Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1576

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00645-2025-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 27 d. paduotu atsakovų D. Š. ir V. Š. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Byloje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutartimi panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinys solidariai iš atsakovų priteisti 8 228,31 Eur žalos atlyginimą, 142,05 Eur kompensacines palūkanas, ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nors byloje pateikti reikšmingi dokumentai, bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, abi šalys jame dalyvavo, buvo pateikusios įrodymus, kuriais grindžiamas žalos dydis ir pirmosios instancijos šiuos įrodymus vertino, tačiau apeliacinės instancijos teismas vis tiek nusprendė, kad byloje liko neatskleista bylos esmė. Juolab kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepateikta argumentų, kurie patvirtintų, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės yra tik tuomet, jei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą pagal įrodymus galėjo išnagrinėti pats, tačiau net nenurodė, kokius papildomus įrodymus šioje byloje reikėtų surinkti bylą nagrinėjant iš naujo. Nors pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pirmiausia bylą turėtų išnagrinėti pagal apeliacinio skundo ribas pats, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti tiek įrodymų, tiek šalių argumentų, taip pat nepagrindė, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teisme šalių pateiktų argumentų, proceso trukmės, nesivadovavo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo praktikos, pagal kurią apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201-687/2016">3K-3-201-687/2016</a>). Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti taikomą, CPK nustatytą teisinį pagrindą bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą konkrečios bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2009">3K-3-121/2009</a>).

3. Byloje pagrįstai pripažinta ieškovės pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Pagal teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjami draudimo teisiniai santykiai, taip pat dėl žalos atlyginimo, nurodyta, kad žalos dydį privalo pagrįsti ieškovas, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis) (tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ1LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-345-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-345-248/2020">e3K-3-345-248/2020</a>). Nagrinėjamoje byloje teismams nekilo abejonių, kad ieškovė šioje byloje turi žalos dydžio įrodinėjimo pareigą, tačiau ieškovė, nors ir turėjo pareigą įrodinėti, vadovavosi rangos darbus ir medžiagas siūlančių asmenų sąmatomis, o ne specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, o atsakovai tiek teisiniais argumentais, tiek nuorodomis į mokslo šaltinius, tiek savarankiškais įrodymais (remonto darbų sąmatomis) kritikavo žalos dydį, ieškovės teiktus įrodymus ir nurodė, kad žala yra gerokai mažesnė. Taigi, pati ieškovė nebuvo aktyvi vykdydama pareigą įrodinėti, nors tam turi gerokai didesnes galimybes nei atsakovai. Be to, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui reiškia, kad atsakovai, kurie ir prieš tai aktyviai dalyvavo procese, dalyvaus jame pakartotinai, patirs papildomas išlaidas, o ieškovė, kuriai papildomos išlaidos nesukurs ypatingų sunkumų ir kuri jau pirmą kartą nagrinėjant bylą privalėjo aktyviai įrodinėti savo reikalavimus, gaus galimybę tai daryti iš naujo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. balandžio 12 d. už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 155 sumokėtą 188 (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP43447.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas