Dėl nuomos teisės pripažinimo, įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis, teisės statyti pripažinimo ir įpareigojimo nurodyti statinius detaliajame plane

Civilinė byla Nr. 3K-3-247/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.9 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų AB,,flyLAL-Lithuania Airlines“ ir UAB,,VA REALS“ ieškinį atsakovui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui dėl nuomos teisės pripažinimo, įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis, teisės statyti pripažinimo ir įpareigojimo nurodyti statinius detaliajame plane; tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, SĮ,,Vilniaus planas“, bendra Lietuvos–JAV UAB,,Adelita“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą civilinėje byloje dėl teisės ne aukciono būdu nuomoti tarptautinio oro uosto žemę, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai 2006 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą, prašydami: 1) pripažinti ieškovo UAB „VA REALS” nuomos teisę į 25 800 kv. m, 11 000 kv. m, 9156 kv. m, 6000 kv. m ir 1500 kv. m ploto Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės sklypus; 2) įpareigoti atsakovą VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu UAB „VA REALS” šių sklypų nuomos sutartis; 3) pripažinti ieškovams teisę vietoje ieškinyje nurodytų ieškovui UAB „VA REALS” nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės sklypuose, statyti ir rekonstruoti administracinius pastatus; 4) įpareigoti atsakovą, sudarant pirmiau nurodytų sklypų nuomos sutartis, suteikti ieškovams raštišką sutikimą šiems statiniams statyti; 5) įpareigoti atsakovą rengiamame Tarptautinio Vilniaus oro uosto detaliajame plane nurodyti ieškovui UAB „VA REALS” skirtus žemės sklypus ir juose esančių pastatų rekonstrukcijas bei perstatymus.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovui UAB,,VA REALS“ nuomos teisę į 25 800 kv. m, 11 000 kv. m, 6000 kv. m ir 1500 kv. m ploto Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės sklypo dalis; 2) atmetė reikalavimą įpareigoti VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės sklypų nuomos sutartis; 3) bylos dalį dėl pripažinimo ieškovui UAB,,VA REALS“ nuomos teisės į 9156 kv. m Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės sklypo dalį nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi: 1) priėmė trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje; 2) panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir patvirtino šalių – ieškovų UAB „VA REALS“, AB „Fly LAL-Lithuanian Airlines” bei atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas pripažįsta teisę ieškovui UAB,,VA REALS“ nuomoti taikos sutartyje nurodytus Tarptautinio oro uosto teritorijoje esančius sklypus, dėl kurių ginčo šalys sudarė 2008 m. birželio 17 d. žemės nuomos sutartis Nr. 3F-156, Nr. 3F-157, Nr. 3F-158, Nr. 3F-159 ir 2008 m. birželio 17 d. susitarimą dėl 2007m. kovo 27 d. žemės nuomos sutarties Nr. 3F-84/07 pakeitimo.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-413-631/07; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-413-631/07 patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį; 3) panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria UAB „VA REALS” buvo pripažinta nuomos teisė į 25 800 kv. m, 11 000 kv. m, 6000 kv. m, 1500 kv. m ploto Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės sklypo dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimą atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo narės pareiškimas dėl galimų įstatymų pažeidimų, išnuomojant VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto patikėjimo teise valdomą žemės sklypo dalį UAB,,VA REALS“, o 2008 m. gruodžio 2 d. - VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto raštas ir informacija apie Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Pareiškėjo nuomone, teismų procesiniais sprendimais patvirtinta taikos sutartis pažeidžia Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, CK 6.546 straipsnį, Žemės įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 patvirtinto Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo (toliau - Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašas) 4.6, 5.2 punktus, kuriuose nustatyta, kad ne aukciono būdu žemės sklypai išnuomojami detaliajame plane nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pareiškėjo nuomone, išvardytų materialiosios teisės normų pažeidimai lėmė proceso teisės normos – CPK 42 straipsnio 2 dalies, kuri įpareigoja teismą taikos sutartį tvirtinti tik įsitikinus, kad ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidimą, t. y. aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl procesas atnaujintinas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakyta.

Teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas, praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nes pareiškėjas apie aplinkybes, galbūt sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, buvo informuotas jau 2008 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo narės pranešimu, tačiau sprendė, kad šis terminas praleistas nedaug, todėl atnaujintinas. Spręsdamas, ar prašomoje atnaujinti procesą byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis priimta, nepažeidžiant proceso teisės normų, taip pat išanalizavus taikos sutarties reikšmę viešajam interesui. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartimi ne nustatyti valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, o tik išspręstas šalių ginčas dėl teisės nuomotis valstybinę žemę. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos žemės nuomos sutartys nebuvo ginčo dalykas, jos sudarytos iki taikos sutarties byloje patvirtinimo, sutartys neužginčytos, nepanaikintos, nepripažintos negaliojančiomis, nenustatyta neteisėtų veiksmų, jas sudarant, sutartys neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. nenustatyta, kad jos neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, CK 6.546 straipsnio, kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl to teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimas panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, todėl yra negaliojantis ir neturi reikšmės ginčo teisiniam santykiui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atskiruosius skundus, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikos sutartimi ieškovui UAB,,VA REALS“ buvo pripažinta tik teisė nuomotis konkrečias žemės sklypo dalis, reikalingas ieškovo turimais statiniais naudotis pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokią teisę oro uosto žemės sklypuose vykdantiems veiklą, susijusią su oro uosto reikmėmis, ar turintiems joje nuosavybės ar nuomos pagrindu pastatų, statinių ar įrenginių asmenims garantuoja Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, kurioje taip pat nustatytos prielaidos ir sąlygos nuomos sutarčiai sudaryti. Teisėjų kolegija nurodė, kad iki taikos sutarties sudarymo pasirašytų konkrečių nuomos sutarčių sudarymo aplinkybių, sąlygų ir jų atitikties įstatymo nuostatoms apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir negalėjo to daryti, nes tam nebuvo teisinių prielaidų – šios nuomos sutartys nebuvo apeliacijos objektas (CPK 320 straipsnio 1 dalis); dėl jų byloje ginčo nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tvirtindamas taikos sutartį, pagrįstai šalių pasirašytas 2008 m. birželio 17 d. žemės nuomos sutartis vertino tik kaip šalių patvirtinimą, kad jų sudarytos taikos sutarties sąlyga dėl pripažinimo ieškovui UAB,,VA REALS“ teisės nuomoti žemės sklypą yra sąžininga, nepažeidžia teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarauja viešajai tvarkai, nutartyje nurodydamas šių sutarčių išviešinimo faktą, t. y. jų įregistravimą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų teisėtumo kontrolės taikos sutartį patvirtinęs teismas atlikti neprivalėjo. Kitoks aiškinimas neatitiktų dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) ir draudimo išeiti už skundo ribų. Dėl tų pačių priežasčių, tvirtindamas taikos sutartį, teismas neprivalėjo tikrinti, ar nurodytomis 2008 m. birželio 17 d. žemės nuomos sutartimis pripažintos tinkamo dydžio žemės sklypo dalys. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad pareiškėjo nurodytos kaip pažeistos teisės normos yra dispozityvios, reikalaujančios papildomo įgyvendinimo; nors žemės nuomos sutarčių ir taikos sutarties sudarymo metu VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto detalusis planas dar nebuvo patvirtintas, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad buvo taikomas toks valstybinės žemės sklypo atitinkamų dalių Tarptautinio oro uosto teritorijoje nuomojimo būdas, kai žemės sklypo dalys terminuotai, t. y. būtent iki žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, arba atskirais atvejais neterminuotai buvo išnuomotos ūkio subjektams; šalių 2008 m. birželio 17 d. sudarytose nuomos sutartyse įtvirtinta, kad jos galioja iki detaliojo plano patvirtinimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga, kuria vadovautasi išnuomojant atitinkamų žemės sklypų dalis,– pastatų buvimas žemės sklype (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 2 punktas). Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad būtent statinių ir (ar) įrenginių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį teisės apimtis, o ne teritorijų planavimo dokumentas lėmė išnuomotino žemės sklypo dalies dydį ir atitiko nuomos sutarčių sudarymo metu susiklosčiusią praktiką. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, patikrino šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų, taip pat ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui, išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims taikos sutarties procesinius padarinius, t. y. įvykdė visas CPK normose nustatytas pareigas, kurias privalėjo atlikti tvirtindamas taikos sutartį. Nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nepadarė aiškios teisės normos - CPK 42 straipsnio 2 dalies - taikymo klaidos, todėl nėra CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmiau nurodytu pagrindu procesas atnaujinamas, kai aiškią teisės normos taikymo klaidą savo sprendime ar nutartyje, peržiūrėtoje ar neperžiūrėtoje apeliacine tvarka, padaro pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau sprendė, kad ši pirmosios instancijos teismo klaida neturėjo įtakos iš esmės teisingos nutarties priėmimui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-413-631/07. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Teismai, nagrinėdami proceso atnaujinimo klausimą, nepagrįstai sprendė, kad, tvirtinant taikos sutartį, nebuvo padaryta aiškios teisės normos, konkrečiai CPK 42 straipsnio, taikymo klaidos. Pareiškėjo nuomone, tvirtindamas taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismas privalėjo realiai patikrinti, ar visos jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, tuo tarpu tik formaliai, nepateikdamas jokių argumentų nurodė, kad prieštaravimo nėra. Teismai nepagrįstai atskyrė valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir UAB,,VA REALS“, nuo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas, priimdamas atsakovo atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir tvirtindamas taikos sutartį, privalėjo atlikti taikos sutarties turinio kontrolę ex officio visa apimtimi, t. y. ne tik taikos sutarties procedūrų atitiktį įstatymui, bet ir tvirtinamų sandorių - valstybinės žemės nuomos sutarčių - teisėtumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neperžiūrėta apeliacine tvarka, todėl išlieka pagrįsta abejonė dėl byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai neteisingai įvertino taikos sutarties sąlygų atitiktį CK 6.546 straipsnio, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 2, 4.6, 5.2 punktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad valstybinės oro uostų žemės nuomą ne aukciono būdu reglamentuojantys teisės aktai (Aviacijos įstatymas, Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašas) nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad ne aukciono būdu fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais statiniais užstatyti žemės sklypai turi būti išnuomojami tik teritorijų planavimo dokumente nustatyto dydžio, kuris būtinas sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjo teigimu, nurodytose teisės normose aiškiai išreikštas imperatyvus įstatymų leidėjo reikalavimas, kad ne aukciono tvarka nuomojamo žemės sklypo dydis turi būti apibrėžtas teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. I. Š, bylos Nr. 3K-3-174/2004; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno regiono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009). Pareiškėjas nurodė, kad nuomos sutarčių sudarymo ir taikos sutarties tvirtinimo metu Tarptautinio Vilniaus oro uosto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas nebuvo parengtas, be to, UAB,,VA REALS“ pripažinta teisė nuomotis didesnius šio žemės sklypo plotus, nei reikalinga,,VA REALS“ valdomiems pastatams eksploatuoti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai BAB,,flyLAL – Lithuanian Airlines“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“, ir AB,,VA REALS“ prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Teismai pagrįstai sprendė, kad valstybinės oro uostų žemės nuomą ne aukciono būdu reglamentuojantys teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad ne aukcionio būdu fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais statiniais užstatyti žemės sklypai turi būti išnuomojami tik teritorijų planavimo dokumente nustatyto dydžio, kuris būtinas sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Ieškovų teigimu, tokią išvadą patvirtina lingvistinis, teleologinis ir sisteminis pirmiau išvardytų teisės normų aiškinimas. Ieškovų nuomone, nuomotino žemės sklypo dydį gali nulemti ne tik teritorijų planavimo dokumentas. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo nuomos sutartims sudaryti nustatyta tvarka buvo parengti žemės sklypų planai su nustatytais sklypo dalių ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, taikytinomis jų naudojimo sąlygomis, naudojimo būdu ir pobūdžiu. Dėl to, ieškovų nuomone, sudarytos sutartys atitiko CK 6.546 straipsnio imperatyvą ir Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 5.2 punktą. Ieškovų nuomone, šių nuostatų tikslas yra ne apriboti nuomos teisę teritorijos planavimo dokumentu, bet užtikrinti, kad ši teisė būtų įgyvendinta nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo parengtas detalusis planas, neužkirto kelio VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui sudaryti daugiau kaip dešimties sklypo nuomos sutarčių su skirtingais ūkio subjektais, tarp jų ir su ieškovais. Ieškovai pažymėjo, kad šios nuomos sutartys galioja iki detaliojo plano patvirtinimo, taip užtikrinant sutarčių atitiktį ateityje parengtinam detaliajam planui ir Aviacijos įstatymo bei Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatoms. Be to, ieškovų teigimu, nuomojant žemės sklypo dalis, teisės aktai įtvirtina reikalavimą jų dydį nustatyti pagal žemės sklypui, o ne jo dalims parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą patvirtinta valstybinės žemės nuomininkų teisė į daug didesnę teritoriją, kad šie galėtų vykdyti funkcinę paskirtį atitinkančią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos šaldytuvų terminalas v. Laivų krovos AB Klaipėdos Smeltė ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2007). Dėl to, ieškovų nuomone, teismai pagrįstai sprendė, kad detaliojo plano nebuvimas nepanaikina įstatyminės teisės naudoti sklypo dalį, esant neginčijamai pagrindinei valstybinės žemės nuomos sąlygai – pastatų buvimui žemės sklype.

2. Prašomoje atnaujinti procesą byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai nepadarė aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos. Kasatoriaus teiginys, kad taikos sutartį patvirtinęs teismas nenurodė konkrečių argumentų, kuriais remdamasis konstatavo, kad tvirtinama taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, aptartas skundžiamoje teismo nutartyje, nurodant, kad teismo nutarties nepakankamas motyvavimas nesudaro jos absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), jei iš esmės priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Be to, taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Dėl to, ieškovų nuomone, kasatoriaus nurodyto proceso teisės normos pažeidimo įtaka sprendimui priimti ir procesui atnaujinti grindžiama netinkamai įvertinus taikos sutarties reikšmę, nes išnuomoti ginčo sklypo plotai nustatyti ne teismo nutartyje ar taikos sutartyje, o nuomos sutartyse, kurios, kaip konstatavo abiejų instancijų teismai, neužginčytos, nepanaikintos ar nepripažintos negaliojančiomis. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad visada išliks abejonė dėl priimtų procesinių sprendimų teisėtumo, nes byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neperžiūrėta apeliacine tvarka; apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad taikos sutartis buvo pasirašyta, darant įtaką atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto valiai. Šalims savanoriškai pripažinus ginčo esmę sudarančius faktus, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atmesti šių faktų pripažinimo ar atsisakyti tvirtinti jų pagrindu sudarytos taikos sutarties. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai privalėjo tikrinti šalių sudarytų nuomos sutarčių teisėtumą, nes patvirtinta taikos sutartis nevaržo šalių teisių materialiojoje teisėje ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.

3. Kasatoriaus prašymas neatitinka proceso atnaujinimo sąlygų: 1) pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuriame nustatyta galimybė atnaujinti procesą tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas; 2) nėra akivaizdžios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 3) prašymu neginamas viešasis interesas, t. y. kasatorius nenurodė, kokios visuomenės grupės interesus jis gina; 4) nepažeistas viešasis interesas, nes ginčo žemės sklypai išnuomoti pagal tikslinę paskirtį, todėl nėra pagrindo nutraukti ir ginčo nuomos sutarčių; 5) kasatorius neginčija atsisakymo nuo apeliacinių skundų ir taikos sutarties.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos ex officio vertinti taikos sutarties sąlygas

Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Ši teismo pareiga yra bendra ir galioja visoje teismo veikloje; kai kuriais atvejais teismo pareiga užtikrinti teisėtumą ir viešojo intereso apsaugą įstatyme įtvirtinta tiesiogiai. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviškumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-588/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009).

Dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, tačiau šie asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Generalinis prokuroras (CPK 365 straipsnio 2 dalis), siekdamas apginti viešąjį interesą, gali šiuo pagrindu prašyti atnaujinti procesą ne tik tada, kai toks sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas, bet ir kai jis yra peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono vaikų teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005).

Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos santykių reglamentavimo

Nagrinėjamas ginčas susijęs su įstatymų, reglamentuojančių teisės ne aukciono tvarka nuomoti tarptautinio oro uosto žemę įgyvendinimą, aiškinimu ir taikymu. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2066) įtvirtinta, kad tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė (šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas jo teritorijai priskirtą žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais (Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota tarptautinio oro uosto žemės nuomos tvarka, nustatant, kad tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims priklausantiems nuosavybės teise ar nuomojamiems pastatams, statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti; žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta tvirtinti tarptautinio oro uosto žemės nuomos aukciono ir ne aukciono būdu tvarką, oro uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir oro uosto žemės nuomos mokesčio dydžius. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1098 patvirtintas Tarptautinių oro uostų žemės ne aukciono būdu tvarkos aprašas, kuriuo detalizuojamos tarptautinio oro uosto žemės nuomos taisyklės, be kita ko, nustatant reikalavimus, kad žemės nuomos terminas turi būti nustatytas, atsižvelgiant į valstybės interesus ir žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (4.1 punktas); išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta žemės nuomos sutartyje, arba gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, žemės nuomos sutartyje nenumatytus ar be rašytinio žemės nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius žemės nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (4.3 punktas); žemės sklypai išnuomojami detaliajame plane nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (4.6 punktas); asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, žemės nuomotojui, be kitų dokumentų, turi pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pagal detalųjį planą parengtą naudojamo žemės sklypo planą (5.2 punktas); žemės nuomos sutarties turinys turi atitikti CK 6.550 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnį (7 punktas).

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą išskirtinos šios esminės nuostatos: teisę be aukciono nuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypą turi tik asmenys, kurie tame sklype teisėtai valdo pastatus, statinius ar įrenginius; žemės sklypas išnuomojamas tokio dydžio, kuris būtinas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; žemės sklypo ribos ir dydis nustatomas rengiant teritorijų planavimo dokumentą; pagal teritorijų planavimo teisės aktus parengtas žemės sklypo planas yra būtina nuomos sutarties dalis. Kai faktinė situacija nurodytų reikalavimų neatitinka, asmens teisė į tarptautinio oro uosto žemės nuomą ne aukciono tvarka negali būti įgyvendinta. Toks tarptautinio oro uosto nuomos santykių teisinis reglamentavimas atitinka bendrąsias valstybinės žemės nuomos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos XXIX skyriuje, Žemės įstatymo 9 straipsnyje, Lietuvos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse.

Kasacinio teismo praktikoje nepasisakyta dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos, tačiau, minėta, Aviacijos įstatyme ir jo poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas žemės nuomos santykių reglamentavimas sprendžiamam ginčui aktualiais klausimais atitinka bendrąsias valstybinės žemės nuomos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos XXIX skyriuje, Žemės įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose, todėl nagrinėjamai bylai yra reikšminga teismų praktika dėl valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių įstatymų taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose akcentuojama, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,, Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Semerta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-577/2008; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje teisės ne aukciono būdu nuomoti valstybinę žemę klausimu yra pabrėžiama, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, todėl nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008). Valstybinės žemės nuomos sutarties dalyku esantis žemės sklypas turi būti suformuotas pagal įstatymo reikalavimus: žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 6.546 straipsnis yra imperatyvioji įstatymo norma. Prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pirmiausia turi būti suformuota ginčo šaliai priklausanti ginčijamo žemės sklypo dalis. Byloje nustačius faktines aplinkybes, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta nesuformavus žemės sklypo dalies ir jos neįregistravus viešame registre, teismai turi svarstyti, ar tokia šalių sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negali būti laikoma niekine ir negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2006; 2007 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Č. ir kt. v. B. M., bylos Nr. 3K-3-115/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. ir kt. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2010; kt.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai formuojami žemės sklypai, žemės sklypų <...> savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo rengti detaliuosius planus. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Švaresta” v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-66/2009).

Nagrinėjamoje byloje, be kitų, yra keliamas tarptautinio oro uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo imperatyvumo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Imperatyvaus teisinio reglamentavimo esmė - visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės ribojimas privalomais nurodymais, siekiant viešųjų visuomenės interesų apsaugos. Imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu; jomis savo veikloje vadovautis ir užtikrinti jų įgyvendinimą atitinkamose viešojo administravimo srityse privalo viešieji subjektai (valstybės institucijos, pareigūnai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB,,Minaičiai“ v. AB,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K- 3-14/2010; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarptautinio oro uosto valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, įtvirtintas Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje ir Tarptautinių oro uostų žemės ne aukciono būdu tvarkos apraše, yra imperatyvus, jo tikslas - užtikrinti, kad valstybės nuosavybe esanti oro uosto žemė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų, požiūriu. Teisė nuomoti valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie šiai žemei turi įstatymo pripažintą interesą - statinius, pastatus ar įrenginius. Nustatydama šią teisę valstybė tam tikra apimtimi atsisako viešojo intereso prioriteto prieš privatų. Tai yra bendrosios valstybinės žemės nuomos tvarkos, kuri negali būti plečiama aiškinant ir taikant įstatymą, išimtis.

Dėl materialiosios ir proceso teisės taikymo nagrinėjamoje byloje

Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota aplinkybė, kad ieškovai Vilniaus tarptautinio oro uosto žemėje valdo (naudoja) statinius, kurių eksploatavimui reikalingi žemės sklypai yra suformuoti. Ginčas pradėtas, ieškovams ketinant Vilniaus oro uosto teritorijoje užsiimti nauja investicine veikla: esamus ginčo sklypus statinius, kaip menkaverčius, nugriauti, jų vietoje pastatyti kitos paskirtis statinius (keleivių terminalą, lėktuvų angarą ir kt.), šiuo tikslu ieškovai siekia gauti nuomos teisę į didesnius, negu turimi, žemės sklypus. Taigi, ieškovai savo reikalavimus ne aukciono būdu nuomoti tarptautinio valstybinio oro uosto žemę grindžia ne poreikiu eksploatuoti turimus statinius pagal jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o siekiu statyti naujus, kitos paskirties, negu turimi, statinius. Žemės sklypų planai yra parengti ne pagal Teritorijų įstatymo reikalavimus, o pagal ieškovų pageidavimą, nedalyvaujant kompetentingoms valdžios institucijoms, ir ne pagal teritorijų planavimo dokumentams rengti būtinas procedūras. Tarptautinio oro uosto žemės nuomos įstatyminis reglamentavimas nenustato teisės ne aukciono būdu nuomoti valstybinę žemę naujai investicinei veiklai. Taigi bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindas manyti, kad ginčo šalių sudarytos nuomos sutartys dėl ieškovų pageidaujamų žemės sklypų nuomos prieštarauja imperatyviesiems įstatymo reikalavimams (Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 daliai, Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 4.7 punktui). Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad nuomos sutartys sudarytos terminui iki Vilniaus tarptautinio oro uosto detaliojo plano patvirtinimo, nes įstatyme nėra atitinkamų išimčių žemės nuomai ne aukciono būdu, be to, ieškovo planuojama investicinė veikla nėra trumpalaikio pobūdžio, jam pastačius planuojamus objektus, valstybinės žemės atlaisvinimas ir kitoks, teritorijos detaliojo plano sprendinius atitinkantis tvarkymas būtų apsunkintas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ginčo šalys pateikė jų sudarytas ginčo žemės sklypų nuomos sutartis, atitinkančias ieškovo ieškiniu reikštus reikalavimus, ir taikos sutarties projektą, kuriuo atsakovas pripažino ieškovo teisę į atitinkamo dydžio ir ribų valstybinės žemės sklypų nuomą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikos sutartį tvirtinęs teismas netinkamai taikė CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią teismą vertinti šalių sudarytos taikos sutarties atitiktį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nes taikos sutarties sąlygų nevertino pagal imperatyvųjį valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimą, inter alia, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 4.7 punkto reikalavimus. Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančios taikos sutarties patvirtinimas teismo nutartimi pripažintinas esmine materialinio ir procesinio įstatymo taikymo klaida ir yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjusių teismų argumentas, kad taikos sutartimi ne nustatyti valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, o tik išspręstas šalių ginčas dėl teisės nuomotis valstybinę žemę apimties, yra ydingas, nes taikos sutartyje šalys susitarė dėl nuomos teisės, savo turiniu tapačios ieškovo įgytajai pagal nuomos sutartis. Įstatymui prieštaraujantis ginčo šalių susitarimas dėl žemės sklypų nuomos negali būti legalizuotas teismo nutartimi tvirtinant šalių taikos sutartį. Nepagrįsti teismų argumentai, kad taikos sutartį tvirtinęs apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų žemės sklypų nuomos sutartims, kuriomis grindžiama taikos sutartis, tirti. Priešingai – teismas turėjo pareigą įvertinti pateiktų nuomos sutarčių, kurių pagrindu sudaryta taikos sutartis, atitiktį imperatyviosioms įstatymo normoms bei ex officio spręsti jų negaliojimo dėl niekinio pobūdžio klausimą (CK 1.80 straipsnio 5 dalis).

Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas atnaujinti procesą atitinka CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimus: paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino ir pagrįstas pakankamais argumentais, kad bylą nagrinėję teismai padarė aiškių ir ginčo sprendimui esminių materialiosios ir proceso teisės klaidų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytu pagrindu). Skundžiamais procesiniais sprendimais nepagrįstai atsisakyta atnaujinti procesą byloje, todėl procesas atnaujinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis) ir bylos dalis dėl proceso atnaujinimo pagrindo apibrėžtų ribų – ieškovų teisės nuomoti 2008 m. birželio 17 d. žemės nuomos sutartyse Nr. 3F-156, Nr. 3F-157, Nr. 3F-158, Nr. 3F-159 ir 2008 m. birželio 17 d. susitarime dėl 2007 m. kovo 27 d. žemės nuomos sutarties Nr. 3F-84/07 pakeitimo nurodytus sklypus Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemėje - perduodama nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 77,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, tenkinus kasacinį skundą, priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų ir atsakovo (po 25,97 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti. Priimti naują nutartį – atnaujinti procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš ieškovo AB,,flyLAL-Lithuania Airlines“ 25,97 Lt (dvidešimt penkis litus 97 ct), iš ieškovo UAB,,VA REALS“ 25,97 Lt (dvidešimt penkis litus 97 ct) ir iš atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto 25,97 Lt (dvidešimt penkis litus 97 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Česlovas Jokūbauskas

Sigita Rudėnaitė