Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Civilinė byla Nr. e2-2121-868/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31211-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3;

(S)

3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Elžbietai Strižen,

dalyvaujant ieškovės M. M. atstovei advokatei V. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo E. M..

Teismas

nustatė:

1. Ieškovė M. M. (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-31132), kuriuo prašo nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), priklauso J. K. asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės teta J. K., su kuria ieškovė kartu gyveno nuo 1990 m. sausio 27 d. 2024 m. vasario 6 d. ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės 12-ojo notaro biuro notarei V. J.-B. 1994 m. lapkričio 28 d. testamentą, kuris VĮ Registrų centre užregistruotas 1991 m. birželio 6 d., ir priėmė palikimą. Pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad notarė, palikimu priimamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), negali laikyti asmenine testatorės nuosavybe, nes butas VĮ Registrų centre įregistruotas 1991 m. birželio 6 d., tai yra santuokos su A. K., sudarytos (duomenys neskelbtini) metu. J. K. ištuoka su A. K. įregistruota tik (duomenys neskelbtini) Faktinė situacija susiklostė visai kita. J. K. ginčo bute gyveno nuo pat jo pastatymo 1966 metais. Butas buvo kooperatinis. LKP Centro komiteto ir Ministrų Tarybos 1962 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 592 „Dėl individualinės ir kooperatinės gyvenamųjų namų statybos“ buvo uždrausta individualių namų statyba Vilniuje ir Kaune. Kitų miestų vykdomieji komitetai įpareigoti mažinti individualinės statybos apimtis ir pereiti prie kooperatinės namų statybos. Šių namų statybai skirti žemės sklypus teritorijose, kuriose nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Nustatyta kooperatyvų steigimo tvarka. Kooperatinių namų statybą leidžiama pradėti, kai kooperatyvo nariai įmoka ne mažiau kaip 40 proc. statybos kainos. Pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo nustatyta, kad kooperatyvus steigia vykdomieji komitetai, įmonės ir organizacijos, kurių dirbantieji nori tapti kooperatyvo nariais. Kooperatyvai įpareigoti gauti žemės sklypą neterminuotam naudojimui, gauti kreditus, vykdyti statybą rangos būdu, eksploatuoti pastatytą namą arba jį perduoti vykdomojo komiteto namų valdybai. Kiekvienas kooperatyvo narys gali statyti tik vieną butą, ne didesnį kaip 60 kv. metrų gyvenamojo ploto. Dar iki buto pastatymo, J. K. tapo skaičiavimo mašinų gamyklos „Kibernetika“ gyvenamųjų namų kooperatyvo nare. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, iki statybų pradžios jau turėjo būti sumokėta 40 proc. buto vertės. Tuo metu J. K. buvo santuokoje su L. G., su kuriuo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Pagal dokumentus, gautus iš archyvo, matyti, kad L. G. 1989 m. lapkričio 27 d. pateikė pakvitavimą kooperatyvui, kuriame nurodyta, kad su juo už 16 kv. m kambarį (duomenys neskelbtini), yra atsiskaičius 2020 rub. 1989 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 319 dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo naujų narių tvirtinimo. Šio sprendimo 4 p. patvirtinti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariai, kuriems pagerintos buto sąlygos, pagal sąrašą esantį 3 priedėlyje. Tame priedėlyje nurodyta J. K.. Šeimos sudėtis nurodoma 1 asmuo ir bute (duomenys neskelbtini), gyvenamasis plotas didėja nuo 16 iki 33,25 kv.m. Tą pačią dieną, tai yra 1989 m. gruodžio 18 d. J. K. išduodamas buto orderis Nr. 025382, kuriame ji nurodoma kaip vienintelė buto savininkė. VĮ Registrų centras butas įregistruotas, remiantis 1991 m. birželio 6 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 29/91. Šioje pažymoje nurodoma, kad butas yra pilnai išmokėtas, banko paskola padengta ir sąmatinė buto vertė yra 4020 rub. Taip pat nurodoma, kad bute gyvena J. K. – savininkė ir M. M. – dukterėčia. Kaip vienintelė savininkė J. K. nurodoma ir namų knygoje bei inventorizacinėje byloje. Faktiškai susiklostė situacija, kad butas buvo pastatytas ir išpirktas daug metų iki santuokos su A. K.. Tiesiog pagal to meto situaciją, kooperatiniai butai buvo registruoti kooperatyvų vardu ir tik 1991 metais, jie perduoti faktiniams savininkams, kurių vardu buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Su atsakovu J. K. nebuvo susitikus nuo 1989 metų pradžios, kuomet pradėjo gyventi skyriumi. A. K. mirė pieš 24 metus, tai yra (duomenys neskelbtini), po jo mirties niekas nepriėmė palikimo. Kitų galimybių nustatyti buto nuosavybės faktą nėra, nes šiuo metu tiek A. K., tiek J. K. yra mirę, o rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ginčo butas buvo išpirktas dar iki santuokos įregistravimo. Taip pat po ištuokos 1994 metais, tai yra 29 metus, J. K. ir dabar jos įpėdinė M. M. vienintelės rūpinasi turtu.

2. Atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į ieškinį (DOK-185619) prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atsakovės atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovė nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nėra gavusi pranešimo apie palikėjos M. M. palikimą ir jo paveldėjimą. Be to, mirusių asmenų palikimas valstybei paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nuomone, nagrinėjant šią civilinę bylą, turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Galiojusiame SŠK ir 2000 m. CK buvo įtvirtintas principas pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė. Atsakovės nuomone, tik pati palikėja galėjo reikšti teismui prašymą, pareiškime nurodytą turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes tai yra išskirtinai susiję su jos asmeninėmis teisėmis. Šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovės reikalavimo, pripažinti ieškinyje nurodytą turtą palikėjos asmenine nuosavybe, pagrįstumo, todėl turėtų būti pateikti papildomi dokumentai apie buvusio palikėjos sutuoktinio A. K. gyvenamąją vietą ar jo kito turto valdymą, kuriuos išnagrinėjus galima būtų įsitikinti, kad ieškinyje nurodytą ir Nekilnojamojo turto registre Nr.(duomenys neskelbtini) įregistruotą nekilnojamąjį turtą J. K. vardu, palikėja visą laiką valdė asmeninės nuosavybės teise (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

4. Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką, informuotas tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. K.. Šis butas J. K. nuosavybės teise buvo užregistruotas remiantis 1991-06-06 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 29/91 (el. b. 1 t., b. l. 15). 1994-11-28 testamentu J. K. visą savo turtą paliko ieškovei M. M. (el. b. 1 t., b. l. 54). J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2024-02-06 Liudijimo matyti, kad po J. K. mirties palikimą priėmė ieškovė M. M. (el. b. 1 t., b. l. 9). J. K. su A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o nutraukė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 6, 7). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 11). Duomenų apie A. K. vaikus nėra.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. K. asmeninės nuosavybės teise.

7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad prašo ieškovės ieškinio reikalavimą spręsti teismo nuožiūra.

8. Pažymėtina, kad buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi SŠK 21 straipsnio, o šiuo metu galiojanti CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, tėra prezumpcija, kuri gali būti ginčijama. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

9. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2005">3K-3-529/2005</a>; 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>; kt.).

10. Iš ieškovės atstovės išsamių paaiškinimų bei bylos medžiagos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą.

11. Tokią išvadą teismas padaro atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes. Teismas visiškai sutinka su ieškovės atstovės teiginiais, kad į bylą pateikti įrodymai liudija, kad butą J. K. įsigijo anksčiau negu sudarė santuoką su A. K.. Pažymėtina, kad santuoka su A. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) m., o nutraukta (duomenys neskelbtini) d. (el. b. 1 t., b. l. 6,7). Teismas sutinka su ieškovės atstovės paaiškinimais, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, o būtent LKP Centro komiteto ir Ministrų Tarybos 1962 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 592 „Dėl individualinės ir kooperatinės gyvenamųjų namų statybos“ buvo uždrausta individualių namų statyba Vilniuje ir Kaune. Kitų miestų vykdomieji komitetai įpareigoti mažinti individualinės statybos apimtis ir pereiti prie kooperatinės namų statybos. Šių namų statybai skirti žemės sklypus teritorijose, kuriose nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Nustatyta kooperatyvų steigimo tvarka. Kooperatinių namų statybą leidžiama pradėti, kai kooperatyvo nariai įmoka ne mažiau kaip 40 proc. statybos kainos.

12. Dar iki buto pastatymo, J. K. tapo skaičiavimo mašinų gamyklos „Kibernetika“ gyvenamųjų namų kooperatyvo nare. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, iki statybų pradžios jau turėjo būti sumokėta 40 proc. buto vertės. Tuo metu J. K. buvo santuokoje su L. G., su kuriuo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Pagal dokumentus, gautus iš archyvo, matyti, kad L. G. 1989-11-27 pateikė pakvitavimą kooperatyvui, kuriame nurodyta, kad su juo už 16 kv. m. kambarį (duomenys neskelbtini), yra atsiskaityta sumokant 2020 rub. (el. b. 1 t., b. l. 35-36).

13. 1989 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 319 dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo naujų narių tvirtinimo. Šio sprendimo 4 p. patvirtinti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariai, kuriems pagerintos buto sąlygos, pagal sąrašą esantį 3 priedėlyje. Tame priedėlyje nurodyta J. K.. Šeimos sudėtis nurodoma 1 asmuo ir bute (duomenys neskelbtini), gyvenamasis plotas didėja nuo 16 iki 33,25 kv. m (el. b. 1 t., b. l. 17-18). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. K. adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1966 m. (el. b. 1 t., b. l. 33). Registrų centro duomenys patvirtina, kad gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini), yra baigtas statyti 1966 m., o tai reiškia, kad J. K. šiame bute gyvena nuo jo pastatymo pradžios. Ir teismas sutinka su ieškovės atstovės nuomonę, kad pirmiau šis butas buvo užregistruotas kooperatyvo vardu ir tik 1991 metais jis perduotas faktiniam savininkui, t. y. J. K..

14. Kadangi šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą, kaip J. K. teisių perėmėja, todėl spręstina, kad ji turėjo teisę kreiptis į teismą. Byloje nustatytina, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už J. K. asmenines lėšas dar iki santuokos su A. K. sudarymo. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai (CPK 178 straipsnis).

15. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 886 Eur žyminio mokesčio (CBP-31132, DOK-172085). Byloje susidarė 14,63 Eur pašto išlaidų. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas šias išlaidas iš atsakovės nepriteisti vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį. Teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovė gina savo teises, nes J. K. duomenys apie butą buvo nurodyti atsižvelgiant į tuometinį teisinį reguliavimą, o ne todėl, kad ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska