Baudžiamoji byla Nr. 2K-532/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.8.6.4; 1.2.23.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. R. gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Z. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 5 d. nutartis, kuria nuteistosios Z. R. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Z. R. nuteista už tai, kad 2008 m. spalio 23 d., apie 13.00 val., Romų bendrijoje, esančioje,,duomenys neskelbtini“ neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už 2800 Lt nusipirkdama įgijo 34,498 g miltelių, turinčių labai didelį kiekį – 13,960 g – narkotinės medžiagos heroino, kurį atsinešė prie namo Nr. 36, esančio,,duomenys neskelbtini“ ir laikė, kol tą pačią dieną, 13.30 val., jos buvo paimtos.
Be to, Z. R. nuteista ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Kasaciniu skundu nuteistosios Z. R. gynėjas prašo teismų sprendimus pakeisti: nustatyti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios, beviltiškos turtinės padėties, siekdama turėti lėšų vaikų gydymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas); nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatoriaus manymu, nuteistosios veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta per griežta bausmė, kuri neatitinka teisingumo principo ir bausmės paskirties. Z. R. yra pagrindas taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų, 62 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų nuostatas.
Kasatorius tvirtina, kad nors Z. R. ir žinojo vieno gramo miltelių kainą ir įsigijo jų už 2800 Lt, tačiau nežinojo ir nesuvokė, jog įsigyja labai didelį heroino kiekį. Taigi teismas, tinkamai įvertinęs šią aplinkybę, turėjo pagrindą nustatyti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nėra tiesioginės tyčios, todėl Z. R. taikytinas lengvesnę nusikalstamą veiką numatantis įstatymas.
Be to, kasatoriaus manymu, yra dvi Z. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo bei labai sunki turtinė padėtis, lėmusi nusikalstamos veikos padarymą (nuteistoji išlaiko mažamečius vaikus, kurie serga sunkiomis ligomis ir kurių gydymui nuolat reikalingi brangūs vaistai). Kadangi dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti mažamečių sergančių vaikų, nuteistajai taikytina BK 62 straipsnio 2 dalis bei skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.
Atsiliepimu į nuteistosios Z. R. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad, remiantis nuteistosios Z. R., liudytojų M. Martinkaus ir V. Barbarovičiaus parodymais, specialisto išvadomis, kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais, nustatytais faktiniais duomenimis (pas Z. R. rastas labai didelis heroino kiekis (13,960 g), rasti narkotikams fasuoti skirti įrankiai (svarstyklės, paruoštos folijos juostelės ir kt.), ant kurių specialistas atlikto cheminio tyrimo metu rado narkotikų pėdsakų, o Z. R. pirmosios instancijos teisme prisipažino šiuos įrankius atsinešusi kartu su įsigytu heroinu pas motiną), pačios Z. R. prisipažinimu, kad ji šias narkotines medžiagas įsigijo turėdama tikslą parduoti, matyti, jog šioje byloje faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės nustatytos teisingai. Kadangi surinktais įrodymais nustatyta, kad Z. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl perkvalifikuoti jos veiką į kitą BK 260 straipsnio dalį, nėra pagrindo.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 41, 59, 62 straipsnių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmės skyrimo klausimą Z. R., įvertino visas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuosprendyje teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad ji turi du mažamečius vaikus, jų sveikatos būklės, sunkios materialinės padėties bei Z. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundų argumentus ir priimtą nuosprendį, konstatavo, kad dar kartą į jas atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo šiuo metu pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija numato:,,Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų...“. Dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis.
Šio nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, dalykas ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu jas teikia sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis rekomendacijomis, konstatavo, kad Z. R. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 13,96 g – narkotinės medžiagos heroino turėdama tikslą jį platinti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Z. R., sumokėdama už heroiną 2800 Lt, suvokė, jog jo įsigyja labai didelį kiekį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Z. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Kasatorius teigia, kad jo ginamosios veikoje nėra subjektyviojo požymio – kaltės, nes ji nesuvokė, jog įsigyja labai didelį heroino kiekį.
BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt. Kaltinamoji Z. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad už 2800 Lt pirko heroiną ir pagal sumokėtą pinigų sumą suprato, kad heroino pirko didelį kiekį. Heroino įsigijimo aplinkybės (nuteistoji už heroiną jo pardavėjui sumoka didelę pinigų sumą – 2800 Lt, supranta, kad jo perka didelį kiekį, be to, ji buvo teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taigi jai buvo žinoma narkotinių medžiagų kaina) patvirtina, kad nuteistoji žinojo, jog perka heroiną, bei bendrais bruožais suvokė, kad jo įsigyja labai didelį kiekį. Z. R. tikslas buvo už 2800 Lt įsigyti konkretų kiekį heroino. Atsižvelgiant į tą faktą, kad ji įgijo apie 34 g miltelių, kuriuose buvo 13,96 g heroino, tai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio (heroino atitinkami kiekiai yra 0,02 g, 2 g, 10 g) nustatymo rekomendacijas yra labai didelis kiekis. Taigi, kaip jau minėta, Z. R. bendrais bruožais suvokė, kad įsigyja labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis – Z. R. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai. Kadangi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo sušvelninti nuteistajai paskirtos sankcijoje numatytos minimalios bausmės (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Beje, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją nėra būtina nustatyti kaltininko tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotikus. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius prašo nustatyti nuteistosios Z. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios, beviltiškos turtinės padėties, siekdama turėti lėšų vaikų gydymui, ir taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis prašymas negali būti tenkinamas.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl prašomos nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina, naujų aplinkybių nenustato, nebent šios aplinkybės buvo nustatytos žemesnės instancijos teismo, tačiau nebuvo teisiškai įvertintos.
Žemesnės instancijos teismų sprendimuose tokios aplinkybės nenustatytos. Nuosprendyje yra nurodyti duomenys apie tai, kad du nuteistosios Z. R. mažamečiai vaikai dažnai serga obstrukciniais bronchitais, pūlingais vidurinės ausies uždegimais. Pati nuteistoji teisme parodė, kad pinigų reikėjo pragyvenimui, sergančių vaikų gydymui, tačiau apie labai sunkią turtinę arba beviltišką savo padėtį ji neužsiminė. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė skirdamas nuteistajai minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, taip pat konstatavo, jog pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvuodamas sprendė, kad dar kartą atsižvelgti į nuteistosios skunde nurodytas aplinkybes, jog ji turi du mažamečius vaikus, jų sveikatos būklę, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi) ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, skirti švelnesnę bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Taigi teismai, turėdami duomenis apie nuteistosios mažamečius vaikus ir jų sveikatos būklę, nenustatė Z. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties – siekdama turėti lėšų vaikų gydymui.
BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti tik nustatęs šioje dalyje nurodytų aplinkybių visumą (bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną iš 1–6 punktuose nurodytą aplinkybę).
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios Z. R. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
