D. V. pagal BK 178 str. 2 d., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-131-677/2016 nuasmeninta

Teismo proceso Nr. 1-76-1-00150-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam S. V., išteisintajam D. V. ir jų gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiajam V. M.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ½ turtinės žalos (1898,83 Eur) V. M. individualiai įmonei, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ½ turtinės žalos (251,61 Eur) V. M.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir S. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ½ turtinės žalos (1898,83 Eur) V. M. individualiai įmonei ir ½ turtinės žalos (251,61 Eur) V. M.

Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus bei nukentėjusiojo V. M. skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 28 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, išteisintojo, prašiusio nukentėjusiojo skundą atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio jo skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo ir jo gynėjo skundą atmesti, o nukentėjusiojo skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. ir S. V. nuteisti už tai, kad 2014 m. kovo 16 d., apie 05.20 val., veikdami bendrininkų grupe, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), sugadinę 230,76 Lt (66,80 Eur) vertės vielinio tinklo tvorą, 340 Lt (98,50 Eur) vertės tvoros vartų spyną, 966,79 Lt (280 Eur) vertės skaitmeninę vaizdo kamerą bei 199,99 Lt (57,90 Eur) vertės prožektorių „Cree LED“, įsibrovė į aptvertą teritoriją – V. M. kiemą, iš kur pagrobė svetimą V. M. įmonės turtą: keturias vilkikų padangas 315/80 R 22,5 Nr. 201 bendros 4600 Lt (1332 Eur) vertės su keturiais ratlankiais,,Disc Wheel“ bendros 5492,56 Lt (1590,80 Eur) vertės, du akumuliatorius 225 ASH 12V 1150 A bendros 1400 Lt (405,50 Eur) vertės, du akumuliatorius,,Varta“ 225 AH 1150 A bendros 1620 Lt (469,20 Eur) vertės. Iš viso sugadino svetimo turto už 1737,54 Lt (503,22 Eur) ir pagrobė svetimo turto už 13 112,56 Lt (3797,65 Eur).

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.spalio 28 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalis dėl D. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: D. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas. Panaikinta ir apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš D. V. solidariai priteista V. M. individualiai įmonei 9590,05 Eur turtinės žalos, V. M. – 503,22 Eur ir 100 Eur neturtinės žalos.

Kasaciniu skundu S. V. ir jo gynėjas prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasatoriai nurodo, kad sprendimų apskundimo esmė yra ta, kad baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti du asmenys – D. V. ir S. V., tuo pat ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė ir visą kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisiėmė kaip specialusis liudytojas apklaustas trečiasis asmuo – N. Š. Akivaizdu ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, su išankstine nuostata, jog nusikaltimus padarė D. V. ir S. V., nors tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu buvo aiškiai matyti, kad ant įvykio vietoje paliktos pirštinės yra dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, tinkami asmenų tapatybei nustatyti, kuriu vienas D. V. nepriklauso. Kaip buvo minėta anksčiau, N. Š. buvo pripažinęs savo kaltę, tačiau jokie procesiniai veiksmai su juo nebuvo atlikti. Padaryti pažeidimai užkirto kelią teismams nešališkai vertinti nuteistojo S. V. ir šiuo metu išteisintojo D. V. parodymus apie tai, kad būtent N. Š., prieš tai apvogdamas S. V. vilkiką (pagrobdamas įrankius ir raktus, reikalingus vagystei iš V. M. vilkikų), kartu pagrobė ir S. V. pirštines, kuriomis šis naudojosi remontuodamas savo vilkiką.

BPK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kurioms esant jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą. Šioje byloje ir pats nukentėjusysis V. M. pripažino, kad prieš atpažinimą, 2014 m. gegužės mėnesį, iš pareigūnų sužinojęs įtariamuosius, buvo nuvažiavęs pas S. V. į namus, žinojo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, kalbėjosi su juo, vadindamas jį Danu, – abu broliai yra labai panašus. Po to nukentėjusysis,,atpažino“ abu brolius, nors pagal pirminį jo apibūdinimą bent vienas iš jų turėjo būti visiškai skirtingas asmuo. Taigi, pažeista duomenų apie asmenį gavimo tvarka, kuri turėjo įtakos šių duomenų patikimumui ir 2014 m. gegužės 28 d. parodymo atpažinti protokole nurodytais duomenimis nebuvo galima vadovautis, nes jie gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nors ir nutaręs atlikti įrodymų tyrimą, apsiribojo liudytojo A. S. apklausa tik apie policijos turimus pirminius duomenis. Šio liudytojo parodymai nepašalino prieštaravimų ir nesuteikė jokios patikrintos informacijos apie nusikaltime dalyvavusius asmenis.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, nepatikrino jų argumentų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šios instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, nepatikrino reikšmingų bylos duomenų tam, kad būtų įgyvendinti BPK 1, 2 straipsniuose įvardyti tikslai. Šis teismas turėjo galimybę bylą perduoti prokurorui BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto tvarka, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą.

Kasatorių nuomone, šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, padarydamas ir kitus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad D. V. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tačiau yra kitas asmuo, pripažinęs kaltę dėl nusikaltimo padarymo, negrąžindamas bylos prokurorui ar pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pats padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir taip suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo S. V. teises, teisę į teisingą teismą, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą

Nukentėjusysis V. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl D. V. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl to palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį arba panaikinti ginčijamą apygardos teismo nuosprendžio dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įvykio vietoje matytų asmenų, jų apibūdinimo yra prieštaringos ir nepagrįstos.

Pirmiausia, ginčijamame nuosprendyje iš dalies tikima jo pirminiais parodymais, duotais iš karto po įvykio surašytame protokole – pareiškime kaip liudytojo apklausos metu 2014 metų kovo 16, 18 dienomis ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme 2015 m. vasario 9 d. Jis teisme nurodė, kad 2014 m. kovo 16 d., apie 5.20 val., savo kieme pamatė du asmenis, vogusius nuo ten stovėjusių jo vilkikų ratus ir juos įsidėmėjo.

Antra, apklausiamas net keturis kartus jis nurodė, kad nusikaltimus įvykdžiusius asmenis ne tik įsidėmėjo, bet jie jam buvo nepažįstami ir jis juos gali atpažinti.

Trečia, šias jo nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti jo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių. Matomumas buvo pakankamas, įvykio vieta buvo apšviesta, buvo pasnigta, apyaušris – apie 5.20 val. ryto; nusikaltimą darančius asmenis jis užklupo netikėtai ir prie jų buvo priartėjęs per ištiestos rankos atstumą; buvo pakankamai laiko įsidėmėti nusikaltimą vykdžiusius asmenis.

Ketvirta, nusikaltimą vykdžiusius asmenis jis įsidėmėjo ir dėl to, kad minėtas įvykis jam buvo išimtinis ir stipriai psichologiškai jį paveikė.

Penkta, pirmiau paminėtas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūra, jos metu nustatytos aplinkybės, surasti ir paimti daiktai, dėl to surašytas 2014 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas.

Šešta, tai, kad apklausų metu nurodė įvykio vietoje matęs ir įsidėmėjęs S. V., nereiškia, kad atsisako savo parodymų D. V. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas jo parodymus neteisingai išaiškino ir dėl to priėjo neteisingas išvadas dėl to, kad D. V. įvykio vietoje nematė.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje kilusių neaiškumų dėl galimo D. V. matymo, įsidėmėjimo, jo supainiojimo su broliu nepašalino tiesiogiai jo neapklausęs, taip iš esmės pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, 283 straipsnio 2 dalį, 279 straipsnio 5 dalį, nes pirmosios instancijos teisme atitinkamo brolių D. ir S. V. panašumo klausimas nebuvo kilęs ir dėl to jis nebuvo apklaustas.

Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo kasacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo V. M. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo S. V. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentų

Kasatoriai teigia, kad teismai nagrinėdami bylą padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – pažeidė nuteistojo S. V. teisę į teisingą teismą, nes byloje yra liudytojo N. Š. parodymai, kuriais jis pripažįsta savo kaltę padarius inkriminuotus S. ir D. V. nusikaltimus, tačiau jokie procesiniai veiksmai su juo nebuvo atlikti, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso tikslams.

Nagrinėjamojoje byloje S. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 16 d., veikdamas bendrininkų grupe, sugadino svetimo turto už 503,22 Eur ir pagrobė svetimo turto už 3797,65 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl S. V. kaltės padarius jam inkriminuotas veikas grindė nukentėjusiojo V. M. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis – nukentėjusysis atpažino S. V., kaip asmenį, kuris buvo užkluptas vagiant jo turtą, specialisto išvada, kad ant pirštinės, paimtos įvykio vietoje, rasta dviejų asmenų biologinių pėdsakų; vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas DNR yra S. V.

Pagrindines duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje teigiama, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2006">2K-49/2006</a>).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje teisėjams nustatytas reikalavimas byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamoje byloje N. Š. nebuvo kaltinamasis. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apie jo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiais N. Š. parodymais, juos vertino kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis S. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Šios instancijos teismas nuteistojo S. V. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, pateikti motyvai. Taigi teismai, nagrinėdami šią bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl įrodymų vertinimo ir D. V. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį

Nukentėjusysis kasaciniame skunde teigia, kad byloje esančius įrodymus išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei tinkamai įvertino nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsają, nepagrįstai nepatikėjo ir atmetė jo parodymus, kuriuos patvirtina ir objektyvūs bylos (įvykio vietos apžiūros protokolo ir kt.) duomenys, dėl to, kad D. V. matė įvykio vietoje darant nusikalstamą veiką, jį įsidėmėjo ir nurodė galįs atpažinti, tuo šios instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepagrįstai nuosprendyje suabsoliutino S. ir D. V. fizinius duomenis, nors pirmosios instancijos teisme atitinkamo brolių D. ir S. V. panašumo klausimas nebuvo kilęs ir dėl to jis nebuvo apklaustas. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, ginčijame nuosprendyje darydamas išvadas dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neįrodytumo, nevykdė BPK 326 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nustatytos pareigos išsamiai ištirti įrodymus ir nuosprendį pagrįsti tik patikrintais bei patikimais duomenimis.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu tenkindama nuteistojo D. V. apeliacinį skundą ir panaikindama pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį D. V. konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai nulėmė jo išvadą dėl D. V. kaltės. Tokią šios instancijos teismo išvadą lėmė tai, kad, pasak teismo, kitas nukentėjusiojo V. M. matytas nusikaltimo daryme dalyvavęs asmuo pagal nukentėjusiojo parodymus išoriškai labai, tiek ūgiu, tiek amžiumi, skiriasi nuo D. ir S. V., kurie tarpusavyje išoriškai yra labai panašūs, todėl įrodyta, kad nusikaltimo vietoje kartu su S. V. nukentėjusiojo matytas kitas asmuo nebuvo D. V.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tas pačias aplinkybes, tuos pačius įrodymus vertino kardinaliai priešingai, negu pirmosios instancijos teismas, ir priėmė dėl nuteistojo D. V. išteisinamąjį nuosprendį. Iš bylos medžiagos, išteisinamojo nuosprendžio dėl D. V. matyti, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neaptarė įrodymų visumos, neargumentuotai pasisakė, kodėl kritiškai vertino D. V. kaltinančius įrodymus ir juos atmetė. Kolegija pažymi ir tai, kad visiškai nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje suabsoliutino S. ir D. V. fizinius duomenis ir padarė kategorišką išvadą apie visišką jų panašumą, dėl kurio negalimas jų indentifikavimas ir atpažinimas. Šios instancijos teismas jam kilusius neaiškumus galėjo pašalinti dar kartą apklausdamas nukentėjusįjį V. M. ir atpažinimą atlikusį tyrėją BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, todėl neturi pagrindo nesutikti su nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. V. kaltės. Dėl to, D. V. nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį dėl D. V. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Aldona Rakauskienė

Viktoras Aidukas