Dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Baudžiamoji byla Nr. 2K-309/2010 Procesinio sprendimo kategorijos

1.2.25.4.1.; 2.3.2.2.11.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

Sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nukentėjusiajam Anatolij Gavrilov,

gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu V.S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (3900 Lt) bauda. Iš AB ”Lietuvos draudimas” priteista 5093 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo A.G. bei 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo J.B.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo V. S. buvo nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 6 d., apie 12.50 val., Panevėžio miesto aplinkkelio šeštame kilometre, vairuodamas traktorių K-701, valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“ ir sukdamas į kairę nepriartėjo prie kelio ištisinės linijos, atitinkamu signalu neįspėjo kitų eismo dalyvių apie būsimą posūkį, nepraleido jį pradėjusio lenkti automobilio Seat Toledo, vairuojamo A. G., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 60, 127, 131, 145 ir 153 punktų reikalavimus, ko pasekoje automobilis Seat Toledo atsitrenkė į traktoriaus galinį ratą. Šio eismo įvykio metu buvo sužaloti A. G. ir J. B., abiem nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo savo iniciatyva keisti V. S. kaltinimo inkriminuodamas jam KET 60, 127, 131,145 punktų pažeidimus, kuriais jis nebuvo kaltinimas, o KET 53 ir 153 punktų pažeidimų jis nepadarė.

Prokuroras kasaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka motyvuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir motyvai dėl to, kad V. S. nepadarė jam pagal BK 281 straipsnio 1 dalį inkriminuotų KET 53, 153 punktų pažeidimų, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams iš kurių matyti, kad automobilis Seat Toledo pradėjo traktoriaus lenkimą, o V. S. traktoriumi darydamas posūkį į kairę šio automobilio nepraleido, ko pasekoje ir įvyko eismo įvykis.

Kasacinis skundas atmestinas

Dėl V. S. išteisinimo motyvų

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos teismas padarė vertindamas įrodymus. Teismo padarytos išvados ir motyvai, kad V. S. nepadarė KET 53, 153 punktų pažeidimų prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi liudytojo J. K. parodymais, nukentėjusiųjų A. G., J. B. parodymais, duomenimis, užfiksuotais kelių eismo įvykio apžiūros protokole, specialisto išvadomis. Kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad duotoje kelio atkarpoje pagal eismo judėjimo kryptį yra po vieną eismo juostą, kurių kiekviena yra vienodo pločio - po 3,6 m. Eismo juostas iki išvažiavimo į šalutinį kelią skiria 52 m. ilgio ištisinė linija. Byloje nustatyta, kad traktorius K-701 ir automobilis Seat Toledo važiavo ta pačia eismo juosta, ta pačia kryptimi. Automobilis Seat Toledo buvo intensyviai stabdomas ir priekine plokštuma atsitrenkė į kairįjį galinį traktoriaus ratą. Susidūrimas įvyko kelio viduryje, 0,5 m. atstumu nuo ištisinės linijos, skiriančios eismo juostas, kairėje eismo juostoje. Automobilis Seat Toledo pradėtas intensyviai stabdyti dar jam esant savo važiuojamoje eismo juostoje. Byloje nustatyta, kad prieš susidūrimą traktorius K-701 važiavo savo eismo juosta, arčiau dešinio kelkraščio ir artėdamas prie sankryžos į šalutinį kelią suko į kairę. Susidūrimo metu traktoriaus kairysis galinis ratas buvo 0,5 m. atstumu nuo skiriančios eismo juostos ištisinės linijos, priešingoje eismo juostoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas paaiškino, kad traktorius ne staigiai suko į kairę ir uždarė eismo juostą, bet tik artėjo link ištisinės linijos 34 laipsnių kampu, ir tik po to išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad traktorių vairavęs V. S. duotoje situacijoje KET 153 punkto reikalavimų nepažeidė, nes betarpiškai prieš susidūrimą automobilis Seat Toledo traktoriaus K-701 nelenkė. Pagal KET 20 punktą, lenkimas suprantamas kaip vienos ar kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Byloje nustatyta, kad automobilis Seat Toledo išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą negalėjo, nes juostas skyrė ištisinė linija, kurios kirsti nebuvo galima.

Nors nukentėjusysis A. G. aiškina, kad artėdamas prie traktoriaus ketino jį aplenkti toje pačioje eismo juostoje, tačiau ir kasatorius pripažįsta, kad automobilio Seat Toledo vairuotojas aplenkti traktoriaus toje pačioje eismo juostoje, turint omenyje kelio eismo juostos plotį, techninių galimybių neturėjo. Specialistas išvadoje nurodė, kad traktoriaus vairuotojui sukant į kairę, lengvojo automobilio vairuotojas sureagavo stabdymu būdamas dar savo eismo juostoje. Traktoriaus vairuotojo KET neįpareigojo duoti kelio lenkiančiajam, nes jam pradėjus sukti į kairę, automobilis nebuvo pradėjęs lenkimo manevro ir neturėjo pradėti lenkimo manevro, nes duotoje vietoje eismo juostas skyrė ištisinė linija, kurios kirsti nebuvo galima. Automobilio vairuotojas, nekeisdamas judėjimo krypties privalėjo savalaikiai stabdyti automobilį. To nepadarius ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismas, vertindamas įrodymus, tokia specialisto išvada ir rėmėsi, pagrįstai atmesdamas kitas išvadas, kaip sąlygines. Vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Padarytos išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visumai.

Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. S. nepažeidė KET 53 punkto reikalavimų, tačiau nesutikdamas su tokia išvada nenurodė ir konkrečių argumentų, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiu, kad tokia išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams.

KET 53 punktas – tai bendro pobūdžio norma įpareigojanti eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Teismas, pripažindamas, kad BK 281 straipsnyje numatyti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobūdžio KET reikalavimus turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias šių reikalavimų pažeidimą. Pirmos instancijos teismas, nenustatė ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad V. S. pažeidė KET 53 punkto reikalavimus. To nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl šio teismo išvada, kad V. S. tokios veikos nepadarė, pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva V. S. papildomai inkriminavo KET 60, 127, 131, 145 punktų pažeidimus, nors šių KET punktų pažeidimais jis nebuvo kaltinamas. Kasatorius sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva negalėjo keisti V. S. kaltinimo, negalėjo pripažinti jį kaltu ir nuteisti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už KET 60, 127, 131, 145 punktų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas V. S. kaltės klausimo dėl KET 60, 127, 131, 145 punktų pažeidimų nesvarstė. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesvarstydamas nepasisakė dėl visų V. S. apeliacinio skundo motyvų, todėl šio teismo nuosprendis turi būti panaikinamas ir byla turi būti nagrinėjama apeliacine tvarka iš naujo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikino visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują, išteisinamąjį nuosprendį. Teismas V. S., kaip apelianto teisių nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Rimantas Baumilas

Vytautas Greičius