D. V. pagal BK 302 str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-471/2009

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.6.2.; 1.1.8 (S)

2009 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugpjūčio 14 d. veika) vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį vieneriems metams dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugsėjo 25 d. veika) vieneriems metams aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nutraukta baudžiamoji byla D. V. ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. V. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

n u s t a t ė :

D. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą dokumentą – D. O. vardu Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos skyriaus 2005 m. lipos 29 d. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai su savimi laikė ir gabeno iki 2008 m. rugsėjo 25 d. 16.00 val., kuomet, veikdamas bendrininkų grupe su D. V., Panevėžyje, Laisvės aikštėje, neteisėtai realizavo šią pagrobtą kortelę, perduodamas ją D. V., bei laikė, kol 2008 m. rugsėjo 25 d. 16.45 val. DNB NORD banke, esančiame Panevėžyje, Respublikos g. 56, tą kortelę neteisėtai panaudojo, D. V. pateikus ją banko darbuotojai D. Ž., ir, turėdamas išankstinį bendrą tikslą apgaule, pasinaudojus pagrobta asmens tapatybės kortele, savo naudai įgyti svetimą turtą – išgryninti iš D. O. banko sąskaitos pinigus, pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą – D. O. 2000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko darbuotoja D. Ž. pastebėjo apgaulę ir atsisakė išduoti pinigus.

Nuteistasis D. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad pagal BK 59 straipsnį jam turėjo būti nustatytos kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nes jis visiškai pripažino jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nurodė visas reikšmingas bylos aplinkybes. Taip pat teismas galėjo išsiaiškinti ir įvertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo sunkią turtinę padėtį (jis yra moksleivis, neturi jokių kitų pajamų), dėl kurios jis nusikalto. Nuteistasis pažymi, kad jo veiksmais nebuvo padaryta realios žalos, jis atsiprašęs D. O., ji jokių pretenzijų neturinti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nors tam buvo visos sąlygos. Kasatorius taip pat teigia nesutinkąs su BK 27 straipsnio normų taikymu jam ir nurodo, kad jo teistumas susijęs su veikomis, padarytomis jam būnant nepilnamečiu, kurios neturi įtakos asmenį pripažįstant pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo manymu, taikant teisės analogiją, nelaikytina recidyvu kitos nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos, jei asmuo vėliau nusikalto. D. V. akcentuoja, kad jo nusikalstamas elgesys – netinkamo tėvų auklėjimo rezultatas, tačiau šiuo metu jis yra globojamas ir mokymosi įstaigoje apibūdinamas teigiamai, o dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nutrūks socialiniai ryšiai, mokymosi procesas. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą.

Atsiliepimu į nuteistojo D. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta tinkamai, nepažeidžiant BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimų, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kad praeityje D. V., nepaisydamas nei BK 38 straipsnio pritaikymo, nei teismų paskirtų bausmių, vieną po kitos darė nusikalstamas veikas, teismas pagrįstai jam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl dviejų atskirų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo – prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi, nes nuoširdus gailestis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra negalimas be kaltės prisipažinimo. Teismas taip pat pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad D. V. nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Neatitinka bylos duomenų kasacinio skundo teiginiai dėl D. V. pripažinimo recidyvistu, nes skirdamas jam bausmę teismas BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis nesivadovavo.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu ir tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos. Tačiau tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė.

Nuteistasis neteisingai nurodo, kad pagal BK 59 straipsnį jam turėjo būti nustatytos kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška ir šios aplinkybės kaip dvi savarankiškos nėra išskiriamos.

Kolegija tai pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus kaip ir kasaciniame skunde apelianto skundo argumentus, pagrįstai motyvavo, kodėl neįžvelgia lengvinančios atsakomybę aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Kasaciniame skunde nėra jokių argumentų, kodėl šio teismo išvados yra neteisingos.

Taigi darytina išvada, kad teismų išvados dėl vienos lengvinančios aplinkybės nustatymo yra teisingos ir nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam netinkamai buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos, reikalaujančios skiriant bausmę atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes bei 59 straipsnio 1 dalis.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 4 dalį teismai teisingai nustatė, jog D. V., darydamas šioje byloje nustatytus nusikaltimus, turėjo teistumą už apysunkio nusikaltimo padarymą. Remiantis BK 27 straipsnio 4 dalimi teistumas už nepilnamečio asmens padarytas nusikalstamas veikas neturi teisinės reikšmės sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą. Tačiau teismai D. V. pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimo nesprendė, o pagal BK 97 straipsnio 1 dalį į teistumą teismas privalo atsižvelgti pilnamečiui asmeniui skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl skunde esančių prieštaravimų, kad D. V. nebuvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, pasakytina, jog šiame straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, kai nustatoma: 1) kad yra bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos (atitinkama nusikaltimo kategorija, paskirtas laisvės atėmimas, kuris neviršija trejų metų už tyčinę veiką ir šešerių metų už dėl neatsargumo padarytą veiką); 2) kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltininkui realiai bausmės neatliekant. Atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Teismas nuosprendyje neįpareigotas išdėstyti motyvų, kodėl byloje nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Pagal teismų praktiką, spręsdami bausmės atidėjimo klausimus, teismai vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad BK 75 straipsnio taikymas D. V. neatitinka bausmės paskirties, BK VIII skyriaus (Bausmės skyrimas) ar kitų BK bendrosios dalies nuostatų. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika: D. V. padarytų nusikaltimų kiekis, kaltės forma ir rūšis (du apysunkiai ir vienas neatsargus nusikaltimas padaryti tiesiogine tyčia), veikos, padarytos esant ir sunkinančiai aplinkybei, nuteistojo asmenybė, kuri rodo jį linkusį nusikalsti, ankstesnis baudimas administracinėmis nuobaudomis, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Rimantas Baumilas

Tomas Šeškauskas