Dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-250/2010

Procesinio sprendimo kategorija

124.2.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutarties, kuriomis atmestas pareiškėjo V. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Pareiškėjas V. Š., remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4242-572/2007, kurioje priimtu Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas ieškovo A. T. ieškinys ir jam iš atsakovo V. Š. priteista 54 624,63 Lt skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas pagrįstas nesančiais dokumentais, be to, į bylą nebuvo įtraukta jo sutuoktinė, iš kurios antstolis reikalauja grąžinti priteistą skolą. Pareiškėjo teigimu, iš UAB „Audito ir apskaitos praktika“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. ataskaitos, pasirašytos auditorės O. Ž., paaiškėjo, kad jis grąžino į kasą pinigus, todėl prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl to, kad į bylos nagrinėjimą buvo neįtraukta jo sutuoktinė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino, t. y. procesą atnaujinti atsisakė.

Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas ieškovo A. T. ieškinys ir jam iš atsakovo V. Š. priteista 54 624,63 Lt skolos bei procesinės palūkanos. Atsakovas praleido terminą prieštaravimams pareikšti. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti, išieškojimas nukreiptas ir į atsakovo sutuoktinės darbo užmokestį. Ieškovo ieškinys atsakovui buvo pareikštas remiantis bankrutuojančios UAB „Zaida“ ir ieškovo A. T. 2007 m. liepos 4 d. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartimi ir bankrutuojančios UAB „Zaida“ administratoriaus pateiktais dokumentais, atsakovo sutuoktinė nebuvo bankrutuojančios bendrovės skolininkė pagal šiuos dokumentus. Teismas nurodė, kad pareiškėjui (atsakovui) V. Š., kaip buvusiam UAB „Zaida“ direktoriui, bylos nagrinėjimo metu turėjo būti žinoma, kiek jis skolingas bendrovei, taigi jis laiku galėjo kreiptis dėl audito atlikimo. Be to, iš Lietuvos auditorių rūmų 2009 m. lapkričio 2 d. atsakymo ieškovui teismas nustatė, kad auditorės O. Ž. paslauga suteikta nesilaikant nacionalinių ir tarptautinių standartų, todėl negalima įvertinti ataskaitoje pareikštos nuomonės pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, be to, nėra proceso atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą, 2010 m. sausio 19 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes apie tai, jog jo sutuoktinė neįtraukta į bylą, jis žinojo dar civilinės bylos nagrinėjimo ir juolab byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo metu (teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. spalio 6 d., o prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė teismui tik 2009 m. rugsėjo 28 d.). Teisėjų kolegija nurodė, kad tai yra pakankamas pagrindas atmesti prašymo dalį dėl termino atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Vertindama pareiškėjo nurodytą kitą proceso atnaujinimo pagrindą – naujai paaiškėjusias aplinkybes (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisėjų kolegija atsižvelgė į tokius faktus: 1) laikotarpiu, su kuriuo susijusia archyvine medžiaga remiasi pareiškėjas, jis buvo UAB „Zaida“ direktorius, t. y. asmuo, atsakingas už visą bendrovės veiklą, pats pasirašęs dalį šią medžiagą sudarančių dokumentų ir dėl to negalėjęs nežinoti, kad egzistuoja dokumentai, galintys patvirtinti ar paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, o abejodamas, ar šie dokumentai yra išlikę arba nebuvo pakeisti, turėjęs visas galimybes imtis priemonių laiku šioms aplinkybėms išsiaiškinti; 2) prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė, kad skolos suma iš tikrųjų yra daug mažesnė nei reikalaujama, nes didžioji jos dalis grąžinta, pareiškėjui negalėjo būti nežinoma ir paaiškėti tik gavus audito ataskaitą, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu jis apie tai neužsiminė, neprašė išreikalauti bendrovės dokumentų ir pats nemėgino šių aplinkybių išsiaiškinti; 3) pareiškėjas niekuo nepagrindė, kodėl bendrovės archyvine medžiaga pradėjo domėtis praėjus daugiau kaip pusei metų po to, kai, 2008 m. spalio 6 d. įsiteisėjus preliminariam sprendimui, 2008 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi dar vėliau. Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aplinkybė, pareiškėjo nurodyta kaip proceso atnaujinimo pagrindas, turėjo būti jam žinoma jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu, jis tik galbūt neturėjo ją patvirtinančių įrodymų, tačiau taip atsitiko akivaizdžiai dėl paties pareiškėjo, laiku nesiėmusio jokių priemonių šiems įrodymams gauti, kaltės. Motyvuodama tuo, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir į tai, kada asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, teisėjų kolegija konstatavo, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovas iš tikrųjų apie bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų egzistavimą sužinojo jo nurodytu momentu, toks ilgas delsimas buvo nulemtas išimtinai paties atsakovo neveikimo, tinkamo jam įstatyme nustatytų procesinių ir materialinių teisinių pareigų nevykdymo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad prašymo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų; nurodė, kad pareiškėjas, protingai ir sąžiningai naudodamasis savo teisėmis ir vykdydamas pareigas, apie įrodymų, kuriais grindžia prašymą atnaujinti procesą, egzistavimą galėjo sužinoti ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 6 d., todėl jo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vertintinas kaip paduotas praleidus CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė ataskaita, kurioje nurodyta, jog yra didelė rizika laikyti, kad pinigai atsakovui buvo išmokėti. Tokį dokumentą teisėjų kolegija vertino kaip pagrįstą prielaida, todėl nepakankamą proceso atnaujinimui inicijuoti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas V. Š. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-4242-572/2007. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nauji įrodymai atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, teismas turėtų atnaujinti procesą. Be to, būtina nustatyti, ar naujas įrodymas yra esminis, t. y. ar jis būtų iš esmės paveikęs bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-391/1999). Kasatorius, prašydamas atnaujinti procesą, rėmėsi 2009 m. rugpjūčio 20 d. gauta UAB „Audito ir apskaitos praktika“ ataskaita Nr. I-317, kuri laikytina esminiu nauju įrodymu, galėjusiu turėti esminę reikšmę priimant sprendimą dėl skolos išieškojimo. Ataskaitoje nurodyta, kad iš UAB „Zaida“ kasos paimti pinigai buvo grąžinti į įmonės kasą. Tuo tarpu ieškovas tik nurodė išlaidas, tačiau nepateikė jokios informacijos apie tai, kad kasatorius grynuosius pinigus grąžino į UAB „Zaida“ kasą. Šis įrodymas – ataskaita – atitinka visus teismų paktikos suformuluotus kriterijus, kad būtų pripažintas pagrindu procesui atnaujinti: 1) aplinkybės, kad pareiškėjas grąžino skolą įmonei, egzistavo tuo metu, kai buvo priimtas teismo preliminarus sprendimas; 2) kasatorius žinojo, kad skola įmonei grąžinta, tačiau, jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir neturint galimybės jo apskųsti, tik kitoje byloje susipažinus su įmonės archyvine byla paaiškėjo, jog visas piniginių srautų judėjimas yra užfiksuotas įmonės archyve ir kad ieškovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pareiškė nepagrįstą ieškinį, taigi tik tada atsirado reali galimybė įrodyti, jog didžioji skolos dalis yra grąžinta; kasatorius, 2009 m. rugpjūčio 20 d. gavęs naujų esminių įrodymų, nedelsdamas (2009 m. rugpjūčio 27 d.) kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo; 3) naujas įrodymas yra esminis byloje, nes teismas, susipažinęs su visa įmonės informacija ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. auditorių ataskaita, būtų priėmęs visai kitokį sprendimą.

2. Apylinkės teismo nutartyje nenurodyta motyvų, kuriais teismas grindė sprendimą neatnaujinti proceso. Tai yra absoliutus teismo nutarties panaikinimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, apylinkės teismas neteisingai vertino Lietuvos auditorių rūmų 2009 m. lapkričio 2 d. atsakymą ieškovui, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad, auditorės O. Ž. atliktai paslaugai neatitinkant nacionalinių ir tarptautinių standartų, negalima įvertinti ataskaitoje pareikštos nuomonės pagrįstumo. Iš tikrųjų 2009 m. lapkričio 2 d. atsakyme nurodyta, kad vien iš ieškovo pateiktos informacijos negalima įvertinti auditorės O. Ž. parengtoje peržiūros ataskaitoje pareikštos nuomonės pagrįstumo ir atsakyti, ar pareikšta nuomonė pagrįsta, turėtų būti atliekamas analogiškas darbas, kurį atliko auditorė O. Ž. Tai reiškia, kad 2009 m. lapkričio 2 d. atsakymas nepaneigia auditorės išvados pagrįstumo. Be to, Lietuvos auditorių rūmai apskritai neturi teisės tikrinti ir vertinti audito išvadų pagrįstumo, jie gali tik patikrinti, ar buvo laikomasi formalių standartų. Teismas, suabsoliutinęs 2009 m. lapkričio 2 d. atsakymą ir dėl to konstatavęs, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. išvada yra nepagrįsta, neištyrė kasatoriaus prašymo aplinkybių ir priėmė neteisėtą sprendimą neatnaujinti proceso. Teismas nepasisakė ir dėl kasatoriaus argumento, kad ieškinio nepagrįstumą įrodo ir ikiteisminio tyrimo išvados. Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. gruodžio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Zaida“ lėšų iššvaistymo nurodyta, kad V. Š. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš UAB „Zaida“ įstatų matyti, jog direktorius turėjo teisę organizuoti įmonės ūkinę veiklą, sudaryti įmonės sandorius, todėl, įsteigęs įmonę „Regata“, kuri buvo reikalinga įmonės „Zaida“ ūkinei veiklai vykdyti, bei suteikęs UAB „Zaida“ vardu jai paskolas, nepažeidė įmonės įstatų ir neįgijo įmonės turto. Šios aplinkybės teismas nevertino ir nepasisakė.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių senaties terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Kasatorius apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo ne 2007 m. lapkričio 5 d., kaip teigia ieškovas, bet 2009 m. rugpjūčio 20 d., gavęs audito ataskaitą. Nuo tos dienos ir prasidėjo senaties terminas, nes tik tą dieną kasatorius sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos, ir tik tada jam tapo aišku, jog skolos priteisimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iki to momento kasatorius buvo įsitikinęs, kad jokių naujų įrodymų byloje negali pateikti, tuo tarpu gavęs pirmiau nurodytą ataskaitą, jau po septynių dienų kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius, būdamas UAB „Zaida“ direktorius tuo metu, kai susidarė skola, turėjo žinoti apie tai, kad jis skolingas įmonei. Priešingai, kasatorius buvo įsitikinęs, kad skola yra grąžinta, su teismo preliminariu sprendimu dėl skolos priteisimo nesutiko ir pareiškė prieštaravimus, tačiau tik gavęs 2009 m. rugpjūčio 20 d. audito išvadą suvokė, kad jam keliami reikalavimai yra paremti vien naujojo direktoriaus pasirašytais dokumentais, neatitinkančiais tikrovės. Kasatorius, būdamas įmonės direktorius iki 2002 m. birželio 23 d., sudarė balansą, kuriame nurodyta, kad skola įmonei grąžinta. Tuo tarpu naujasis įmonės direktorius dėl nežinomų priežasčių nepripažino įmonės apskaitos dokumentų, tai patvirtinančių. Kasatorius negalėjo numatyti, kad naujasis direktorius (ieškovas A. T.) pasielgs nesąžiningai. Ieškovo A. T. nesąžiningumą įrodo ir tai, kad tik 2007 metais, iškėlus UAB „Zaida“ bankroto bylą, buvo imtasi reikalauti skolos, susidariusios 2002 metais, ši už 1 Lt buvo perleista A T., nors jos išieškojimą buvo galima pradėti nelaukiant įmonės bankroto. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui A. T. perleistos skolos dydis apskaičiuotas pagal balansą, kurį pasirašė pats ieškovas, būdamas įmonės direktorius. Teismai nepagrįstai šių aplinkybių nevertino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad prašyme atnaujinti procesą kasatoriaus nurodyta aplinkybė, jog didžioji skolos dalis yra grąžinta, reiškia, kad jis žinojo apie skolą anksčiau, nei gauta audito ataskaita. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes kasatorius visą laiką buvo įsitikinęs, kad jis skolą grąžino.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. T. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. UAB „Audito ir apskaitos praktika“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. ataskaitoje, pasirašytoje auditorės O. Ž., neįvardyta konkrečių piniginių operacijų tarp UAB „Zaida“ ir kasatoriaus, tik nurodyta, kad yra didelė rizika laikyti, jog nuo 2001 m. liepos 2 d. iki 2002 m. liepos 7 d. kasatoriui buvo išmokėta 32 986 Lt, o jis grąžino 30 400,05 Lt, be to, šioje ataskaitoje remiamasi UAB „Zaida“ didžiąja knyga ir bendruoju žurnalu, kurie nepatvirtinti jokių asmenų parašais, o ne kasos knyga, patvirtinta vyriausiojo buhalterio ir kasininko. Tai reiškia ataskaitos nepagrįstumą, nes iš esmės joje nurodyti tik galimybės ir spėjimai. Lietuvos auditorių rūmai 2009 m. lapkričio 2 d. rašte nurodė, kad UAB „Audito ir apskaitos praktika“ ataskaitoje nurodytos paslaugos atliktos nesivadovaujant nacionaliniais audito standartais, tai patvirtina ataskaitos nepagrįstumą, ir tai tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ataskaitos išvados pagrįstos tik prielaida, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas buvo nepagrįstas.

2. Tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi nagrinėjama byla, kasatorius buvo atsakingas už UAB „Zaida“ veiklą, nes buvo jos direktorius. Dėl to, priešingai nei teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, archyve esantys buhalteriniai dokumentai jam buvo žinomi pagal einamas pareigas. Jis negalėjo nežinoti, kad egzistuoja dokumentai, galintys patvirtinti ar paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, o abejodamas dėl dokumentų išlikimo, turėjo visas galimybes prašyti teismo juos išreikalauti, tačiau to nedarė. Be to, kasatorius viso bylos nagrinėjimo proceso metu neužsiminė dėl skolos dydžio neatitikties, t. y. nenurodė, kad dalį skolos ya grąžinęs. Nesant jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos kasatoriui, nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo bylos procesui atnaujinti, nes visomis aplinkybėmis, kuriomis kasatorius grindžia prašymą atnaujinti procesą, jis galėjo remtis ir civilinėje byloje Nr. L2-4242-572/2007. Taip pat pažymėtina, kad, BUAB „Zaida“ ir ieškovui A. T. pasirašius reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kartu su šia sutartimi kasatoriui buvo nusiųsti visi buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teisę. Taigi visos aplinkybės, susijusios su reikalavimo teise, kasatoriui buvo žinomos dar prieš užvedant civilinę bylą Nr. L2-4242-572/2007. Pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, kasatorius niekuo nepagrindė aplinkybės, kodėl jis archyviniais dokumentais pradėjo domėtis vėliau (CPK 368 straipsnis), nes skaičiuojant termino dėl proceso atnaujinimo pradžią atsižvelgiama ne tik į asmens nurodytą sužinojimo momentą, bet ir į tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas, savo teisių gynyba besirūpinantis asmuo. Dėl to, net jei kasatorius iš tikrųjų sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą tik 2009 m. rugpjūčio 20 d., tai tėra jo paties kaltė, aplaidaus ir nepateisinamo neveikimo padarinys, nes (to neginčija ir kasatorius) civilinėje byloje Nr. L2-4242-572/2007 jis visus teismo pranešimus ir procesinius dokumentus gavo laiku, tik netinkamai įgyvendino savo procesines teises, o tai negali būti laikoma objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis jam gauti reikalingus dokumentus dar bylos nagrinėjimo metu ar per protingą terminą po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus prašymas neatitinka CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jis praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą prašymui pateikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms

Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-601/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. A. v. D. V., L. M., A. A., bylos Nr. 3K-3-44/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J. ir J. R. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-198/2007).

