T. G. pagal BK 226 str. 2 d., 225 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-68-976/2026

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00003-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.2.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.1.7.1; 2.1.16.2.10; 2.3.2.1.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.4.7; 2.8.9.1; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

nuteistiesiems T. G., R. G. ir jų gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį 450 MGL dydžio (22 500 Eur) bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. (2 paros), prilyginant 4 MGL dydžio (200 Eur) baudai, ir T. G. paskirta galutinė bausmė – 596 MGL dydžio (29 800 Eur) bauda. R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 800 MGL dydžio (40 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti iš R. G. paimtus 1000 Eur, iš T. G. paimtus 500 Eur ir kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini), rastus 500 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistųjų T. G., R. G. ir jų gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus, panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria T. G. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450 MGL dydžio (22 500 Eur) bauda, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: T. G. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, aprašant T. G. nusikalstamą veiką, pašalinta, kad jis susitarė ir pažadėjo B. L., o per jį – ir M. L., už kyšį savo ir V. G. naudai paveikti teisėją R. G., kad šis veiktų neteisėtai, vykdydamas teisėjo įgaliojimus, ir kad T. G. šį kyšį priėmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), į T. G. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – trys dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad mokėtinos baudos dydis yra 582 MGL (29 100 Eur). Taip pat panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. R. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirta baudos bausmė sumažinta iki 750 MGL dydžio (37 500 Eur). Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti M. L. ir B. L., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. G. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. L., B. L., V. G., turinčiais bendrą tikslą papirkti teisėją, tiesiogiai su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėju R. G. susitarė ir pažadėjo šio naudai duoti kyšį už I. K. (I. K.) interesų patenkinimą, t. y. už neteisėtą veikimą vykdant teisėjo įgaliojimus, ir tokį kyšį – 1000 Eur, vykdydamas bendrininkų susitarimą, perdavė tiesiogiai teisėjui. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.1. 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 12 val. 11 min. advokatės V. G. kontoros patalpose V. G. jam perteikė iš B. L. gautą esminę informaciją apie I. K. siekius administracinio nusižengimo byloje, pastarajam tarpininkaujančius asmenis – B. L. ir M. L. bei pavedė susitikti su teisėju R. G. ir pokalbio metu išsiaiškinti, ar yra galimybė ir už kokio dydžio kyšį patenkinti I. K. skundą ir priimti sprendimą – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 12 mėnesių sutrumpinti iki 6 mėnesių ar 3 mėnesių. T. G., vykdydamas bendrininkės V. G. duotą pavedimą, 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 12 val. 25 min. susitiko su R. G. kepyklėlėje „Prezo“, ten tiesiogiai su teisėju R. G. susitarė ir pažadėjo duoti jam neįvardyto dydžio kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad teisėjas, nagrinėdamas I. K. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir įvertintų pateiktus I. K. ir jo atstovės advokatės skundo įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o vadovaudamasis išimtinai suinteresuotos proceso šalies (pažeidėjo) ir jos atstovės advokatės nuomone bei pageidavimu ir tokiu būdu iš dalies skundą tenkintų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9153-2021 dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo I. K. 12 mėnesių panaikintų ir šį specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpintų iki 3 mėnesių, paskirdamas administracinio poveikio priemonę, nustatytą ANK 27 straipsnio 5 dalyje.

1.2. T. G. 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 13 val. 26 min. advokatės V. G. kontoros patalpose perdavė V. G. informaciją, kad teisėjas R. G. sutiko už neapibrėžto dydžio kyšį priimti administracinio nusižengimo byloje sprendimą – sutrumpinti I. K. atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 6 mėnesių ar 3 mėnesių. V. G., vykdydama susitarimą su B. L., netiesiogiai iš I. K. ir jo interesais veikiančios M. L. per tarpininką B. L. 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 15 val. 29 min. advokatės V. G. kontoros patalpose priėmė sutartą ir pažadėtą bendrą 2000 Eur kyšį, t. y. 1000 Eur kyšį tiesiogiai savo ir jo (T. G.) naudai už pasinaudojimą giminyste, pažintimis ir kita tikėtina įtaka teisėjui R. G. ir pažadą paveikti šį valstybės tarnautoją neteisėtai veikti vykdant įgaliojimus I. K. pageidaujamu būdu, nagrinėjant jo žinioje esančią administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1000 Eur kyšį, pažadėtą ir susitartą per jį (T. G.), kaip tarpininką, perduoti tiesiogiai teisėjui R. G. už neteisėtą veikimą, vykdant teisėjo įgaliojimus.

1.3. T. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad B. L. jau perdavė V. G. teisėjui R. G. papirkti reikalingo kyšio dalį, įskaitant ir jam V. G. pažadėtus 500 Eur už jo pasinaudojimą giminyste su R. G. bei pažado paveikti šį teisėją įvykdymą, veikdamas bendrininkų grupe su V. G. ir B. L., M. L., 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 12 val. 53 min. advokatės V. G. kontoros patalpose gavo bendrininkės V. G. pavedimą pakartotinai susitikti su teisėju R. G. ir išsiaiškinti, ar pageidaujamam I. K. interesui administracinio nusižengimo byloje patenkinti, t. y. specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimui iki 3 mėnesių priimti, reikia papildomų prašymų ar dokumentų, ir susitarti dėl kyšio teisėjui R. G. perdavimo. T. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 13 val. 20 min. susitiko su R. G. kepyklėlėje „Prezo“ bei tiesiogiai su teisėju R. G. susitarė ir pažadėjo duoti jam neįvardyto dydžio kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

1.4. T. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. 14 val. 17 min. advokatės V. G. kontoros patalpose perdavė bendrininkei V. G. informaciją, kad teisėjas R. G. sutinka priimti kyšį ir papildomų prašymų ar dokumentų administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjamoje pagal I. K. skundą, iš dalies tenkinant pastarojo skundą pageidaujama apimtimi, daugiau teikti nereikėtų. T. G. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 14 val. 18 min. advokatės V. G. kontoroje priėmė iš V. G. dalį šios iš B. L. gauto kyšio sumos – 1500 Eur, iš kurių 500 Eur pagal susitarimą su V. G. pasiliko, priimdamas kaip kyšį savo naudai už pasinaudojimą giminyste, pažintimis ir kita tikėtina įtaka teisėjui R. G. ir pažadą paveikti šį valstybės tarnautoją neteisėtai veikti vykdant įgaliojimus I. K. pageidaujamu būdu, ir atitinkamai 1000 Eur kyšį paėmė suplanuotam ir sutartam su bendrininkais teisėjo R. G. papirkimui vykdyti. T. G., tęsdamas papirkimo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su B. L., M. L., V. G., šios pavedimu tą pačią dieną (2021 m. rugpjūčio 30 d.) apie 14 val. 40 min. likusį 1000 Eur kyšį perdavė tiesiogiai valstybės tarnautojui – teisėjui R. G. šio darbo vietoje – kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmuose, už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

2. R. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas, 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 12 val. 25 min. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 13 val. 20 min. susitikimų su savo sūnumi T. G. kepyklėlėje „Prezo“ metu tiesiogiai susitarė ir pažadėjo T. G. ir kartu netiesiogiai per jį, kaip tarpininką, I. K. naudai ir interesais veikiantiems V. G. ir B. L. priimti iš jų per T. G. savo naudai kyšį – 2000 Eur už tai, kad vykdydamas teisėjo įgaliojimus jis veiktų neteisėtai – nagrinėdamas I. K. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikytų ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. įvertintų pateiktus I. K. ir jo atstovės advokatės apeliacinio skundo pagrindą grindžiančius įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet vadovaudamasis išimtinai suinteresuotos proceso šalies (pažeidėjo) I. K. ir jo atstovės advokatės nuomone bei pageidavimu ir tokiu būdu iš dalies skundą tenkintų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9153-2021 dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo I. K. 12 mėnesių panaikintų ir šį specialiosios teisės atėmimo terminą I. K. sutrumpintų iki 3 mėnesių bei kartu paskirtų administracinio poveikio priemonę, nustatytą ANK 27 straipsnio 5 dalyje, – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 14 val. 40 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai, per tarpininką – savo sūnų T. G., veikiantį kartu su V. G. ir B. L., I. K. naudai ir interesais R. G. priėmė 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažadėto ir tiesiogiai su T. G. sutarto priimti kyšio dalį – 1000 Eur už tai, kad vykdydamas teisėjo įgaliojimus jis veiktų neteisėtai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo T. G. veiksmus papildomai kvalifikavo ir pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos (prekybos poveikiu) požymių. Šis teismas pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nebuvo susitarta, jog V. G. ar T. G. kaip nors paveiks teisėją R. G., kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, kaip ir nenustatyta, kad V. G. ar T. G. būtų padarę kokį nors realų poveikį teisėjui R. G., kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas teisėjo įgaliojimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, V. G. ir T. G. ne paveikė teisėją R. G. BK 226 straipsnio prasme, tačiau veikė kartu su juo pagal bendrą nusikalstamą sumanymą, perduodami informaciją apie I. K. administracinio nusižengimo bylą ir jo ketinimą duoti kyšį už jam palankaus sprendimo priėmimą, iš esmės pasidalydami gautą 2000 Eur kyšį, o tai neatitinka BK 226 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad T. G. veikė tik kaip teisėjo R. G. papirkimo tarpininkas ir bendrininkas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria T. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies T. G. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Be to, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai iš pirmosios instancijos teismo nustatytų T. G. nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino aplinkybes, kad T. G. susitarė ir pažadėjo B. L., o per jį – ir M. L., už kyšį savo ir V. G. naudai paveikti teisėją R. G., kad šis veiktų neteisėtai vykdydamas teisėjo įgaliojimus, ir kad T. G. šį kyšį priėmė.

4. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, jog R. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes kyšininkavimo nusikaltimas, skirtingai nei papirkimas šioje byloje, padarytas nesant bendrininkavimo. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, apeliacinės instancijos teismas nusprendė R. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtą baudos bausmę sumažinti iki 750 MGL dydžio (37 500 Eur).

5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 66 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) šiuo atveju turi grįžtamąją galią, nes yra nuteistojo T. G. teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, į T. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitė laikinojo sulaikymo laiką – tris dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilygindamas 6 MGL dydžio baudai, ir nustatė, jog mokėtinos baudos dydis yra 582 MGL (29 100 Eur).

III. Kasacinių skundų argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl T. G. nuteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl T. G. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą T. G. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

6.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 227 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimą, nes pripažino, kad T. G. veikė bendrininkų grupe su vėliau mirusiu asmeniu, pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, nepagrįstai nustatė T. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi neleistinais įrodymais, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų, netinkamai įvertino kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrįstumą, trukmę ir proporcingumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesujungė prieš T. G. nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

6.2. Žemesnės instancijos teismai tinkamai nenustatė bendrininkavimo turinio, neatskleidė jo privalomųjų elementų, nesusiejo bendrininkavimo turinio subjektyviųjų požymių su objektyviaisiais ir taip apsunkino T. G. galimybę gintis. Šioje byloje bendrininkavimo institutas buvo nepagrįstai aiškinamas taip, esą darant BK 226 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas bendrininkaujama buvo visiškai vienodai, tarsi tyčios turinys abiem atvejais būtų toks pats. Bendrininkų tyčios bendrumas paperkant ir prekiaujant poveikiu yra visiškai skirtingas ir negali būti tapatinamas. Pažymėtina, kad T. G., be V. G., kuri vėliau mirė, kitų veikos bendrininkų nepažinojo. Suderinti nusikalstamos veikos tyčios turinį, kada pati nusikalstama veika yra pakankamai sudėtinga ir teisiškai kvalifikuojama pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius, nepažįstant veikos bendrininkų, nėra įmanoma. Kadangi I. K. nepažinojo T. G., proceso metu turėjo būti įrodinėjama visa galimai kyšį perdavusių asmenų grandinė. Tačiau nė vienas iš asmenų, kurie nurodyti kaip T. G. bendrininkai, ne tik nepatvirtino, kad jie kokiu nors būdu būtų veikę per T. G., bet ir neigė žinoję, jog T. G. kokiu nors būdu galėtų veikti kaip tarpininkas. Taigi, bendrininkavimo turinys niekaip nebuvo patvirtintas ir net nebuvo įrodinėjamas.

6.3. Be to, T. G. priimta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis yra itin prieštaringa. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nustatytų T. G. nusikalstamos veikos aplinkybių pagrįstai pašalino aplinkybes, kad T. G. susitarė ir pažadėjo B. L., o per jį – ir M. L., už kyšį savo ir V. G. naudai paveikti teisėją R. G., kad šis veiktų neteisėtai vykdydamas teisėjo įgaliojimus, ir kad T. G. šį kyšį priėmė. Tačiau motyvuojamojoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje nurodoma, kad T. G. neva veikė įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą (tuo jis nebuvo kaltinamas) ir iš esmės pasidalijo gautą 2000 Eur kyšį, o tai neatitinka BK 227 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių. Tokiu atveju bendrininkų tyčios turinys ir pati bendrininkų grupės sudėtis turėtų būti visiškai kitokie, o toks tyčios turinys turėtų būti tinkamai nustatytas ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, T. G. veiką kvalifikuojant kaip kyšio priėmimą (BK 225 straipsnio 1 ar 2 dalis), o ne papirkimą (BK 227 straipsnio 2 dalis).

6.4. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalis. Ši ir nurodyta baudžiamosios bylos dėl tapačių nusikalstamų veikų buvo nepagrįstai tiriamos atskirai, dėl to T. G. ne tik buvo nuteistas griežtesne bausme, nei ji būtų buvusi priimant vieną nuosprendį, tačiau net nebūtų padaręs vėlesnės nusikalstamos veikos, jei ikiteisminis tyrimas būtų buvęs pradėtas tinkamu laiku, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius pirmosios nusikalstamos veikos požymius. Toks esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nulėmė ypatingą T. G. teisinės padėties pabloginimą ir itin apsunkino T. G. galimybę gintis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, T. G. prašė sujungti nurodytas baudžiamąsias bylas, kurios anksčiau sudarė vieną visumą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-420-XX/2025 šį prašymą nepagrįstai atmetė. Pažymėtina, kad minėtą nutartį priėmė tos pačios sudėties teisėjų kolegija, kuri priėmė ir skundžiamą nuosprendį. Be to, tiek minėta nutartis, tiek skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbti tą pačią dieną. Šioje nutartyje nurodyti motyvai buvo iš esmės atkartoti ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 32 punkte.

6.5. Tiek BPK, tiek teismų praktikoje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>) reikalaujama baudžiamąsias bylas, kuriose reiškiami kaltinimai tiems patiems asmenims, kuriose atlikti tie patys kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriose faktinė bylų situacija yra neatsiejamai susijusi, nagrinėti vienoje baudžiamojoje byloje. Dirbtinis nusikalstamų veikų nagrinėjimas skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose prieštaravo ir pačių prokurorų veiklos vidiniam teisiniam reguliavimui, t. y. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1-20 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl nusikalstamų veikų tyrimo sujungimo ir atskyrimo (2015 m. birželio 9 d. įsakymo redakcija).

6.6. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyti faktinis ir teisinis pagrindai atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Kauno valdybos 2021 m. sausio 25 d. prašymo dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į patalpas bei sekimo nėra aiški kriminalinės žvalgybos pradėjimo data, kadangi šis prašymas išslaptintas tik iš dalies. Minėtame prašyme nurodyta, kad dar 2020 m. lapkričio 30 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio sutikimas įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš R. G. kriminalinės žvalgybos rinkimo būdus ir priemones. Ši aplinkybė matyti ir iš STT Kauno valdybos 2020 m. lapkričio 27 d. rašto „Dėl sutikimo pradėti naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones“. Nors šis raštas taip pat neišslaptintas visa apimtimi, tačiau jame nurodoma, kad T. G. prekiauja poveikiu, t. y. kažkoks asmuo, kurio tapatybė neišslaptinta, kreipėsi į T. G. ir šis „per savo tėvą išsprendė <...> rūpimus klausimus, susijusius su <...>“. Taigi, kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš T. G. neabejotinai buvo pradėti naudoti anksčiau, nei buvo surašytas minėtas STT Kauno valdybos 2021 m. sausio 25 d. prašymas ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo.

6.7. Pažymėtina, kad vyriausiojo prokuroro T. Staniulio sutikimas įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš R. G. kriminalinės žvalgybos rinkimo būdus ir priemones negali pakeisti būtinos tokiam veikimui teismo nutarties. Be to, prokuroras, duodamas tokį sutikimą, jau turėjo arba pats būti surinkęs kažkokių duomenų, kuriuos teisėtai galima rinkti tik kriminalinės žvalgybos tyrimo būdais ir tvarka, arba tokius duomenis jam turėjo pateikti ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuriai taip pat taikytini analogiški ribojimai. Priešingu atveju itin jautrūs duomenys apie asmenis būtų renkami pažeidžiant tokių asmenų teisę į privatų gyvenimą ir nesilaikant BPK ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos.

6.8. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodymas, esą T. G. per savo tėvą išsprendė kažkokius rūpimus klausimus, neišslaptinus nei tokių klausimų turinio, nei apimties, nei su kokiu asmeniu ar asmenimis tokie klausimai buvo susiję, niekaip negali būti laikomas pakankamu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinio pagrindo nustatymu ar tokio pagrindo patikrinimu. Žemesnės instancijos teismai kriminalinės žvalgybos veiksmų proporcingumą (ir netgi teisėtumą) grindė vien tik tokių veiksmų trukme, skundžiamuose nuosprendžiuose teigdami, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

6.9. Skundžiamuose nuosprendžiuose nusižengta maksimalaus tikslumo reikalavimui, kurį teisinės valstybės ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika taiko subjektams, sankcionuojantiems ir tiesiogiai vykdantiems kriminalinę žvalgybą. Minėtame STT Kauno valdybos 2021 m. sausio 25 d. prašyme nėra nurodomi jokie veiksmai, kurie būtų sudarę faktinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal tokias faktines aplinkybes, dėl kurių T. G. yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje. Be to, kitame STT Kauno valdybos 2021 m. kovo 30 d. prašyme dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į patalpas buvo nurodytos visiškai kitokios faktinės aplinkybės, t. y. kad teisėjas R. G. nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje patikino T. G. galįs paveikti nenurodomą Kauno apylinkės teismo teisėją, kad šis nenurodomam asmeniui neskirtų realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismui atrodė reikalinga šiuos duomenis išslaptinti. Tačiau, paslapčių subjektui atsisakius tai padaryti visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino faktinį kriminalinės žvalgybos pagrindą buvus teisėtą. Kaip minėta, pradiniai duomenys apie tikėtinai nusikalstamą T. G. ir R. G. veikimą gauti neaiškiais metodais ir neaišku kada, tai taip pat neleidžia teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas ir tokių veiksmų trukmė nepažeidė tiek asmenų teisių, tiek ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų.

6.10. Be to, žemesnės instancijos teismai skundžiamuose nuosprendžiuose netinkamai interpretavo aiškiai nustatytą procesinę aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga prašė leisti atlikti (tęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmus tuo pagrindu, jog buvęs teisėjas R. G. galimai padeda asmeniui, nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą. Pažymėtini du itin svarbūs tokio netinkamo faktinio ir teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindų interpretavimo aspektai: 1) veika, dėl kurios buvo neleistinai tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai (I. K. galimai padarytas administracinis nusižengimas ir bendrininkų veiksmai, esą siekiant jam padėti sušvelninti atsakomybę dėl tokio nusižengimo), yra visiškai kitokio sunkumo lygmens nei nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje; 2) jokių duomenų apie galimą T. G. ir jo tėvo R. G. veikimą, neleistinai padedant asmeniui, nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ne tik nebuvo surinkta, bet net ir nebuvo renkama. Taigi, šis faktinis kriminalinės žvalgybos pagrindas nepasitvirtino.

6.11. Gynyba teisminio bylos nagrinėjimo metu žemesnės instancijos teismuose akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas iš karto po to, kai buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. G.. Šie gynybos argumentai buvo teismų nepagrįstai atmesti, neleistinai plačiai traktuojant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas ir sudarant galimybę kriminalinės žvalgybos subjektui veikti praktiškai nesaistomam šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo tuojau pat pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai. Tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje netoleruojamos tokios situacijos, kai asmenų, dėl kurių vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, teisinė padėtis būtų pasunkinta, laiku nepradėjus dėl jų ikiteisminio tyrimo, o tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus toliau, tikintis, kad galbūt asmuo ar asmenys, dėl kurių tokie veiksmai atliekami, padarys kokį nors sunkesnį nusikaltimą.

6.12. Nors, ikiteisminio tyrimo įstaigos manymu, nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti ne vėliau kaip 2021 m. kovo mėnesį, tačiau ši įstaiga, pažeisdama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąžiningo proceso reikalavimą, taip pat Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, ne nedelsdama pradėjo ikiteisminį tyrimą, o 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi su prašymu dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į patalpas, dėl to buvo surašytas Kauno apygardos prokuratūros teikimas ir priimta Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo. Taip dirbtinai buvo siekiama pabloginti T. G. teisinę padėtį. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad tiek ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra, tiek žemesnės instancijos teismai iš esmės sutiko, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas iš karto, kada buvo surinkta duomenų, pakankamų ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau pateikė skirtingų pateisinimų, kodėl taip nebuvo elgtasi. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas formuojamą teismų praktiką, daro takoskyrą tarp atsitiktinio ir tikėtino nusikalstamos veikos atskleidimo tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, nors tokios sąvokos nėra įtvirtintos jokiame įstatyme. Kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymo nepateisina tokių veiksmų rezultatas. Todėl darytina išvada, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas bei be pagrindo nepripažino, jog jokia nusikalstama veika, dėl kurios T. G. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, iš viso nebūtų padaryta, jeigu kriminalinės žvalgybos subjektas būtų laikęsis jo veiklą reglamentuojančio įstatymo ir būtų laiku pradėjęs ikiteisminį tyrimą.

6.13. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai pripažino leistinais įrodymais tokius duomenis, kurie buvo surinkti kriminalinės žvalgybos veiksmais advokato kontoroje ir teismo pasitarimų kambaryje. Taip buvo pasikėsinta į advokato ir kliento paslapties neatskleidžiamumo principą, taip pat teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą. Prašymuose dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į patalpas bei sekimo klaidingai nurodoma, kad advokatė V. G. neturi imuniteto nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų. Tai prieštarauja BPK 80 straipsnio 3 punkto ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 straipsnio nuostatoms. Taigi, mirusios V. G., kaip advokatės, statusas bei advokato ir kliento paslapčiai taikomos garantijos turėjo būti nurodomi kriminalinės žvalgybos subjekto prašymuose, prokuratūros teikimuose, o atitinkamas nutartis priėmęs Panevėžio apygardos teismas ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas negalėjo to ignoruoti. Priešingas teisės aiškinimas sudarė prielaidas pripažinti įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimo. Nepriimtina ir apeliacinės instancijos teismo pozicija, lakoniškai išreikšta skundžiamo nuosprendžio 30 punkte, kad teismo pasitarimų kambario paslaptis nepažeista vien dėl to, jog teisėjas R. G. procesinį sprendimą dėl I. K. taikytinos administracinės atsakomybės turėjo priimti vienvaldiškai. Tokia aplinkybė nesudaro pagrindo kėsintis į teismo pasitarimų kambario, kuris atskiru atveju gali būti ir teisėjo darbo kabinetas, paslaptį.

6.14. Be to, žemesnės instancijos teismai V. G., kuri mirė, galimai rašytame lapelyje esantį įrašą „vaikas 50“ (kurio autentiškumo ekspertizė nebuvo atlikta) nepagrįstai pripažino leistinu įrodymu, spręsdami, kad T. G. buvo perduota ne 50 Eur, o 500 Eur dydžio kyšio dalis. Atmestinos teismų interpretacijos, esą tai yra rašymo apsirikimas ar netgi kažkokia konspiracija. Net ir laikantis kaltinimo versijos, T. G. (jeigu jis tokiame lapelyje vadinamas vaiku, nors yra nevaikiško amžiaus) turėjo atitekti ne 500 Eur, o 50 Eur. Nepašalinta prielaida negali būti aiškinama kaip pagrindas sunkinti nuteistojo teisinę padėtį. Todėl nepagrįstas yra T. G. nuteisimas priėmus 10 kartų didesnę neteisėto atlygio už neteisėtą veikimą sumą. Taigi, teismai šiuo aspektu esmingai klydo, tai nulemtų netgi kitokią veikos kvalifikaciją (BK 225 straipsnio 4 dalis).

6.15. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šioje byloje nebuvo prekiaujama poveikiu, nepagrįstai pripažino, jog T. G. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, esą jis žinojo, kad jo tėvas teisėjas R. G., spręsdamas I. K. administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas procesinį sprendimą, veiks neteisėtai. Siekiamo paperkant (kyšininkaujant) veikimo neteisėtumas yra esminis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, atribojantis BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas veikas. Pažymėtina, kad, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, iš viso nebuvo siekiama, kad I. K. visiškai išvengtų administracinės atsakomybės, buvo duomenų tik apie galimą administracinio poveikio priemonės sušvelninimą. Šiame kontekste turėjo būti vertinama tai, kad procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje, kurio siekė I. K., pagal tuometinį (o ir dabartinį) teisinį reguliavimą buvo ne tik įmanomas, bet ir aptinkamas teismų praktikoje. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose nuosprendžiuose plačiau nepasisakė, kodėl toks procesinis sprendimas dėl I. K. taikytino specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino sutrumpinimo esą buvo negalimas. Taigi, teismai T. G. veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi nėra nustatytas nei nuteistojo R. G. neteisėto veikimo požymis (juo labiau kad teisėjas R. G. nepriėmė jokio galutinio procesinio sprendimo aptariamoje administracinio nusižengimo byloje), nei T. G. žinojimas apie būsimą procesinio sprendimo priėmimo neteisėtumą.

6.16. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad T. G. nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamajame akte tokia T. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo inkriminuota, tačiau teismas ja rėmėsi, skirdamas nuteistajam bausmę. Taip buvo esmingai pabloginta T. G. teisinė padėtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, pagal kuriuos skiriamos bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas T. G. priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nepagrįstai vertino bausmės griežtumo, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, aspektu.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl R. G. nuteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. G. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą R. G. nutraukti; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas pagal turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52, 109 straipsniams, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Kasatoriai skunde nurodo:

7.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 225 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šios kategorijos bylose. Be to, žemesnės instancijos teismai nesilaikė in dubio pro reo principo reikalavimų, netinkamai įvertino kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrįstumą, trukmę ir aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas laiku, nors kriminalinės žvalgybos veiksmų metu, pagal kaltinimo versiją, kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiai jau buvo nustatyti. Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

7.2. Kasatoriai skunde pateikia dalį analogiškų argumentų dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo neteisėtumo, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo T. G. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, t. y. kad: 1) šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyti ir patikrinti faktinis ir teisinis pagrindai atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) nėra aiški kriminalinės žvalgybos veiksmų pradėjimo data; 3) kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl T. G. ir R. G. buvo pradėti neteisėtai naudoti anksčiau, nei buvo surašytas minėtas STT Kauno valdybos 2021 m. sausio 25 d. prašymas ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo; 4) baudžiamojoje byloje nebuvo atsakyta, kokiais būdais buvo surinkta pradinė informacija, kuri tapo pagrindu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą; 5) STT Kauno valdybos 2021 m. sausio 25 d. prašyme nėra nurodomi jokie veiksmai, kurie būtų sudarę faktinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal tokias faktines aplinkybes, dėl kurių R. G. yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje; 6) ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas iš karto po to, kai buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. G. ir kitų asmenų; 7) jokia nusikalstama veika, dėl kurios R. G. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, iš viso nebūtų padaryta, jeigu kriminalinės žvalgybos subjektas būtų laikęsis jo veiklą reglamentuojančio įstatymo ir būtų laiku pradėjęs ikiteisminį tyrimą; 8) veika, dėl kurios buvo neleistinai tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai (I. K. galimai padarytas administracinis nusižengimas), yra visiškai kitokio sunkumo lygmens nei nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, o jokių duomenų apie galimą R. G. ir jo sūnaus T. G. veikimą, neleistinai padedant asmeniui, nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ne tik nebuvo surinkta, bet net ir nebuvo renkama; 9) kriminalinės žvalgybos veiksmais advokato kontoroje ir teismo pasitarimų kambaryje buvo pasikėsinta į advokato ir kliento paslapties neatskleidžiamumo principą, taip pat teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą.

7.3. Be to, skunde dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo neteisėtumo papildomai nurodoma, kad teisėjo kabinetas yra ne tik jo darbo kabinetas, bet kartu ir teismo pasitarimų kambarys, kurio paslaptis demokratinėje visuomenėje yra saugoma, todėl jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai tokioje vietoje neturėtų būti atliekami. Būtent šioje patalpoje minėto STT Kauno valdybos 2021 m. sausio 25 d. prašymo ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pagrindu buvo renkami duomenys apie R. G., kaip teisėjo, veiklą, nors šiame prašyme nurodytas faktinis pagrindas nepasitvirtino.

7.4. Neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl asmens galėtų būti vykdomi tik tiek, kiek tai būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti, kadangi ilgesnis tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes taip padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą. Kaip tik tokia situacija susiklostė ir šioje byloje, kadangi ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas laiku, o kriminalinės žvalgybos veiksmai, iškreipiant jų prasmę, buvo taikomi toliau, nors visi ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinieji nusikalstamų veikų požymiai jau buvo nustatyti, tai pripažino ir pati ikiteisminio tyrimo įstaiga.

7.5. Negali būti toleruojama tokia situacija, kada ikiteisminis tyrimas, pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir aiškią, nuosekliai suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, nėra pradedamas motyvuojant tuo, kad esą ikiteisminio tyrimo pradėjimas tinkamai ir laiku pažeistų kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtus interesus. Negali būti tokio teisėto kriminalinės žvalgybos subjekto intereso, kuris prieštarautų BPK 1 ir 2 straipsniuose įtvirtintiems principams ir BPK 44 straipsnyje įtvirtintoms asmenų teisių garantijoms baudžiamajame procese. STT Kauno valdybos 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. birželio 28 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimuose apie paaiškėjusius nusikalstamos veikos požymius ir pavojų kriminalinės žvalgybos tyrimo slaptiesiems dalyviams ir (ar) kriminalinės žvalgybos tyrimo subjekto teisėtiems interesams nurodomos aplinkybės niekaip nepatvirtino jokio pavojaus nė vienam iš kriminalinės žvalgybos tyrimo slaptųjų dalyvių ar galimo pakenkimo kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Taip buvo dirbtinai pabloginta R. G. sūnaus T. G. teisinė padėtis.

