Dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-256/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 36.3; 43.2; 121.19.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ringesta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BFSG“ ieškinį atsakovui UAB „Ringesta“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2006 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta ieškovo UAB „BFSG“ ir atsakovo UAB „Ringesta“ statybos rangos sutartis Nr. 06/09/28, pagal kurią ieškovas (subrangovas) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ventiliuojamo fasado montavimo darbus, o atsakovas (rangovas) – sumokėti ieškovui už šiuos darbus 850 174, 66 Lt.

Pagal statybos rangos sutarties 6.1 punktą per dešimt dienų nuo jos pasirašymo ieškovas privalėjo pateikti atsakovui priimtino banko ar draudimo bendrovės neatšaukiamą garantiją, kurios suma – 10 procentų sutarties kainos, ieškovo sutartinių įsipareigojimų, įskaitant netesybas, pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti.

2007 m. kovo 14 d. AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ieškovo UAB „BFSG“ prašymu išdavė atsakovui UAB „Ringesta“ sutarties įvykdymo garantiją Nr. 07-022616-GM, pagal kurią bankas įsipareigojo, gavęs garantijos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą su nuoroda, kad UAB „BFSG“ neįvykdė arba netinkamai įvykdė statybos rangos sutarties Nr. 06/09/28 sąlygas, sumokėti garantijos gavėjui ne didesnę kaip 80 000 Lt sumą. Garantiniame rašte pažymėta, kad reikalavime mokėti turi būti nurodytos tinkamai neįvykdytos sutarties sąlygos ir kad garantijos suma atitinkamai mažės su kiekviena banko rangovui pagal šią garantiją sumokėta suma.

2007 m. gegužės 16 d. atsakovas pateikė bankui „Reikalavimą mokėti pagal sutarties įvykdymo garantiją Nr. 07-022616-GM“, nurodydamas, kad ieškovas neįvykdė statybos rangos sutarties 7.2 punkte prisiimto įsipareigojimo laikytis ir atitinkamus darbus užbaigti pagal šalių suderintą grafiką (t. y. iki 2007 m. vasario 20 d.), taip pat neužbaigė tam tikrų darbų 2007 m. kovo 19 d. papildomame susitarime Nr. 1 nustatytais pratęstais terminais (A korpuse – iki 2007 m. balandžio 13 d., B korpuse – iki 2007 m. balandžio 23 d., C korpuse – iki 2007 m. gegužės 11 d.).

2007 m. gegužės 24 d. bankas išmokėjo atsakovui 80 000 Lt garantinę išmoką ir tą pačią dieną nurašė tokią sumą nuo ieškovo kreditinės sąskaitos banke.

Ieškovo teigimu, atsakovas, kreipdamasis į banką dėl statybos rangos sutarties įvykdymo garantijos išmokėjimo, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas pažeidė sutarties vykdymo terminus, nes darbai nebuvo pradėti ir užbaigti laiku dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, pateikdamas bankui nepagrįstą reikalavimą išmokėti garantijoje nurodytą 80 000 Lt sumą, elgėsi nesąžiningai ir dėl to nepagrįstai praturtėjo šia suma.

Ieškovas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.237 straipsniu, 6.240 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo 80 000 Lt, gautų be teisinio pagrindo, 5490,96 Lt metinių palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pagal bylos šalių sudarytos rangos sutarties 7.2 punktą ieškovas privalėjo laikytis ir atitinkamus darbus užbaigti taip, kaip nustatyta šalių suderintame grafike. Jame nurodyta, kad fasadai pradedami montuoti 2006 m. lapkričio 17 d., o baigiami – 2007 m. vasario 20 d. Iš viso fasadams montuoti buvo skirtos 68 dienos. Teismo vertinimu, ieškovas, pradėjęs dirbti objekte 2006 m. gruodžio 1 d., neįrodė, kad darbų pradžia užtruko dėl atsakovo kaltės. Be to, atsakovo atstovai paaiškino ir liudytojas parodė, kad ieškovas nesugebėjo organizuoti darbų pradžios, eigos ir pabaigos. Teismas nurodė, kad kiekvieną savaitę vyko gamybiniai pasitarimai, kuriuose dalyvaudavo ir ieškovo atstovai; tais atvejais, kai ieškovas negalėjo vykdyti darbų dėl atsakovo kaltės, šalys geranoriškai abipusiu susitarimu nukeldavo terminus fasado montavimo darbams užbaigti. 2007 m. kovo 19 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo suderino galutinį montavimo darbų užbaigimo terminą – 2007 m. gegužės 11 d., tačiau ieškovas, įsipareigojęs atlikti darbus per 68 dienas, neatliko jų ir per 148 dienas, t. y. iki šio naujai sutarto termino. Ieškovas, pasirašydamas papildomą susitarimą, sutiko su visomis atsakovo sąlygomis, taigi, teismo nuomone, realiai įvertino savo galimybes ir, būdamas profesionalas, prisiėmė visą riziką dėl sutartinių terminų neįvykdymo (sutarties 1.2 punktas), turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl sutarties netinkamo vykdymo turės nuostolių (sutarties 6.1 punktas).

Pažymėjęs, kad būtina sąlyga 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytai prievolei atsirasti – turtas įgytas be teisinio pagrindo, t. y. asmuo gavo tai, ko jis neturėjo ir negalėjo gauti, teismas sprendė, jog atsakovas įgijo 80 000 Lt turėdamas teisinį pagrindą. Teismas nurodė, kad bankas išmokėjo šią sumą pagal sutarties įvykdymo garantiją, įvykus juridiniam faktui – ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pažeidimui ir atsakovui dėl to pasinaudojus savo teise į garantinę išmoką, kartu pažymėdamas, jog tai ir yra banko garantijos esmė bei pagrindinė funkcija – užtikrinti apsaugą kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdė, įvykdė ne laiku, nevisiškai ar netinkamai iš sutarties kylančias pareigas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, ieškovui reikalaujant iš atsakovo 80 000 Lt, kaip gautų pagal sutarties įvykdymo garantiją be pagrindo, nes rangos sutartyje sulygtų darbų užbaigimo terminų pažeidimą lėmė paties atsakovo veiksmai, o šiam teigiant, jog ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų dėl nesugebėjimo profesionaliai organizuoti darbus, todėl buvo pagrindas garantinei išmokai gauti, byloje kilo ginčas, dėl kieno kaltės nebuvo laiku įvykdyta statybos rangos sutartis, taip pat dėl to, ar buvo pateiktas tinkamas reikalavimas bankui. Pažymėjusi, kad garanto atsakomybė subsidiari, o šalys nesutaria ir dėl reikalavimo išmokėti garantinę išmoką pateikimo pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendė, jog AB „Swedbank“ turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas bankui pateiktame reikalavime turėjo nurodyti ne tik neįvykdytas statybos rangos sutarties sąlygas, bet ir patirtų dėl jų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nuostolių dydį. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad, pirmosios instancijos teismui neįtraukus AB „Swedbank“ į šią bylą trečiuoju asmeniu, buvo nuspręsta dėl neįtraukto byloje asmens teisių ir pareigų, taigi egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio šis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Ringesta“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę – į tai, kad ieškinys buvo pareikštas CK 6.237 straipsnio pagrindu, todėl klaidingai nurodė, jog šalių ginčas kilo ir dėl banko garantinės išmokos išmokėjimo pagrįstumo. Kasatoriaus teigimu, garantinį raštą išdavęs bei garantinę išmoką išmokėjęs bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ir nė viena bylos šalis neturi bankui dėl to jokių pretenzijų. Jų nei ieškovui, nei atsakovui neturi ir bankas, nes sumokėtą 80 000 Lt sumą dar 2007 m. nusirašė nuo ieškovo kreditinės sąskaitos. Pretenzijų turi tik ieškovas atsakovui ir tik dėl to, kad šis, ieškovo nuomone, nepagrįstai pateikė bankui reikalavimą išmokėti garantinę išmoką, todėl, gavęs ją be teisinio pagrindo, privalo grąžinti.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl nepagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl garantinę išmoką išmokėjusio banko, kuris nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, teisių ir pareigų. Tai lėmė neteisingą teismo išvadą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Kasatoriaus įsitikinimu, AB „Swedbank“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Vien ta aplinkybė, kad AB „Swedbank“ išmokėjo atsakovui (kasatoriui) garantinę išmoką, neteikia pagrindo tvirtinti, jog teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos banko teisėms ir (ar) pareigoms.

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, taip pat proceso teisės normų dėl trečiųjų asmenų aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, nes, pripažindamas AB „Swedbank“ įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu, nurodė CK 6.90 straipsnį (netgi ne specialųjį CK 6.93 straipsnį), tačiau nepaaiškino, kodėl ir kaip ši teisės norma gali turėti įtakos banko teisinei padėčiai nagrinėjamu byloje atveju.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „BFSG“ prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:

1. Teismo sprendimas, kuriame pasisakoma dėl garanto civilinės atsakomybės tam tikrų sąlygų, vertintinas kaip turintis įtakos ir atitinkamiems garanto, kuris taip pat yra subsidiarus skolininkas, teisiniams interesams (teisinei padėčiai). Garantiniame rašte išdėstytų sąlygų visuma patvirtina, kad rangovo (atsakovo) reikalavimas mokėti garantinę išmoką bankui turėjo būti pateiktas, ne tik nurodant neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas statybos rangos sutarties sąlygas, bet ir dėl to patirtų nuostolių dydį. Garanto (AB „Swedbank“) atsakomybė už garantija užtikrintos prievolės įvykdymą negali būti didesnė nei paties skolininko (ieškovo). Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos ir garanto teisėms bei pareigoms.

2. Konstatuodamas, kad atsakovas bankui pateiktame reikalavime turėjo nurodyti ne tik neįvykdytas statybos rangos sutarties sąlygas, bet ir patirtų dėl jų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nuostolių dydį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės: neišanalizavus statybos rangos sutarties turinio, tinkamai nenustačius statybos rangos sutarties pažeidimo fakto, neišsiaiškinus atsakovo patirtų nuostolių dydžio ir kitų su subrangovo (ieškovo), taigi – ir garanto atsakomybe susijusių aplinkybių. Šis pažeidimas gali būti pašalintas tik grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3. Kasaciniame skunde nepagrįstai apeliuojama į jame išvardytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, nes nė vienoje iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių nebuvo sprendžiama teisės klausimų, analogiškų ar bent panašių į svarstomus nagrinėjamoje byloje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tais atvejais, kai teismo procesiniu sprendimu nusprendžiama dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje B. B. individuali įmonė „Šakotis“ v. UAB „Vildeta“, bylos Nr. 3K-3-321/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, padarė išvadą, kad byloje kilo šalių ginčas, dėl kieno kaltės nebuvo laiku įvykdyta statybos rangos sutartis, taip pat dėl to, ar atsakovas pateikė bankui tinkamą reikalavimą išmokėti garantijoje nurodytą sumą ir ar bankas pagrįstai ją išmokėjo.

Teisėjų kolegija pasisako, ar pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl banko, išdavusio atsakovui garantiją, teisių ir pareigų, neįtraukęs jo į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti pastato ventiliuojamo fasado montavimo darbus ir pateikti atsakovui banko garantiją rangos sutarties įvykdymui užtikrinti. Ieškovas pateikė atsakovui banko garantiją (T. 1, b. l. 19), kurioje numatytas garanto įsipareigojimas, gavus garantijos gavėjo (atsakovo) pirmą raštišką reikalavimą su nuoroda, kad ieškovas neįvykdė arba netinkamai įvykdė statybos rangos sutarties sąlygas, sumokėti atsakovui ne didesnę kaip 80 000 Lt sumą. Garantiniame rašte pažymėta, kad reikalavime mokėti turi būti nurodytos tinkamai neįvykdytos sutarties sąlygos. Atsakovas (kreditorius) garantui pateiktame reikalavime sumokėti 80 000 Lt sumą nurodė ieškovo tinkamai neįvykdytas sutarties sąlygas, t. y. įvykdė garantijos sutartyje nurodytą sąlygą. Garantas, gavęs atsakovo reikalavimą, informavo apie tai ieškovą ir perdavė jam atsakovo reikalavimo bei prie jo pridėtų dokumentų kopijas. Garantas, išmokėjęs atsakovui 80 000 Lt, tą pačią dieną nurašė nuo ieškovo sąskaitos atsakovui išmokėtą pinigų sumą. Garantijos sutarties, garanto ir šalių veiksmų pagrindu darytina išvada, kad bankas išdavė atsakovui nepriklausomą garantiją (CK 6.93 straipsnio 1 dalis), kurią įvykdė pagal pirmą raštišką atsakovo reikalavimą mokėti garantijoje nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvardijo šią garantiją subsidiaria garantija. Ieškinyje nereiškiama pretenzijų garantui dėl to, kad jis nepagrįstai išmokėjo atsakovui garantijos sumą, ir neprašoma įtraukti jo į bylą trečiuoju asmeniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas buvo išreiškęs nuomonę, kad reikėtų įtraukti banką į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu, tačiau ieškovo atstovas pareiškė, jog tai netikslinga, nes ginčas yra tik tarp šalių (T. 1, b. l. 86). Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė į bylą banko trečiuoju asmeniu, ir šio teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio dalykas ir pagrindas nesusiję su banko teisėmis, todėl nėra pagrindo įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl nutartis naikinama ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Sigitas Gurevičius

Pranas Žeimys