Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 2A-919/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1605-260/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ ir A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo UAB „Murena“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Forum regis“ (1 b. t., 10-11 l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Ieškovas BUAB „Murena“ 2010 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir A. G., prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2009 m. vasario 3 d. ieškovo ir atsakovų sudarytą Susitarimą Nr. 21, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovas) dalį ieškovui (rangovui) mokėtinos sumos (100 000 Lt) pagal 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutartį Nr. AD3-08-06, sudarytą tarp ieškovo (rangovo) ir atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovo) dėl nurodytam atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio Druskininkuose, Kudirkos g. 45, projektavimo ir rekonstrukcijos darbų (toliau – Rangos sutartis), sumokės pavedimu subrangovui – atsakovui A. G. (toliau – ginčo susitarimas); 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. G. 100 000 Lt bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 100 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 b. t., 4-8 l.). Nurodė, kad ginčo susitarimu ieškovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, t. y. ieškovas perleido atsakovui A. G. reikalavimo teisę į 100 000 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kylančią iš Rangos sutarties, o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt ieškovo kreditoriui A. G. pagal ieškovo ir nurodyto atsakovo sudarytą 2008 m. spalio 3 d. Statybos subrangos sutartį Nr. AD3-08-06-24 (toliau – Subrangos sutartis); atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ 2009 m. balandžio 3 d. bei 2009 m. birželio 12 d. pervedė atsakovui A. G. aukščiau nurodytą piniginių lėšų sumą.

Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos, būtinos paminėtam susitarimui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Pirma, Susitarimas buvo sudarytas, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, tarp jų – darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), kuriems buvo suėję ieškovo įsipareigojimų įvykdymo terminai. Antra, ginčo susitarimas pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, nes šio susitarimo sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Trečia, šalys neprivalėjo sudaryti Susitarimo, t. y. nebuvo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamą susitarimą. Ketvirta, šalys, sudarydamas Susitarimą, buvo nesąžiningos; ieškovas žinojo, kad yra skolingas kitiems kreditoriams (darbuotojams, valstybės institucijoms), kad teisme nagrinėjamos bylos dėl įsipareigojimų jiems įvykdymo (skolų sumokėjimo), kad pritaikytas įmonės turto areštas, o atsakovai turėjo žinoti apie ieškovo nemokumą, apie tai, kad ginčo susitarimu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi galėjo pareikalauti pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus, be to, spaudoje ir internete buvo skelbiama apie ieškovo finansines problemas. Penkta, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi įmonės administratorius ieškovo dokumentus perėmė 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad teismas turi pareigą ex officio taikyti CK 1.80 - 1.81 straipsnių reikalavimus, kadangi ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai bei gerai moralei, o būtent Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau – LMETĮ), CPK ir Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) nuostatoms. Pripažinus negaliojančiu Susitarimą, prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. G. ieškovo naudai 100 000 Lt (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.).

Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 145-146 l.), nurodydamas, kad atsakovas kreditorių interesų nepažeidė ir, sudarydamas ginčo susitarimą, buvo sąžiningas, kadangi pareikalavo ieškovą perduoti ir perėmė jo įsipareigojimus subrangovams, tarp jų - atsakovui A. G. už darbus, kuriuos nurodytas subrangovas faktiškai atliko atsakovui.

Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 159-164 l.). Nurodė, kad atsakovas pagal Subrangos sutartį, sudarytą su ieškovu, tinkamai atliko statybos rangos darbus atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ objekte, tačiau ieškovas laiku neatsiskaitė su atsakovu A. G., todėl Susitarimu buvo išspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo A. G. dėl skolos apmokėjimo. Atsakovo teigimu, jis užsiima individualia veikla, neturi aukštojo išsilavinimo, pats atlieka statybos – apdailos darbus, ieškovas jo neinformavo, kad įmonės padėtis pasikeitė, kad bendrovė faktiškai nemoki, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovo finansinę padėtį bei galimą kitų kreditorių teisių ir interesų pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė ieškinį (2 b. t., 67-71 l.).

Nurodė, kad negali būti patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį pagal actio Pauliana taisykles, kadangi nenustatytos visos būtinos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.

Teismo teigimu, Susitarimo sudarymo metu (2009 m. vasario 3 d.) ieškovo kreditoriai turėjo galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Murena“: ieškovas buvo skolingas bendrovės darbuotojams, VMI, VSDFV, kitiems kreditoriams, tarp kurių buvo kreditorių, jau pareiškusių reikalavimus teisme dėl skolų išieškojimo, todėl ginčo susitarimas galėjo pažeisti ieškovo kreditorių interesus, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje neįrodyta, kad Susitarimo šalys buvo nesąžiningos. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog ginčo sandorio šalys privalėjo žinoti apie blogą ieškovo finansinę padėtį, nesudaro pagrindo teigti, kad sandorio šalys, sudarydamos Susitarimą, buvo nesąžiningos. Teismo teigimu, ūkio subjektams, pasirašant sandorius, neprivalu tikrinti kitos sandorio šalies finansinės atskaitomybės duomenų, o nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais, prieš sudarant Susitarimą, neįrodo atsakovų nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, kad atsiskaitymas pagal ginčo susitarimą atitiko versle ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, o ieškovo mokumas dėl sudaryto Susitarimo nepasikeitė.

Be to, pasak teismo, ginčo susitarimas nebuvo priešingas ieškovo veiklos tikslams ir negalėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), kadangi ieškovas pagal Susitarimą vykdė teisiškai pagrįstą sutartinį įsipareigojimą atsiskaityti su darbus atlikusiu subrangovu.

Teismas konstatavo, kad nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas ex oficio pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai ar gerai moralei, pagal CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnius. Nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo susitarimo sudarymo metu buvo areštuotas visas ieškovo turtas, tarp jo – pas kitus asmenis esančios piniginės lėšos. Be to, pažymėjo, kad LMTĮ nustatyto mokėjimų eiliškumo pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius pagal CK 6.66 straipsnį, vertinant jį kaip konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau, tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, kurių šiuo atveju nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (2 b. t., 73-79 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo susitarimas pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus, tačiau, nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pažeidė civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

Teismas be pagrindo sprendė, kad Susitarimo šalys buvo sąžiningos. Sąžiningas yra tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Ginčo susitarimo sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, galiojo laikinas įmonės turto areštas, o atsakovai nepateikė duomenų, kad būtų domėjęsi ieškovo finansine padėtimi ar patikrinę viešų registrų duomenis. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis ieškovo finansine padėtimi.

Susitarimas sudarytas tuo metu, kai teismo nutartimi buvo pritaikytas ieškovo turto laikinas areštas ir ginčo turto perleidimas buvo negalimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti paminėtą susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.78, 1.80 ir 1.81 straipsnius (CPK 18 str., 145 str. 8 d., TAARĮ 2 str. 5 d.). Be to, ginčo atsiskaitymas buvo atliktas, pažeidžiant LMETĮ 3 straipsnio nuostatas, dėl ko pripažintinas niekiniu pagal 1.80 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Be to, nepasisakė dėl reikšmės laikino arešto, galiojusio Susitarimo sudarymo metu, neįvertino, ar perleidžiamas reikalavimas (ne)pateko į areštuoto turto masę, o tai yra esminė bylos aplinkybė. Todėl teismas, nevertindamas imperatyvių teisės normų pažeidimo ir nepripažindamas Susitarimo niekiniu ex officio, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo jį atmesti (2 b. t., 84-89 l.). Nurodo, kad pagrįsta teismo išvada, jog ginčo susitarimo šalys buvo sąžiningos, kadangi, pasirašydamos sandorius, neprivalėjo patikrinti ieškovo finansinių dokumentų; be to, ieškovo bankroto byla buvo iškelta tik po 5 mėnesių nuo ginčo susitarimo pasirašymo, o sudarytas susitarimas atitiko versle ir teisėje taikomus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus ir neturėjo įtakos ieškovo mokumui. Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir apelianto teiginys dėl Susitarimo prieštaravimo CK 1.80 ir 1.81 straipsnių nuostatoms, kadangi jo sudarymo metu nebuvo areštuotas visas ieškovo turtas ir Susitarimo sudarymas buvo galimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, pažeisdamas civilinio proceso taisykles, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir reikšmingų bylos aplinkybių, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių (CPK 176 str., 183 str., 185 str.), dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai atmesdamas ieškinį. Todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo

CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, sandorius, sudarytus prieš bankroto bylos iškėlimą, gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių nuginčijimo pagrindais, tarp jų – CK 1.80, 1.81 bei CK 6.66 straipsnių pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Pagal TAARĮ 11 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma areštuojamo turto sudėtis, jo buvimo vieta, ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto.

Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes dėl ieškovo turto laikino arešto, buvusio ginčo susitarimo sudarymo metu, ir teisingai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.

Pagal byloje esančius ieškovo turto arešto duomenis, ginčo susitarimo sudarymo metu (2009 m. vasario 3 d.) Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovo turto laikinas areštas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-625-572/2009 (1 b. t., 78-79 l.; 2 b. t., 24-28 l.), kuria buvo areštuoti ieškovui priklausantys 46 500 Lt vertės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, uždraudžiant disponuoti visu areštuotu turtu, leidžiant areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, o, ieškovui neturint pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotos piniginės lėšos, neviršijančios reikalavimo sumos, esančios banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant ieškovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą UAB „Eugvilsta“, darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Taigi ieškovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų laikinu areštu buvo apribotas disponavimas visu nurodytu ieškovo turtu, tačiau paminėta teismo nutartimi (1 b. t., 78-79 l.) nebuvo pritaikytas ieškovo turtinių teisių areštas (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), ieškovui neuždrausta dalyvauti „tam tikruose“ sandoriuose arba imtis „tam tikrų“ veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), taip pat nenustatytas draudimas vykdyti kitas prievoles (CPK 145 str. 1 d. 7 p.).

Todėl neturi pagrindo apelianto argumentas, jog ginčo susitarimas pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad juo buvo pažeistos TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos, o pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, sudarant ginčo susitarimą, nebuvo pažeistas draudimas disponuoti Susitarimu perleista ieškovo turtine teise.

Tačiau apygardos teismas suklydo, nurodydamas, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčo susitarimą pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip pažeidžiantį LMETĮ nuostatas.

2009 m. vasario 3 d. galiojęs LMETĮ (neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, pagal kurią pirmiausia turi būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą bei savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus, kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei (LMETĮ 3 str. 1 d.). Be to, LMETĮ 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, privalo laikytis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos, nepaisydamas, kada atsirado piniginiai įsipareigojimai.

Bylos duomenimis, pagal ieškovo (rangovo) ir atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovo) 2008 m. gegužės 29 d. sudarytą statybos rangos sutartį, buvo numatyta galimybė, atliekant darbus, pasitelkti subrangovus (Rangos sutarties 6.3.7 p.; 1 b. t., 20-35 l.). Ieškovas su atsakovu A. G., dirbančiu pagal individualios veiklos pažymėjimą, 2008 m. spalio 3 d. sudarė Subrangos sutartį, kuria subrangovas A. G. įsipareigojo ieškovui atlikti statybos rangos darbus (1 b. t., 14-18 l.). 2009 m. vasario 3 d. ieškovas su atsakovais pasirašė ginčo susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad pagal Rangos sutartį atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovas) atsiskaitys ne su ieškovu (rangovu), bet tiesiogiai su atsakovu A. G. (subrangovu; 1 b. t., 12 l.). Nurodytas susitarimas buvo įvykdytas 2009 m. balandžio 3 d. bei 2009 m. birželio 12 d. pavedimais, atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ pervedus atsakovui A. G. iš viso 100 000 Lt (1 b. t., 13, 159-164 l.).

Iš byloje esančių įrodymų (tarp jų 2009 m. kovo 26 – 27 d. ieškovo pažymų Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, 2008 m. gruodžio 24 d. prašymo antstolių kontorai, Alytaus apskrities VMI 2008 m. lapkričio 13 d. kvietimo atvykti į VMI, taip pat nurodytos institucijos 2008 m. lapkričio 18 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2008 m. gruodžio 16 d., 2009 m. sausio 20 d. sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš banko sąskaitų, kreditorių priminimų ir raginimų, teismų procesinių dokumentų) matyti, kad įmonė nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio, turėjo pradelstų įsiskolinimų VMI ir VSDFV (pirmos, antros ir trečios eilės kreditoriams), taip pat kitiems kreditoriams (1 b. t., 37-48, 58-90 l.). Be to, 2008 m. ieškovo balanso duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, o turtas – 21 125 905 Lt, įmonė buvo patyrusi 6 360 633 Lt nuostolių; ginčo susitarimo sudarymo metu (2009 m. vasario 3-4 d.) ieškovas turėjo iš viso 15 852 096,39 Lt įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų 11 773 192,55 Lt subrangovams, dalis įmonės turto buvo areštuota (1 b. t., 99-123 l.; 2 b. t., 24-28, 37-42 l.).

Paminėti duomenys sudaro pagrindo teigti, kad ginčo susitarimo sudarymo metu ieškovas turėjo nemokumo požymių (ĮBĮ 2 str. 8 p.) bei pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių (LMETĮ 3 str. 1 d.).

Pagal bylos duomenis, sudarius ginčo susitarimą, atsakovas A. G. 2009 m. balandžio 3 d. ir 2009 m. birželio 12 d. pavedimais gavo ieškovo skolos apmokėjimą, nors liko nepatenkinti finansiniai reikalavimai kitų aukščiau paminėtų ieškovo kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau nurodyto atsakovo reikalavimų. Tokiu būdu, pagal ginčo susitarimą atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaičius tiesiogiai su atsakovu A. G., buvo pažeista LMETĮ 3 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka.

Todėl panaikintinas apygardos teismo sprendimas, ir dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių viseto pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ginčo susitarimas pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (CPK 178 str., 185 str.; 1. 78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu savarankišku CK pirmosios knygos ketvirtame skyriuje įtvirtintu pagrindu, actio Pauliana institutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčijamų susitarimų pripažinimu negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį.

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2-3 d., 6.145 str. 1, 2 d.). Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas turi aiškintis svarbias restitucijos taikymui aplinkybes; tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžintini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė bankrutavusio ieškovo administratorius, gindamas ieškovo kreditorių teises, todėl, ginčo susitarimą pripažinus negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma, atsižvelgiant į ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to ieškovo be pagrindo perleistas turtas (100 000 Lt) grąžintinas ieškovui į bendrą jo turto masę, kuri turės būti panaudota atsiskaityti su nurodytos įmonės kreditoriais, ĮBĮ nustatyta tvarka (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.).

Dėl pasakyto panaikintinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo patenkintinas ieškovo ieškinys: pripažintinas negaliojančiu ginčo susitarimas nuo jo sudarymo momento, iš atsakovo A. G. ieškovui priteistina 100 000 Lt, atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėtų atsakovui A. G. pagal ginčo susitarimą (CK 6.66 str., 6.145 str., CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo A. G. ieškovo reikalaujamą sumą, iš nurodyto atsakovo, t. y. fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, kuris pagal teismų praktiką pripažįstamas verslininku, priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1, 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, į. k. 149632768, ieškinys.

Priimti naują teismo sprendimą – patenkinti nurodyto ieškovo ieškinį.

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2009 m. vasario 3 d. Susitarimą Nr. 21, sudarytą tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ir atsakovų A. G. bei uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija), kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ dalį ieškovui mokėtinos sumos (100 000 Lt) pagal Rangos sutartį sumokės atsakovui A. G..

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjai Audronė Jarackaitė

Kazys Kailiūnas

Vigintas Višinskis