Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nebaigtą statyti ledo gamybos cechą

Civilinė byla Nr. 2A-226/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3.; 30.12.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro bei atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-110-479/2010 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijai, uždarajai akcinei bendrovei „Skliutas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Šturmų žuvininkystės įmonė“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, teisinės registracijos panaikinimo, turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, lėšų, netesybų, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Senoji Baltija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė „Registrų centras“, ir Vakarų Lietuvos žvejų bei žuvies perdirbimo konfederacijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Senoji Baltija“ (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nebaigtą statyti ledo gamybos cechą,

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras 2004 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijai (toliau – Konfederacija), UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonei ir UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“ (civilinės bylos Nr. 2-110-479/2010), prašydamas:

Pripažinti negaliojančia atsakovo Konfederacijos nuosavybės teisę į turtą, įgytą pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. Tikslinės paramos skyrimo sutartį Nr. 201, kurį nurodytas atsakovas buhalterinės apskaitos registruose bei 2002 m. ir 2003 m. balansuose užregistravo atsakovo Konfederacijos vardu:

du ledo generatorius „MAR 301 SPLIT“, kurių kiekvieno vertė - 47 575 Lt, agregatus „GLE-08“ bei du ledo saugojimo bunkerius, kurių kiekvieno vertė – 15 980 Lt (iš viso šių įrengimų su montavimo – surinkimo, techninio projekto paruošimo, prijungimo prie vandentiekio darbais vertė – 142 684,40 Lt;

du ledo generatorius „MAR 301 SPLIT“, kurių kiekvieno vertė – 47 575 Lt, agregatus „GLE-08“ bei du ledo saugojimo bunkerius, kurių kiekvieno vertė – 15 980 Lt (iš viso vertė – 142 684,40 Lt);

20 pėdų ilgio konteinerį – šaldytuvą (kurio vertė su vidaus instaliacijos darbais, elektrifikavimu bei pamatų betonavimo darbais – 22 859,55 Lt);

du ledo generatorius „BREMA MUSTER 800“, 41 540 Lt vertės;

geležines duris, 708 Lt vertės.

Pripažinti negaliojančia atsakovo Konfederacijos nuosavybės teisę į turtą, įgytą pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. Tikslinės paramos skyrimo sutartį Nr. 202, kurį nurodytas atsakovas buhalterinės apskaitos registruose bei 2002 m. ir 2003 m. balansuose užregistravo atsakovo Konfederacijos vardu:

Ledo cechą (kuriame yra 20 tonų ledo gamykla), esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40B (unikalus Nr. 2197-0008-2020), 1 981 336,96 Lt vertės (toliau – Ledo cechas), kurią iš dalies sudaro 239 353 Lt vertės Ledo ceche esantys įrengimai:

šaldymo įranga ledo gamybai, kurios vertė 213 150 Lt;

elektrinis skydelis, 464 Lt vertės;

ledo juostinis konvejeris, 11 335 Lt vertės;

elektros variklis ledo grėbyklės mechanizmui, 8 368 Lt vertės;

plastikinės žarnos, kurių vertė 3 019 Lt;

ledo gaminimo įrenginys, 3 017 Lt vertės.

2) Konfederacijos įgytus įrengimus, skirtus ne Ledo cechui (261 861 Lt vertės):

vieną vakuuminį siurblį (vertė – 52 958 Lt);

vieną žuvies rūšiavimui įrenginį (pagal 3 dydžius ir nestandartinį dydį), vieną dėžių plovimo mašiną, kurių vertė 87 380 Lt;

100 vienetų naujų termokonteinerių, kurių vertė – 108 980 Lt;

termokonteinerių dangčius dvigubomis sienelėmis, kurių vertė 12 543 Lt.

3. Panaikinti Ledo cecho 2004 m. rugpjūčio 2 d. teisinę registraciją atsakovo Konfederacijos vardu VĮ „Registro centras“ Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banke.

4. Pripažinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybę į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo nekilnojamojo turto registro skyriuje 2002 m. gegužės 2 d. Konfederacijos nuosavybe įregistruotą Ledo cechą ir jame esančius aukščiau nurodytus įrenginius.

5. Pripažinti valstybės nuosavybę į atsakovo Konfederacijos vardu registruotą turtą:

du ledo generatorius „MAR 301 SPLIT“, kurių kiekvieno vertė 47 575 Lt, agregatus „GLE-08“ bei du ledo saugojimo bunkerius, kurių kiekvieno vertė - 15 980 Lt, visų šių įrengimų galutinė vertė su montavimo-surinkimo, techninio projekto paruošimo, prijungimo prie vandentiekio darbais – 142 684,40 Lt;

20 pėdų ilgio konteinerį-šaldytuvą, kurio galutinė vertė su vidaus instaliacijos darbais, elektrifikavimu bei pamatų betonavimo darbais – 22 859,55 Lt;

du ledo generatorius „MUSTER 800“, kurių vertė - 41 540 Lt;

geležines duris, kurių vertė – 708 Lt;

vieną vakuuminį siurblį, kurio vertė – 52 958 Lt;

vieną žuvies rūšiavimui pagal 3 dydžius ir nestandartinį dydį įrenginį, vieną dėžių plovimo mašiną, kurių vertė – 87 380 Lt;

termokonteinerių dangčius dvigubomis sienelėmis, kurių vertė– 12 543 Lt;

perdavimo įrenginius (vandentiekį, elektros įvadus), kurių vertė – 9 024 Lt.

7. Išieškoti iš atsakovo Konfederacijos į valstybės biudžetą 113 703,87 Lt nepanaudotų lėšų, 171 266,55 Lt palūkanų ir 165 000 Lt baudos.

6.Išreikalauti iš atsakovo UAB „Kuršių marios“ neteisėto valdymo ledo generatorių „BREMA MUSTER 800“, kurio vertė 20 770 Lt, ir grąžinti jį Lietuvos Respublikos valstybei.

7. Išreikalauti iš atsakovo S. Puidoko įmonės neteisėto valdymo ledo generatorių „MAR 301 SPLIT“, kurio vertė 68 767 Lt, konteinerį – šaldytuvą, kurio vertė - 18 409 Lt, ir perdavimo įrenginius (vandentiekio, elektros įvadus, instaliaciją), kurių vertė 9 024 Lt, bei grąžinti juos Lietuvos Respublikos valstybei.

8. Išreikalauti iš atsakovo UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“ neteisėto valdymo ledo generatorių „BREMA MUSTER 800“, kurio vertė 20 770 Lt, ir grąžinti jį Lietuvos Respublikos valstybei.

9. Išreikalauti iš atsakovo UAB „Skliutas“ neteisėto valdymo ledo generatorių „MAR 301 SPLIT“, du agregatus „GLEO8“ ir du ledo bunkerius, kurių vertė 68 767 Lt, Ledo cechą, kurio vertė - 1 981 194 Lt, 98 termokonteinerius, kurių vertė 106 800 Lt, ir 98 dangčius termokonteineriams, kurių vertė 12 292,40 Lt, bei grąžinti juos Lietuvos Respublikos valstybei (1 b. t., 3-5, 10 b. t., 78-84 l.).

Nurodė, kad pagal 1996 m. gruodžio 20 d. tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos sudarytą Sutartį dėl žvejybos santykių, Europos Bendrija Lietuvos valstybei skyrė finansinę pagalbą, kurią Lietuvos valstybė turėjo panaudoti, vystydama žvejybos technologijas (tarp jų vandens telkinių ūkį, žvejų išteklių išsaugojimą) bei tyrimų ir mokymų tikslams (Sutarties 4 str.). Ieškovo teigimu, 2000 m. rugsėjo 27 d. Tikslinės paramos skyrimo sutartimis Nr. 201 ir Nr. 202, sudarytomis tarp Žemės ūkio ministerijos (disponavusios nurodyta finansine pagalba) bei Konfederacijos, iš Europos Bendrijos paramos, suteiktos Lietuvos valstybei pagal Sutartį dėl žvejybos santykių, buvo skirta iš viso 3 300 000 Lt lėšų Kuršių marių žvejybos infrastruktūros gerinimui ir žvejų uosto Klaipėdoje Smiltelės upės žiotyse infrastruktūros objektų statybai bei įrenginių įsigijimui, kurias Konfederacija galėjo panaudoti nurodytiems darbams atlikti. Pasak ieškovo, lėšos pagal paminėtas Tikslinės paramos skyrimo sutartis buvo suteiktos ne atsakovui Konfederacijai, kuris atliko objektų statybą, įgyvendindamas šios sutarties įsipareigojimus, bet paminėtose sutartyse nurodytų darbų atlikimui ir objektų pastatymui Lietuvos valstybės naudai, todėl Ledo cechas ir jame esantys įrengimai, įgyti už lėšas, gautas pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis, pripažintini Lietuvos valstybės nuosavybe, be to, išieškotinos iš atsakovo Konfederacijos Lietuvos valstybės naudai 113 704 Lt piniginės lėšos, nepanaudotos pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis, 171 266 Lt be teisėto pagrindo gautos palūkanos bei 165 000 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies (10 b. t., 143-148 l.), teismui pripažinus Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybę į Ledo cechą ir jame esančius įrenginius, priteisus iš Konfederacijos į valstybės biudžetą 30 000 Lt baudą, 113 703,87 Lt nepanaudotų lėšų bei 171 266,55 Lt palūkanų, be to, nusprendus išreikalauti iš atsakovų UAB „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonės, UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“, UAB „Skliutas“ neteisėto valdymo Ledo cechą ir įrenginius, grąžinant šį turtą Lietuvos Respublikos valstybei, bet atmetant kitą ieškinio dalį.

Lietuvos apeliacinis teismas, 2007 m. birželio 4 d. nutartimi, iš dalies pakeitęs Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą, atmetė ieškinio dalį dėl baudos priteisimo, palikdamas nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (10 b.t., 203-212 l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino apygardos teismo sprendimą ir Apeliacinio teismo nutartį, o bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (11 b. t., 101–107 l.).

Be to, Konfederacija 2002 m. kovo 19 d. pareiškė ieškinį atsakovui AB „Senoji Baltija“, kuriuo prašė pripažinti nuosavybės teises į nebaigtą statyti Ledo cechą (unikalus Nr. 2197-0008-2020), esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40B (civilinės bylos Nr. 2-609-479/2008). Nurodė, kad Konfederacija ir atsakovas 2001 m. birželio 12 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl Ledo cecho statybos, pagal kurią nurodyto cecho savininku turėjo būti Konfederacija, tačiau atsakovas AB „Senoji Baltija“ nepagrįstai įregistravo savo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti cechą (12 b. t., 12-13 l.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-328843/2002) buvo patenkintas aukščiau nurodytas Konfederacijos ieškinys – pripažinta, kad nebaigto statyti Ledo cecho savininku yra Konfederacija (12 b. t., 39-40 l.), tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-328843/2002 (CPK 366 str. 1 d. 2, 7 p.) pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą dėl proceso atnaujinimo (kuriame pareiškėjas nurodė, kad ledo gamybos cechas buvo pastatytas už valstybės lėšas, neteisėtai pripažintas Konfederacijos nuosavybe, ir prašė panaikinti ledo gamybos cecho teisinę registraciją bei pripažinti jį valstybės nuosavybe) ir byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui pagal teismingumą (13 b. t., 2-5, 122-124 l.).

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-328843/2002 ir atmestas Konfederacijos ieškinys (14 b. t., 33-34 l.), tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo panaikintas apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (14 b. t., 87–93 l.).

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi nurodytos bylos (civilinė byla Nr. 2-110-479/2010 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ir civilinė byla Nr. 2-609-479/2008 pagal Konfederacijos ieškinį) sujungtos į vieną bylą, nustatant bylos Nr. 2-110-479/2010 (11 b. t., 163-164 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ir priteisė iš atsakovo Konfederacijos valstybei be teisėto pagrindo įgytas 171 266,55 Lt lėšas bei 4 425 Lt bylinėjimosi išlaidų, atmetė kitą ieškinio dalį dėl nuosavybės teisių panaikinimo bei nepanaudotų 113 703,87 Lt lėšų grąžinimo ir prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-328843/2002, nutraukė bylos dalį dėl baudos atsakovui skyrimo, ieškovui atsisakius nuo šio reikalavimo (14 b. t., 185-195, 196-200 l.).

Dėl ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio

Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ledo gamybos cecho statyba buvo baigta iš lėšų, kurias atsakovas Konfederacija gavo pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. tikslinės paramos skyrimo sutartis Nr. 201 ir 202, siekiant patenkinti visų žvejų poreikius, todėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) siekė, kad būtų pagerinta uosto infrastruktūra, uoste būtų pastatytas ledo gamybos cechas, skirtas visų žvejų poreikiams patenkinti, šiems tikslams pasiekti buvo perduotos lėšos, o atsakovas Konfederacija įsipareigojo pastatyti cechą, įsigyti įrengimus bei vykdyti Tikslinės paramos skyrimo sutartyse nurodytas funkcijas, tai patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei atsakovo Konfederacijos susitarimas dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo (CK 472 str., redakcija iki 2001-07-01). Teismo teigimu, Žemės ūkio ministerija 2003 m. lapkričio 24 d. pripažino, kad ji neprieštarauja ledo gamybos cecho įteisinimui nuosavybės teise atsakovo Konfederacijos, kuris lėšas panaudojo pagal paskirtį (ledo gamybos cecho statybai užbaigti), todėl yra pagrindo teigti, jog įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, o ieškovo ieškinys dėl nurodyto pastato pripažinimo valstybės nuosavybe yra neįrodytas ir atmestinas (CPK 178 str.).

Teismo teigimu, nors ieškovas nurodė, kad atsakovas Konfederacija neteisėtai už valstybės lėšas įgytus įrengimus įtraukė į atsakovo nuosavybės teise valdomo turto sudėtį ir perdavė juos valdyti kitiems asmenims, todėl šie įrengimai turi būti grąžinti valstybei, tačiau Tikslinės paramos skyrimo sutarties Nr. 202 2.2.1 punkte numatyta, jog lėšos perduodamos įrengimams įsigyti, dėl ko neįrodyta, kad atsakovas įsigijo įrengimus, kurie netinkami panaudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, jog ginčo įrengimai nėra valstybės nuosavybė, todėl šie įrengimai negali būti išreikalauti iš svetimo valdymo, nes vindikacinį ieškinį turi teisę reikšti tik turto savininkas (CK 4. 95 str.).

Teismo nuomone, atsakovas Konfederacija teisėtai ir pagrįstai negrąžino valstybei 117 229,67 Lt mokesčių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Klaipėdos teritorinės muitinės pervestų atsakovui Konfederacijai. Pasak teismo, mokesčių grąžinimas buvo įvykdytas pagal galiojančius įstatymus, atsakovui įsigijus įrengimus bei už atsakovui suteiktas paslaugas, o biudžetinių įstaigų grąžintos lėšos negali būti pripažintos paramos lėšomis, tai yra sumokėtų mokesčių grąžinimas. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad ginčo sumos yra gautos teisėtai, skirtos atsakovo veiklai, ir nėra pagrindo jų grąžinti valstybei (CPK 178 str.).

Taip pat teismas nurodė, jog pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 171 266,55 Lt palūkanų grąžinimo. Tikslinės paramos sutartyse buvo nurodyta, kad gautos lėšos turi būti panaudojamos pagal paskirtį – objektų statybai ir įrengimams įsigyti, o atsakovas Konfederacija neginčija aplinkybės, kad jis paramos lėšas buvo perdavęs AB „Parex bankas“ pagal terminuotų indėlių sutartis ir gavo aukščiau nurodyto dydžio palūkanas. Teismas konstatavo, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo paramos lėšas panaudoti terminuotų indėlių sutartims sudaryti bei gauti sutartines palūkanas; kadangi atsakovas be teisinio pagrindo tyčia įgijo tai, ko neturėjo gauti, jis privalo grąžinti valstybei gautas palūkanas (CK 6.237 str. 1 d.).

Dėl Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos ieškinio

Teismas nurodė, kad ledo gamybos cechą iš savo lėšų pradėjo statyti atsakovas AB „Senoji Baltija“, jam buvo išduotas statybos leidimas, o, vykdydamas Jungtinės veiklos sutartį, atsakovas 2002 m. sausio 14 d. ginčo statinį perdavė Konfederacijai. Teismas sprendė, kad, byloje nesant įrodymų, jog atsakovas AB „Senoji Baltija“ ginčo statinį statė už lėšas, kurias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija perdavė Konfederacijai, apylinkės teismas teisėtai pripažino Konfederacijos nuosavybės teisę į nebaigtą statyti cechą, kurio baigtumas teismo sprendimo priėmimo metu sudarė 15 procentų, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą, priimtą prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-609-479/2008 (CPK 178 str., 371 str. 1 d. 1 p.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys, ir pripažinti negaliojančia atsakovo Konfederacijos nuosavybės teisę į turtą bei įrengimus, įgytus pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis, panaikinti Ledo cecho teisinę registraciją atsakovo Konfederacijos vardu, pripažinti valstybės nuosavybės teises į nurodytą turtą, išieškoti iš atsakovo 113 703,87 Lt lėšas bei išreikalauti iš atsakovų UAB „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonės, UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“ ir UAB „Skliutas“ neteisėto valdymo paminėtą turtą, jį grąžinant valstybei; palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį (15 b. t., 3-9 l.) Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovas su ieškiniu atsakovui Konfederacijai, kaip ginčo turto savininkui, į teismą kreipėsi 2004 m. sausio 16 d., t. y. po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimo priėmimo, todėl paminėtas teismo sprendimas neturi įtakos šio ieškinio reikalavimams.

2) Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybės institucijų pozicija dėl valstybės nuosavybės teisės pripažinimo į ledo gamybos cechą visuomet buvo nuosekli ir vienareikšmiška – paminėtas cechas turi būti pripažintas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe.

3) Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 2, 6 ir 7 punktus bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalies 1, 4 punktus, gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos) laikytina valstybės pajamomis, t. y. valstybės turtu, o valstybės biudžeto lėšos negali būti labdaros ar paramos dalyku (Labdaros ir paramos įstatymo 4 str. 2 d.). Be to, pagal Tikslinės paramos skyrimo sutarčių bei susitarimų nuostatas, valstybės skiriamos lėšos nebuvo perduotos atsakovo nuosavybėn.

4) Tikslinės paramos skyrimo sutartys pagal jų turinį, sąlygas bei esmę labiausiai atitinka pavedimo sutartis, o pagal įstatymą, pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad išvengtų nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.756 str., 6.759 str., 6.76 str. 5 d.).

5) Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2003 m. sausio 27 d. išvadas, kuriose nurodyta, kad atsakovas, organizuodamas ir vykdydamas pirkimus už valstybės vardu gautas paramos lėšas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, pripažintina, kad atsakovas valstybės turtu disponuoja nepagrįstai, todėl jį turėtų grąžinti valstybei (CK 6.237-6.242 str.).

6) Atsakovas iš gautų 3 300 000 Lt užregistravo 3 303 525,80 Lt panaudojimą, todėl likusi nepanaudota 113 703,87 Lt suma turi būti grąžinta valstybei, kadangi pagal susitarimą nepanaudotų lėšų likutis, pasibaigus Sutartyje numatytam lėšų panaudojimo terminui, turi būti grąžintas Žemės ūkio ministerijai.

Apeliaciniu skundu atsakovas Konfederacija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl palūkanų grąžinimo ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį (15 b. t., 10-13 l.) Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas buvo sudaręs terminuotų indėlių sutartis, kurių pagrindu gavo palūkanas už laikomą indėlį nurodytame banke, todėl turėjo pagrindo jas gauti, o teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Gautos palūkanos (171 266,55 Lt) buvo panaudotos Tikslinės paramos sutartyse nurodytų tikslų įgyvendinimui, dėl ko nebuvo pažeistos paminėtų sutarčių nuostatos, kurios neapribojo ir neatėmė iš Konfederacijos jai įstatymo suteiktų teisių (Asociacijų įstatymo 11 str. 2 d. 6 p.; redakcija, galiojusi iki 2004-02-14; Asociacijų įstatymo 16 str.; 2004-01-22 redakcija).

Atsiliepime į ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atsakovas Konfederacija prašo jį atmesti (15 b. t., 71-75 l.). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje yra išaiškinęs, jog, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės į ledo gamybos cechą ir saugyklą, būtina atsižvelgti į res judicata galią turintį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad dalis nurodyto pastato priklauso atsakovui, todėl vien dėl šios priežasties negali būti tenkinamas ieškovo ieškinys. Atsakovo teigimu, nuosavybės teisė gali būti įgyjama, pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str.), šiuo atveju atsakovas įgijo nuosavybės teises į ledo gamybos cechą ir saugyklą pagal 2001 m. birželio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį, 2002 m. sausio 14 d. ilgalaikio turto pardavimo aktą, aukščiau paminėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą bei atlikęs statybos darbus, kurių neorganizavo ir nevykdė Lietuvos Respublikos valstybė, be to, šalių nesiejo pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.757 str.), o CK 4.47 straipsnio nuostatos nenumato nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, siejamo su lėšų kilme. Pažymi, kad Žemės ūkio ministerija 2004 m. birželio 1 d. nurodė, jog ledo gamykla pripažintina tinkama naudoti atsakovo Konfederacijos vardu. Pasak atsakovo, ieškinį dėl vindikacijos gali pareikšti tik savininkas (CK 4.97 str.), o Lietuvos valstybė niekuomet nebuvo ginčo objektų savininkė, dėl ko apygardos teismas turėjo pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl vindikacijos. Be to, nurodo, jog ieškovas neginčijo viešojo administravimo subjektų (VMI ir Klaipėdos teritorinės muitinės) sprendimų dėl PVM mokesčio ir piniginių lėšų grąžinimo atsakovui, todėl be pagrindo prašo šias lėšas grąžinti valstybei.

Atsiliepime į atsakovo Konfederacijos apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo jį atmesti (15 b. t., 68-69 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo gautas paramos lėšas panaudoti terminuotų indėlių sutartims sudaryti bei pagal jas gauti palūkanų, todėl 171 266,55 Lt palūkanas privalo grąžinti valstybei (CK 6.237 str. 1 d.).

Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą (15 b. t., 80-84 l.). Atsiliepimą grindžia analogiškais argumentais kaip ir ieškovas apeliacinį skundą.

Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Senoji Baltija“ prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, o ieškovo - atmesti (15 b. t., 90-91 l.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo Konfederacijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinių skundų ribose, kurias sudaro faktinio ir teisinio pagrindų bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių (CPK 176 str., 183 str., 185 str.), dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, be pagrindo atmetė ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro reikalavimus dėl Lietuvos valstybės nuosavybės teisės pripažinimo į Ledo cechą bei jame esančius įrenginius, atsakovų nuosavybės teisių į nurodytą turtą panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo bei atsakovo Konfederacijos negrąžintų Lietuvos valstybei 113 703,87 Lt lėšų, nepanaudotų pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis, priteisimo, priimdamas neteisingą teismo sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo

Dėl nuosavybės teisių pripažinimo

Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnyje (2000 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. VIII-1821 redakcija) numatytos valstybės biudžeto pajamų sudėtinės dalys, tarp jų – gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos) (Biudžeto sandaros įstatymo 13 str. 6 p.). Be to, šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad biudžeto pajamos – tai įmokos iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų pajamų šaltinių bei negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (2000 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. VIII-1686 redakcija, galiojusi 2000 m. rugsėjo 27 d.) valstybės turtą sudaro ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas, tarp jo - gautos ir nepanaudotos valstybės biudžeto pajamos.

Bylos duomenimis, 1996 m. gruodžio 20 d. tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos buvo sudaryta Sutartis dėl žvejybos santykių (ratifikuota 1997 m. rugsėjo 23 d. įstatymu Nr. VIII-417), kurios 4 straipsnyje šalys nustatė, kad Lietuvos Respublika turi teisę suteikti papildomų galimybių žvejoti jos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose plotuose, o Europos Bendrija savo ruožtu suteiks finansinę pagalbą, kurią Lietuvos Respublika turės panaudoti, vystant žvejybos technologijas, tarp jų vandens telkinių ūkį, žuvų ištekliaus išsaugojimą, tyrimų ir mokymų tikslams taip, kad nepakenktų Europos Bendrijos tikslams. Pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos pasitarimų žvejybos klausimais protokolų priedus C, Europos bendrija 1996 – 1999 m. Lietuvos žuvininkystei remti skyrė finansinę paramą, kurią pervedė į Žemės ūkio ministerijos, valdančios šių lėšų paskirstymą ir panaudojimą, sąskaitą (1 b. t., 204-210 l.).

Paminėtos sutarties ir protokolų priedų C nuostatos sudaro pagrindo teigti, kad pagal 1996 m. gruodžio 20 d. Sutarties dėl žvejybos santykių 4 straipsnį Lietuvos Respublikai suteikta finansinė pagalba buvo skirta Lietuvos Respublikos valstybei, kuri, būdama paminėtos sutarties šalimi, buvo atsakinga už tinkamą šios sutarties ir protokolų priedų C įgyvendinimą, dėl ko aukščiau nurodyta finansinė parama pripažintina Lietuvos Respublikos valstybės (finansiniu) turtu (Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 6 d., 13 str. 6 p.; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1 p.).

Pagal bylos duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 332 „Dėl Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšų naudojimo“ patvirtinta Finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei, gaunamos pagal sutartį su Europos Bendrija, naudojimo tvarka (toliau – Tvarka) bei Žuvininkystei remti skirtų lėšų skirstymo komisijos 2000 m. rugsėjo 15 d. posėdžio protokolu Nr. 21, tarp trečiojo asmens Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo Konfederacijos 2000 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytos Tikslinės paramos skyrimo sutartys Nr. 201 ir Nr. 202 (pakeistos 2003 m. gegužės 14 d. Susitarimais Nr. 250 bei Nr. 260), kuriomis nurodytas trečiasis asmuo iš Europos Bendrijos Lietuvos valstybei skirtų lėšų žvejybos vystymui atsakovui suteikė iš viso 3 300 000 Lt finansinę paramą (1 b. t., 39-41, 204-210, 215-220 l.).

Lietuvos žuvininkystei remti skirtų lėšų skirstymo komisijos 2000 m. rugsėjo 15 d. posėdžio protokolo Nr. 21 duomenimis, sprendimas atsakovui skirti 3 500 000 Lt finansinę paramą buvo priimtas, remiantis Tvarkos 4.5 punktu, kuriame numatyta, kad parama gali būti suteikiama svarbių valstybinės reikšmės objektų projektavimo, statybos ir modernizavimo žvejų uostų ir jų aptarnavimo infrastruktūros, gilinimo darbų, taip pat priemonių, kuriomis siekiama tobulinti valstybinių institucijų veiklą ir gerinti jų darbą, finansavimui; tokiu atveju finansuojama visa investicijų projekto išlaidų vertė (Tvarkos 5 p.). Tikslinės paramos skyrimo sutarties Nr. 201 1.1 punkte šalys susitarė, kad sutarties objektas – paramos iš Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei skirtų lėšų skyrimas Kuršių marių žvejybos infrastruktūros gerinimui, o Tikslinės paramos skyrimo sutarties Nr. 202 1.1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas – paramos iš Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei skirtų lėšų skyrimas žvejų uosto Klaipėdoje Smiltelės upės žiotyse infrastruktūros objektų statybai ir įrengimų įsigijimui. Taigi finansinė parama buvo skirta gerinimui uosto infrastruktūros, kuri pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Tikslinės paramos skyrimo sutartimis Nr. 201 ir Nr. 202 (su pakeitimais) trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija įsipareigojo pervesti į atsakovo Konfederacijos sąskaitą pinigines lėšas, o atsakovas Konfederacija įsipareigoja panaudoti gautas lėšas Kuršių marių žvejybos infrastruktūros gerinimui, žvejų uosto Klaipėdoje Smiltelės upės žiotyse infrastruktūros objektų statybai ir įrenginių įsigijimui, perkant prekes, paslaugas ar darbus už pagal šias sutartis gautas lėšas, vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu bei kitais viešąjį pirkimą reglamentuojančiais poįstatyminiais teisės aktais bei, baigus sutartyse numatytą veiklą, pateikti ataskaitą apie pagal šias sutartis gautų lėšų panaudojimą, be to, Žemės ūkio ministerijai pareikalavus, per 5 darbo dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su Konfederacijos įsipareigojimų vykdymu, bei užtikrinti, kad už paramos lėšas pastatyti ir įsigyti įrenginiai būtų prieinami visiems Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams (Sutarčių 2 p.). Taip pat šiose sutartyse buvo numatyta atsakovo Konfederacijos atsakomybė už netinkamą įsipareigojimų pagal paminėtas sutartis vykdymą, tarp jos – trečiojo asmens Žemės ūkio ministerijos teisė nutraukti Sutartis, reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui ne pagal paskirtį ir nepanaudotų lėšų dalį, mokėti 5 procentų dydžio baudą nuo Sutarčių sumos (Sutarčių 3 p.). Pažymėtina, kad pagal Tikslinės paramos skyrimo sutarčių 4.1 punktą, atsakovas Konfederacija statybų priežiūrai ir organizaciniams darbams galėjo panaudoti iki 4 proc. Sutarčių 2.1.1 punkte nurodytos sumos.

Iš Tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202 (su pakeitimais) nuostatų matyti, kad šiomis sutartimis finansinė parama (valstybės finansinis turtas) buvo skirta ne atsakovui Konfederacijai ir jo poreikių patenkinimui, bet žvejybos infrastruktūros gerinimui (Sutarčių 1.1 p.), o nurodytas atsakovas įsipareigojo pagal šias sutartis gautą finansinę paramą panaudoti Sutarčių 2.2.1 punkte numatytų darbų atlikimui (įrengimų įsigijimui), už kurių organizavimą ir priežiūrą turėjo teisę gauti iki 4 proc. Sutarčių 2.1.1 punkte nurodytos sumos. Tai patvirtina 2004 m. liepos 14 d. ledo cecho, esančio Klaipėdoje, Nemuno g. 40B, pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame atsakovas Konfederacija nurodytas kaip statytojas (2 b. t., 80-82 l.).

Dėl pasakyto, Tikslinės paramos skyrimo sutartimis Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos (finansinė parama) nebuvo perduotos atsakovui Konfederacijai nuosavybės teisėmis ir už nurodytas pinigines lėšas, atsakovui organizuojant statybos bei kitus darbus, pastatyti objektai bei įsigyti įrenginiai yra ne atsakovo Konfederacijos, bet valstybės nuosavybė, įgyta, pastačius naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.), o pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti valstybės nuosavybės teisių į finansinės paramos lėšomis pastatytą (įsigytą) Ledo cechą ir jame esančius įrengimus. Beje, Valstybės kontrolės išvadose (kurias paliko nepakeistas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. S748/2003), nurodyta, kad Lietuvos valstybės vardu gautos paramos lėšomis, kurios pagal Žemės ūkio ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintą Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei naudojimo sąmatos 5 punktą, buvo skirtos svarbių valstybinės reikšmės objektų projektavimo, statybos ir modernizavimo finansavimui, pastatyti objektai nuosavybes teise turėtų priklausytų valstybei, o žuvininkystės įmonės jais naudotųsi panaudos ar nuomos pagrindais (1 b. t., 6-29 l.). Be to, tai, kad Žemės ūkio ministerijos 2003 m. lapkričio 24 d. pažymos dėl Konfederacijos įrengtos ledo gamyklos su ledu saugykla, įsigytų įrengimų būklės bei eksploatavimo galimybių bei jų nuosavybės teisinio statuso 4 išvadoje nurodyta, jog, įteisinus žemės nuomą, valstybinei komisijai pripažinus gamyklą tinkama naudoti ir patikslinus Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonėje gamyklos registravimą, Konfederacija taps pilnateisiu šio turto savininku (1 b. t., 198-199 l.), nepaneigia aukščiau nurodytų Kolegijos išvadų. Juolab kad byloje nėra duomenų, jog būtų buvusi sudaryta valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas Ledo cechas, nuomos ar panaudos sutartis (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

Todėl yra pagrindo pripažinti Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į nurodytą ledo cechą ir jame esančius įrengimus; pripažinti negaliojančiomis atsakovų Konfederacijos (kuriam prokuroro ieškinio pareiškimo metu Ledo cechas priklausė nuosavybės teise) ir AB „Senoji Baltija“ (kuriam, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu nuosavybės teise priklauso nurodytas pastatas) nuosavybės teises į Ledo cechą, taip pat atsakovo Konfederacijos nuosavybės teises į Ledo ceche esančius įrenginius bei panaikinti Ledo cecho teisinę registraciją (atsakovo AB „Senoji Baltija“ vardu), (CK 4.47 str. 4 d., 4. 255 str. 2 p.; CPK 178 str., 185 str., 302 str., 320 str. 2 d.).

Nepagrįsti atsakovo Konfederacijos teiginiai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimu yra išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į Ledo cechą, kad paminėtas teismo sprendimas turi res judicata galią.

Pagal bylos duomenis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-328843/2002 nagrinėjimas, o byla perduota pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, kurio 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo panaikintas nurodyto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimas bei atmestas Konfederacijos ieškinys; tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikinus paminėtą apygardos teismo sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui, šio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi ši atnaujinta civilinė byla (Nr. 2-609-479/2008) buvo sujungta su civiline byla pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį (civilinė byla Nr. 2-110-479/2010), nustatant naują bylos Nr. 2-110-479/2010 (11 b. t., 163-164 l.; 13 b. t., 122-124 l.; 14 b. t., 33-34, 87-93 l.; CPK 366 str. 1 d. 2, 7 p.).

Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, priėmus naują teismo sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.).

Nustačius, jog pripažintina Lietuvos valstybės nuosavybės teisė į Ledo cechą ir jame esančius įrenginius, atmestinas Konfederacijos reikalavimas atsakovui AB „Senoji Baltija“ dėl nuosavybės teisių į Ledo cechą pripažinimo, pareikštas prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-328843/2002 (CPK 371 str. 1 d. 3 p.; 320 str. 2 d.).

Dėl pasakyto apygardos teismas suklydo, palikęs nepakeistą paminėtą apylinkės teismo sprendimą.

Dėl valstybei negrąžintų 113 703,87 Lt lėšų, nepanaudotų pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis

Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo grąžinti valstybei 113 703,87 Lt nepanaudotų paramos lėšų.

Aukščiau minėta, kad Tikslinės paramos skyrimo sutartyse nustatyta, jog, pasibaigus šių sutarčių 2.2.1 punktuose numatytam terminui, nepanaudotų lėšų likutį Konfederacija per 10 dienų privalo grąžinti Žemės ūkio ministerijai (Sutarčių 3.5 p.). Konfederacija pagal paminėtas sutartis iš viso gavo 3 300 000 Lt lėšų, iš kurių, kaip panaudotas, užregistravo 3 303 525,80 Lt lėšas, be to, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis, atsakovas Konfederacija susigrąžino 117 229,67 Lt mokesčių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 117 229,67 Lt lėšos buvo grąžintos Konfederacijai teisėtai, dėl ko ieškovas neturėjo pagrindo ginčyti viešojo administravimo subjektų sprendimų grąžinti nurodytas lėšas Konfederacijai. Tačiau suklydo, konstatuodamas, jog šios lėšos neįskaičiuotinos į gautą finansinę paramą. Nustatyta, kad Konfederacija susigrąžino 117 229,67 Lt mokesčių už pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis įsigytus įrengimus ir atliktas paslaugas (1 b. t., 124-125, 148-170 l.), todėl nėra pagrindo teigti, jog šios lėšos nepripažintinos lėšomis, gautomis pagal Tikslinės paramos sutartis.

Pagal Tikslinės paramos sutarčių 3.5 punktą, nepanaudotų lėšų likutį, pasibaigus paminėtose sutartyse numatytam terminui, atsakovas Konfederacija privalėjo grąžinti Žemės ūkio ministerijai per 10 dienų (2003 m. gegužės 14 d. Susitarimų Nr. 250 ir Nr. 260 1.2 p., 3 p.; 1 b. t., 215-216, 218-219 l.). Bylos duomenimis, atsakovas Konfederacija negrąžino 113 703,87 Lt lėšų, nepanaudotų pagal Tikslinės paramos sutartis (3 300 000 Lt (gautų pagal Tikslinės paramos sutartis) – 3 303 525,80 Lt (užregistruotų panaudotų lėšų) + 117 229,67 Lt (grąžintų mokesčių; 1 b. t., 148-170 l.).

Dėl to 113 703,87 Lt lėšos, atsakovo Konfederacijos nepanaudotos pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis, priteistinos Lietuvos valstybei (Tikslinės paramos skyrimo sutarčių 3.5 p.; CK 6.237 str.).

Dėl vindikacijos (ne)galimumo

Apygardos teismas turėjo pagrindo nepatenkinti ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimo dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto jų valdymo pagal CK 4.95 straipsnį.

CK 4.95 straipsnio nuostatomis, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant vindikacinius reikalavimus, vadovaujamasi prezumpcija, jog asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei, kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog valstybė šio reikalavimo dėl vindikacijos pareiškimo metu nebuvo ginčo turto savininkė, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo vindikacinio reikalavimo (CK 4.95 str.).

Taigi ieškovas be pagrindo reikalauja išreikalauti Ledo cechą ir jame esančius įrenginius iš atsakovų (CK 4.95 str.).

Dėl atsakovo Konfederacijos apeliacinio skundo (dėl palūkanų grąžinimo)

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Konfederacija neturėjo pagrindo gautas tikslinės paramos lėšas panaudoti investicijoms pagal terminuotų indėlių sutartis, sudarytas su AB „Parex“ banku, bei jų pagrindu gauti sutartinių palūkanų, kurias privalo grąžinti, kaip be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas (CK 6.237 str. 1 d.).

Aukščiau nustatyta, kad Tikslinės paramos skyrimo sutartimis suteikta parama – tai valstybės finansinis turtas, todėl Konfederacijos gautos palūkanos pagal už atsakovo Konfederacijos su AB „Parex bankas“ laikotarpiu nuo 2000 m. lapkričio 10 d. iki 2003 m. lapkričio 20 d. sudarytas terminuotų indėlių sutartis, kurių pagrindu atsakovas Konfederacija pervedė AB „Parex bankas“ lėšas (Konfederacijai patikėtas pagal Tikslinės paramos skyrimo sutartis), kurios Europos Bendrijos skirtos Lietuvos valstybei, kaip iš pagrindinio daikto gautos pajamos, priklauso valstybei (CK 4.18 str. 1 d.). Be to, Tikslinės paramos skyrimo sutarčių 2.2.1 punktuose nurodytas lėšų, Lietuvos valstybės gautų iš Europos Bendrijos Lietuvos žuvininkystei remti, konkretus panaudojimo pobūdis ir tikslai, tarp kurių nebuvo numatyta, jog paminėtas lėšas Konfederacija gali investuoti, sudarydama su banku terminuotas indėlių sutartis, už kurias gautas 171 266,55 Lt palūkanas atsakovas Konfederacija neturėjo pagrindo laikyti savo nuosavybe (15 b. t., 19-21, 34-60 l.).

Todėl nepagrįstas atsakovo Konfederacijos apeliacinio skundo argumentas, kad paminėtas atsakovas teisėtu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į palūkanas pagal aukščiau nurodytas terminuotų indėlių sutartis (CK 4.18 str. 1 d., CPK 185 str.).

Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria nepatenkinti ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisių pripažinimo valstybės vardu, pripažinimo negaliojančia atsakovų nuosavybės teisės į Ledo cechą ir jame esančius įrenginius, teisinės registracijos panaikinimo bei 113 703,87 Lt nepanaudotų lėšų priteisimo valstybei ir paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimas, patenkinant nurodytus Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimus bei atmetant Konfederacijos reikalavimą atsakovui AB „Senoji Baltija“; išdėstant teismo sprendimo naują rezoliucinę dalį (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu, pagal CPK taisykles pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), papildomai priteisiant iš Konfederacijos valstybei 2 274,41 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo Konfederacijos valstybei priteistina 3 425 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi (15 b. t., 62 l.; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nepatenkinti ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimai dėl: nuosavybės teisių pripažinimo Lietuvos valstybės vardu, pripažinimo negaliojančia atsakovų nuosavybės teisės į Ledo cechą ir jame esančius įrengimus, teisinės registracijos panaikinimo bei 113 703,87 Lt nepanaudotų lėšų priteisimo Lietuvos valstybei ir paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimas.

Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Iš dalies patenkinti ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį.

Pripažinti Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į pastatą – ledo cechą, unikalus Nr. 2197-0008-2020, esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40B (įregistruotą atsakovo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“, į. k. 140570849, 2012 m. sausio 16 d. nuosavybės teise), bei į šiame ceche esančius įrenginius:

1) du ledo generatorius „MAR 301 SPLIT“, kurių kiekvieno vertė – 47 575 Lt, agregatus „GLE-08“ bei du ledo saugojimo bunkerius, kurių kiekvieno vertė – 15 980 Lt (iš viso šių įrengimų su montavimo – surinkimo, techninio projekto paruošimo, prijungimo prie vandentiekio darbais vertė – 142 684,40 Lt);

2) 20 pėdų ilgio konteinerį-šaldytuvą, kurio vertė (su vidaus instaliacijos darbais, elektrifikavimu bei pamatų betonavimo darbais) – 22 859,55 Lt);

du ledo generatorius „MUSTER 800“, 41 540 Lt vertės;

geležines duris, 708 Lt vertės;

vieną vakuuminį siurblį, 52 958 Lt vertės;

vieną žuvies rūšiavimui (pagal 3 dydžius ir nestandartinį dydį) įrenginį, vieną dėžių plovimo mašiną (kurių vertė 87 380 Lt);

100 vienetų naujų termokonteinerių (kurių vertė – 108 980 Lt);

termokonteinerių dangčius dvigubomis sienelėmis (kurių vertė – 12 543 Lt);

perdavimo įrenginius: vandentiekį, elektros įvadus (kurių vertė – 9 024 Lt);

šaldymo įrangą ledo gamybai (kurios vertė – 213 150 Lt);

elektrinį skydelį, 464 Lt vertės;

ledo juostinį konvejerį, 11 335 Lt vertės;

elektros variklį ledo grėbyklės mechanizmui, 8 368 Lt vertės;

plastikines žarnas (kurių vertė – 3 019 Lt);

ledo gaminimo įrenginį, 3 017 Lt vertės.

Pripažinti negaliojančiomis atsakovų Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, į. k. 141920754, ir AB „Senoji Baltija“, į. k. 140570849, nuosavybės teisę į pastatą – ledo cechą, unikalus Nr. 2197-0008-2020, esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40B; atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, į. k. 141920754, nuosavybės teisę į Ledo ceche esančius aukščiau nurodytus įrenginius (1-15);

Panaikinti pastato – ledo cecho, unikalus Nr. 2197-0008-2020, esančio Klaipėdoje, Nemuno g. 40B, teisinę registraciją atsakovo AB „Senoji Baltija“, į. k. 140570849, vardu;

Priteisti iš atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, į. k. 141920754, Lietuvos valstybei 171 266,55 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt šešis litus 55 ct) palūkanų, gautų pagal nurodyto atsakovo ir AB „Parex bankas“ sudarytas terminuotų indėlių sutartis, bei 113 703,87 Lt (vieną šimtą trylika tūkstančių septynis šimtus tris litus 87 ct) lėšų, nepanaudotų pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. Tikslinės paramos skyrimo sutartis Nr. 201 ir Nr. 202.

Atmesti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro reikalavimą dėl pastato – ledo cecho (unikalus Nr. 2197-0008-2020), esančio Klaipėdoje, Nemuno g. 40B, ir jame esančių įrenginių išreikalavimo iš atsakovų.

Nutraukti bylos dalį dėl 165 000 Lt baudos priteisimo valstybei iš atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, ieškovui atsisakius šio reikalavimo.

Atmesti Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos, į. k. 141920754, ieškinį atsakovui AB „Senoji Baltija“, į. k. 140570849, dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nebaigtą statyti ledo cechą (unikalus Nr. 2197-0008-2020), esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40B.

Priteisti iš atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos į valstybės biudžetą 6 699,41 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus 41 ct) žyminio mokesčio išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš atsakovo Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos valstybei 3 425 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Audronė Jarackaitė

Vytas Milius

Vigintas Višinskis