Baudžiamoji byla Nr. 2K-512/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.6.2; 2.1.16.1.2.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.
Iki įsiteisės nuosprendis kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. A. pakeistas į suėmimą ir jis suimtas teismo posėdžių salėje. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
A. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 7 d., apie 1.00 val., išlauždamas lango rėmą, įsibrovė į ūkinio pastato, esančio,,duomenys neskelbtini“, vidų ir pagrobė įvairaus R. B. turto, kurio vertė 2460 Lt; įsibraudamas į ūkinį pastatą, tyčia išlaužė lango rėmą ir durų spyną bei sugadino duris, taip padarydamas nukentėjusiajam 1120 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo teismų sprendimus pakeisti: bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, t. y. 2008 m. gegužės 15 d.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad esminių pažeidimų šioje byloje nepadaryta. Šios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuosprendyje bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (nors jis sulaikytas 2008 m. gegužės 15 d.) motyvuojant tuo, kad jis (kasatorius) kitoje byloje nuteistas laisvės atėmimu (beje, šis nuosprendis panaikintas). Nagrinėjamoje byloje jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, nors pagal įstatymą, pareiškus įtarimus, ji turi būti skiriama. Taigi nagrinėjamoje byloje nepaskyrus jokios kardomosios priemonės, kasatoriaus manymu, padarytas pažeidimas.
Kasatorius nurodo, kad tiek nagrinėjamą, tiek kitą jo bylą nagrinėjo teisėjas A. Virbalas, kuris, kasatoriaus manymu, buvo priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu, t. y. šališkas, nes jis iki nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje byloje padavė apeliacinį skundą kitoje byloje. Be to, toje kitoje byloje priimtas nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi panaikintas konstatavus, kad teisėjas A. Virbalas buvo šališkas, bylą išnagrinėjo atsainiai, neišsamiai ir kad toks jo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Dėl to kasatorius mano, kad ir nagrinėjamoje byloje teisėjas A. Virbalas galėjo būti šališkas.
Atsiliepimu į nuteistojo A. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad A. A. teiginys dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo nepagrįstas. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pareikšti jokie nušalinimai. Skundo teiginys, kad teisėjas anksčiau nagrinėjo bylą, kurioje buvo teisiamas A. A., negali būti pagrindas teisėjo nušalinimui. Toks nušalinimo motyvas neatitinka BPK III skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatų, reglamentuojančių nušalinimo institutą ir kartu teikiančių teismo nešališkumo garantijas. Kasatorius savo skunde jokių šių nuostatų pažeidimų nenurodė. Byloje nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje, dėl kurių teisėjas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir privalėjęs nusišalinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisėjas A. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir skirdamas jam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Buvo atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, į A. A. asmenybę.
A. A. šioje baudžiamojoje byloje teismas pagrįstai bausmės pradžią skaičiavo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes nuteistasis iki nuosprendžio paskelbimo nebuvo sulaikytas, o suimtas teismo posėdžių salėje, paskelbus nuosprendį. Ta aplinkybė, kad A. A. buvo suimtas kitoje byloje, nėra teisinis pagrindas įskaityti suėmimo trukmės į šioje byloje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Taigi teismas išsamiai ištyrė įrodymus, juos vertindamas buvo nešališkas, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą A. A. baudžiamojoje byloje pritaikė tinkamai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl teisėjo A. Virbalo šališkumo
BPK 58 straipsnis reglamentuoja nušalinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis: 1) toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas ar atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar atsakovo atstovas; 3) pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis: 1) tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. A. motyvuoto nušalinimo teisėjui A. Virbalui nepareiškė. Tačiau paskelbus nuosprendį, nuteistasis suabejojo teisėjo nešališkumu dėl to, kad teisėjas neatsižvelgė į kai kurias bylos aplinkybes (tarp jų ir į išnykusį teistumą) ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Šiuos nuteistojo A. A. skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog teisėjas A. Virbalas, skirdamas nuteistajam bausmę, buvo šališkas. Šio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistajam A. A., įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė žymiai mažesnė, nei straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis ir kad ankstesni aštuoni teistumai, kurie yra išnykę (beje, jie apibūdina nuteistojo asmenybę), neturėjo lemiamos įtakos parenkant bausmės rūšį ir skiriant jos dydį. Taip pat šis teismas padarė išvadą, kad išnykę teistumai nėra pagrindas laikyti, jog A. A. paskirta netinkama bausmė, t. y. per griežta.
Iš tiesų Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme buvo nagrinėjamos kelios baudžiamosios bylos, kuriose įvairių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas A. A. Jis buvo apskundęs kitoje byloje priimtą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nuosprendį, kuris Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi panaikintas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu (bylą išnagrinėjo šališkas teismas), ir byla perduota iš naujo nagrinėti teismui. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartyje konstatuota, kad teisėjas A. Virbalas nesilaikė BPK nuostatų bylos aplinkybes išnagrinėti išsamiai ir nešališkai, taip pat nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 304–307 straipsniuose (teismas apsiribojo nusikalstamų veikų aprašymu ir įrodymų išvardijimu, jų net neanalizavęs). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti nuosprendžio pagrįstumo, todėl jį panaikino konstatavęs, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog teisėjas A. Virbalas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nagrinėjamoje byloje, buvo šališkas, nes šioje byloje nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje, dėl kurių teisėjas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir privalėjęs nusišalinti.
Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad teisėjas A. Virbalas buvo šališkas šioje byloje.
Dėl kardomosios priemonės skyrimo ir bausmės pradžios skaičiavimo
A. A. šioje baudžiamojoje byloje pranešus apie įtarimą ir apklausus kaip įtariamąjį, nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, nes tuo metu, t. y. nuo 2008 m. gegužės 15 d. jis buvo suimtas kitoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kitame policijos komisariate dėl daugiau kaip 60 nusikalstamų veikų. Ar skirti įtariamajam kardomąją priemonę ir kokią, sprendžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Taigi nepaskyrus įtariamajam A. A. kardomosios priemonės šioje byloje esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris būtų suvaržęs įtariamojo ar kaltinamojo teises ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarytas. Beje, abi bylos teisme nebuvo sujungtos dėl objektyvių priežasčių, nes, kaip matyti iš bylos dokumentų, nagrinėjama byla teisme gauta 2009 m. sausio 27 d., teisėjui A. Virbalui teismo pirmininko patvarkymu paskirta 2009 m. kovo 3 d., o nuosprendis kitoje byloje priimtas 2009 m. vasario 12 d.
Kadangi kaltinamasis A. A. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje nebuvo suimtas, o suimtas teismo posėdžių salėje, paskelbus nuosprendį, todėl teismas pagrįstai nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ta aplinkybė, kad A. A. buvo suimtas kitoje byloje, nėra pagrindas įskaityti jo suėmimo trukmės į šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjus kitą A. A. bylą, joje ir bus sprendžiamas suėmimo laiko įskaitymas į paskirtos bausmės laiką.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
