Baudžiamoji byla Nr. 2K-149/2012 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00168-2008-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.1.; 2.1.7.; 2.4.7.; 2.6.7.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. ir A. B. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžio.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu S. A. ir A. B. buvo išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos ir išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atmestas.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius; S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistojo A. B. gynėjo, prašiusio A. B. kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
A. B. ir S. A. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad iki 2008 m. sausio 24 d. 19.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku A. B., vairuodamas automobilį „Audi S4“ (duomenys neskelbtini), o S. A. – automobilį „Jaguar S Type“ (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykius, kurių metu buvo padaryti šių automobilių atitinkami sugadinimai; vėliau iš anksto susitarę ir veikdami kartu bendrininkų grupe bei turėdami bendrą tikslą apgaule užvaldyti svetimą draudimo bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) turtą, sukėlė eismo įvykį: A. B., vairuodamas automobilį „Audi S4“, sukdamas kairėn iš šalutinės gatvės į pagrindinę Tinklų gatvę Panevėžyje, tyčia sustabdė automobilį priešingos krypties eismui skirtoje juostoje, kurioje pagal parengtą planą vairuodamas automobilį „Jaguar S Type“ važiavo S. A., ir priekine automobilio plokštuma, daugiau jos dešine puse, tyčia trenkėsi į stovinčio automobilio „Audi S4“ kairiojo šono priekinę dalį, sugadindamas šio priekinį bamperį, priekinį kairįjį ratą ir jo pakabą, užpakalinį kairįjį kampą bei papildomai sugadindamas prieš tai sugadintus priekinį kairįjį sparną ir variklio dangtį, o „Jaguar S Type“ dešinės pusės dureles bei papildomai sugadindamas prieš tai įvykusio eismo įvykio metu sugadintas priekinės dalies detales nuo dešiniojo šono iki dekoratyvinių radiatoriaus apdailos grotelių kairiojo krašto. 2008 m. sausio 24 d., apie 19.00 val., abu bendrininkai melagingai pranešė atvykusiems Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams apie tariamai dėl A. B. kaltės įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobiliams „Audi S4“ ir „Jaguar S Type“ buvo padaryti visi matomi sugadinimai, o pareigūnams šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie eismo įvykį įrašius į eismo įvykio protokolą, tvirtindami šį juridinį faktą savo parašais, suklastojo dokumentą, siekdami šio protokolo pagrindu įgyti pažymą apie transporto priemonės sugadinimą. 2008 m. sausio 25 d. A. B. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sudaryta „Casco“ draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), S. A. – į UAB (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sudaryta įprastinės transporto priemonės „Audi S4“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pasikėsino apgaule įgyti svetimą draudimo bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 30 056,35 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes draudimo bendrovių ekspertams kilus abejonių dėl įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudiminių išmokų mokėjimas.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes visiškai nevertino byloje esančios O. Lukoševičienės konsultacinės išvados, nepagrįstai pripažino į ekspertų sąrašą neįrašytų ekspertų O. Lukoševičienės ir N. Kudarausko ekspertizės aktą netinkamu įrodymu, nors tiek O. Lukoševičienė, tiek N. Kudarauskas neabejotinai turi reikiamų specialių žinių, pagal BPK 89 straipsnį jie yra specialistai. Pirmosios instancijos teismas apklausė O. Lukoševičienę kaip specialistę ir jos duotomis rašytinėmis išvadomis bei žodiniais paaiškinimais tinkamai rėmėsi, priimdamas nuosprendį.
Kasatorius pabrėžia, kad O. Lukoševičienės konsultacinė išvada yra oficialus, atitinkantis visus BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dokumentas, kurį privalu tirti ir vertinti. Apeliacinės instancijos teismui nemotyvuotai atsisakius tirti ir vertinti šį dokumentą, buvo suvaržyta įstatymo garantuota kasatoriaus teisė į gynybą, o nepakankamas prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados bei ekspertizės akto išsiaiškinimas, patikimumo nustatymas, nemotyvavimas, kuria iš byloje esančių išvadų grindžiamos teismo išvados, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-641).
Esant O. Lukoševičienės ir N. Kudarausko surašytų dokumentų prieštaravimams su 2009 m. sausio 16 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir LTEC 2009 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, turėjo imtis priemonių jiems pašalinti; tačiau į teismo posėdį buvo iškviestas tik 2009 m. gruodžio 4 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs ekspertas V. Matusevičius, o O. Lukoševičienė nebuvo iškviesta.
Nuteistasis A. B. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. sausio 16 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei LTEC 2009 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados apie tai, ar galėjo eismo įvykio protokole nurodyti automobilių „Jaguar-S-Type“ ir „Audi S4“ sugadinimai būti padaryti 2008 m. sausio 24 d. eismo įvykio aplinkybėmis, yra prieštaringos. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2009 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akto patikimumą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ekspertizę atlikę V. Matusevičius ir I. Granskas neapžiūrėjo automobilių, rėmėsi tik specialistų M. Račkovskio ir V. Šakėno surinktais duomenimis. Patys ekspertai nurodė, kad ekspertizei pateiktos nuotraukos neinformatyvios ir jie savo išvadas darė iš dalies remdamiesi visai kito automobilio modelio – „Audi A4“ – duomenimis. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte padaryta išvada, kad automobilio „Jaguar S-Type“ variklio dangčio kairėje pusėje, ties priekinio kairiojo vidinio žibinto vidiniu kraštu, yra vertikalus siauras apie 1 m aukščio įmušimas, išsidėstęs kairiau aukščiau priekinio bamperio plastiko apdailos įmušimo, jo aukštis yra žymiai didesnis nei automobilio „Audi S4“ priekinės dalies aukštis. Tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilio „Jaguar S-Type“ variklio dangčio kairiosios pusės sugadinimas yra padarytas ties vidinės lempos dešiniąja puse, t. y. tik 75–80 cm aukštyje (tai atitinka automobilio „Audi S4“ priekinės dalies aukštį); 1 m aukštis yra tik tokiu atveju, kai „Jaguar S-Type“ variklio dangtis pravertas, tai matoma prie ekspertizės akto pridėtose nuotraukose; anot kasatoriaus, akivaizdu, jog automobilių susidūrimo metu variklio dangtis buvo uždarytas.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 7 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teisėjų kolegija, pateikdama išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo, vertino ne visus bylos duomenis, daliai duomenų, kuriais prokuroras grindė savo apeliacinį skundą, suteikė didesnę vertę, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išdėstytos išvados dėl S. A. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grindžiamos tik prielaidomis, teismo nuosprendis nėra įtikinamas bei kelia abejonių dėl jame nurodytų išvadų pagrįstumo. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino kasatoriaus nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie bylos duomenys nebuvo išnagrinėti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, tik deklaratyviai konstatavo, jog BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi nevisiškai. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2006). Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, neatkreipė dėmesio į tai, kad apylinkės teismas pripažino, jog iš tiesų abu automobiliai galimai jau buvo apgadinti anksčiau buvusiuose įvykiuose, tačiau tai įvyko iki to momento, kai šiuos automobilius įsigijo kasatoriai. Duomenų, kad S. A. ir A. B. iki 2008 m. sausio 24 d. būtų padarę eismo įvykių ar kad jų valdomi automobiliai būtų patyrę eismo įvykius bei kitų duomenų, kurie leistų abejoti tuo, kad jie veikia nesąžiningai, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad S. A. ir A. B. bendravimas telefonu su vienu nenustatytu asmeniu neįrodo tyčios padaryti sukčiavimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad S. A. ir A. B. parodymai vertintini kritiškai, tačiau neatskleidė tų parodymų prieštaravimų, taip pat neatskleidė, kokių įrodymų visuma juos paneigia.
Pasak S. A., apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas byloje esančius duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, turėjo įvertinti, ar nebuvo pažeista duomenų gavimo tvarka, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui. Įrodymais paprastai nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių negalima pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino 2010 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte išdėstytų išvadų, kuriose besąlygiškai konstatuota, jog visi automobilių „Audi S4“ ir „Jaguar S Type“ sugadinimai, nurodyti eismo įvykio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti po 2008 m. sausio 24 d. eismo įvykio, galėjo būti (ir buvo techniniu požiūriu) padaryti būtent šio eismo įvykio metu. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išvadą pasirašiusi O. Lukoševičienė tyrimo metu nebuvo įtraukta į ekspertų sąrašą, tačiau ji turėjo reikiamų specialių žinių ir įgūdžių, šios žinios ir įgūdžiai nekelia abejonių, nes ši specialistė, kaip profesorė, parengė ir specialistus, kurie davė teismo priimtas išvadas, todėl ji neabejotinai galėjo duoti išvadą. Specialistė O. Lukoševičienė apylinkės teismui motyvuotai paaiškino, kodėl jos išvada skyrėsi nuo ekspertų V. Matusevičiaus, M. Stakėno bei V. Šakėno, M. Račkovskio ir jos pačios 2009 m. birželio 4 d. išvados. O. Lukoševičienė teigė, kad ankstesnių tyrimų metu tyrimus atlikusiems specialistams nebuvo pateiktas automobilio „Jaguar S Type“ priekinis bamperis; tik jai atliekant tyrimą po automobilio „Jaguar S Type“ priekinio bamperio pateikimo buvo galima tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo mechanizmą. Anot kasatoriaus, šis O. Lukoševičienės paaiškinimas labai svarbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo deramai neįvertino ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. balandžio 12 d. ekspertizės akto nelaikydamas tinkamu įrodymu byloje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Nuteistųjų A. B. ir S. A. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK 20, 331 straipsnių taikymo
Sprendimą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti apeliacinės instancijos teismas pagrindė tuo, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymus įvertino atskirai vienus nuo kitų, neatsižvelgdamas į jų visumą; tai sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, kad jų visiškai pakanka abiejų kaltinamųjų kaltumui patvirtinti, todėl nusprendė priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Iš bylos duomenų matyti, kad abu kaltinamieji neigė inscenizavę eismo įvykį, siekiant apgaule užvaldyti draudimo bendrovių turtą. Jie tvirtino, kad 2008 m. sausio 24 d. užfiksuotas eismo įvykis buvo tikras, kad visi išoriškai matomi abiejų automobilių apgadinimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu.
Byloje buvo atlikta net keletas specialistų tyrimų. Pirmąją išvadą pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą 2008 m. vasario 4 d. surašė ekspertas M. Stakėnas. Joje ekspertas nurodė, kad A. B. ir S. A. vairuotų automobilių sugadinimai buvo padaryti ne jų tarpusavio susidūrimo metu, eismo įvykio, užregistruoto 2008 m. sausio 24 d., aplinkybėmis, o kitomis aplinkybėmis. Antrąjį tyrimą jau tyrėjos pavedimu atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau tekste – LTEC) specialistai M. Račkovskis ir V. Šakėnas. Šie specialistai 2009 m. sausio 16 d. surašytoje išvadoje taip pat nurodė, kad automobilio „Audi S4“ sugadinimai negalėjo būti padaryti atsitrenkus automobiliui „Jaguar S-Type“ vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Jaguar S-Type“ priekinės dalies intensyvūs sugadinimai buvo padaryti automobiliui atsitrenkiant į, tikėtina, plokščią vientisą paviršių, turintį vertikalią briauną, ne mažesnę kaip 1 m aukščio, kuris šiuo atveju negalėjo būti automobilio „Audi S4“ kairės pusės priekinis sparnas ir ratas. Trečią tyrimą pagal Panevėžio m. advokato R. Vilimavičiaus kontoros prašymą atliko ir 2009 m. kovo 25 d. išvadą surašė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau tekste – VGTU) Automobilių transporto katedros profesorė O. Lukoševičienė. Išvadoje O. Lukoševičienė nurodė, kad automobilio „Audi S4“ sugadinimai padaryti 2008 m. sausio 24 d. užregistruoto eismo įvykio metu; automobilis „Jaguar S-Type“ jau anksčiau buvo patyręs sugadinimus (galimai per visą plotį, o ypač priekinio bamperio sijoje, variklio dangčio priekinėje dalyje), tačiau tirtame eismo įvykyje šiam automobiliui buvo stipriai deformuota priekinė dalis. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialistų M. Stakėno, M. Račkovskio, V. Šakėno išvadų (iš vienos pusės) ir O. Lukoševičienės konsultacinės išvados (iš kitos pusės), nustatyti abiejų automobilių patirtų sugadinimų padarymo mechanizmą, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos D. Gadliauskienės 2009 m. liepos 14 d. nutartimi buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, pavedant ją atlikti LTEC ir VGTU Automobilių transporto katedros ekspertams. LTEC 2009 m. gruodžio 4 d. surašytame ekspertizės akte yra nurodyta, kad: nutartis su pridėta medžiaga ekspertizės centre buvo gauta 2009 m. rugpjūčio 3 d.; VGTU Automobilių transporto katedros specialistai raštu buvo informuoti apie dalyvavimą ekspertų komisijos darbe, tačiau prie komisijos darbo raštuose nurodytu laiku jie neprisijungė, todėl ekspertizė buvo atlikta tik LTEC ekspertų V. Matusevičiaus ir I. Gransko. LTEC 2009 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akte yra padarytos tokios išvados: automobilių „Jaguar S-Type“ ir „Audi S4“ visų išorinių sugadinimų negalima paaiškinti automobilių tarpusavio susidūrimu; prieš 2008 m. sausio 24 d. užregistruotą eismo įvykį automobiliui „Audi S4“ buvo sugadintas priekinis kairysis žibintas, variklio dangčio priekinė briauna virš jo ir prekinis kairysis sparnas, o automobiliui „Jaguar S-Type“ – visos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytos priekinės dalies detalės; 2008 m. sausio 24 d. užregistruoto eismo įvykio metu galėjo būti sugadinti automobilio „Audi S4“ priekinis bamperis, priekinis kairysis ratas ir jo pakaba, užpakalinis kairysis kampas, taip pat papildomai sugadinti priekinis kairysis sparnas, variklio dangtis; to įvykio metu galėjo būti sugadinti automobilio „Jaguar S-Type“ dešinės pusės durelės, taip pat papildomai sugadintos priekinės dalies detalės nuo dešinio šono iki dekoratyvinių radiatoriaus apdailos grotelių kairiojo krašto. VGTU Automobilių transporto katedros darbuotojai O. Lukoševičienė ir N. Kudarauskas pagal tą pačią Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos D. Gadliauskienės 2009 m. liepos 14 d. nutartį ekspertizę atliko atskirai nuo LTEC ekspertų ir ekspertizės aktą surašė 2010 m. balandžio 12 d. To akto išvadose yra nurodyta, kad visi automobilių „Audi S4“ ir „Jaguar S-Type“ sugadinimai, nurodyti eismo įvykio protokole ir užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytomis 2008 m. sausio 24 d. eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, galėjo būti (ir buvo techniniu požiūriu) padaryti šio eismo įvykio jų tarpusavio kontakto metu.
Vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad: netikėti kompetentingų asmenų (specialistų ir ekspertų) atliktais tyrimais ir tų tyrimų išdavoje padarytomis išvadomis teismas neturi pagrindo; tų tyrimų rezultatai leidžia padaryti išvadą, kad tik dalis automobilių „Audi S4“ ir „Jaguar S-Type“ sugadinimų buvo padaryta 2008 m. sausio 24 d. eismo įvykio metu, o kiti sugadinimai padaryti kitomis aplinkybėmis; tai paneigia išteisintųjų parodymus apie jų vairuotų automobilių būklę iki 2008 m. sausio 24 d. eismo įvykio, šio įvykio kilimo aplinkybes bei eigą.
Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. balandžio 12 d. VGTU Automobilių transporto katedros darbuotojų O. Lukoševičienės ir N. Kudarausko surašytu ekspertizės aktu, nes abu šie asmenys neįtraukti į ekspertų sąrašą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį ekspertizės aktą pripažino netinkamu įrodymu. Abu kasatoriai skunduose tvirtina, kad toks šio akto vertinimas yra neteisingas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas O. Lukoševičienės ir N. Kudarausko surašyto ekspertizės akto vertinimas atitinka taikytinų įstatymų nuostatas, o priešingas kasatorių teiginys yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei O. Lukoševičienė, nei N. Kudarauskas į ekspertų sąrašą nebuvo įtraukti. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Pavedimo asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, atlikti ekspertizę tvarką reglamentuoja BPK 210 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyta, kad, jeigu ekspertizė pavedama atlikti asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, ikiteisminio tyrimo teisėjas pakviečia prokuroro pasiūlytą asmenį, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju ir kitais proceso dalyviais, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertą nušalinti. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos D. Gadliauskienės 2009 m. liepos 14 d. nutarties turinio matyti, kad šia nutartimi BPK 210 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pavesta atlikti ekspertizę nei O. Lukoševičienei, nei N. Kudarauskui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad į ekspertų sąrašą neįtrauktų ir teismo nepaskirtų asmenų atliktas ekspertinis tyrimas yra neteisėtas. O. Lukoševičienės atliktas tyrimas neteisėtas dar ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. O. Lukoševičienė atliko ekspertizę nepaisydama to, kad prieš tai ji šioje byloje konsultavo įtariamojo gynėją, surašydama 2009 m. kovo 25 d. išvadą. BPK 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. 2010 m. balandžio 12 d. ekspertizę VGTU Automobilių transporto katedros darbuotojai O. Lukoševičienė ir N. Kudarauskas atliko neteisėtai, t.y jos metu gauti duomenys yra gauti neteisėtai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė tą ekspertizės aktą pripažinti netinkamu įrodymu.
Kasatoriai skunduose tvirtina, kad 2009 m. kovo 25 d. O. Lukoševičienės konsultacinės išvados apeliacinės instancijos teismas nevertino, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šis kasatorių argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad 2009 m. kovo 25 d. O. Lukoševičienės konsultacinė išvada nuosprendyje atskirai nėra aptarta, tačiau ji buvo įvertinta, vertinant LTEC 2009 m. gruodžio 4 d. ekspertizės aktą, nes ši ekspertizė ir buvo paskirta, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp anksčiau atliktų specialistų (ekspertų) tyrimų ir O. Lukoševičienės konsultacinės išvados.
Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame teismas nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus. Taip teismas įvykdė BPK 331 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus, todėl priešingas kasatoriaus S. Aleknavičiaus teiginys yra nepagrįstas.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistųjų S. A. ir A. B. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų S. A. ir A. B. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka