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nukreipia į tai, kad šis pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje galimas tada, jei pareiškėjas įrodo, kad: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005). Taigi pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti. Analizuojamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius naujas esmines bylos aplinkybes. Vienu iš tokių įrodymų teismų praktikoje pripažįstamas ekspertizės aktas. Šio įrodymo specifika yra ta, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių, kurias pareiškėjas siekia paneigti ekspertizės aktu, sužinojimo momento, bet nuo momento, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį aktą, kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, yra preliminarus teismo sprendimas, kuris buvo priimtas dokumentinio, t. y. supaprastinto, proceso tvarka, įvertinus tik ieškovo pateiktus įrodymus. Kasatorius (atsakovas) nuo pat pradžių, kai tik įstatymo nustatyta tvarka ir terminu buvo informuotas apie priimtą preliminarų sprendimą, nesutiko su juo, bet dėl to, kad jo pateikti prieštaravimai neatitiko įstatymų reikalavimų, byla nebuvo nagrinėjama CPK 430 straipsnio nustatyta tvarka ir preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo. Ši procesinė situacija nagrinėjamoje byloje reikšminga tuo aspektu, kad paneigia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjusių teismų teiginį, jog pareiškėjas nebuvo aktyvus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kai neprašė išreikalauti bendrovės buhalterinių dokumentų, ir neužsiminė apie tai, kad bendrovei jis neskolingas. Preliminaraus sprendimo priėmimo atveju bylos nagrinėjimas pagal CPK XIV skyriaus antrojo skirsnio nuostatas („Nagrinėjimas teisme“, CPK 234-258 straipsniai) nevyksta (CPK 428 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą šis sprendimas nebegalėjo būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Kitos bylos tarp šalių nagrinėjimo metu pagal kitoje byloje buvusią informaciją pareiškėjo užsakymu auditorius 2009 m. rugpjūčio 20 d. parengė grynųjų pinigų litais išmokėjimo iš UAB „Zaida“ (ši bendrovė perleido ieškovui reikalavimą į atsakovą prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje) kasos atskaitingam asmeniui V. Š. peržiūros ataskaitą, kurios išvadoje teigiama, kad šio asmens darbo UAB „Zaida“ metu buvo išmokėta 32 906 Lt grynųjų pinigų, o V. Š. nurodytu laikotarpiu į UAB „Zaida“ kasą grąžino 30 400,05 Lt. Nors nurodyta auditoriaus išvada šiuo atveju nepripažintina ekspertizės aktu, nes parengta pagal pareiškėjo užsakymą, bet ne teismo pavedimu, tačiau ji yra rašytinis įrodymas ir, atsižvelgiant į tai, kad ją parengė atestuotas auditorius, vadovaudamasis profesinės etikos principais (Audito įstatymo 2 straipsnio 1, 4 punktai, 4 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), išvadoje pateikiama informacija yra pakankama, jog būtų pagrindas pripažinti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytą pagrindą procesui atnaujinti. Pažymėtina, kad nurodyto pagrindo konstatavimas savaime nereiškia, jog teismas, atnaujindamas procesą, apsiriboja vien šioje proceso stadijoje naujai gauta esmine bylai informacija. Tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, t. y. ieškinio dalykas ir pagrindas būtų tinkamai atskleisti ir įvertinti, o teismo išvados pagrįstos bei motyvuotos, teismas bylos atnaujinimo pagrindą turi ištirti bei įvertinti įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų nustatyta apimtimi ir tvarka, o kilusius neaiškumus gali pašalinti spręsdamas klausimą dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neįvertino nagrinėjamo atvejo specifikos, kurią lėmė bylos nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl yra pagrindas teismų nutartis naikinti ir, nustačius pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, nagrinėjamu klausimu priimti naują sprendimą – procesą atnaujinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. Š. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Perduoti bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Česlovas Jokūbauskas

Sigita Rudėnaitė