kad tvarkė dokumentaciją dėl valstybinio žemės sklypo įsigijimo ir buvo užsakęs atlikti geodezinius matavimus. Ieškovė savo turtinį reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais, Radviliškio rajono policijos komisariato surinkta medžiaga pagal jos pareiškimą. Byloje yra pateiktas žemės sklypo planas (b. l. 44), iš kurio matyti, jog ieškovės žemės sklypo valdoje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai nukirsti trys medžiai, t. y trys obelys. Šiame plane nurodyti riboženkliai yra aiškūs. Nurodytas planas pasirašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus vyriausiojo specialisto V. K., vykdytojas S. B. (b. l. 14). Kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, pakartotinai atlikti geodeziniai matavimai ir pakartotinai planą rengęs specialistas S. B. apklaustas teismo posėdyje. Jis nurodė, kad Mokyklos g. 11 kaimynų tvoros neatitinka išmatuotų ribų. matuodamas sklypus kaimynų nekvietė, nes tikėjosi, kad ras riboženklius. Siūlė sutikslinti koordinates su M. planu, ji sutiko, kad koordinatės tokios pačios ir riboženkliai bus sudėti teisingai. Jo sudarytas planas yra 2016-07-27, sklypas pakartotinai pažymėtas 2016-09-24, šis sudarytas planas nėra nuginčytas, todėl teismas priimdamas sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo rėmėsi šiuo rašytiniu dokumentu. Atsakovas A. K. pripažino dviejų medžių ieškovės sklype iškirtimo faktą, tačiau nesutiko su iškirstų medžių kiekiu, nes vienas medis pateko į atsakovo sklypo žemę. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad atsakovo paprašyti darbininkai, kurie atlikinėjo žemės sklypo tvarkymo darbus, iškirto ieškovei priklausančias obelis (ir kad iškirstą medieną pasiėmė atsakovas). Atsakovui buvo žinoma, kad obelys nuosavybės teise priklausė ieškovei, kad visgi viena obelis yra atsakovo žemės sklype, o kita pasodinta ant ribos, pripažino, kad jis pačios ieškovės sutikimo dėl obelų kirtimo negavo, jos neatsiklausė, nepasiūlė žemės sklypo savininkei nupjauti medžių šaknis ir šakas, jei jos trukdė naudotis jam priklausančiu žemės sklypu (CK 4.42 str.). Atsakovas neginčija ir pripažino, kad jis pasiėmė iš ieškovės iškirstus medžius, tačiau tvirtina, kad tai padarė manydamas, kad obelys priklausė jam, nenorėjo iš jų pasipelnyti. Atsakovas pripažino, kad pats nekirto tų medžių, tačiau medžius jo prašymu iškirto jo pasamdyti asmenys, kas patvirtina, kad dėl neteisėtos atsakovo veikos medžių kirtimo organizavimo ieškovei buvo padaryta žala. Šios visos nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246-6.249 str. nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Šių teisės normų prasme ieškovės nuostoliai apskaičiuotini pagal atsakovo neteisėtai iškirstų medžių kiekį, nes atlyginami tik tie susidarę nuostoliai, kurių atsiradimą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai.

Ieškovės pateiktais skaičiavimais teismas nesivadovavo, sutiko su atsakovo argumentais, kad tokie paskaičiavimai nepagrindžia ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio. Rėmėsi teismų formuojama praktika, jog apie rinkos pokyčius negalima spręsti net keliems metams į priekį (Panevėžio apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-93-227/2017). Nustatytas tikėtinais paskaičiavimais 20 metų į priekį, yra neprotingas bei nepagrįstas, todėl laikytinas neteisingu ir klaidinančiu. Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Laikė, kad ieškovei turi būti atlyginta 120,00 Eur (40,00 Eur vieno subrendusio sodinuko kaina (40,00 Eur x trys sodinukai = 120,00 Eur) turtinė žala. Ieškovė pateikdama ieškinį, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, prašė priteisti ir 750 Eur neturtinę žalą, nes dėl iškirstų medžių ji išgyveno, turėjo nepatogumų, atsodinant iškirstus medžius ji turės pirkti sodinukus. Teismas atmesdamas šį reikalavimą nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų nei apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jos sveikatai dėl atsakovo atliktų veiksmų, nei apie tai, kad ji po atsakovo veikos padarymo kreipėsi medicininės pagalbos ir vartojo kokius nors medikamentus, todėl neįrodė, jog egzistuoja kokie nors esminiai liekamieji reiškiniai jos sveikatai ir kurie leistų ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-12-19 sprendimą, priimant naują sprendimą bei patenkinant ieškinį dėl 4 750 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą ir įrodymų vertinimą, pritaikymo, taip pat dėl šiurkštaus procesinių normų pažeidimo, nes iš esmės yra be motyvų, todėl turėtų būti panaikintas, priimant naują sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

7.2. Teismas skundžiamame sprendime teigia, kad ieškovės skaičiavimai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau nemotyvuoja, kodėl reikėtų grįsti ieškinį vien tik šia įrodymų rūšimi, o ne visomis kitomis, kurios nurodytos CPK 177 str. 2 d. Ieškovė pateikė teismui ne tik savo ir liudytojų paaiškinimus apie obelų augimo vietas, bet ir žemės sklypų planus, iš kurių matyti nupjautų obelų augimo vieta, fotonuotraukas, iliustruojančias obelų subrendimą ir aukštį, gaunamą derlių, obuolių dydį ir gausą, taip pat interneto duomenis apie nupjautų obelų veisles, jų produktyvumą, ilgaamžiškumą, vidutines tokių pačių veislių obuolių rinkos kainas. Taigi, ieškovės pateikti skaičiavimai dėl padaryto nuostolių dydžio buvo pagrįsti visais įmanomais įrodymais. Atsakovas, kilus ginčui dėl obelų buvimo vietos, užuot ją išsiaiškinęs civilizuotais būdais ir ieškojęs abiems šalims priimtino sprendimo, nupjovė obelis, kurios, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, augo ieškovės sklypo ribose, tokiais savo veiksmais praktiškai atimdamas galimybę įrodinėti, kuo minėtos obelys pažeidė jo, kaip žemės naudotojo teises, o tuo pačiu apribodamas ieškovės galimybes įrodinėti nuostolių dydį. Darytina išvada, kad esamoje situacijoje ieškovė išnaudojo visas savo galimybes ieškiniui pagrįsti ir pateikė visus įmanomus įrodymus, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių jų ne tik išsamiai netyrė, bet netgi neaptarė.

7.3. Teismas konstatavo, kad atsakovas iš tikrųjų padarė neteisėtą veiką, analogišką tai, kuri yra aprašyta (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas), tik skirtumas toks, kad minėtoje normoje kalbama apie kirtimą miške, o ne prie namų esančiame žemės sklype. Nagrinėjamoje byloje teismas nepritaikė jokių sankcijų pažeidėjui, nes tai yra civilinis deliktas, tačiau teismo netinkamai pasirinkta iki pažeidimo buvusios padėties atstatymo forma. Priteisdamas vietoje 3-ų iškirstų ilgamečių subrendusių obelų, davusių gražų derlių, 3-ų jaunų sodinukų vertę, teismas, nors teoriškai pripažino ir privačios nuosavybės pažeidimo, ir žalos padarymo ieškovei faktą, ir įvardijo pažeidėją, tačiau iš esmės jo veiksmus pateisino ir materialiniu, ir moraliniu aspektu.

7.4. Teismas skundžiamu sprendimu atkūrė buvusią padėtį tokiu būdu, kokio ieškovė neprašė, nevertino byloje esančių įrodymų, neaptarė ieškinyje nurodytos tokių bylų nagrinėjimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.249 str. 1 d. aiškinimo aspektu pažymima, kad nustatant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2009">3K-3-74/2009</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2013">3K-3-378/2013</a>.). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 straipsnis). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį - nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kauno apygardos teismas, 2011-03-23 sprendimu pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTk4LTMyNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-198-324/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-198-324/2011">2A-198-324/2011</a> yra konstatavęs, kad atsakovė nepaneigė ieškovės aiškinimo ir pagrįstai prašo iš atsakovo negautų pajamų.

7.5. Teismo sprendime esanti nuoroda į Panevėžio apygardos teismo 2008-03- 26 nutartį civilinėje byloje Nr.2A-93-227/2017 yra klaidinga, nes priėmimo data nurodyta 2008 m., o nutarties numeryje – 2017 m.

7.6. Prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę ieškovei betarpiškai išdėstyti ieškinį pagrindžiančius argumentus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovės I. M. 2018 m. sausio 18 d. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1841-766/2017 ir priteisti iš ieškovės I. M. atsakovo A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atliekant aptariamo žemės sklypo dokumentų tvarkymą, buvo atlikti geodeziniai matavimai, kurių metu sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais, atsakovas pradėjo jo tvarkymo darbus, siekiant pašalinti sklype esančio pastato tiesioginės saulės šviesos sumažėjimą bei įsirengti įvažiavimą, 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo nupjautos trys obelys. Ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovas nors ir nesutikdamas su tuo, jog obelys tariamai priklauso ieškovei ir yra jos žemės sklypo ribose, siekdamas geranoriškai išspręsti šį ginčą, pasiūlė atsodinti nupjautas obelis, tačiau ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu.

8.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą ir vertinimą, pritaikymo. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius ginčo faktinius bei teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes.

8.3. Dėl turtinės žalos dydžio nurodo, kad teismas tinkamai įvertino, jog už kiekvieną iškirstą obelį atsakovas privalo sumokėti ieškovei po 40, 00 Eur, kas bendrai sudaro 120, 00 Eur dydžio sumą. Apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika yra klaidinga ir negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju, nes taikoma ginčuose, kurie yra susiję su nuomos arba pirkimo - pardavimo santykiais, o sutartyse būna iš anksto numatyta konkreti piniginė išraiška, kuri ginčo atveju gali būti laikoma kaip negautos pajamos, kurias atitinkama šalis numatė gauti iš anksto. Teismas vadovavosi aktualia teismų praktika, kuria nustatytos negautų pajamų skaičiavimo taisyklės būtent ginčuose dėl nuostolių atlyginimo už iškirstus medžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog apskaičiuojant atitinkamų sodinių kainą remiamasi tais metais galiojusiais žemės ūkio ministro patvirtintais Žemės ūkio produkcijos normatyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtNjkwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-690/2017">3K-3-148-690/2017</a>). Nepaisant to, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas šiuo argumentu nesirėmė, tačiau tuo atveju, jeigu apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą būtų atsižvelgta į minėtą kasacinio teismo praktiką, tai žalos dydis būtų apskaičiuotas remiantis 2016 m. galiojusiais žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-877 patvirtintais Žemės ūkio produkcijos normatyvais. Šiuose normatyvuose kaip kriterijai, lemiantys vienos obels sodinio kainą, yra obels amžius (metai) bei rūšis pagal augumą (žemaūgės, vidutinio augumo, aukštaūgės). Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog visos trys atsakovo nukirstos obelys buvo aukštaūgės, pasodintos maždaug prieš 25 metus. Atitinkamai, žalos dydis, apskaičiuotas remiantis minėtais normatyvais, būtų lygus 87 Eur dydžio sumai, t. y. už kiekvieną obelį po 29 Eur. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos žalos dydis yra netgi didesnis, nei yra priteisiama analogiškose bylose. Dėl rašymo apsirikimo skundžiamame sprendime nurodo, kad tai yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, ir nekeičia sprendimo esmės.

K o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir iš dalies priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje iš esančių rašytinių įrodymų, išreikalautos iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau- medžiaga), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šalių - ieškovės, jos atstovo, atsakovo, jo atstovo, liudytojų paaiškinimų teismo pagrįstai nustatyta nustatyta, kad 2006 metų pradžioje atsakovas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė I. M. nuosavybės teise valdo 0,2404 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės pareiškimą buvo surinkta medžiaga ir nenustačius atsakovo A. K. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, tik konstatavus, jog kertant medžius buvo pažeistos ieškovės žemės sklypo ribos, 2016-10-05 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje.

Ieškovė pateikė paskaičiavimus dėl jai padarytos turinės ir neturtinės žalos iškertant jos obelis, jos paskaičiavimu buvo iškirstos trys obelys, kurių vertę paskaičiavo kaip medienos vertę - 500 Eur, ir obelų negautus vaisius, skaičiuojant obelų gyvavimo laikotarpį keturiasdešimt metų į priekį, vaisių gavimą iš jų kas antrus metus, t. y. dvidešimt metų: iš dviejų obelų kasmet gautų po 400 kg (tiek vaisių gavo šiais metais), skaičiuojant 1 kg obuolių vertę 0,50 Eur (400 kg x 2 obelys x 20 metų x 1 kg/Eur = 8 000 Eur), per vienerius metus 400 Eur iš dviejų obelų. Iš trečios obels skaičiuojant gautinius vaisius po 150 kg (150 kg x 20 metų x 1 kg/ Eur = 1 500 Eur), 75 Eur per metus. Ieškinyje nurodė, kad 4750 Eur turtinė žala įvertina, skaičiuodama obelų negautus vaisius, skaičiuojant obelų reprodukcinį laikotarpį 20 metų į priekį, o vaisių gavimą iš jų kas antrus metus, t. y. dešimties metų laikotarpiui: iš 2 obelų kasmet ieškovė gautų po 400 kg (tiek vaisių gavo šiais metais), skaičiuojant 1 kg obuolių vertę 0,50 Eur (400 kg x 2 obelys x 10 m. x 0,50 Eur = 4 000 Eur), o iš trečios obels skaičiuojant gautinus vaisius po 150 kg (150 kg x 10 m. x 0,50 Eur = 750 Eur). Viso ieškovė per dešimt metų galėtų tikėtis gauti 4 750 Eur pajamų iš nukirstų obelų vaisių (negautos pajamos). Obelis sodino ieškovės tėvai, jos augo apie dvidešimt penkerius metus ir duodavo gausų derlių kas antrus metus, obelys buvo aukštaūgės, kurios pradeda derėti 4-12 metais, produkcija 40-50 metų, gyvena iki 100 metų.

Teismas iš Medžiagoje esančio 2016-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolo, ieškovės pateiktų nuotraukų sprendė, kad iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nupjautos trys obelys, nes rastos trys duobės su medžio šaknų likučiais (medžiagos 32-33, 34-40 lapai). Žemės sklypas, kurį nupirko priklausė Lietuvos Respublikai, todėl buvo atliekamos atitinkamos išpirkimo procedūros bei dokumentacijos tvarkymas, atlikti geodeziniai matavimai, kurių metu sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais. Po matavimų atlikimo, atsakovas pagal gautą žemės sklypo planą bei riboženklius, pradėjo žemės sklypo tvarkymo darbus, siekdamas pašalinti sklype esančio pastato tiesioginės saulės šviesos sumažėjimą bei įsirengti įvažiavimą, nupjovė tris obelis. 2016 metais, kai buvo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, atsakovas A. K. dar nebuvo žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypus savininkas, tačiau atsakovas vienas organizavo žemės sklypo tvarkymo darbus, susirado darbininkus, juos pasamdė sklypo tvarkymui ir nurodė iškirsti obelis.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nurodoma, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą ir vertinimą, pritaikymo, taip pat dėl šiurkštaus procesinių normų pažeidimo, nes iš esmės yra be motyvų, todėl turėtų būti panaikintas, priimant naują sprendimą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Kai sprendimas ar nutartis yra nepakankamai motyvuota, tai nėra laikoma absoliučiu negaliojimo pagrindu. Tuo atveju, kai teismo sprendimo ar nutarties motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu vadovaujantis LR CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau tik tuo atveju, kai sprendimo ar nutarties motyvuojamojoje dalyje yra neatsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2008">3K-3-603/2008</a>; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2011">3K-3-344/2011</a>; kt.). Jeigu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27/2012">3K-3-27/2012</a>; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2013">3K-3-406/2013</a>).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo A. K. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.) pasireiškė iškertant jam nuosavybės teise nepriklausantį svetimą turtą - ieškovei nuosavybės teise priklausančias obelis su vaisiais, kurios buvo ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ieškovės. Šios aplinkybės įrodytos ne tik atsakovo patvirtintais faktais, kad tvarkė dokumentaciją dėl valstybinio žemės sklypo įsigijimo ir buvo užsakęs atlikti geodezinius matavimus, organizavo medžių iškirtimą be ieškovės sutikimo, pasamdė asmenis iškirsti medžius, bet ir Radviliškio rajono policijos komisariato surinkta medžiaga, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus vyriausiojo specialisto V. K., vykdytojas S. B. žemės planu, jų apklausa teismo posėdyje.

Atsakovas teigė, kad obelys buvo išsidėsčiusios sekančiai: obelis Nr. 1 augo atsakovui priklausančiame žemės sklype; obelis Nr. 2 augo ant ribos, skiriančios atsakovo ir ieškovės žemės sklypus; obelis Nr. 3 augo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau arčiau nei trijų metrų atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos. Vaismedžiai priskirtini aukštaūgiams, augo pietryčių pusėje, todėl turėjo esminės reikšmės tiesioginės saulės šviesos iki atsakovo žemės sklype esančio pastato patekimo sumažėjimui, todėl jos buvo nupjautos. Tačiau atsakovui buvo žinoma, kad obelys nuosavybės teise priklausė ieškovei, kol nebuvo atlikti pakartotini žemės sklypų matavimai ir nustatyta, kad visgi viena obelis yra atsakovo žemės sklype, o kita pasodinta ant ribos. Atsakovas pripažino, kad ieškovės sutikimo dėl obelų kirtimo negavo, nepasiūlė žemės sklypo savininkei nupjauti medžių šaknis ir šakas, jei jos trukdė naudotis jam priklausančiu žemės sklypu (CK 4.42 str.). Atsakovas pripažino, kad pasiėmė iš ieškovės iškirstus medžius, tačiau tai padarė manydamas, kad obelys priklausė jam, nenorėjo iš jų pasipelnyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, medžiagoje, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei liudytojų S. B. ir V. K. parodymus, daro išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas žinodamas, kad obelys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o ne jam ir negavęs asmeniškai ieškovės patvirtinimo, kad jis gali kirsti medžius, iškirto obelis be ieškovės leidimo, tai yra neteisėtai ir taip pažeidė ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausančius medžius. Atsakovas pripažino, kad pats nekirto tų medžių, tačiau medžius jo prašymu iškirto jo pasamdyti asmenys, kas tik patvirtina, kad dėl neteisėtos atsakovo veikos medžių kirtimo organizavimo ieškovei buvo padaryta žala. Šios visos nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246-6.249 str. nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, ne tik kad neįvertino byloje esančių įrodymų, bet ir neaptarė teismų praktikos, kuri yra taikoma tokios kategorijos bylose. Šiai aplinkybei pagrįsti, Apeliaciniame skunde nurodoma eilė teismų praktikos, kuri suformuota negautų pajamų priteisimo klausimu.

Teismas skundžiamame sprendime teigia, kad ieškovės skaičiavimai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau nemotyvuoja, kodėl reikėtų grįsti ieškinį vien tik šia įrodymų rūšimi, o ne visomis kitomis, kurios nurodytos CPK 177 str. 2 d. Ieškovė pateikė teismui ne tik savo ir liudytojų paaiškinimus apie obelų augimo vietas, bet ir žemės sklypų planus, iš kurių matyti nupjautų obelų augimo vieta, fotonuotraukas, iliustruojančias obelų subrendimą ir aukštį, gaunamą derlių, obuolių dydį ir gausą, taip pat interneto duomenis apie nupjautų obelų veisles, jų produktyvumą, ilgaamžiškumą, vidutines tokių pačių veislių obuolių rinkos kainas. Taigi, ieškovės pateikti skaičiavimai dėl padaryto nuostolių dydžio buvo pagrįsti visais įmanomais įrodymais.

Žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, taip kompensuojant nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo negalima išieškoti daugiau, nei ieškovė patyrė žalos, priešingu atveju taip nukentėjusysis asmuo nepagrįstai praturtėtų, ieškovės išieškotini nuostoliai apskaičiuotini pagal atsakovo neteisėtai iškirstų medžių kiekį, nes atlyginami tik tie susidarę nuostoliai, kurių atsiradimą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindo taikyti CK 6.249 str. 1 d. nuostatas ir šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, teismui nustatyti jų dydį.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės paskaičiavimai nepagrindžia ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio, nes rinkos pokyčių negalima prognozuoti net keliems metams į priekį. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad iškirsta obels rūšis Gravenšteinas šiuo metu jau net neveisiama obelų veislynuose. Nors Lietuvoje esančių veislynų asortimente nurodytos rūšies obelų ir nėra, tačiau jas galima rasti užsienio veislynuose, kuriuose sodinukų kainos svyruoja tarp 20 – 26 Eur už vienetą. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovės keliamas reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pateiktu ieškiniu žalos dydis nustatytas remiantis tikėtinais paskaičiavimais, todėl laikytinas neteisingu ir klaidinančiu.

Atsakovas pateikė paskaičiavimą bei įrodymus, kiek medžių iškirto iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, nurodė iškirstų medžių vertę – nuo 20 – 26 Eur už vienetą ir nurodė kur galima tokius įsigyti. Ieškovės pateikti paskaičiavimai nepagrįsti jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais, nes pagal ieškovės nurodytą paskaičiavimą yra apskaičiuojamas negautos pajamos ir žalos dydis, o ne medžių kiekis.

Sutiktina, kad atsakovas neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu medžių kirtimu, pažeidė įstatymuose numatytą pareigą elgtis rūpestingai ir padarė žalą ieškovei, dėl savo veiksmų yra kaltas atsakovas, todėl privalo ją atlyginti ieškovei. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovei turi būti atlyginta po 40,00 Eur už kiekvieną subrendusį sodinuką (40,00 Eur x trys sodinukai = 120,00 Eur).

Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika yra klaidinga ir negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju, nes taikoma ginčuose, kurie yra susiję su nuomos arba pirkimo - pardavimo santykiais, o sutartyse būna iš anksto numatyta konkreti piniginė išraiška, kuri ginčo atveju gali būti laikoma kaip negautos pajamos, kurias atitinkama šalis numatė gauti iš anksto. Teismas vadovavosi aktualia teismų praktika, kuria nustatytos negautų pajamų skaičiavimo taisyklės būtent ginčuose dėl nuostolių atlyginimo už iškirstus medžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog apskaičiuojant atitinkamų sodinių kainą remiamasi tais metais galiojusiais žemės ūkio ministro patvirtintais Žemės ūkio produkcijos normatyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtNjkwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-690/2017">3K-3-148-690/2017</a>). Nepaisant to, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas šiuo argumentu nesirėmė, tačiau tuo atveju, jeigu apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą būtų atsižvelgta į minėtą kasacinio teismo praktiką, tai žalos dydis būtų apskaičiuotas remiantis 2016 m. galiojusiais žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-877 patvirtintais Žemės ūkio produkcijos normatyvais. Šiuose normatyvuose kaip kriterijai, lemiantys vienos obels sodinio kainą, yra obels amžius (metai) bei rūšis pagal augumą (žemaūgės, vidutinio augumo, aukštaūgės). Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog visos trys atsakovo nukirstos obelys buvo aukštaūgės, pasodintos maždaug prieš 25 metus. Atitinkamai, žalos dydis, apskaičiuotas remiantis minėtais normatyvais, būtų lygus 87 Eur dydžio sumai, t. y. už kiekvieną obelį po 29 Eur. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos žalos dydis yra netgi didesnis, nei yra priteisiama analogiškose bylose.

Apeliantas atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika yra klaidinga ir negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju, nes yra taikoma ginčuose, kurie yra susiję su nuomos arba pirkimo - pardavimo santykiais. Tokiais atvejais, negautas pajamas galima paprasčiau apskaičiuoti ir įrodyti, kadangi tiek preliminarioje, tiek pagrindinėje sutartyje būna iš anksto numatyta konkreti piniginė išraiška, kuri ginčo atveju gali būti laikoma kaip negautos pajamos, kurias atitinkama šalis numatė gauti iš anksto. Pirmosios instancijos teismas priimdamas Skundžiamą sprendimą vadovavosi aktualia teismų praktika, kuria nustatytos negautų pajamų skaičiavimo taisyklės būtent ginčuose dėl nuostolių atlyginimo už iškirstus medžius.

Dėl negautos naudos teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinį skundą ir vadovaujasi ieškovės pateiktais įrodymais. Pateiktoje internetinio puslapio kopijoje (b.l.43) nurodoma, kad suaugusi obelis, priklausomai nuo veislės ir agrotechnikos, gali duoti 100-500 kg. ir daugiau obuolių. Vidutinis obuolių derlius duodamas 8-20 augimo metais, aukštaūgės obelys derėti pradeda vėliau-4-12 metais. Byloje kitokių duomenų, paneigiančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju galima vadovautis CK 1.5 straipsnio bei CK CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis ir atlygintinos žalos dydį nustatyti ne tik trijų sodinukų verte – 120 Eur, bet priteisti ir negautą naudą už tris metus, ieškovei priteisiant 450 Eur (100 kg x 3 x 0,50 x 3).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą, nes patiria dvasinius išgyvenimus, įžeidinėjimus, atsakovas elgiasi neteisėtai, iškirto medžius, kurie jai buvo brangūs. Obelis sodino dar būdami gyvi jos tėvai, jų sodybą ji paveldėjo, ten ji užaugo ir visą laiką rūpinosi vaismedžiais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad įvertindamas neturtinę žalą teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); 7) konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių, kurių sąrašas nėra baigtinis, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2009">3K-3-103/2009</a>; Nr. 3K-3-371/2003; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-450/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-450/2006">3K-3-450/2006</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2007">3K-3-210/2007</a>). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė CK 6.250 straipsnyje nurodytų sąlygų, ir nenustatė, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog ieškovė nepateikė įrodymų nei apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jos sveikatai dėl atsakovo atliktų veiksmų, nei apie tai, kad ji po atsakovo veikos padarymo kreipėsi medicininės pagalbos ir vartojo kokius nors medikamentus, todėl neįrodė, jog egzistuoja kokie nors esminiai liekamieji reiškiniai jos sveikatai ir kurie leistų ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti. Kaip nustatyta, ieškovei padaryta turtinė žala ne sveikatai, o turtui, žala yra labai nedidelė, šios aplinkybės leidžia atmesti ieškovės argumentą, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti priteistas, kadangi byloje ir teismo posėdžio metu taip ir nebuvo pateikta jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ar kokius nors kitus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, netekimus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime esanti nuoroda į Panevėžio apygardos teismo 2008-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-227/2017 yra klaidinga, ja neįmanoma pasiremti, kadangi priėmimo data nurodyta 2008 m., o nutarties numeryje – 2017 m., neaišku apie kokius prekės kainos rinkos pokyčius kalbama minėtoje nutartyje, tačiau vertinant obuolius kaip rinkos prekę, akivaizdu, kad jų kaina yra ganėtinai stabili ir turi tendenciją tik didėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, dėl kurios nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes šis rašymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau sprendimas pakeistinas priteisiamos žalos dydžio dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas priteisiamos žalos dydžio dalyje, teisėjų kolegija turi peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 143 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 700 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 843 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 355 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinėje instancijoje ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 64 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Apeliacinį skundą iš esmės tenkinant, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 32 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 570,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti bei 355 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

G. Š. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų bylinėjimosi išlaidas) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Rasa Bartašienė

Egidijus Mockevičius

Irena Stasiūnienė