7.6. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos tolesnį taikymą, nepradedant ikiteisminio tyrimo ir paneigiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, buvo bandoma apeiti, remiantis generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymais Nr. 1-373 ir Nr. 1-383, kuriais buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad minėti generalinio prokuroro įsakymai, kuriais šioje byloje rėmėsi kriminalinės žvalgybos subjektas, buvo priimti iki šiame kasaciniame skunde akcentuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> priėmimo. Kadangi šis kasacinio skundo argumentas reiškia teisės taikymo ir aiškinimo klausimą, t. y. patenka į kasacinio apskundimo apimtį, tai kasatorius prašo pasisakyti dėl tokio teisinio reguliavimo (kaip teisės šaltinio) priimtinumo ir jo aiškaus prieštaravimo vėlesnei teismų praktikai, priimtai jau po minėto generalinio prokuroro įsakymo priėmimo. Manytina, kad generalinio prokuroro rekomendacijos negali prieštarauti Kriminalinės žvalgybos įstatymui ir nuosekliai teismų praktikai. Be to, toks vidaus teisinis reguliavimas negali būti suprantamas kaip leidimas nesilaikyti įstatymo bei teismų praktikos reikalavimų vien dėl deklaratyvaus pagrindo, esą ikiteisminio tyrimo laiku pradėjimas pažeis kriminalinės žvalgybos subjekto interesus.

7.7. Žemesnės instancijos teismai taip pat tinkamai neįvertino, kad buvo pažeista įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių, siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Šiuo atveju itin reikšminga aplinkybė yra kratos R. G. gyvenamojoje vietoje teisėtumas, kai jis buvo apgautas, neuniformuotiems ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams melagingai nurodžius, esą jie automobiliu įvažiavo į R. G. gyvenamojo namo sklypo tvorą. Jeigu krata R. G. namuose buvo atliekama teisėtai, tai pareigūnams nebuvo jokio pagrindo meluoti. Tokia pareigūnų apgavystė daugiausia nulėmė ir R. G. elgesį kratos metu (byloje yra duomenų, kad kratos atlikimo metu R. G. sirgo (duomenys neskelbtini)). Toks melagingas nurodymas apie įvažiavimą į tvorą (tai apeliacinės instancijos teismas vadina „legenda“) neatitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sąžiningo proceso principo, todėl paskesni pareigūnų veiksmai ir visas proceso veiksmas negalėjo būti pripažinti teisėtais.

7.8. Pažymėtina, kad, tiriant nusikalstamas veikas, kurių požymiai buvo nustatyti to paties kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, buvo iškreipta tikroji kriminalinės žvalgybos taikymo apimtis bei visas taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių spektras. Gynybos manymu, procesinis sprendimas tirti nusikalstamas veikas, neatsiejamai susijusias tiek asmenų, tiek kriminalinės žvalgybos taikymo vietos, tiek ir pačių nusikalstamų veikų pobūdžio prasme, buvo priimtas tik dėl to, kad būtų užmaskuotas netinkamas kriminalinės žvalgybos subjekto ir prokuratūros veikimas, laiku nepradedant ikiteisminio tyrimo. Minėtas baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, kaip sukūręs visas prielaidas priimti nepagrįstus procesinius sprendimus žemesnės instancijos teismuose. Toks pažeidimas bent iš dalies galėjo būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, tenkinus gynėjo prašymą sujungti baudžiamąsias bylas. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-420-XX/2025 tokį prašymą nepagrįstai atmetė.

7.9. Be to, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai pripažino, kad R. G. padarė BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes netinkamai nustatė veiką kvalifikuojantį požymį – neteisėtą veikimą vykdant teisėjo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. G. priėmė kyšį, nesusipažinęs su administracinio nusižengimo byla. Pažymėtina, kad šiuo atveju iš viso nebuvo laukiama, kol R. G., kaip teisėjas, priims vienokį ar kitokį procesinį sprendimą I. K. administracinio nusižengimo byloje, tačiau skundžiamuose nuosprendžiuose imamasi samprotauti, koks tas procesinis sprendimas būtų buvęs. Jeigu, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą ir nustačius visus nusikalstamų veikų požymius, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, laukiant, kol į kriminalinės žvalgybos lauką pateks R. G. ar daugiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ar Kauno apygardos teismo teisėjų, tai šiuo atveju nebuvo sulaukta procesinio sprendimo dėl I. K. priėmimo, o kyšininkavimo veiką kvalifikuojantis požymis – veikimo neteisėtumas buvo preziumuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, iš viso nebuvo siekiama, kad I. K. visiškai išvengtų administracinės atsakomybės, buvo duomenų tik apie galimą administracinio poveikio priemonės sušvelninimą. Šiame kontekste turėjo būti vertinama tai, kad procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje, kurio siekė I. K., pagal tuometinį (o ir dabartinį) teisinį reguliavimą buvo ne tik įmanomas, bet ir egzistavo teismų praktikoje. Taigi, teismai R. G. veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, kadangi paprasčiausiai preziumavo jo veikimo neteisėtumą, nesulaukę, kol bus priimtas vienoks ar kitoks procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

7.10. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas. Apeliacinės instancijos teismas skirtinguose nuosprendžio punktuose pasisako, kad I. K., kuris vėliau mirė, per tarpininkus papirko R. G., o kitame nuosprendžio punkte teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad tarpininkai, veikdami mirusio asmens interesais, būtų gavę kokį nors atlygį. Pažymėtina, kad nė vienas iš asmenų (nei I. K., nei M. L. ir B. L.) nenurodė, jog jie kokiu nors būdu paveikė R. G., o I. K., kuris mirė, užduoti klausimus baudžiamojo proceso metu galimybė išvis nebuvo sudaryta.

7.11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, neišvengiamai kyla motyvuota teisinė abejonė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto atitikties Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Tokį prašymą R. G. reiškė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau toks prašymas buvo be pagrindo netenkintas. Dėl šios priežasties prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą teikiamas kartu su šiuo kasaciniu skundu (pridedama atskiru prašymu).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

9. Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kyla teisinė abejonė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto atitikties Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, todėl prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tokį prašymą R. G. reiškė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau jis, kasatorių manymu, buvo be pagrindo netenkintas.

10. Teisėjų kolegija atmeta kasatorių prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nenustačiusi būtinų kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygų (Konstitucijos 110 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnis).

10.1. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad, pagal Konstituciją, teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, be kita ko, Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

10.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai, ir tos atitikties tyrimas nėra savitiksliai dalykai, teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kaip konstitucinio instituto, paskirtis – užtikrinti, kad bus įvykdytas teisingumas. Savitikslis prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai, 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai, 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai). Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtintu draudimu taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga kilus abejonių, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (pvz., 2003 m. gruodžio 30 d., 2013 m. sausio 25 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimai).

10.3. Teismui nėra privalomi proceso dalyvių prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOS0xMDczLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-39-1073/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-39-1073/2022">2K-7-39-1073/2022</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTYtMzAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-196-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-196-303/2022">2K-7-196-303/2022</a>). Teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia pats savarankiškai (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui (bet ne kuriam nors iš proceso dalyvių ar dalyviams) kyla abejonių, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti, stabdyti bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų ar kitų teisės aktų atitiktimi Konstitucijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-507/2017, 2K-278-788/2018). Kai teismui pateikiamas prašymas nėra motyvuotas, teismas, netenkindamas tokio prašymo, neprivalo savo sprendimo papildomai argumentuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTYtMzAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-196-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-196-303/2022">2K-7-196-303/2022</a>).

10.4. Svarbu ir tai, kad Konstitucijoje, Konvencijoje ir BPK įtvirtintas greito baudžiamojo proceso, bylos nagrinėjimo principas (pvz., Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Todėl procese turi būti atliekami tik tie proceso veiksmai, kurie būtini bylai išspręsti teisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTYtMzAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-196-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-196-303/2022">2K-7-196-303/2022</a>).

10.5. Kasatoriai nurodo, kad Konstitucijai galimai prieštarauja Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostata, pagal kurią teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei įsiteisėja asmenį apkaltinęs teismo nuosprendis (neatsižvelgiant į atleidimą nuo bausmės atlikimo, vėlesnį teistumo išnykimą ar panaikinimą). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam R. G., kuris yra buvęs teisėjas, šios įstatymo nuostatos yra aktualios, tačiau konstatuoja, jog šioje byloje prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą pateiktas dėl įstatymo, kuris nagrinėjamoje byloje nėra tiesiogiai taikomas. Toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą neatitiktų šio konstitucinio instituto paskirties, būtų savitikslis ir nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 2 punktas), be kita ko, nepateisinamai užtęstų bylos nagrinėjimą.

10.6. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad šis prašymas buvo pagrįstai netenkintas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, kuri protokoline nutartimi atmetė jį. Analogiškas nuteistojo ir jo gynėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pateiktas bylą nagrinėjant kasacine tvarka, taip pat yra nepagrįstas.

Dėl baudžiamųjų bylų nesujungimo

11. Nuteistojo T. G. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalis. Kasatorių nuomone, ši ir nurodyta baudžiamosios bylos dėl tapačių nusikalstamų veikų buvo nepagrįstai tiriamos atskirai ir nepagrįstai nesujungtos bylos proceso apeliacinės instancijos teisme metu, dėl to T. G. buvo nuteistas griežtesne bausme, nei ji būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nusprendžia, kad šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

12.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygos vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-976/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>, 2K-237-976/2024).

12.2. BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo. Toks teisinis ikiteisminių tyrimų sujungimo ir atskyrimo reglamentavimas reiškia, kad teisė spręsti, ar sujungti atskirai pradėtus ar atliekamus tyrimus, ar išskirti tyrimus, paliekama prokurorui, kuris tokį sprendimą priima atsižvelgdamas į situaciją konkrečioje byloje, siekdamas BPK 1 ir 2 straipsniuose nustatytų tikslų.

12.3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, kuriuose buvo keliamas analogiškas klausimas, taip pat spręsdamas klausimą dėl bylų sujungimo apeliaciniame procese, pagrįstai nurodė, kad ikiteisminių tyrimų nesujungimas nepažeidė nuteistojo T. G. teisių; taip pat nepažeidė baudžiamojo proceso reikalavimo, kad nusikalstamų veikų tyrimų sujungimas ar atskyrimas neturi pakenkti greitam ir išsamiam nusikalstamų veikų atskleidimui bei tinkamam įstatymo pritaikymui.

12.4. Tokia išvada grindžiama tuo, kad, pirma, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų pagrindu buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai – Nr. 03-7-00003-21, t. y. nagrinėjamoje byloje, ir Nr. 03-7-00004-21, t. y. byloje, kurioje T. G. priimtas Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. apkaltinamasis nuosprendis; antra, nors šiuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamos veikos pagal faktines aplinkybes (nusikalstamo veikimo modelį) buvo panašios, tačiau nebuvo tapačios ar neatskiriamai susijusios, nes tik vienas nuteistasis – T. G. bei asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, – V. G. buvo įtariamaisiais abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose, tačiau tyrimai vyko dėl skirtingų nusikalstamų veikų, kuriose dalyvavo skirtingi asmenys; trečia, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta daugiau nei vieneriais metais greičiau nei baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMS05MTkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-21-919/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-21-919/2025">1-21-919/2025</a>.

12.5. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo T. G. ir jo gynėjo V. Sirvydžio prašymas dėl baudžiamųjų bylų sujungimo buvo sprendžiamas kitoje baudžiamojoje byloje pagal nuteistojo T. G. ir jo gynėjo V. Sirvydžio, kitų nuteistųjų, jų gynėjų ir prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio. Šį prašymą 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-420-XX/2025 (nes byloje tuo metu dar nebuvo paskirta teisėjų kolegija) sprendė ir jį atmetė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (nagrinėjusi bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzAtODUxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-70-851/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-70-851/2025">1A-70-851/2025</a>, kurioje priimtas sprendimas yra apskųstas šioje byloje).

12.6. Kaip matyti iš bylos ir minėtos nutarties, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atidžiai vertino prašymo argumentus ir motyvuotai nusprendė, kad, pirma, šiose bylose yra vienas tas pats proceso dalyvis – abiejose baudžiamosiose bylose Kauno apygardos teismo nuosprendžiais yra pripažintas kaltu nuteistasis T. G.. Kiti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-420-XX/2025 nuteisti ir išteisinti asmenys nesusiję su baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzAtODUxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-70-851/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-70-851/2025">1A-70-851/2025</a> nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis ir priešingai; antra, abiejose bylose kaltinimai pateikti ir nuosprendžiai yra priimti dėl atskirų nusikalstamų veikų; trečia, nėra pagrindo spręsti, kad abiejose bylose yra tiriamos tos pačios aplinkybės, taip pat kad jos yra įrodinėjamos tais pačiais įrodymais.

12.7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama prašymą sujungti bylas, pagrįstai vertino ir tai, kad prašymo nagrinėjimo metu skyrėsi šių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadijos – baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzAtODUxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-70-851/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-70-851/2025">1A-70-851/2025</a> kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kurio paskelbimas buvo numatytas 2025 m. rugsėjo 9 d., o baudžiamosios bylos Nr. 1A-420-XX/2025 nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme dar nebuvo pradėtas, pirmasis teisiamasis posėdis numatytas tik 2026 m. vasario 12 d. Todėl bylų sujungimas šiuo atveju nutolintų sprendimo priėmimą baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzAtODUxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-70-851/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-70-851/2025">1A-70-851/2025</a>, būtų pažeista įstatyme įtvirtinta teismo pareiga per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą (BPK 1 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, 240 straipsnis). Tokios aplinkybės leido teisėjų kolegijai konstatuoti, kad baudžiamųjų bylų Nr. 1A-420-XX/2025 ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzAtODUxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-70-851/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-70-851/2025">1A-70-851/2025</a> sujungimas užvilkintų bylos išnagrinėjimą ir, priešingai, nagrinėjant šias bylas atskirai, bus užtikrintas ne tik proceso operatyvumas, tačiau ir proceso dalyvių teisės. Toks argumentas, įvertinus visa, kas išdėstyta, priešingai nei teigia kasatoriai, nėra prioriteto suteikimas proceso greitumui, nepaisant proceso išsamumo.

12.8. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nuteistojo T. G. ir jo gynėjo teiginiai dėl šių baudžiamųjų bylų nepagrįsto išskyrimo ikiteisminio tyrimo metu neatitinka faktinės situacijos byloje – aptariami ikiteisminiai tyrimai nebuvo atskirti, o kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų pagrindu iš karto buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai – Nr. 03-7-00003-21 ir Nr. 03-7-00004-21. Kasatorių teiginys, kad du ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti, be kita ko, pažeidus Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus, bus aptartas vėliau.

12.9. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminių tyrimų, o vėliau ir baudžiamųjų bylų nesujungimas pažeidė nuteistojo T. G. teises.

Dėl kriminalinės žvalgybos ir jos metu gautų duomenų leistinumo

13. Kasaciniuose skunduose ginčijamas kriminalinės žvalgybos veiksmų, vykdytų prieš T. G. ir R. G., teisinis ir faktinis pagrindas, taip pat nurodoma, kad nebuvo išslaptinti duomenys, reikalingi faktiniam pagrindui pagrįsti.

14. Įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nurodytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-895/2020, 2K-119-303/2021, 2K-218-976/2023). Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-7-40-511/2019).

14.1. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-8-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a> ir kt.).

14.2. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus).???

14.3. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais, kurie sankcionuojami apygardos teismo teisėjo nutartimi, renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, todėl, nors Kriminalinės žvalgybos įstatyme nenustatyti konkretūs reikalavimai tokios nutarties turiniui, ji turi atitikti reikalavimus, keliamus teismo nutartims, kuriomis skiriamos procesinės prievartos priemonės. Toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies, pagal kurią įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Taigi tiek kriminalinės žvalgybos subjekto prašyme, tiek prokuroro teikime, tiek apygardos teismo pirmininko ar jo įgaliotų teisėjų nutartyse, be kita ko, turi būti nurodomas faktinis sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – duomenys apie objektyviuosius rengiamo, daromo ar padaryto nusikaltimo, nurodyto Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą; asmenys, kuriems šie veiksmai bus taikomi; atliekamų veiksmų apimtis; veiksmų atlikimo terminas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-161-693/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).

14.4. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų analizė rodo, kad informacijos išslaptinimas visa apimtimi yra paslapčių subjekto diskrecija. Tačiau, paslapčių subjektams šios informacijos neišslaptinus, teismai turi motyvuotai pasisakyti, kodėl ši informacija nebeaktuali ir kokie kiti duomenys lemia išvadas vertinant bylai svarbias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-489/2026). Paminėtina ir tai, kad neturi būti įslaptinamas nei kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas, nei nutartis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo priėmęs pareigūnas (t. y. teisėjas), nes tai nėra slapti duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K-119-689/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius prašymus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo, prokurorų teikimus, Panevėžio apygardos teismo teisėjų nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pradėti ir tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kurio metu buvo surinkta informacija, kuria remiantis nagrinėjamoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, tinkamai atsakė į pagrindinius apeliacinių skundų argumentus dėl faktinio ir teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindo buvimo.

15.1. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas.

15.2. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad priimant sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo prieš teisėją, kuris pagal Teismų įstatymo nuostatas turi nepriklausomumo garantijas (teisėjo imunitetą), būtina itin kruopščiai laikytis Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, 89 straipsnio 2 dalyje bei Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, įskaitant ir atitinkamų pareigūnų dalyvavimą šiame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).

15.3. Nagrinėjamoje byloje STT direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymas „Dėl įgaliojimų suteikimo pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones“ patvirtina, kad STT Kauno valdybos viršininkui buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones. Generalinio prokuroro 2018 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. I-1 „Dėl įgaliojimų kriminalinės žvalgybos veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės srityje“ patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras šioje byloje buvo įgaliotas, be kita ko, spręsti dėl sutikimo pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones.

15.4. STT Kauno valdybos 2020 m. lapkričio 27 d. rašte dėl sutikimo pradėti naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, pasirašytame STT Kauno valdybos viršininko, nurodyta, kad STT Kauno valdyboje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie Kauno apylinkės teismo teisėjo R. G. galimai vykdomą nusikalstamą veiklą – kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 2 dalis) bei T. G. galimą prekybą poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 30 d. duotas sutikimas įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją R. G. kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones.

15.5. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi Nr. S6-13RN buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, t. y. V. G., T. G. ir R. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, šių asmenų sekimas ir slaptas patekimas į T. G. ir V. G. advokatų kontorą, siekiant atlikti apžiūras ir slapta kontroliuoti jų pokalbius.

15.6. Taigi kriminalinės žvalgybos informacija prieš tuometinį teisėją R. G. ir T. G. pradėta rinkti teisėtai. Visų pirma, pažymėtina, kad kasatorių teiginiai, kurie buvo dėstomi ir apeliaciniuose skunduose, jog duomenys apie nuteistąjį R. G. faktiškai, nesant teismo nutarties, buvo pradėti rinkti dar iki kriminalinės žvalgybos pradžios, yra nepagrįsti. Siekiant užtikrinti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš teisėją būtų vykdomi teisėtai, pagal įstatymą nustatytos papildomos priemonės – nustatyta, kokie pareigūnai dalyvauja Kriminalinės žvalgybos įstatymo priemonių sankcionavimo procese. Tai ir buvo padaryta – 2020 m. lapkričio 27 d. ir lapkričio 30 d. buvo surašyti atitinkamo STT pareigūno ir prokuroro raštai dėl sutikimo vykdyti prieš teisėją R. G. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytus veiksmus, o vėliau 2021 m. sausio 25 d. STT Kauno valdybos prašymo ir prokuroro teikimo pagrindu 2021 m. sausio 27 d. buvo priimta apygardos teismo nutartis dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo veiksmų prieš teisėją ir kitus asmenis. Iš STT Kauno valdybos Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. lapkričio 29 d. pateikto rašto taip pat matyti, kad STT Kauno valdybos pareigūnai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. sausio 27 d. šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš teisėją R. G., T. G. ar kuriuos nors kitus asmenis neatliko.

15.7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat išsamiai pasisakyta dėl teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15–19 punktai). Apeliacinės instancijos teismas ne tik aptarė kriminalinės žvalgybos prieš R. G. ir T. G. pradžią, tačiau aptarė visus prieš R. G. ir T. G. sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, nustatytus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11, 15 straipsniuose, t. y.: 1) pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį Nr. S6-13RN prieš R. G. sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 15 straipsniuose nustatyti veiksmai nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d.; prieš T. G. sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11, 15 straipsniuose nustatyti veiksmai nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d.; 2) pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį Nr. S6-58RN prieš R. G. sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnyje nustatyti veiksmai nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 26 d.; 3) pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. S6-70RN prieš R. G. sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11 straipsniuose nustatyti veiksmai nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d.; 4) pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį Nr. S6-120RN prieš R. G. sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11, 15 straipsniuose nustatyti veiksmai nuo 2021 m. liepos 24 d. iki 2021 m. spalio 23 d.; prieš T. G. sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11, 15 straipsniuose nustatyti veiksmai nuo 2021 m. liepos 24 d. iki 2021 m. spalio 23 d. Konstatavęs, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti, be kita ko, įvertinęs ir tai, kad jie vykdomi prieš teisėją, kad jie pradėti vykdyti nuo 2021 m. sausio 27 d. apygardos teismo nutarties, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė keliamas abejones, kad prieš R. G. ir T. G. galėjo būti atliekami nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18–19 punktai). Taigi teisinis pagrindas vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus neginčytinai nustatytas.

15.8. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimui, kad faktinis kriminalinės žvalgybos pagrindas nustatytas sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir patikrintas nagrinėjant bylą teismuose. Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria buvo leista vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, turinys rodo, kad faktinis pagrindas pradėti slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus yra nurodytas (duomenys, jog T. G., veikdamas su advokate V. G., už galimai neteisėtus palankius sprendimus perdavė kyšius teisėjui R. G., taip pat ir už tam tikrą sprendimą byloje, kurioje asmuo buvo pripažintas padaręs veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje), nutartyje nurodytos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai bus atliekami.

15.9. Taip pat pažymėtina, kad vien tai, jog pirminė tikrinama informacija dėl galimo korupcinio pobūdžio poveikio teisėjui buvo susijusi su baudžiamąja byla dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (faktinis kriminalinės žvalgybos pagrindas), nereiškia, kad vėliau gauti duomenys apie šioje byloje analizuojamas korupcinio pobūdžio veikas, susijusias su atitinkamo rezultato siekimu administracinio nusižengimo byloje, turėtų būti pripažinti neleistinais. Nuteistųjų R. G., T. G. šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, kurios buvo atskleistos kriminalinės žvalgybos metu, pavojingumas yra analogiškas veikoms, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, t. y. prekyba poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimas (BK 227 straipsnis), kyšininkavimas (BK 225 straipsnis).

15.10. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, tikrindami kriminalinės žvalgybos faktinį pagrindą, atsakė į gynybos argumentus dėl faktinio kriminalinės žvalgybos pagrindo ir nusprendė, kad, pirma, pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo; antra, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus dėl galimai daromų, be kita ko, R. G., T. G. nusikalstamų veikų ir nustačius, kad gali būti daromi tos pačios rūšies, t. y. prekybos poveikiu, papirkimo, kyšininkavimo, ne mažiau pavojingi nusikaltimai, kuriuos galimai darė ir tie patys asmenys, dėl šių veikų tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti.

15.11. Atskirai pažymėtina, kad vien tai, jog dalis kriminalinės žvalgybos informacijos nebuvo išslaptinta, nereiškia, kad apygardos teismo nutartys dėl atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas gana išsamiai aptarė faktinį kriminalinės žvalgybos pagrindą, taip pat ir atskirų veiksmų, vykdytų kasatorių atžvilgiu, pagrindą.

15.12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog, be kita ko, R. G., T. G. galėjo padaryti prekybos poveikiu, papirkimo, kyšininkavimo požymių turinčias veikas, kurios patenka į kategoriją veikų (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir dėl kurių jiems buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti minėti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, patvirtina buvusį teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, o turimi duomenys apie R. G., T. G. galimai daromas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą.

16. Kasatorių R. G. ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad, siekiant apsaugoti teisėjų pasitarimų kambario paslaptį, negali būti slapta kontroliuojama teisėjo darbo vieta (kabinetas). Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

16.1. Konstitucijoje, BPK, Konvencijoje, ES teisėje, taip pat tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėjo (teismo) nepriklausomumas ir nešališkumas yra būtina asmens teisės į sąžiningą procesą dalis. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 114 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalimi, teisėjo imunitetas nėra savitikslis ir yra funkcinio pobūdžio: jo paskirtis – garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas. Tik tokia teisėjo imuniteto samprata yra suderinama su iš Konstitucijos kylančia demokratinės teisinės valstybės priederme užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, be kita ko, įstatymų leidėjo pareiga teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, teisingai išspręsti šias nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus padariusių asmenų teisinės atsakomybės klausimą. Taigi Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje teisėjo imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus (Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimas).

16.2. Siekiant užtikrinti asmens teisę į sąžiningą procesą, be kita ko, įstatymuose yra nustatytas teisėjų pasitarimų kambario slaptumas; taip pat, kaip jau minėta pirmiau, siekiant slapta kontroliuoti teisėją, būtina laikytis papildomų procesinių taisyklių, pradedant ir vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą, pradedant ikiteisminį tyrimą ir atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Iš teismų praktikos matyti, kad teisėjo susižinojimo su kitais asmenimis kontrolės, taip pat tarnybinių (teismo patalpų, įskaitant teisėjų kabinetus) patalpų kontrolės rezultatai, įvertinus kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumą, pripažįstami leistinais įrodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>); nustačius, kad buvo pažeista kriminalinės žvalgybos ar jos veiksmo prieš teisėją sankcionavimo tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>), teismo nutartyje nesant aiškaus teisinio pagrindo vykdyti atitinkamą kriminalinės žvalgybos veiksmą prieš teisėją, įskaitant teisėjo kabineto slaptą kontrolę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>), gauti duomenys gali būti nepripažinti įrodymais.

16.3. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėjo R. G. darbo kabinete nebuvo taikomi siekiant atskleisti teismo pasitarimų kambario paslaptį, nes, pirma, I. K. administracinio nusižengimo byloje (kurioje buvo siekiama atitinkamo rezultato) teisėjo sprendimas buvo priimamas vienvaldiškai; antra, teismų nuosprendžiuose aptarti įrodymai patvirtina, kad teisėjo R. G. kabinete reikšmingi teisėjo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje klausimai buvo aptariami ir derinami tik su teisėjo sūnumi nuteistuoju T. G. nusikalstamos veikos darymo kontekste, o tokie teisėjo veiksmai nėra saugomi įstatymo. Taigi, reikšmingi bylai duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus teisėjui, pagrįstai pripažinti leistinais.

17. Kasatorių T. G. ir jo gynėjo teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš asmenį, kuriam procesas buvo nutrauktas, (advokatę) buvo sankcionuoti ir vykdomi pažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje nustatytas advokato veiklos garantijas; todėl jų metu gauti duomenys turi būti pripažinti neleistinais. Šie argumentai taip pat atmetami.

17.1. Konstitucijoje, BPK, Konvencijoje, ES teisėje pripažįstama, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo gerbimas yra labai svarbus kaltinamojo teisės į gynybą, kurios sudėtinė dalis yra teisė turėti advokatą, o kartu ir teisingo bylos nagrinėjimo aspektas.

17.2. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį, advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys. BPK 154 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad draudžiama klausytis perduodamų elektroninių ryšių tinklais gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti.

17.3. Tačiau teismų praktikoje nurodyta, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato advokato ir jo kliento susižinojimo apsaugą (imunitetą), o būtent užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, o ne advokato ir kitų asmenų susižinojimą apskritai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2006, 2K-239-303/2016, 2K-33-303/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a>). Kitaip tariant, šio reguliavimo paskirtis – užtikrinti veiksmingą asmenų teisę į gynybą ir teisę konfidencialiai bendrauti su savo gynėju, taip pat advokatų galimybę netrukdomai vykdyti savo profesinę veiklą. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis EŽTT jurisprudencija, taip pat konstatavo, kad advokato profesinė paslaptis nėra absoliučiai neliečiama, t. y. galimos šio draudimo išimtys, kai tam tikro pobūdžio susižinojimas gali būti kontroliuojamas ar informacija gali būti atskleista (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76-719/2022, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a>).

17.4. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, taip pat pripažįstama, jog, nepaisant esminės advokato profesinės paslapties reikšmės kaltinamojo gynybos teisėms, baudžiamojo proceso teisingumui ir pačių advokatų netrukdomai veiklai, ji nėra absoliuti ir gali būti ribojama išimtiniais atvejais, kai tai būtina, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, ir ypač atvejais, kai nusikalstamas veikas galimai daro pats advokatas. Reikėtų pabrėžti, kad toks – galimai nusikalstamas – advokato elgesys iš esmės nėra susijęs su pirmiau minėtais tikslais, kurių siekiama įtvirtinant sustiprintos advokato paslapties apsaugos reikalavimus. Priešingai, toks elgesys prieštarauja jiems ir yra nesuderinamas su advokato veikla (kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a> 16.1–16.7 papunkčiai).

17.5. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje yra nustatytos tam tikros galimybės riboti advokato profesinę paslaptį, tačiau jos siejamos ne su iš ginamojo (ar atstovaujamojo) gauta (sužinota) informacija, o su paties advokato galimai padaryta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76-719/2022, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a>).

17.6. Be kita ko, esant pagrįstam įtarimui, kad advokatas padarė nusikalstamą veiką, jam gali būti taikomos ir slaptos sekimo priemonės. Tačiau tokiu atveju yra labai svarbu nustatyti tokių priemonių teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, atsižvelgiant į advokato profesinės paslapties apsaugos tikslus, vertinti advokato ir jo kliento (-ų) galimai daromas nusikalstamas veikas; duomenų, gautų galimai suvaržant šios paslapties apsaugą, poveikį viso proceso teisingumui, siekio savavališkai pažeisti advokato profesinę paslaptį nebuvimą ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a>).

17.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, pripažinus, kad yra pagrįstų duomenų apie advokato galimai daromas nusikalstamas veikas, ir atliekant prieš jį kriminalinės žvalgybos veiksmus (esant teisiniam ir faktiniam pagrindui), konstatuota, kad nebuvo pažeistos advokato veiklos garantijos bei advokatų profesinė paslaptis, todėl surinkti duomenys vertintini kaip teisėtai surinkti ir pagrįstai leistinais pripažinti įrodymai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a>).

17.8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, esant duomenų apie advokatų galimą dalyvavimą darant korupcinio pobūdžio veikas, buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš V. G. (tuo metu buvusią advokatę) (esant faktiniam ir teisiniam pagrindui); kad gauti duomenys nesusiję su advokatės ir kurio nors jo kliento susižinojimu. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusikalstamos veikos mechanizmą ir gautų įrodymų (įskaitant ir informaciją, gautą vykdant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš advokatę) turinį, įrodymų gavimo būdas atitiko Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį. Taip pat konstatuotina, kad Advokatūros įstatymo 45 straipsnyje nustatytas advokatui taikomas imunitetas, apimantis draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, nepažeistas, nes advokato ir kitų asmenų susižinojimas apskritai nelaikytinas advokato profesine paslaptimi.

18. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje, nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nebuvo pradėtas iš karto po to, kai buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. G.. Kasatoriai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, nustačiusios, jog T. G. atlieka korupcinio pobūdžio veiksmus, sąmoningai nesiėmė priemonių, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo veikos būtų nutrauktos.

19. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

19.1. Taigi, kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-511/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a>). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos (veikų) požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą, tačiau jų nustatymas dar nereiškia, kad yra padarytas nusikaltimas. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).

19.2. Sudėtingose, daugiaveiksmėse bylose kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą gali nulemti ir tai, kad ne visų rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų, kurios yra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas, požymiai paaiškėja vienu metu, todėl vėlesnis ikiteisminio tyrimo pradėjimas gali būti pateisinamas siekiu nepakenkti tyrimo sėkmei dėl kitų nusikalstamų veiksmų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-697/2025">2K-69-697/2025</a>).

19.3. Kita vertus, slapto pobūdžio veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-8-788/2017, 2K-195-976/2022 ir kt.).

19.4. Taigi, darytina išvada, kad sprendimus priimantys tyrėjai ir prokurorai turi tam tikros diskrecijos spręsti, ar turima informacija yra pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti, ar reikalauja tikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2026">2K-10-976/2026</a>).

19.5. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad vertinant duomenis apie nusikalstamas veikas ar juos galimai darančius asmenis, kurie buvo gauti tiriant kitas veikas ar kitų asmenų veikas, svarbu įvertinti tiek atskleistos nusikalstamos veikos kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti slaptus tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Antai tokie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, kad tokių duomenų naudojimas reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-286-746/2015, 2K-48-788/2018, 2K-123-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>). Tačiau įrodinėjimo tvarkos pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų, atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tokiose situacijose šios kitos nusikalstamos veikos patenka į kategoriją veikų, nurodytų Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-31-654/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>).

20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, pagrįstai nusprendė, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai, nustačius tam tikrus nusikalstamų veikų požymius, buvo tęsiami ne siekiant dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objektų teisinę padėtį, o siekiant atskleisti sunkesnės nusikalstamos veikos, nei veikos, kurios požymiai nustatyti, padarymo mechanizmą, bendrininkus bei kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Toks kriminalinės žvalgybos tęsimo pagrindas pripažintinas atitinkančiu išimtį, leidžiančią tuoj pat nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl pavojaus kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

20.1. Apeliacinės instancijos teismas detaliai analizavo bylos duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad nustačius, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad, be kita ko, T. G. galimai padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, paaiškėjo, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą galėtų būti sutrukdyta atskleisti kriminalinės žvalgybos subjekto tiriamos sunkesnės nusikalstamos veikos (BK 225 straipsnio 2 dalis), nei veikos, kurios požymiai yra nustatyti, padarymo mechanizmą ir bendrininkus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 20–23 punktai).

20.2. Apeliacinės instancijos teismas detalizavo šią išvadą, nurodydamas, kad pirminė kriminalinės žvalgybos informacija apie teisėjo R. G. galimai daromą nusikalstamą veiką – kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 2 dalis) bei T. G. galimą prekybą poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) buvo susijusi su kitomis, ne šioje byloje nagrinėjamomis, nusikalstamomis veikomis, tačiau vykdant minėtą tyrimą buvo gauta tikrinimo reikalaujančių duomenų apie galimai daromas kitas nusikalstamas veikas, kurios anksčiau nebuvo tyrimo objektas, ir kitus galimai jas besirengiančius daryti ir (ar) darančius asmenis. Tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą ir nustačius, kad T. G. veiksmuose galimai yra BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymių, o R. G. veiksmuose yra BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių (taip pat kad B. L. veiksmuose yra BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, o V. G. veiksmuose yra BK 226 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymių), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 24–28 punktai).

20.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, be kita ko, prieš R. G. ir T. G. dėl galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225, 226, 227 straipsniuose, buvo gauti nauji duomenys ir apie jų bei kitų asmenų, be kita ko, M. L., B. L., V. G., galimas kitas ne mažiau pavojingas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, tęsiant tyrimą buvo siekiama nustatyti teisiškai reikšmingas nusikalstamų veikų aplinkybes, o ne pasunkinti nuteistųjų teisinę padėtį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27–28 punktai).

20.4. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai neperaugo į pasyviąją provokaciją (nepagrįstai tęsiant slapto pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus) arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad šių veiksmų tolesnis vykdymas leido nustatyti sisteminį korupcinių nusikalstamų veikų pobūdį, visus su daromomis nusikalstamomis veikomis susijusius asmenis, be kita ko, veikiančius teisingumo vykdymo sistemoje (advokatus, advokatų padėjėjus), jų vaidmenį. Taip pat pritartina apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kad bylos aplinkybės, kaltinamųjų skaičius, kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmė, kuri neviršija vienerių metų, taip pat yra svarbūs vertinant ikiteisminio tyrimo pradėjimą laiku ir atsakant į gynybos keliamą klausimą dėl galimos pasyviosios provokacijos.

20.5. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad nagrinėjamu atveju tiek nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl R. G. ir T. G., tiek šioje byloje nagrinėjamos R. G. ir T. G. veikos yra nurodytos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip veikos, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Byloje nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš R. G. ir T. G. neproporcingumą siekiamam teisėtam tikslui, t. y. atskleisti teisėjo, taip pat advokatų, advokatų padėjėjų dalyvavimą korupciniame nusikaltime arba jį paneigti. Taigi ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis neleistinais.

20.6. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų pagrindu buvo pradėti keli skirtingi ikiteisminiai tyrimai, tai iš tiesų tik patvirtina šių skirtingų bylų ryšį, tačiau, kaip jau aptarta pirmiau, neleidžia daryti išvados, jog nesujungus bylų, kuriose nagrinėjamos skirtingos nusikalstamos veikos, buvo pakenkta baudžiamojo proceso sąžiningumui ar nuteistojo T. G. teisėms. Kaip minėta, būtent tik nuteistasis T. G. bei asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, – V. G. buvo įtariamaisiais abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose, kiti asmenys, kuriems buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra nesusiję su nagrinėjama byla.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, tinkamai patikrino teisinį ir faktinį kriminalinės žvalgybos pradėjimo ir atskirų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, veiksmų trukmę ir jų proporcingumą, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą. Taip pat teismai šio tyrimo metu surinktus įrodymus pagrįstai vertino kaip atitinkančius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus.

Dėl kratos teisėtumo

22. Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino kratą, kuri buvo atlikta pareigūnams apgaule patekus į R. G. gyvenamąją vietą, teisėta.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi šiuos argumentus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad jie nepagrįsti.

23.1. Kasatoriai neginčija nei faktinio, nei teisinio kratos pagrindo. Byloje nustatyta, kad, kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksavus galimą kyšio perdavimą R. G. jo darbo vietoje (2021 m. rugpjūčio 31 d. 14.39–15.04 val.), vėliau tą pačią dieną, 2021 m. rugpjūčio 31 d. 19.26 val., buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas atlikti neatidėliotiną kratą kasatoriaus R. G. namuose. Krata buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 31 d. 21.35–23.23 val., jos metu buvo rasti reikšmingi bylai daiktai, įskaitant pinigus, vėliau pripažintus kyšio dalyku. Ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimo atlikti kratą teisėtumas vėliau patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

23.2. Kasatorių argumentai dėl kratos neteisėtumo, kurie buvo teikti ir apeliacinio proceso metu, yra siejami išimtinai su pareigūnų patekimu į kasatoriaus R. G., tuo metu buvusio teisėju, namus.

23.3. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad, pagal BPK 149 straipsnio 2 dalį, darydamas kratą, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo.

23.4. Kaip nustatyta byloje, pareigūnai nurodė R. G., kad automobiliu įvažiuota į R. G. namo sklypo tvorą, ir tik po to informavo jį apie sprendimą atlikti neatidėliotiną kratą jo namuose. Teisėjų kolegija pritaria teismų vertinimui, kad toks būdas patekti į galimai korupcinę nusikalstamą veiką padariusio asmens gyvenamąją vietą buvo pasitelktas siekiant išvengti galimo R. G., tuo metu buvusio teisėju, atsisakymo įleisti į gyvenamąją vietą, be kita ko, naudojantis savo teisiniu statusu, taip pat galimo reikšmingų tyrimui daiktų (įskaitant pinigus, galimai esančius kyšio dalyku) slėpimo ir naikinimo. Tai, kad kasatorius R. G. iš pradžių nesutiko įsileisti pareigūnų kratai atlikti, vėliau bandė bėgti, o sulaikytas bandė naikinti kaip kyšį gautus pinigus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 42–43 punktai), pagrindžia, kad pirminiai pareigūnų veiksmai (nenurodant tikrosios jų atvykimo į R. G. namus priežasties) leido išvengti tokio baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 149 straipsnio 2 dalis) leidžiamo patekimo į patalpas, kuris, viena vertus, galimai lemtų kasatoriaus R. G. turto (pvz., durų ir pan.) sugadinimą; antra vertus, – svarbių bylai duomenų praradimą.

23.5. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, jog toks patekimas į gyvenamąją patalpą, siekiant neatidėliotinai atlikti teisėtą ir pagrįstą gyvenamosios vietos kratą, nepažeidė kasatoriaus R. G. teisių ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas patekimas į patalpas. Atitinkamai R. G. namuose atliktos kratos laikyti neteisėta nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo

24. R. G. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai pripažino, jog R. G. padarė BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes netinkamai nustatė veiką kvalifikuojantį požymį – neteisėtą veikimą vykdant teisėjo įgaliojimus.

25. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam R. G. tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 225 straipsnio 2 dalį; taip pat tinkamai nustatė veiką kvalifikuojantį požymį – R. G. neteisėtą veikimą vykdant teisėjo įgaliojimus.

25.1. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

25.2. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-148-788/2017, 2K-18-976/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).

25.3. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad jį gaudamas įsipareigoja atlikti tam tikrus teisėtus ar neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, ir siekia taip elgtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536/2013">2K-536/2013</a>, 2K-148-788/2017, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017, 2K-196-697/2018).

25.4. Nagrinėjamoje byloje R. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas teisėjas, tiesiogiai susitarė, pažadėjo T. G. ir kartu netiesiogiai per jį, kaip tarpininką, I. K. naudai ir interesais veikiantiems V. G. ir B. L. priimti iš jų per T. G. savo naudai kyšį – 2000 Eur – ir vėliau priėmė 1000 Eur kyšį iš T. G. už tai, kad vykdydamas teisėjo įgaliojimus veiktų neteisėtai. O būtent, nagrinėdamas I. K. skundą administracinio nusižengimo byloje, nesilaikytų ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų (kurie įpareigoja vertinti įrodymus byloje pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu), bet, vadovaudamasis išimtinai suinteresuotos proceso šalies (pažeidėjo) I. K. ir jo atstovės advokatės procesiniu reikalavimu, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą I. K. sutrumpintų nuo 12 mėnesių iki 3 mėnesių ir kartu paskirtų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui.

25.5. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisėjas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo (ar bet kokią kitokią) bylą, turi tam tikrą diskreciją pagal įstatymą spręsti dėl visų byloje keliamų klausimų, taip pat ir dėl nuobaudos ir kitų teisinės atsakomybės priemonių rūšies ir dydžio. Tačiau teisėjas (teismas), vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

25.6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. G., kaip teisėjas, susitarė priimti kyšį už I. K. palankų sprendimą, dar nesusipažinęs su administracinio nusižengimo byla. Vėliau R. G. priėmė 1000 Eur, suprasdamas, kad priima kyšį ir kad jį gaudamas įsipareigoja atlikti neteisėtus veiksmus, o būtent, kaip jau minėta pirmiau, vykdydamas savo kaip teisėjo įgaliojimus, nesilaikyti Konstitucijos ir įstatymų teisėjui keliamų nešališkumo, nepriklausomumo reikalavimų, konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo principų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kasatorių teiginiai, kad inkriminuojant kvalifikuotą kyšininkavimą turėjo būti vertinama tai, kad toks procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje, kurio siekė suinteresuoti asmenys, veikdami I. K. interesais, buvo iš esmės galimas; taip pat kad, nesulaukus teisėjo priimto sprendimo byloje, neįmanoma inkriminuoti jo neteisėto veikimo, nesiejami su nagrinėjamoje byloje nustatyta situacija.

25.7. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai R. G. veiką pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes tinkamai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

25.8. Nors kasatoriai skunde taip pat teigia, kad byloje buvo netinkamai vertinti įrodymai (ikiteisminio tyrimo metu apklaustų I. K. ir V. G., proceso metu apklaustų M. L. ir B. L. parodymai, kuriuose, kaip teigiama kasatorių, nėra duomenų apie nusikalstamus R. G. veiksmus), šie argumentai paliekami nenagrinėti, nes jie siejami ne su galimu įrodinėjimo taisyklių pažeidimu (-ais), o su kasatorių nuomone dėl įrodymų pakankamumo.

Dėl BPK 331 straipsnio reikalavimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo

26. Kasatoriai T. G. ir jo gynėjas V. Sirvydis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. G. yra prieštaringa. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išteisino T. G. kaip nepadariusį BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo ir iš pirmosios instancijos teismo nustatytų T. G. nusikalstamos veikos aplinkybių pagrįstai pašalino aplinkybes, susijusias su prekyba poveikiu. Tačiau motyvuojamojoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje nurodoma, kad T. G. neva veikė įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą su R. G. (tuo jis nebuvo kaltinamas) ir iš esmės pasidalijo gautą 2000 Eur kyšį, o tai neatitinka BK 227 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių.

27. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67/2012">2K-67/2012</a>, 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015).

27.1. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių BPK 305, 307 straipsniuose nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-458/2021).

27.2. Nors BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEyLTg5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-112-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-112-895/2019">2K-112-895/2019</a>).

28. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi minėtus T. G. ir jo gynėjo V. Sirvydžio kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su T. G. inkriminuota veika, neatitinka nuosprendžiams keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs kai kurias faktines aplinkybes iš T. G. (veikusiam su bendrininkais) inkriminuotos veikos, aiškiai neišdėstė įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių, atitinkamai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 227 straipsnio 2 dalį.

29. Apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatė, kad T. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, tačiau išteisintinas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį.

29.1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: 1) nuteistieji M. L., B. L., T. G., veikdami I. K. interesais, tarpininkavo šiam asmeniui, susitariant ir perduodant kyšį valstybės tarnautojui – teisėjui R. G. už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, siekiant, kad būtų patenkintas I. K. ir jo atstovės advokatės skundas administracinio nusižengimo byloje; 2) šie M. L., B. L., T. G. veiksmai – tarpininkavimas susitariant perduoti ir perduodant kyšį valstybės tarnautojui – teisėjui R. G. – kvalifikuotini pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48 punktas).

29.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad nuteistųjų M. L., B. L., T. G. veiksmai buvo nepagrįstai papildomai kvalifikuoti pagal atitinkamas BK 226 straipsnio dalis kaip prekyba poveikiu (tarpininko papirkimas ir tarpininko kyšininkavimas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija (kaip matyti iš nuosprendžio 49–52 punktų): 1) įvertino tai, kad I. K. kreipėsi į M. L. dėl kyšio perdavimo jo bylą nagrinėjusiam teisėjui R. G.; M. L. kreipėsi į B. L., siekdama išsiaiškinti, ar jis gali perduoti kyšį teisėjui R. G.; B. L. šiuo klausimu kreipėsi į advokatę V. G., ši nurodė palikti reikalingus duomenis apie administracinio nusižengimo bylą ir pasakė, kad susitars sūnus; T. G. susitiko, susitarė ir perdavė 1000 Eur kyšį R. G.. V. G. ir T. G. teko po 500 Eur, tačiau joks reikalavimas B. L. atskirai sumokėti kyšį V. G. ar T. G. už poveikį teisėjui R. G. išreikštas nebuvo. I. K., M. L. ir B. L. perdavė 2000 Eur kyšį V. G. kaip tarpininkei vieninteliu tikslu, kad šis kyšis būtų perduotas valstybės tarnautojui – teisėjui R. G., t. y. kyšis buvo duotas išimtinai teisėjui R. G., o ne tarpininkams V. G. ir T. G. papirkti; 2) pagal šias faktines aplinkybes nusprendė, kad nebuvo sutarta, jog V. G. ar T. G. kaip nors paveiks teisėją R. G., ir nenustatyta, kad jie būtų padarę kokį nors realų poveikį teisėjui R. G., kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas teisėjo įgaliojimus. Taigi, V. G. ir T. G. ne paveikė teisėją R. G. BK 226 straipsnio prasme, o veikė kartu su juo pagal bendrą nusikalstamą sumanymą, iš esmės pasidalydami gautą 2000 Eur kyšį; 3) pripažino, kad T. G., kaip ir M. L. bei B. L., veikė tik kaip teisėjo R. G. papirkimo tarpininkai ir bendrininkai; 4) pašalino iš pirmosios instancijos teismo nustatytų M. L. ir B. L. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių tokias aplinkybes: kad M. L. ir B. L. susitarė duoti kyšį ir jį davė už tai, kad V. G. ir T. G. pasinaudotų savo giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka, turima valstybės tarnautojui – teisėjui R. G., ir paveiktų šį valstybės tarnautoją, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. Atitinkamai iš pirmosios instancijos teismo nustatytų T. G. nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino aplinkybes, kad T. G. susitarė ir pažadėjo B. L., o per jį – ir M. L., už kyšį savo ir V. G. naudai paveikti teisėją R. G. veikti neteisėtai vykdant teisėjo įgaliojimus ir kad T. G. šį kyšį priėmė.

30. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriai pagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas teisiškai reikšmingas nuteistojo T. G. veikos kvalifikavimui faktines aplinkybes, jų aiškiai neišdėstė, dėl to tapo sunku pagal jas tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, T. G. kartu su M. L. ir B. L. veikė kaip teisėjo R. G. papirkimo tarpininkai ir bendrininkai (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 51 punktas); antra vertus, T. G. veikė kartu su teisėju R. G. pagal bendrą nusikalstamą sumanymą, iš esmės pasidalydami gautą 2000 Eur kyšį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 50 punktas); trečia, T. G. nesitarė ir nežadėjo B. L., o per jį – ir M. L., kad už kyšį paveiks teisėją R. G..

30.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamas, aiškus, neprieštaringas faktinių aplinkybių nustatymas ir jų išdėstymas procesiniame dokumente, o ypač nuosprendyje, yra ne tik kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir pagal tai spręsti dėl gynybos, tačiau ir būtinoji tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo prielaida.

30.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 225, 226 ir 227 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymius, pripažįstama, kad kai kurie jų yra tapatūs ar susiję, pvz., kyšio samprata, teisėtas ar neteisėtas veikimas vykdant įgaliojimus ir kiti. Štai prekybos poveikiu rūšių turiniui atskleisti aktualūs yra ir kyšininkavimo bei papirkimo nusikalstamų veikų (BK 225 ir 227 straipsniai) analogiškų požymių įprasti išaiškinimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Tačiau, kvalifikuojant asmens veiką, būtina parinkti labiausiai atitinkančią ją baudžiamojo įstatymo normą.

30.3. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus BK 226 ir 227 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymių aiškinimas. Už papirkimą pagal BK 227 straipsnio 1 arba 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2 dalis). Už prekybą poveikiu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

30.4. Įvertinus tai, kad nuteistojo T. G. veika pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį; o apeliacinės instancijos teismo – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o procesas vyksta tik pagal nuteistojo ir jo gynėjo skundą, teismas gali svarstyti tik šių nusikalstamų veikų požymių buvimą T. G. veikoje. Pagrįsti kasatorių argumentai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomi nuteistojo T. G. veiksmai, kurių aprašymas galimai atitinka BK 225 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, negali būti jam inkriminuoti, nes kaltinimai dėl tokios nusikalstamos veikos jam šiame procese nebuvo pateikti.

30.5. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylos dalį, turėtų tinkamai nustatyti, kokias nuteistajam T. G. inkriminuotas faktines aplinkybes teismas pripažįsta įrodytomis ir kokiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį jos atitinka.

30.6. Kasatorių argumentai, susiję su bendrininkavimo instituto taikymu, su bausmių parinkimu ir skyrimu, sunkinančios atsakomybę aplinkybės nustatymu, paliekami nenagrinėti, nes jie taip pat susiję su tinkamu T. G. veikos kvalifikavimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis dėl T. G. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą.

Teisėjai Arūnas Budrys

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė